Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-88-963/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-05-24
Bylos Nr.: 1-88-963/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-33-1-01490-2014-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis: M. V., A. M.
Civilinis ieškovas: AB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Audronė Matiukienė

Kategorijos

1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-88-963/2017Proceso Nr. 1-33-1-01490-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.7.2.3.; 1.2.14.1.1.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Rūtai Žuvininkaitei, Ritai Bružinskienei, Erikai Simaitei, Almai Kubiliūnienei, Vaivai Virkutytei,

dalyvaujant prokurorėms Snieguolei Lukošienei, Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje;

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. V. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), mechanizatoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su A. M., dirbančiu šaltkalviu - kelio darbininku AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. M. paskambinus jam ir pranešus, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“, teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), išvyko darbų vadovas S. L., jis po darbo valandų atvykdavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir bendrovei priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones 2014 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpyje nuo 17.42 val. iki 17.52 val. į krovininį automobilį į „Skania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos atsijų arba granitinės skaldos atsijų, tiksli pakrautų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpyje nuo 18.07 val. iki 18.15 val. į krovininį automobilį „Skania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos atsijų arba granitinės skaldos atsijų, tiksli pakrautų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 18.38 val. į krovininį automobilį „Skania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos atsijų arba granitinės skaldos atsijų, tiksli pakrautų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, taip pat 2014 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpyje nuo 17.17 val. iki 17.31 val. į krovininį automobilį „Skania“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, laikotarpyje nuo 17.31 val. iki 17.35 val. į krovininį automobilį „Volvo“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, bei laikotarpyje nuo 17.42 val. iki 17.51 val. į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos. Be to, 2014 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpyje nuo 18.13 val. iki 18.20 val. į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, laikotarpyje nuo 18.58 val. iki 19.10 val., į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos. Be to, 2014 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 18.05 val. iki 18.17 val. į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos bei laikotarpyje nuo 18.38 val. iki 18.49 val. į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomito arba granito skaldos, tiksli pakrautų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Be to, 2014 m. rugpjūčio 8 d., laikotarpyje nuo 17.07 val. iki 17.22 val. į krovininį automobilį „Renault“ tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, dolomitinės skaldos bei laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. 17.16 val. iki 17.22 val. į krovininį automobilį „Mercedes Benz“, tikslūs automobilių duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos, taip pat laikotarpyje nuo 17.31 iki 17.45 val. į krovininį automobilį „Renault“, tikslūs automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pakrovė apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos.

Tokiu būdu laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. M. V. pagrobė, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų: 1) apie 216 tonų, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, kurios vertė apie 3278,88 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 2) apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 3) apie 81 toną, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1594,89 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, arba apie 81-toną, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1611,90 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tiksli pagrobtų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 4) apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, kurios vertė 409,86 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, arba apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tiksli pagrobtų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Tokiu būdu, bendrais su A. M. veiksmais padarė AB „(duomenys neskelbtini)“, bendrą, apie 5846,04 – 6015,60 Eur turtinę žalą, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Kaltinamasis A. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dirbdamas šaltkalviu - kelio darbininku asfalto gamykloje, priklausančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), po darbo valandų, AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam mechanizatoriui M. V., mobilaus ryšio telefonu, pranešdavo apie tai, kada iš darbo išvyko darbų vadovas S. L., tuo tikslu, kad M. V. galėtų atvykti į asfalto gamyklos AB „(duomenys neskelbtini)“, teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), ir atvykęs į asfalto gamyklos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į iš anksto paties M. V. suorganizuotas transporto priemones, galėtų krauti ir realizuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias inertines medžiagas: 1) apie 216 tonų, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, kurios vertė apie 3278,88 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 2) apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 3) apie 81 toną, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1594,89 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, arba apie 81 toną, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1611,90 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tiksli pagrobtų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta; 4) apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dolomitinės skaldos, kurios vertė 409,86 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, arba apie 27 tonas, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur, tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tiksli pagrobtų inertinių medžiagų rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Tokiu būdu, pašalinęs kliūtis ir teikdamas informaciją, bendrininkavo padėdamas M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio turto už apie 5846,04-6015,60 Eur, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Kaltinamasis M. V. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad buvo prašęs A.m. jį informuoti, kada iš darbo išvažiuos S. L. bei pripažino, kad išvežė kelias mašinas po darbo, bet nesutiko su kaltinamajame akte nurodytu pagrobtu medžiagų kiekiu ir rūšimi. Parodė, kad dolomitinės, granitinės skaldos ir šiandien yra teritorijoje, rūsyje. Be to, neaiškus kiekis dar yra išsibarstęs ant žemės, kur transportas važinėja. Parodė, kad S. L. nurodymu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos darė priešgaisrinį kelią, prie administracinio pastato, ten yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima kuro prekyba, jiems reikėjo priešgaisrinio kelio. Jis darė tą kelią. Kelią darė su Kawasaki krautuvu, medžiagas ėmė iš aikštelės. Tam keliui medžiagų buvo sunaudota nemažai, nes buvo posūkiai ir duobės. Tai buvo 2014 m. vasarą. Kelią darė ir darbo metu ir po darbo, kai neveikdavo asfalto gaminimo mašina. Į kaušą tilpdavo 5 kūbai, tai ten kaušų suėjo gal 50, gal daugiau. Mašinomis skaičiuojant, tai turėjo sueiti apie 30-40 mašinų, nes ten gan didelis plotas yra. Buvo ir atsijų, ir malto asfalto, ir skaldos, buvo įvairių medžiagų. Jis krovė tik atsijas, granitinės atsijos buvo šalia, bet jis jų nekrovė. Taip pat po darbo savo iniciatyva į raudonas Renault Skanija mašinas jis kraudavo vadinamas atsijas, kurios nuo asfalto malyklos pasilikdavo, kurios buvo nereikalingos, jas veždavo atgal į karjerą, kad užpildyti karjerą, kad neužimtų teritorijoje vietos. Gal buvo viena kita mašina dolomitinių atsijų. Kiek atsiminė, medžiagas kraudavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinas ir veždavo į Kiškėnų karjerą, dar į kažkokį. S. L. pasakydavo, kad reikia pakrauti į mašinas. Būdavo, kad ir darbo metu kraudavo skaldą. Neatsiminė, kiek kartų po darbo valandų išvežė medžiagas. Paaiškino, kad smėlio nekrovė, tik stumdavo jį į kalnus. Smėlis tik atvažiuodavo, niekada neišvažiuodavo. Nurodė, kad 1855 tonos skaldos, atsijos yra 69 mašinos, tokių kiekių negalėjo būti ir todėl nepripažįsta kaltės. Paaiškino, kad atsisijoja stambios medžiagos, jos vadinamos atliekomis, jos pilamos į atskirą krūvą, bet jų niekada neskaičiuodavo. Asfaltą mesdavo lauk, bet medžiagos yra sunaudotos. Asfaltas turi būti sunaudojamas tą pačią dieną, kol yra karštas. Būdavo dienų, kad atvažiuoja ir išvažiuoja 100 mašinų. S. L. jam per raciją pranešdavo, kad atveš medžiagų 1000 tonų. Būdavo, kad vagonai užsakyti 600 tonų, o pervažiuoja per svarstykles ir lieka 500 tonų. Nežino, kodėl taip, gal trūkumas, gal drėgmė. Už tas mašinas, kurias išveždavo po darbo valandų, duodavo 30 Lt. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau iš jų įmonės vežė asfaltą ir ėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė jo, turi atsijų, tai taip ir susisiekė. Balandžio mėn. gal buvo viena kita mašina. Tiksliai nežino, nuo kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie bankrutavo ir nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo laikotarpiu dirbo įmonėje, buvo operatorius-mechanizatorius. Jo tiesioginis darbas buvo užkrauti, užpildyti asfalto mechanizmą, vadinamus bunkerius. Žino, kaip atrodo medžiagos, gali jas atpažinti. Medžiagų išvaizda ir spalva skiriasi. Dolomitas yra tamsios chaki spalvos, granitas, jeigu yra neplautas, yra žydras, jeigu plautas labiau į mėlynumą. Akivaizdžiai medžiagos labai skiriasi. Visos medžiagos supiltos krūvomis, bet šalia viena kitos. Pažymėjo, kad revizijos metu tunelio neskaičiavo ir į jį niekas neėjo. Apie tunelį žinojo visi, kas ten dirbo. Tunelis yra apie 100 m ilgio, 2,5 m pločio, 3 m pločio, visas yra užpildytas skalda. Jame gali būti iki 100 tūkst. tonų skaldos. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo atvejų, kai buvo kraunamos medžiagas be dokumentų. Parodė, kad S. L. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad atvažiuos tokia mašina. Prieš tai, prieš Volvo krautuvą, buvo Kawasaki krautuvas, prie krautuvo dirbo A., po jo dirbo kažkoks senelis, ir po to dirbo jis. Jam žinoma apie grobstymo atvejus. A. irgi kraudavo mašinas, bet labai seniai, paskui išėjo. S. L. irgi iš dalies žinojo apie tuos dalykus. Žinojo vieną atvejį, kad S. L. užstojo kelią, mašinas išleido, susirinko pinigus ir viskas tuo baigėsi. Paaiškino, kad turimas medžiagas tiksliai apskaičiuoti galima, tai aišku priklauso nuo šlapumo ir panašiai, tik vežant per svarstykles. Nufilmuoto vaizdo jis nematė.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis gyveno vagonėlyje darbo teritorijoje. M. V. prašė gal tris kartus, kad jis paskambintų po darbo, kai išvažiuos viršininkas S. L.. M. V. atvažiuodavo su vilkiku ir viskas. Daugiau jis nesidomėjo ir nežiūrėjo nieko. Nematė, kokias medžiagas krovė M. V., bet suprato, nes buvo užvesto traktoriaus garsas ir suprato, kad medžiagas krauna nelegaliai, kraudavo ten kur yra dolomitas. Jis nežiūrėjo į automobilius, M. V. jam nieko neaiškindavo, pinigų nemokėdavo, jis nieko negaudavo. Neprisimena M. V. telefono numerio, iš kurio jis jam skambindavo. Nurodė, kad dirbo šaltkalviu, medžiagas atpažįsta. Pažymėjo, kad gal buvo žemių, kad nereikalingos medžiagos nebuvo sandėliuojamos, buvo atliekos, kurias veždavo ant priešgaisrinio kelio, bet nematė, kad M. V. krautų geresnes medžiagas. Viskas vykdavo darbo metu. Pakrovimo aikštelė buvo didelė, iš jo gyvenamosios vietos dalis aikštelės matėsi, dalis – ne, nesimato ta dalis, kurioje yra granitas. Šalia yra smėlis, bet jis nematė, kad M. V. būtų vežęs smėlį.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra statybų vadovas. Prieš du metus gamyklos vadovas S. L. informavo, kad yra pastebėtas skaldos trūkumas. Tą dieną peržiūrėjo filmuotą medžiagą, pamatė, kad vyksta negeri dalykai. Po darbo laiko su svetimos įmonės transportu yra išvežamos medžiagos. Tai buvo vasaros laikas. Peržiūrėjo vaizdo įrašus, užfiksavo, kiek mašinų išvežta. Surado įmonę. Pasižiūrėjo navigacijos duomenis įmonės transporte, nes duomenys išsilaiko ir informaciją galima tikrinti ir po dviejų metų. Bandė sudėlioti, kas vyko. Buvo sulyginti ir krautuvo ir filmavimo medžiagos duomenys, jis pats ištraukė duomenis, kuriuos sulygino su paskutiniu važtaraščiu. Paaiškino, kad inventorizacija atliekama kiekvienais metais, 2013 m. gruodžio mėn., o jei vagystė įvyko 2014 m., tai nuo to atskaitos taško ir buvo duomenys paimti iki tos dienos, kada buvo pastebėta vagystė. Pagal navigacijos duomenis, nustatė, kad tam tikromis dienomis po darbo yra naudojamas Volvo krautuvas, kuris įmonėje yra nuo 2014 m. birželio 4 d. Toks buvo vienas krautuvas. Su juo dirbo M. V.. Iš esmės niekas kitas neturėtų su juo dirbti. Rakteliai turėjo būti pas M. V.. Mechanikas galėjo turėti atsarginį raktą. Vaizdo įraše matė patį M. V. ir A. M.. Trūkumai buvo nustatyti inventorizacijos metu. Turi visus dokumentus, kokias medžiagas gauna, kokios išvažiuoja iš gamyklos. Tikrino nuo naujų metų pradžios. Iš filmuotos medžiagos granitinės medžiagos skirtumo nesimatė. Paaiškino, kad visas sandėliuojamas gruntas, juodžemis yra vienoje dalyje, o visos skaldos yra išdėliotos tvarkingai sandėlyje. Video medžiagoje matyti, kad gruntas yra prie įvažiavimo į gamyklą. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad išvežamas ne juodžemis, tačiau kokia konkrečiai medžiaga išvežama, suprasti negalima. Matyti, kad išvežama medžiaga yra pilkos spalvos. Dolomitinės skaldos spalva yra pilka, granitinės – pilkai melsva arba raudona, rusva biri medžiaga gali būti dolomito skalda, gali būti granito skalda. Nurodė, kad dolomito kaina yra 14-15 eurų už toną, o granitas yra brangesnis. Pažymėjo, kad per savaitę įmanoma išvežti virš 300 tonų. Iš filmuotos medžiagos matė, kad tiek galėjo išvežti, nes matyti, kad krauna 13 mašinų. Paaiškino, kad į vieną mašiną galima pakrauti 17 tonų, o buvo pakrauta 27 tonos ar daugiau, nes kai mašina pakrauta 17 tonų, mašina važiuoja pustuštė. Parodė, kad 2000 tonų asfalto sezono metu per savaitę išvažiuoja iš gamyklos. Parodė, kad įmonėje dirba 10 metų. Revizija buvo atlikta, kai bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ten nebuvo visiškai jokios tvarkos. Prietaiso, kuris matuoja, paklaida yra 5 cm. Jam žinoma apie 100 m tunelį užpiltą skalda, tačiau jis nematė, ar tunelis yra užpiltas medžiagomis. Nurodė, kad atliekos taip pat naudojamos gamybai. Atšalusį asfaltą mala ir naudoja skaldai, gamyboje kaip likutis nelieka. Atskirai laikomos neperdirbtos medžiagos, šalia yra krūva sumalto betono laužo skaldos. Parodė, kad visos medžiagos, kurios atvažiuoja ir išvažiuoja, yra fiksuojamos svarstyklėse, yra važtaraščiai, duomenys yra suvedami į buhalterinę apskaitą. Atsijojimas vyksta gamybos metu. Gamybos proceso metu visos medžiagos yra imamos, supilamos į vieną bunkerį, džiovinamos ir išsijojamos. Ir tuo atsijojimo metu gali būti, kad vienų medžiagų bus daugiau nei kitų. Medžiagos nebegrįžta į tą pačią krūvą. Materialiai atsakingas už medžiagas tuo metu buvo S. L.. Visus matavimus atlieka tiksliai, laboratorijoje nustato drėgmę ir medžiagų nurašymo metu į tai yra atsižvelgiama, matuoja kubatūrą, medžiagų tūrį, ir gamintojas nurodo tūrį, ne svorį, todėl drėgmė nereikšminga. Darbo sezonas yra liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Paaiškino, kad priešgaisrinis kelias turi būti daromas, tačiau jis nežino, kas darė tą kelią, pažymėjo, kad tas kelias yra už įmonės teritorijos, UAB “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje, į jį nuvažiuoti reikia per įmonės apsaugą.

Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013 metų iki 2014 metų pabaigos dirbo asfalto gamykloje darbų vadovu. Kaltinamieji buvo jo pavaldiniai. Prisiminė, kad po įmonės sąskrydžio rugpjūčio gale dispečerė pastebėjo, kad M. V. su sūnumi apie 24.00 val. važinėjo su pakrovėju po įmonės teritoriją. Kilo mintis peržiūrėti vaizdo įrašus, peržiūrėjo dešimties dienų senumo įrašus. Peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, pastebėjo, kad po darbo atvažiuoja mašinos, kurios yra pakraunamos ir išleidžiamos pro vartus. Įrašuose užfiksuota, kad M. V. išvažiuoja namo, o A. M., gyvenantis sargų patalpoje, kalba telefonu, t. y. spėja, kad paskambina M. V. ir praneša, kad vadovas išvažiuoja namo, tada M. V. grįžta atgal į įmonės teritoriją ir išveža geras medžiagas: granito skalda, granito atsijos. Įrašuose užfiksuota, kad medžiagos buvo vežamos kiekvieną dieną. Liudytojas parodė, kad pats nematė, kaip M. V. grįždavo į įmonę, tačiau įtarė, kad buvo išvežamos mineralinės medžiagos, nors vaizdo kamerų nebuvo toje vietoje, kur buvo sandėliuojamos medžiagos, bet metų pabaigoje atlikus inventorizaciją buvo nustatytas medžiagų, naudojamų gamybai, trūkumas. Paaiškino, kad jokių matavimų nedarydavo, tik vizualiai nustatydavo medžiagų kiekius. Nurodė, kad 2013 metais buvo atlikta inventorizacija ir specialistai tiksliai paskaičiavo medžiagų kiekius, tačiau, jo manymu, specialistai suklydo, nes susandėliuota skalda, po to ją susvėrė ir nustatė paklaidą. Vadinasi geodezininkas neteisingai paskaičiavo. Buvo 700 tonų medžiagų, o specialistai paskaičiavo 100 tonų daugiau. Kol jis dirbo, tol medžiagų netrūkdavo. Kiekvieną mėnesį yra vykdomi medžiagų nurašymai darbiniame žurnale rašė kiekius. M. V. teigė, kad buvo išvežamos tik atliekos, tačiau atliekas jis galėjo vežti ir dienos metu, nes jų nedraudė vežti. Papildė, kad atliekos buvo vežamos ir kelio aplink jų įmonę tiesimui, kelio iki kitos įmonės tiesimui, nes įmonės vadovybė nenorėjo, kad kitos įmonės automobiliai važiuotų per jų teritoriją. To kelio tiesimui buvo išvežta apie 100 tonų atliekų. Matėsi, kad kelias padarytas. Liudytojas paaiškino, kad atliekų per metus susikaupdavo labai daug ir jų nebuvo kur padėti, jos buvo atiduodamos veltui arba išvežamos į žvyro karjerus. Parodė, kad anksčiau nebuvo griežtos apskaitos ir medžiagas veždavo tiesiogiai nesvertas, tačiau prieš porą metų buvo sugriežtinta tvarka dėl išvežimo, po 2014 metų balandžio mėnesio jau reikėdavo važtaraščių. Taip pat nurodė, kad sverdavo kiekvieną partiją ir tikrindavo, jei pristatytų medžiagų trūkdavo, skambindavo tiekėjui, kad padengtų trūkumus. Nurodė, kad galima nepastebėti tokio kiekio medžiagų trūkumo, nes dieną įmonėje didelis judėjimas. Gamyboje daug sunaudojama medžiagų. Gamyba prasideda nuo balandžio mėnesio. Paaiškino, kad gamybos metu medžiagos eina per sietus, atsirenkama pagal frakcija, medžiagos iš vienos frakcijos pereina į kitą. Patvirtino, kad įmonės teritorijoje buvo tunelis, į kurį patekti neįmanoma, nes jis yra sandariai uždarytas, tačiau tuo metu tunelis neveikė, jis nebuvo užpildytas, buvo ruošiamasi panaikinti tunelį, šiandien tunelio nėra. Pažymėjo, kad į pakrautą automobilį gali tilpti nuo 20 iki 30 tonų.

Liudytoja D. V., AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojęs apie vagystę direktorius išleido įsakymą atlikti inventorizaciją. Neprisiminė, kuriai dienai buvo atlikta inventorizacija. Atskaitos taškas buvo metų pradžia. Prisiminė, kad inventorizacija buvo atlikta 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Papasakojo, kad atliekant inventorizaciją dalyvauja geodezininkas, kuris turi prietaisus ir matuoja inertines medžiagas, o komisija vaikšto, apžiūrinėja medžiagas. Nurodė, kad įmonės teritorijoje medžiagos supiltos į krūvas, tai yra krūvos skaldos, supiltos pagal frakciją, pagal tai dolomitinė ar granitinė skalda yra. Kitos smulkesnės medžiagos laikomos sandėliuose. Tada rastas faktas lyginamas su buhalteriniais likučiais ir išvedamas perteklius ar trūkumas. Pažymėjo, kad buhalteriškai vieną skaldą galima dengti kita skalda. Toliau gamybos metu, kadangi skaldos panašios, jos persirūšiuoja. Medžiagos, įtrauktos į nurašymą, kitoje lentelėje nebūna. Paaiškino, kad granitinės skaldos, kodas 2005, perteklius ir panašios skaldos granitinė skaldos, kodas 1116, ir granitinė skalda, kodas 58, ir visumoje tos trys skaldos yra sudengtos, ir iš viso yra trūkumas 141 tona. Inventorizacijos aktus pasirašė inventorizacijos komisija, geodezininkas. Ji taip pat dalyvavo atliekant matavimus, ėjo prie kiekvienos krūvos, žiūrėjo. Geodezininkas fiksavo duomenis, darė matavimus, tačiau neprisiminė, ar visi matavimuose dalyvavę pasirašė ant geodezininko aktų. Kiek truko matavimai ji neprisiminė, tik prisiminė, kad pati buvo nuvykusi vieną dieną, nes įmonės ofisas yra Klaipėdoje, Rusnės gatvėje, o gamykla yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skaldom yra skirta atskira aikštelė, jos ten sandėliuojamos. Mano, kad matavimai yra tonų tikslumu atliekami. Nurodė, kad metinė inventorizacija atliekama kiekvienais metais. Mano, kad skaldos yra panašios, gali ir persimaišyti, bet bendras kiekis turi atitikti, o ar trūkumas yra normalus negalėjo nurodyti. Žino, kad skalda yra perrūšiuojama, o rugpjūčio mėnuo yra intensyvus, bet negalėjo nurodyti, kiek medžiagų gali būti sunaudojama per dieną. Vertina, kiek skaldos gavo pagal važtaraščius, sąskaitas ir kiek pagamino asfalto. Negali stabdyti gamybos ir fiksuoti visus likučius, procesas visą laiką vyksta. Mano, kad negalėjo būti klaidų.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo rinkotyros skyriaus vadovu. Inventorizacija atliekama kiekvienais metais, įsakyme atliekamos inventorizacijos nebuvo nurodyta, paprasčiausiai direktorius nurodė atlikti inventorizaciją tam tikros dienos būklei nustatyti, tai ir buvo atlikta. Atliktai inventorizacijai jokių priekaištų nebuvo. Duomenis tikrino pagal buhalteriją, palygino duomenis gautus buhalteriškai ir geodezininko nustatytus faktiškai. Geodezininkas matuoja kubais, kuriuos po to paverčia į tonas. Buhalterė traukiama į inventorizacijos komisijos sudėtį, ji paruošia aprašą, jis nustato faktinį medžiagų kiekį vizualiai ir įrašo į inventorizacijos aprašą. Jis įvertino, skaičiavo ne plokštumą, bet įvertino visus įdubimus, tuos įdubimus turėjo pasakyti gamyklos direktorius. Jis vizualiai skaičiuoja ilgį, plotį ir paima vidutinį, sudaugina ir turi grubų rezultatą. Taip pat jis tikrina, ar visos frakcijos paimtos, frakcijų yra daug, apie 20, 8-11, 11-16, granitinė, dolomitinė. Jis į inventorizacijos komisiją neįtrauktas, tik pateikia komisijai savo duomenis, po kuriais pasirašo. Inventorizacija užtrunka dvi dienas. Inventorizacijos metu vyko gamybos procesas. Po inventorizacijos visus skaičiavimo atliko per tris dienas. Padaroma galutinė lentelė su gamyklos vadovu, kadangi įvertinamas technologinis frakcionavimas, nubyrėjimas, nudulkėjimas, nustatomas trūkumas ar perteklius. Nurodė, kad paskaičiavimai atliekami tiksliai. Nurodė, kad inventorizacija atliekama pasibaigus sezonui gruodžio 1 d., nes vasarą yra darbymetis. Paaiškino, kad visada būdavo perteklius, trūkumas, bet jeigu balansas, nes yra įvairios skaldos, vienos perteklius, kitos trūkumas, bet jos susibalansuoja ir tada nekildavo triukšmas, viskas būdavo tvarkoje. Pažymėjo, kad yra atliekų, kurios išeina iš filtrų, tokios kaip smėlis, jų yra net krūvose gamykloje, jas išveža į karjerus, vizualiai galima atskirti, kad tai atlieka. Atliekų neapskaito. Prisiminė, kad atliekų buvo, atliekant inventorizaciją. Pažymėjo, kad drėgmė turi įtakos kiekiui, bet ne tokią didelę. Atvežtos medžiagos važiuoja per svarstykles. Paaiškino, kad nustačius 3200 tonų perteklių, kai trūkumo likutis buvo 2000 tonų, toks skirtumas yra nedidelis, nes gamybos eigoje tarp frakcijų balansas turi išlikti. 2000 tonų nėra pilnas ešelonas. Jeigu susibalsuoja pliusas ir minusas, lieka likučiai, juos panaudoja kitur. Paaiškino, kad minusas negali atsirasti, kad visos medžiagos turi susibalansuoti. Inventorizacijos metu būna nurašomos medžiagos, nurašoma buhalteriškai, kadangi nėra tos medžiagos, paskui pradedame jos ieškoti. Kai daroma inventorizacija, gamyba jau būna išminusuota, todėl parodomas grynas trūkumas. Gamybos vadovas nurašo, kas buvo nuo pereito nurašymo, per mėnesį pagaminta kiek tonų. Nurodė, kad negali būti blogai paskaičiuota, nes priimant inventorizacijas, pildomas pajamavimo aktas. Jis visus dokumentus atiduoda gamybos direktoriui, kuris su įmonės direktoriumi pataiso punktus, kuriuos galima, t. y. nudulkėjimą, sunaudojimą, subalansuoja, pataiso, ką galima pateisinti ir kiek negalima nepateisinti, nes gamyklos direktorius suinteresuotas, iš kur toks trūkumas, stengiasi pamažinti trūkumus, priveda duomenis prie galutinio trūkumų lentelės, nes gamybos direktorius dalyvauja procesuose. Jis su geodezininku padaro medžiagų fotografiją, o priežasčių ieško tie, kurie reguliuoja pirkimus, asfalto sudėtį. Komisija pasirašo po visais inventorizacijos aktais, tačiau jis gali nepasirašyti galutinio akto, bet tada turi pagrįsti, kodėl jis nesutinka. Paaiškino, kad 2000 tonų medžiagų galima išvežti per dvi dienas, jeigu bus daug mašinų. Fiziškai įmanoma išvežti, teoriškai, jeigu daug mašinų bus. Per naktį išvežus tokį kiekį, vizualiai pasikeičia vaizdas. Nurodė, kad tunelis likęs nuo senos gamyklos, technologiniai įrengimai, kurie nebenaudojami. Nežino, kur yra tunelis ir ar tunelis užpiltas medžiagomis. Geodezininkui direktorius turėjo pasakyti, kad yra tunelis. Mano, kad tunelyje negali būti ženklus kiekis. Nieko negalėjo pasakyti apie kelią padarytą iki UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas S. E. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamųjų buvęs bendradarbis. Parodė, kad inventorizacija buvo atliekama direktoriaus įsakymu. Jis dalyvavo komisijoje. Jis yra mechanikas. Paaiškino, kad atvažiavo E. J.. Komisija iš keturių asmenų aptarė inventorizacijos eigą. Nuėjo prie medžiagų krūvų. Jis pirmą kartą matė prietaisą, kurį naudojo geodezininkas, domėjosi, kaip tas prietaisas veikia. Geodezininko prietaisas palydovo pagalba viską fiksavo. Kuo daugiau taškų pamatuoja, tuo tikslesni parodymai. Jis stebėjo ir vaikščiojo, lentelių nepildė, bet jas pasirašinėjo, kai jos buvo užpildytos. Prietaisas apdorojo duomenis, išskaičiavo tūrius, gavo atsakymą, kiek yra medžiagų. Buvo nustatytas 1900 tonų trūkumas. Negalėjo pasakyti, ar tai daug, ar mažai, nes įmonės apimtys yra 10000 tonų, tai išeina kokie 5 procentai. Parodė, kad įmonės teritorijoje yra tunelis, kurio ilgis apie 100 metrų, plotis apie 2 metrai, aukštis apie 2 metrus, tačiau nežino, ar tunelis užpildytas medžiagomis. Nematė, ar geodezininkas matavo tunelį.

Liudytojas Č. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, gal iš matymo. Jis dirba administracijoje, gamyboje retai lankydavosi. Jo darbo sritis kita, jis yra rinkodaros specialistas. Paaiškino, kad buvo įsakymas inventorizacijai. Nežinojo inventorizacijos priežasties. Tiesiog buvo eilinė inventorizacija, teritorijoje buvo užfiksuoti kiekiai, kurie tuo metu buvo, geodezininkas atliko matavimus, pateikė skaičiavimus. Parodė, kad teritorijoje yra tunelis, tačiau jo dydžio nežino. Taip pat nežino, ar geodezininkas matavo tunelį. Jis dalyvavo matavimuose, stebėjo. Vizualiai įvertino apeidamas medžiagas, buvo frakcijų keletas, apžiūrėjo kiekvieną krūvą. Tos frakcijos naudojamos mišinių asfaltbetoniui gamybai, technologijos negalėjo pakomentuoti. Nustatė faktą, ką rado ir kokį kiekį rado, paskui sulygino su likučiais, o datos yra daugiau buhalterinis dalykas. Po inventorizacijos jam buvo pateiktos lentelės, kurias jis pasirašė. Pradinę stadiją gali paaiškinti, nustatant faktinį kiekį. Dėl paklaidos gamybos procese, negalėjo pakomentuoti. Nurašymo akte užfiksuotas per atitinkamą laikotarpį sunaudotas kiekis. Pažymėjo, kad šios gamyklos inventorizacijoje dalyvavo pirmą kartą. Nežinojo, kada prieš tai buvo daryta inventorizacija.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atliko matavimus pagal metodiką, naudodamas GPS siųstuvą. Paaiškino, kad prietaisas turi anteną su gairele, jis apeidamas teritoriją, atlieka matavimus, žymėdamas kryptinius charakteringus taškus įvairiose medžiagų krūvų vietose. Tada tuos taškus įkelia į programą ir atlieka skaičiavimus. Programoje kuriami du paviršiai, pagrindo paviršius, formuojama plokštuma iš trikampių, kurie yra automatizuoti kompiuterio pagalba, kad žmogus nedarytų klaidų. Tie sukurti paviršiai lyginami vienas su kitu, apskaičiuoja krūvos tūrį. Jis matavo, o šalia buvusi komisija iš 3-4 komisijos narių nurodydavo medžiagos pavadinimą. Pažymėjo, kad komisijos nariai šalia jo nestovėjo nuolat. Papildė, kad teritorijoje buvo ne tunelis, o lovys, į kurį tilptų apie 6-7 krūvas medžiagos. Lovio jis negalėjo pamatuoti. Tokiu atveju skaičiavimai atliekami užlyginant plokštumą, nes to lovio kiekius pateikė jam gamyklos vadovas, kuris pasakė, kad buvo daryti pasvėrimo darbai, nustatyta, kiek ten yra tonų. Lentelėje yra duomenys įrašyti, kiek kurios medžiagos turi būti pridėta, priešpaskutiniame stulpelyje pateikti kiekiai dėl nelygaus dugno. Toliau skaičiavimus atlieka su galutiniu kiekio rezultatu tonomis. Nežino, ar drėgmė gali turėti įtakos kubatūros pavertimui tonomis. Paaiškino, kad gauna koeficientą iš laboratorijos arba iš komisijos, gamyklos direktoriaus, iš kurio reikia dauginti. Tankis skirtingas atitinkamoms frakcijoms. Tankio jis neskaičiuoja, jis skaičiuoja tūrį kubais. Atskiro skaičiavimo prietaise nėra. Lentelę atiduoda komisijai, kuri daro skaičiavimus. Kadangi kiekį nustatė ne jis, todėl jis negali įvertinti, kaip buvo padaryta, tik patikslino, kad lovys buvo ir tas lovys buvo įvertintas. Nurodė, kad tuo metu buvo vienintelis geodezininkas, dabar turi pagalbininką. Nurodė, kad inventorizacija buvo daryta žiemą, sezono pabaigoje, 2013 metų pabaigoje. Inventorizaciją daro kiekvieną žiemą. Dėl trūkumų jis nieko negali pakomentuoti, pažymėjo, kad niekada jokių nesklandumų nebuvo, taip pat dėl jo gautų rezultatų niekada nebuvo suabejota, jis niekada nebuvo sulaukęs priekaištų dėl savo darbo. Pažymėjo, kad prietaisas turi paklaidą, yra pateiktame prietaiso aprašyme, t. y. 2 cm paklaida. Jeigu prietaisas gali nukrypti daugiau, jame yra įdiegta perspėjimo sistema, kuri parodo lentelę, jeigu matavimas yra su didesne paklaida. Paaiškino, kad tokiu atveju reikia palaukti, neatlikti matavimo.

Liudytojas P. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad yra gamybos vadovas. Nurodė, kad buvo neaiškumai, kaip susidaro medžiagų perteklius, pačios skaldos yra frakcionuojamos, maži skaičiukai, yra akmenuko matuojamas milimetrais dydis. Didžiausia galima dalėlė rašoma dešinėje, mažiausia – kairėje. Gaminant skaldą pagal tiekėjo reikalavimus, gali viršyti nurodymus apie 10 proc., t. y. nuo 1 tonos, 100 kg gali būti didesnis arba 15 proc. mažesnis, nei kairysis skaičius milimetrais, iš bendros masės. Gaminant asfaltą skaldos yra pagal receptus dozuojamos į skirtingas receptūras. Maišyklėje yra sietai, kurie atskiria skaldą. Gali 10 proc., persikelti į aukštesnę, didesnę frakciją, į mažesnę - apie 15 proc., taip gamybos procese vienos skaldos padaugėja, kitos pamažėja, bet bendrame fone skalda niekur neišnyksta. Nurodė, kad yra susipažinęs su inventorizacijos duomenimis. Paaiškino, kad inventorizacija daroma kiekvienais metais, gale metų, samdoma audito kompanija, kuri tikrina, ar nėra pereikvojimo. Iš duomenų lentelės matosi, kokia užsiskaito skalda, todėl neturėtų būti tokio trūkumo. Nurodė, kad nėra buvę tokio trūkumo. Trūkumas 2000 tonų yra ženklus, dėl netinkamo laikymo negali susidaryti toks trūkumas. Pažymėjo, kad tuo metu jis dirbo laborantu. Asfaltas skaičiuojamas tonomis, gale mėnesio padaromas medžiagų nurašymas. Paaiškino, kad į Klaipėdą medžiagos atvažiuoja vagonais, viena partija tarp 300-700 tonų, tarp 5-10 vagonų, kiekvienam vagonui išrašoma sąskaita atvežtam kiekiui. Visos medžiagos yra sveriamos įvažiuojant, kiekviena mašina pasveriama. Gamykloje yra atskiros vietos kiekvienai skaldai. Visos medžiagos naudojamos gamyboje, tik retais atvejais gali būti naudojamos objektuose, nebent granitinė skalda. Atlikus inventorizaciją nustatytas 3 partijų trūkumas. Paaiškino, kaip skaičiuojamas turimas medžiagų kiekis. Geodezininkas su GPS sistemas nuima taškus, modeliuojamas 3D vaizdas, piramidės vaizdas, gaunamas tūris, kiekviena skalda turi savo tankius, taip sužinomas kiekis. Iš kiekvienos partijos imamas mėginys, nustatoma medžiagos drėgmė, kuri yra vertinama darant nurašymą mėnesio gale. Apie paklaidą nieko negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad inventorizacija daroma lapkričio mėnesį, gamybos darbai prasideda kovo mėnesį. Nurodė, kad neįmanoma pastebėti plika akimi 3-5 mašinų medžiagos trūkumo, taip pastebėti įmanoma gal 1000 tonų, 2000 tonų trūkumą.

Civilinio ieškovo atstovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą patirtą materialinę žalą grindžia inventorizacijos lapais, aprašymų aktais, kolegų iš buhalterijos pateiktais duomenimis, taip pat faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis juridinę reikšmę, t. y. vaizdo įrašo medžiaga, kurioje užfiksuotas įtarimas dėl nusikalstamos veikos. Ne darbo metu įmonei priklausančiu krautuvu buvo kraunamos inertinės medžiagos į sunkvežimius vežėjams, su kuriais bendrovė neturėjo jokių santykių ir sutarčių bei interesų ir inertinės medžiagos jiems nebuvo parduodamos. Medžiagos buvo išvežtos jų nesveriant ir nepildant krovinio gabenimo važtaraščių. O tai, kad vairuotojas, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, išeidavo iš įmonės teritorijos, po to grįždavo savo ar taksi automobiliu, kelia pagrįstų abejonių ir įtarimų. Atkreipė dėmesį, kad atskaitos taškas turi būti paskutinės inventorizacijos data. Paskutinė inventorizacija buvo atlikta gruodžio mėn. 2013 m. Pagal praktiką medžiagų naudojimas yra pristabdomas dėl to, kad nevykdomi statybos darbai, asfaltbetonį kloti galima tik ne žiemos sezono metu. Prieš balandžio mėnesį gali būti sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys dėl inertinių medžiagų ir jų pagrindu įsigyjama daugiau medžiagų, siekiant turėti rezervą, kai prasidės gamyba. Nieko negalėjo paaiškinti dėl neatitikimų, nes įmonėje yra virš 200 darbuotojų, tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, ir kiekvienas yra atsakingas už savo veiklos barą. Nurodė, kad trūkumą pastebėjo gamybos vadovas S. L.. Gamybos vadovas iš Vilniaus kiekvieną savaitę važiuoja į Klaipėdą ir bendrauja su kolegomis, vyksta atsiskaitymai ir tuo metu jis sužinojo iš gamyklos vadovo S. L. apie vagystę. S. L. materialiai buvo atsakingas už medžiagas. Inventorizacija vyko keletą dienų, 2014 m. rugpjūčio 25 d. pradėta, pareiškimas parašytas 2014 m. rugpjūčio 20 d., kai tik 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo pastebėta, kad inertinių medžiagų vagystė. Iš pradžių buvo pranešta apie 150 tūkst. litų, o po to patikslinta iki 100 kelių tūkst. litų. Inventorizacija baigta 2014 m. rugpjūčio 26 d., pagal atsargų nurašymo aktus. Likučiai matuojami geodezininko pagalba, jis atliko geodezinius matavimus, juos sutikrino su kolegomis, ar atitinka faktinis kiekis buhalterijoje. Apie priešgaisrinį kelią, kuris buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Mano, kad jei filmuotoje medžiagoje matyti, kad ant viršaus prikrauta skaldos, galima teigti kad visa mašina prikrauta skaldos, kadangi jeigu jas sumaišysi, jos praras savo savybes. Gamyboje labai svarbus medžiagų santykis. Nurodė, kad vaizdo medžiagos protokoluose yra užfiksuota prie kokių krūvų buvo, pagal gamykloje esantį planą matosi, kur kokios krūvos yra, kur kokios medžiagos buvo sandėliuojamos, pagal tai ir buvo atsirinkta. Paaiškino, kad įprastai tokius darbus atliekant yra griežtai reglamentuojama ir prižiūrima, kad būtų sveriamos medžiagos ir pildomi krovinio važtaraščiai, o už viršvalandžius turėtų būti įformintas darbas. Įmonę saugojo „(duomenys neskelbtini)“, jų pareigos: vykdyti objekto darbuotojų ir lankytojų viešosios tvarkos, statomų pastatų, patalpų, teritorijos ir joje esančių materialinių vertybių saugą ne darbo metu, darbas vyksta nuo 4 iki 7 val. ryto, vykdyti įmonės darbuotojų, transporto priemonių, materialinių vertybių, leidimų režimą bendrovės nustatyta tvarka, ir sulaikyti asmenis, neteisėtai patekusius į objektą ar padarius teisėtvarkos pažeidimus, ir perduoti juos teisėtvarkos pareigūnams. Paaiškino, kad ieškinys susideda iš buhalterijos duomenų, pateiktų komisijos buhalterijai, buhalterija gavo duomenis, kad nustatytas trūkumas 100 000 lt., šią sumą prašė priteisti.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kur siunčia, ten važiuoja. Dirba su automobiliu „Volvo“. Prisiminė, kad iš asfalto bazės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vežęs žvyrą, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valė aikštelę. Tai buvo prieš porą metų, buvo pavasaris. Nurodė, kad asfalto bazė yra (duomenys neskelbtini) kelio kitoje pusėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) žiedo yra kairėje pusėje. Jis į asfalto bazę važiuodavo darbo metu, kartais būdavo, kad darbą baigdavo 19.00 val. Jam vadovas duodavo nurodymus, kur važiuoti. Žvyrą jam kraudavo M. V.. Prisiminė konkretų atvejį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valė aikštelę, jie vežė žvyrą. Prisimena, nes buvo jo gimimo diena, t. y. rugsėjo 2 d. ir jo mašina apvirto. Tai įvyko ryte apie 9.00-10.00 val. Neprisiminė atvejo, kad vežtų medžiagas po darbo. Nurodė, kad jeigu jį siuntė vadovas, tai vadinasi vadovas buvo suderinęs viską. Pažymėjo, kad važtaraščius visada pildydavo. Yra važiavęs per svarstykles, tačiau su žvyru per svarstykles nevažiuodavo.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabar nebedirba. Jam paskambindavo direktorius ir pasakydavo, kur nuvažiuoti. Jis nuvažiuodavo prie (duomenys neskelbtini) teritorijos. Su „Volvo“ mašina važiuodavo į objektą. Jam ta gamykla pasirodė tuščia. Niekas jo nestabdė, netikrino. Nežino, kokias medžiagas veždavo. Privažiuodavo į objektą ir pasakydavo, kad nuo D. ir jam pakraudavo medžiagas į mašiną. Ten buvo tik du kartus. Važiuodavo darbo metu iki 17.00 val. Gautas medžiagas veždavo į statybas. Gal ir vežė atsijas. Nurodė, kad medžiagų nepažįsta. Žino tik, kad žvyras yra stambesnis, o atsijos yra kaip dulkės. Frakcijų nežino. Pažymėjo, kad 19.00 val. nedirba karjerai.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį M. V., o kaltinamojo A. M. nepažįsta. Parodė, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, dabar ten nebedirba. Nuo to laiko jau praėjo metai ar du, todėl sunku atsiminti aplinkybes. Tada buvo vasara, buvo įprasta darbo diena. Paaiškino, kad gruntą kraudavo vietovėje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini) žiedo važiuojant (duomenys neskelbtini) link kairėje pusėje, ten buvo apie dešimt kartų. Dažniausiai važiuodavo pasikrauti vakare, po darbo. Per vakarą važiuodavo 2-3 kartus, bet būdavo, kad važiuodavo tik kartą. Gruntą imdavo įmonės reikmėms arba asmeninėms reikmėms, ne kartą buvo parsivežęs gruntą sau į kiemą, į tėvų kiemą. Jokių dokumentų niekas neišrašydavo, atsiskaitydavo grynais pinigais su M. V.. Parodė, kad M. V. pasiūlė medžiagas, su juo ir tardavosi, jam skambindavo arba pats M. V. skambindavo. Tuo metu sumokėdavo apie 30 Lt. Ėmė tas medžiagas, kurias tuo metu duodavo, tai buvo molis, gruntas, skalda. Kai reikėjo vežti medžiagas įmonei, jis gaudavo nurodymus, o kai jam asmeniškai reikėjo medžiagų, tada jis pats tardavosi, bet jam reikėjo tik keletą kartų. Mano, kad vežė gamybos atliekas, pigesnes medžiagas, nurodė, kad nevežė gryno žvyro ar tikrų atsijų.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pats dirba mašina, yra matęs kaltinamąjį M. V., kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. M. V. dirbo su pakrovėju. A. M. neprisimena. Parodė, kad jis tik įvažiuodavo į teritoriją, pasikraudavo medžiagų ir išvažiuodavo. Kai jis buvo apklausiamas ir jo klausė, kur vežė medžiagas jo mašinos, jis atsakė, kad vežė į jo kiemą. Paaiškino, kad turi įmonę, yra savivarčiai 4-5 mašinos. Mašinos visur dirba, pagrinde dirba dieną, būna užtrunka iki 18-19 val. Prisiminė, kad pas jį dirbo vairuotojas D. S., kuris prašė leisti pasiskolinti mašiną parsivežti žemių į kiemą. Jis leido D. S. ir paprašė, jei žemės bus geros, parvežti ir jam, nes jis statė namą ir jam reikėjo grunto išsikelti. D. S. sakė, kad krovėsi „(duomenys neskelbtini)“ ir su pakrovėju sutarė, kad reikia sumokėti tik už pakrovimą. Parodė, kad jam buvo pervežtas statybinis laužas, maltas betonas gal 4-5 mašinos, buvo grunto paprasto, molio kelios mašinos, o skaldos nebuvo. Prisiminė, kad parveždavo į darbo pabaigą. Prisiminė, kad „(duomenys neskelbtini)“ prieš kokius 4-5 metus kam reikėdavo statybinio laužo, atvažiuodavo ir pasikraudavo, susimokėti reikėdavo tik už kurą. Dabar nežino, ar likučius pardavinėja. Pažymėjo, kad matyti, kur yra gera produkcija, o kur statybinis laužas. Jam atveždavo statybinį laužą, kuris tinka, kai reikia susikelti, ar dar kažką padaryti. Kituose karjeruose net nesveria, svarstyklių net nėra. Nurodė, kad jis darbininkams darbus paskirstydavo ryte ir jie išvažiuodavo, todėl jis po kelias dienas jų galėdavo nematyti, jei kur paskirta ant linijos važiuoti. Nuvažiuoja, kuro prisipila ir viskas. Anksčiau į mašinas kraudavo, kiek telpa, nuo šių metų padarė ribą 32 tonas.

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo apsaugoje 2014 m. vasarą ir rudenį. Budėdavo nuo vakaro iki ryto, darbo dienomis. Įmonė gamino asfaltą, atveždavo smalos, į įmonę už jų įmonės atvažiuodavo benzovežiai, todėl reikėdavo pakelti šlagbaumą ir žiūrėti, kad po teritoriją nevaikščiotų pašaliniai, važtaraščių tikrinti jam nereikėjo. Nurodė, kad įmonės darbo metu šlagbaumas visada būdavo pakeltas. Vasarą įmonė dažnai dirbdavo po darbo valandų, t. y. jam prasidėdavo budėjimas, o darbininkai dirbo. Neprisiminė atvejo, kad važiuotų po vieną mašiną.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo apsaugoje, tačiau išdirbo tik 5 ar 6 pamainas. Žino, kad įmonė gamino asfaltą. Jis dirbo nuo 4.00 val. dienos ir per naktį. Dieną nedirbo. Pažymėjo, kad tokio objekto dar nebuvo turėjęs, nes dirbdamas neturėjo net rašiklio. Įmonėje nebuvo jokių važtaraščių, jokių dokumentų. Jam direktorius pasakė, kad tik naktį reikia prižiūrėti teritoriją, kad niekas nevaikščiotų ir nieko nepavogtų. Nereikėjo nieko tikrinti, ką išveža mašinos. Prisiminė, kad per jo pamainą atveždavo skaldą. Jam nereikėjo daryti jokios registracijos. Jis M. V. matė tik vieną kartą, kai M. V. grįžo iš šventės. Po to jis išvažiavo, jokių mašinų nebuvo atvažiavę.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Nurodė, kad jis dirbo tris mėnesius apsaugoje, saugojo aikštelę, kurioje buvo traktorius, kelios mašinos ir žvyras. Įmonė gamino asfaltą. Jo darbas buvo nuo 16.00 val. iki 7.00 val., dirbo kas tris dienas. Į įmonės teritoriją įvažiuojama pro “šlagbaumą“. Jis pasilikdavo ir po darbo valandų dirbti. Būdavo nuo 5.00 val. iki 7.00 val., tuo metu būdavo darbininkai, kurie gamino asfaltą. Būdavo kad po darbo mašinos važiuodavo, darbininkai dirbo. Parodė, kad nėra buvę, kad darbininkai į įmonės teritoriją atvažiuotų su mašina. Paaiškino, kad A. M. gyvena vagonėlyje, nežino, ką A. M. veikdavo po darbo. Dirbdamas jis netikrino įvažiuojančių mašinų, nei leidimų, nes tai nebuvo jo pareiga, jis visas savo pareigas vykdė tinkamai. Pažymėjo, kad atvažiuodavo ir nuosavų mašinų, kurios važinėjo po teritoriją. Taip pat nurodė, kad įvažiavimas buvo bendras, kuriuo naudojosi dvi įmonės. Apie vagystę jis nieko nežino, pažymėjo, kad jo duoti parodymai yra teisingi.

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. kilus įtarimams, kad iš teritorijos ne darbo metu vagiamos inertinės medžiagos, buvo peržiūrėta filmuota medžiaga ir paaiškėjo, kad bendrovės darbuotojai M. V. ir A. M. ne darbo metu krautuvu Volvo kraudavo inertines medžiagas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones. Preliminarus nuostolių dydis 150000 Lt. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. atlikus inventorizacija, buvo nustatytas 29059,1346 Eur (100335,38 Lt) nuostolis (t. 1, b. l, 15).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. Inventorizacijos apraše užfiksuotas medžiagų kiekio trūkumas, kurio vertė 112265,75 Lt. (t. 1, b. l. 4-5, 16).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. inventorizacijos aiškinamajame rašte nurodyta, kad inventorizacijos metu buvo nustatyti medžiagų atsargų neatitikimai. Dėl gamybos proceso metu atliekamo papildomo medžiagų persijojimo ir skirtumų, atsiradusių tarp faktinio medžiagų sunaudojimo ir nurašymo pagal nustatytas normas po inventorizacijos susidarę vienarūšių medžiagų trūkumai užskaitomi ir medžiagų perteklius užpajamuojamas pagal paskutines pirkimo kainas ir užfiksuotas medžiagų kiekio trūkumas (1997,052 t), kurio vertė 100335,38 Lt. (t. 1, b. l. 22-24).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2014 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad M. V. 2014 m. rugpjūčio 4 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. dirbo po 8.25 valandas, 2014 m. rugpjūčio 8 d. dirbo 7 valandas. (t. 1, b. l. 32).

2014 m. rugpjūčio 22 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovas R. G. pateikė penkias nuotraukas, kuriose matyti dienos ir laikas, kada buvo vykdomi inertinių medžiagų krovimo darbai (2014 m. rugpjūčio 5 d. 17:31 val., 17:35 val., 2014 m. rugpjūčio 6 d. 18:20 val., 19:10 val., 2014 m. rugpjūčio 7 d. 18:17 val., 18:49 val., 2014 m. rugpjūčio 8 d. 17:15 val., 17:22 val., 17:45 val.), taip pat pateikė vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo medžiaga. (t. 1, b. l. 90-95).

2014 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. G. pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos. Atliekant apžiūra nustatyta: atidarius CD kuris yra pavadintas „2014-08-04“ matosi, kad diske yra sudėta 162 atskiri failiukai, kurie filmuoti kamera Nr. l, kuri apima tik AB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo į teritorija vaizdą. Atidarius failiuką įvardintą „avikas 30“, kuriame vaizdas filmuotas 2014 m. rugpjūčio 4 d. Minėtą dieną kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 17:34 val. į teritoriją įvažiuoja baltos spalvos taksi automobilis, kuris sustoja prie krautuvo. Iš taksi išlipa M. V. (duomenys nustatyti ikiteisminio tyrimo metu), vilkintis šviesios spalvos šortais, tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais, taksi nuvažiuoja M. V. nueina į apsaugos namelį. Kamera Nr. l, 2014 m. rugpjūčio 4 d., laiku 17:41:09 val. prie teritorijos privažiuoja oranžinės spalvos savivertė „Skanija“ su tuščia priekaba. Pasikelia užkardas. Iš apsaugos namelio išeina M. V., kuris įvažiuojančiam vairuotojui pakelia dešinę ranką, kurioje laiko daiktą panašų į skardinę (rankos pakėlimo gestas panašus į pasisveikinimą) ir grįžta į namelį. Mašina nuvažiuoja į teritorijos gilumą, kur nesimato, kamera teritorijos vaizdo neapima. 17:41:27 val. M. V. išeina iš namelio ir nueina į tą pusę, kur nuvažiavo mašina. 17:42 val. M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą. Kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., 17:52:00 val. link apsaugos namelio grįžta krautuvas, o iš teritorijos pakrauta pilna priekaba rusvos, birios medžiagos išvažiuoja oranžinės spalvos „Skanija“. 17:52:19 val. į apsaugos namelį grįžta M. V.. Faile pavadintame „avikas 52“ laiku 18:06:36 val. M. V. išeina iš apsaugos namelio. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:06:07 val. į teritoriją įvažiuoja tuščia priekaba oranžinės spalvos savivartė „Skanija“ . M. V. pasitinka ir mojuoja ranka (iš rankos mojavimo galima suprasti, jog rodo važiuoti). Kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:07 val. M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą, ta pačia kryptimi, kur nuvažiavo savivartė. Faile pavadintame „avikas 55“ , 2014 m. rugpjūčio 4 d., laiku 18:15:02 val. iš teritorijos prikrauta pilna priekaba rudos birios medžiagos išvažiuoja savivartė „Skanija“. Nuleidžiamas užkardas. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:16:29 val. krautuvu grįžta M. V.. Faile pavadintame „avikas Nr. 60“, 2014 m. rugpjūčio 4 d. laiku 18:29:28 val. į teritoriją pro pakeltą užkardą įvažiuoja oranžinės spalvos su tuščia priekaba savivartė „Skanija“. Mašina nuvažiuoja į teritorijos gilumą, konkrečiai kur vaizdo kamera neapima. Kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:30 val. M. V. išėjęs iš apsaugos namelio sėda į krautuvą ir nuvažiuoja ta pačia kryptimi, kur ir savivartė. Kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:32:20 val. statinio „Karšto asfalto bunkeriai“ kairėje krautuvo kaušas iš krūvos krauna medžiagas. Faile pavadintame „avikas 67“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. laiku 18:38:52 val. iš teritorijos pakrauta pilna priekaba rusvos birios medžiagos išvažiuoja oranžinės spalvos savivartė „Skanija“. Faile pavadintame „avikas Nr. 82“ užfiksuota, kaip 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:39 val. krautuvu sugrįžta M. V., jį pastato greta apsaugos namelio. 2014 m. rugpjūčio 5 d. kamera Nr.2 17:17 val. M. V. sėda į bendrovei priklausantį krautuvą. Į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17:25 val. įvažiuoja oranžines spalvos savivartė „Skanija“ ir tuo pačiu laiku į teritoriją įvažiuoja baltos spalvos savivertė „Volvo“ . Tiek savivartės, tiek krautuvas nuvažiuoja į teritorijos gilumą. 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17.31 val. oranžinės spalvos savivertė „Skanija“ išvažiuoja iš teritorijos pilna priekaba prikrautų pilkos spalvos medžiagų. 17:35 val. iš teritorijos pilna priekaba su medžiagomis išvažiuoja baltos spalvos savivertė „Volvo“. Kokias medžiagas išveža savivartės, nesimato. 2014 m. rugpjūčio 5 d. kamera Nr. 2 užfiksuota, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17.42 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja savivartė „Renault“ mėlynos spalvos priekaba, kuri 17.51 val. prikrauta iki bortų viršaus rusvos spalvos medžiagos išvažiuoja iš teritorijos. 2014 m. rugpjūčio 6 d. užfiksuota, kad M. V. 18.13 val. kartu su A. M. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į bendrovės teritorijos gilumą. 18.13 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“ su priekaba. Vaizdo įraše matosi, kad 18.20 val. iš teritorijos išvažiuoja mėlynos spalvos savivertė „Renault“ savivertė, kurios priekaboje aiškiai matosi, jog iki bortų viršaus yra prikrauta dolomitinės skaldos. Išvažiavus savivartei iš teritorijos A. M. kartu su M. V. pėsčiomis grįžta į apsaugos namelį. 2014 m. rugpjūčio 6 d. 18.58 val. į teritoriją įvažiuoja tas ta pati mėlynos spalvos savivartė „Renault“, 18.59 val. A. M. ir M. V. pėsčiomis nueina į teritorijos gilimą, paskui nuvažiavusią „Renault“, kuri 19.10 val. iki viršaus prikrauta priekaba išvažiuoja iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. 19.11 val. krautuvu prie apsaugos namelio grįžta A. M. ir M. V.. Išlipę iš krautuvo nueina į apsaugos namelį. 2014 m. rugpjūčio 7 d. vaizdo kamera Nr. 2 užfiksuota, kad M. V. 18.05 val. vienas sėda į krautuvą, stovintį AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą. Tuo pačiu laiku į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“, kuri 18.17 val. išvažiuoja. Jos priekaboje iki viršaus prikrauta skaldos. 2014 m. rugpjūčio 7 d. 18.38 val. vėl į teritoriją įvažiuoja ta pati savivertė, kuri 18.49 val. išvažiuoja iki viršaus prikrauta priekaba gelsvos spalvos medžiagų. 2014 m. rugpjūčio 8 d. vaizdo kamera Nr. 2 užfiksuota, kad dieną M. V. 17.07 val. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos gilumą. 17.07 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“ su priekaba, 17.16 val. į teritoriją įvažiuoja savivartė „Mersedes Benz“. 17.18 val. matosi, kaip teritorijoje krautuvas kraunama produkciją iš tos vietos, kur yra sandėliuojama skalda. 17.22 val. savivartės „Mersedes benz“ ir „Renault“ išvažiuoja iš teritorijos su pilnomis priekabomis prikrautomis skaldos. 17.31 val. į teritoriją vėl įvažiuoja savivertę „Renault“ mėlynos spalvos su tuščia priekaba. Tuo pačiu metu M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja paskui savivertę. 17.45 val. savivertė išvažiuoja iš teritorijos su priekaba skaldos prikrauta. Išvažiavus savivartei 17.49 val. M. V. grįžta krautuvu prie apsaugos namelio, o A. M. iš tos pusės pareina pėsčiomis. (t. 1, b. l 96-97).

A. M. darbo sutartyje su AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad A. M. nuo 2013 m. birželio 20 d. dirbo šaltkalvio-kelio darbininko pareigose, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, A. M. dirbo vienu etatu, pagrindiniu darbo grafiku, 40 val. per savaitę, o 2014 m. spalio 29 d. buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. (t. 1, b. l. 104-106).

M. V. darbo sutartyje su AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad M. V. nuo 2013 m. birželio 11 d. dirbo mechanizatoriaus pareigose, buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, M. V. dirbo vienu etatu, pagrindiniu darbo grafiku, 40 val. per savaitę, o 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. (t. 1, b. l. 115-117).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2014 m. rugpjūčio mėnesio grafike nurodyta, kad darbo pradžia yra 7.00 val., darbo pabaiga yra 16.00 val., pietų pertrauka nuo 11.00 val. iki 11.45 val. (t. 1, b. l. 103).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų krautuvo Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS duomenų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., nustatyta, kad krautuvas Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po darbo valandų veikė 2014 m. birželio 5 d. nuo 19:59:55 val. iki 20:01:19 val., 2014 m. birželio 12 d. nuo 17:04:39 val. iki 17:52:45 val., 2014 m. birželio 16 d. nuo 17:09:37 val. iki 17:41:03 val., 2014 m. birželio 20 d. nuo 17:05:29 val. iki 18:12:08 val., 2014 m. birželio 25 d. nuo 17:38:25 val. iki 17:48:57 val., 2014 birželio 26 d. nuo 19:35:54 val. iki 21:02:08 val., 2014 m. birželio 27 d. nuo 17:04:48 val. iki 17:26:31 val., 2014 m. birželio 30 d. nuo 17:41:56 val. iki 18:29:05 val., 2017 m. liepos 2 d. nuo 17:02:11 val. iki 18:03:00 val., 2014 m. liepos 3 d. nuo 18:10:24 val. iki 18:46:40 val., 2014 m. liepos 4 d. nuo 17:02:55 val. iki 18:35:54 val., 2014 m. liepos 11 d. nuo 18:10:54 val. iki 18:18:05 val., 2014 m. liepos 18 d. nuo 18:33:37 val. iki 18:46:26 val., 2014 m. liepos 25 d. nuo 17:23:55 val. iki 17:31:30 val., 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuo 17:42:25 val. iki 18:39:04 val., 2014 m. rugpjūčio 5 d. nuo 17:17:24 val. iki 17:52:21 val., 2014 m. rugpjūčio 6 d. nuo 18:02:54 val. iki 19:11:45 val., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuo 16:18:38 val. iki 18:50:14 val., 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 17:08:24 val. iki 17:45:50 val. (t. 1, b. l. 122-172).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo pirkimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. buhalterinių duomenų suvestinės-išrašo, įrodančio inertinių medžiagų įsigijimą, matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo inertinių medžiagų, kurių vertė su PVM 3104740,34 Lt. (t. 1, b. l. 178-180).

2014 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip M. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parodė vietas, iš kurių V. L. leidimu į savivartes pakraudavo žemių. Šie M. V. parodymai taip pat užfiksuoti fotolentelėse. (t. 1, b. l. 194-196).

2015 m. gegužės 19 d. akistatos protokole tarp liudytojo S. L. ir įtariamojo M. V. užfiksuota, kad S. L. patvirtino, kad buvo prašęs M. V. išvežti iš teritorijos žemes, gamybines atliekas, kad atlaisvinti vietą, su šiais jo parodymais M. V. sutiko. Taip pat S. L. parodė, kad įtarė M. V. vagiant inertines medžiagas ir klausęs apie tai M. V., tačiau M. V. neigė vogęs. S. L. paaiškino, kad tuo metu buvo didelis medžiagų judėjimas, todėl buvo sunku nustatyti ar užfiksuoti vagystės atvejus. M. V. parodė, kad toks pokalbis buvo, tačiau neprisiminė jo tiksliai. Taip pat M. V. pažymėjo, kad būdavo atvejų, kai medžiagas reikėdavo pakrauti ryte, prieš darbą, arba vakare, po darbo. (t. 1, b. l. 197-200).

2015 m. kovo 25 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parodė supiltą dolomitinės skaldos krūvą ir paaiškino, kad 2014 m. vasarą kartu su M. V. atvažiavo prie dolomitinės skaldos krūvos, iš kurios M. V. krautuvu krovė medžiagas į raudonos spalvos vilkiką. Taip pat A. M. parodė vietą, iš kurios 2014 m. vasarą M. V. po darbo valandų krovė inertines medžiagas į savivartę priekabą. Šie A. M. parodymai taip pat užfiksuoti fotolentelėse. (t. 2, b. l. 40-43).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 24 d. aiškinamajame rašte aprašyta inventorizacijos, atliktos 2014 m. rugpjūčio 25 d.-2014 m. rugpjūčio 26 d., tvarka, t. y. nurodyta inventorizacijos komisijos sudėtis: R. K., S. E., D. V., inventorizacijoje dalyvavęs geodezininkas E. J., nurodyta, kaip buvo atlikti matavimai, t. y. naudojantis GPS pagalba, ir kaip buvo apskaičiuoti medžiagų kiekiai ir tūriai. (t. 3, b. l. 93-99).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 7 d. aiškinamajame rašte patikslinta, kaip apskaičiuojami medžiagų kiekiai ir kaip nustatomas medžiagų trūkumas, kurio neturėtų būti. Išmatavus turimus skaldų likučius sandėlyje, sudaroma lentelė skaldų persigrupavimui išlyginti. Kadangi vykdant veiklą kelių teisime gamyboje naudojama daug frakcijų skaldų. Kurios persigrupuoja. Šios normos yra nustatytos „Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų apraše TRA MIN 07“ ir patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-16. Tai deklaruoja ir skaldų tiekėjai-gamintojai produkcijos eksploatacinių savybių deklaracijose, kurios yra pateikiamos įsigyjant skaldas. Tam po inventorizacijos sudaromos lentelės, kuriose trūkstamas skaldos kiekis dengiamas pertekliumi, galutiniam rezultate gaunamas 0 balansas. Šiuo atveju, po inventorizacijos pergrupavus skaldas išlieka trūkumai, kurių neturėtų būti. Kiekvienas asfaltbetonis turi savo receptą, kuriame nurodyta, kiek, kokios skaldos, užpildo ir rišiklio turi būti atitinkamame mišinyje. Pagamintas asfaltbetonis sveriamas patikrintomis, užregistruotomis svarstyklėmis ir parduodamas. Pagal parduoto asfalto kiekį kiekvieną mėnesį yra daromi medžiagų , sunaudotų to mėnesio gamyboje, nurašymai. Kiekvieną savaitę gamybinės ir statybos planuotės metu planuojami asfalto kiekiai kitai savaitei, taip žinomas preliminarus asfalto kiekis, kurio reikės pagaminti, pagal tai paskaičiuojama ir užsakoma medžiagų kitos savaitės gamybai, medžiagos, atvežtos į gamyklą, yra sveriamos ir sandėliuojamos atitinkamų frakcijų krūvose (krūvos sužymėtos lentelėmis, kad būtų aišku, kur, kokia medžiaga turi būti išpilama ir sandėliuojama). (t. 3, b. l. 131-143).

Dėl M. V. nusikalstamos veikos

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. V., veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., A. M. paskambinus jam ir pranešus, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos išvyko darbų vadovas S. L., jis po darbo valandų atvykdavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir bendrovei priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones, pakrovė ne mažiau kaip 351 toną AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų, kurios buvo išvežtos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, tokiu būdu pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų, kurių vertė apie 5846,04 – 6015,60 Eur. Kaltinamojo M. V. kaltė iš dalies įrodyta jo paties parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kuriais jis kaltu prisipažino iš dalies – pripažino, kad po darbo valandų kelis kartus išvežė medžiagas, bet nesutiko su kaltinime nurodytų pakrautų ir išvežtų medžiagų kiekiu bei rūšimi, sutiko, jog prašė A. M. jį informuoti apie tai kada S. L. išvažiuos, ir tada jis atvykdavo ir pakraudavo krautuvu Volvo medžiagas į automobilius. Nurodė, kad kraudavo žemes, atliekas, kurios jau buvo nebereikalingos – jis krovė tik atsijas, gal buvo viena kita mašina dolomitinių atsijų, o granitinių atsijų, kurios buvo šalia, jis nekrovė, smėlio irgi nevežė. Už išvežtas mašinas po darbo valandų, jam duodavo po 30 Lt. M. V. kaltė įrodyta ir kaltinamojo A. M. teisme duotais parodymais apie tai, kad jis skambino kelis kartus M. V. jo prašomas ir pranešdavo apie tai, kad iš įmonės teritorijos po darbo valandų išvykdavo darbų vadovas S. L., po ko M. V. atvykdavo į įmonės teritoriją ir ten esančiu krautuvu kraudavo įvairias medžiagas į atvykusius automobilius, kraudavo iš tos vietos, kur buvo supiltas dolomitas. A. M. taip pat parodė, kad nematė, kad butų buvęs išvežamas smėlis. A. M. savo parodymus patvirtino parodydamas vietą, iš kur kraudavo M. V. (įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės, t. 2, b. l. 40-43).

Motyvuojamoji dalis

M. V. kaltė įrodyta ir liudytojų R. G., R. D., S. R., S. L., D. S., M. P., D. S., D. V., D. B., A. Z., R. K., S. E., Č. P., E. J., P. Č., civilinio ieškovo atstovo M. B., apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais, bei byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais - AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu (t. 1, b. l); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. Inventorizacijos aprašu, kuriame užfiksuotas medžiagų kiekio trūkumas, kurio vertė 112265,75 Lt. (t. 1, b. l. 4-5); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. inventorizacijos aiškinamuoju raštu (t. 1, b. l. 22-24); 2014 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (t. 1, b. l. 32); 2014 m. rugpjūčio 22 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 90-95); 2014 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu (t. 1, b. l 96-97); A. M. darbo sutartimi (t. 1, b. l. 104-106); M. V. darbo sutartimi (t. 1, b. l. 115-117); AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu 2014 m. rugpjūčio mėnesio grafiku, kur nurodyta, kad darbo pradžia yra 7.00 val., darbo pabaiga yra 16.00 val., pietų pertrauka nuo 11.00 val. iki 11.45 val. (t. 1, b. l. 103); AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais krautuvo Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. (t. 1, b. l. 122-172); AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo pirkimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. buhalterinių duomenų suvestinės-išrašu (t. 1, b. l. 178-180); 2014 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, fotolentelėmis (t. 1, b. l. 194-196); 2015 m. gegužės 19 d. akistatos tarp liudytojo S. L. ir įtariamojo M. V. protokolu (t. 1, b. l. 197-200); 2015 m. kovo 25 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, fotolentelėmis (t. 2, b. l. 40-43); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 24 d. aiškinamuoju raštu (t. 3, b. l. 93-99); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 7 d. aiškinamuoju raštu (t. 3, b. l. 131-143).

Žemesnės instancijos teismas

Nors M. V. neigia pakrovęs geras inertines medžiagas, nurodo, kad krovė tik atliekas, žemes, bet jo parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – R. G., kuris parodė, kad sandėliuojamas gruntas, juodžemis yra vienoje vietoje, prie įvažiavimo į įmonės teritoriją, o visos skaldos yra kitoje vietoje, sandėlyje; nurodė, kad dolomitinė skalda yra pilkos spalvos, granitinė skalda –pilkai melsva arba raudona, o rusvai biri medžiaga – gali būti ir dolomitinė skalda, ir granitinė skalda. Be to, liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės teritorijoje buvo daug atliekų, jas buvo galima išvežti net dieną, nes niekas jų nedraudė išvežti. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – vairuotojai, kurie vairavo krovininius automobilius (R. D., M. P.), negalėjo tiksliai nurodyti kokias medžiagas vežė, tik D. S. parodė, kad jis manė jog veža pigesnes medžiagas – molį, gruntą, skaldą, nurodė, kad žvyro ir atsijų neveždavo; taip pat nurodė, kad, kai reikėjo vežti įmonei, kuriai jis dirbo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jis gaudavo nurodymus, o kai jam reikėjo asmeniškai medžiagų – jis skambindavo tiesiogiai M. V. ir su juo tardavosi, atvažiuodavo po darbo valandų ir mokėdavo M. V. po 30 Lt už pakrautą mašiną. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai –apsaugos darbuotojai (S. R., D. S., A. Z.) parodė, kad jie tik po įmonės darbo laiko turėjo prižiūrėti teritoriją, bet į jų pareigas neįėjo tikrinti įvažiuojančių ar išvažiuojančių automobilių bei jų važtaraščių.

Nors teisme apklausti liudytojais vairuotojai ir apsaugos darbuotojai negalėjo nurodyti kokios medžiagas buvo kraunamos ir išvežamos, bet tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasibaigus oficialiam įmonės darbo laikui (t. 1, b.l. 103) M. V. atvykdavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir krautuvu Volvo pakraudavo inertines medžiagas į atvykusius krovininius automobilius, kurie po to išvažiuodavo iš įmonės teritorijos, bei, kad tuo metu būdavo ir A. M., neginčijamai patvirtina byloje esantis video įrašas, iš kurio matyti, kad: 2014 m. rugpjūčio 4 d. 17:34 val. į teritoriją įvažiuoja baltos spalvos taksi automobilis, kuris sustoja prie krautuvo. Iš taksi išlipa M. V., 17:41:09 val. prie teritorijos privažiuoja oranžinės spalvos savivartė „Skanija“ su tuščia priekaba, pasikelia užkardas, iš apsaugos namelio išeina M. V., kuris įvažiuojančiam vairuotojui pakelia dešinę ranką, kurioje laiko daiktą panašų į skardinę (rankos pakėlimo gestas panašus į pasisveikinimą) ir grįžta į namelį. Mašina nuvažiuoja į teritorijos gilumą, kur nesimato, kamera teritorijos vaizdo neapima. 17:41:27 val. M. V. išeina iš namelio ir nueina į tą pusę, kur nuvažiavo mašina. 17:42 val. M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą. 2014 m. rugpjūčio 4 d., 17:52:00 val. link apsaugos namelio grįžta krautuvas, o iš teritorijos pakrauta pilna priekaba rusvos, birios medžiagos išvažiuoja oranžinės spalvos „Skanija“. 17:52:19 val. į apsaugos namelį grįžta M. V.. 18:06:36 val. M. V. išeina iš apsaugos namelio. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:06:07 val. į teritoriją įvažiuoja tuščia priekaba oranžinės spalvos savivartė „Skanija“. M. V. pasitinka ir mojuoja ranka (iš rankos mojavimo galima suprasti, jog rodo važiuoti). 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:07 val. M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą, ta pačia kryptimi, kur nuvažiavo savivartė. 2014 m. rugpjūčio 4 d., laiku 18:15:02 val. iš teritorijos prikrauta pilna priekaba rudos birios medžiagos išvažiuoja savivartė „Skanija“. Nuleidžiamas užkardas. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:16:29 val. krautuvu grįžta M. V.. 2014 m. rugpjūčio 4 d. laiku 18:29:28 val. į teritoriją pro pakeltą užkardą įvažiuoja oranžinės spalvos su tuščia priekaba savivartė „Skanija“. Mašina nuvažiuoja į teritorijos gilumą, konkrečiai kur vaizdo kamera neapima. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:30 val. M. V. išėjęs iš apsaugos namelio sėda į krautuvą ir nuvažiuoja ta pačia kryptimi, kur ir savivartė. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:32:20 val. statinio „Karšto asfalto bunkeriai“ kairėje krautuvo kaušas iš krūvos krauna medžiagas. 2014 m. rugpjūčio 4 d. laiku 18:38:52 val. iš teritorijos pakrauta pilna priekaba rusvos birios medžiagos išvažiuoja oranžinės spalvos savivartė „Skanija“. 2014 m. rugpjūčio 4 d. 18:39 val. krautuvu sugrįžta M. V., jį pastato greta apsaugos namelio. 2014 m. rugpjūčio 5 d. kamera 17:17 val. M. V. sėda į bendrovei priklausantį krautuvą. Į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17:25 val. įvažiuoja oranžines spalvos savivartė „Skanija“ ir tuo pačiu laiku į teritoriją įvažiuoja baltos spalvos savivertė „Volvo“. Tiek savivartės, tiek krautuvas nuvažiuoja į teritorijos gilumą. 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17.31 val. oranžinės spalvos savivartė „Skanija“ išvažiuoja iš teritorijos pilna priekaba prikrautų pilkos spalvos medžiagų. 17:35 val. iš teritorijos pilna priekaba su medžiagomis išvažiuoja baltos spalvos savivertė „Volvo“. Kokias medžiagas išveža savivartės, nesimato. 17.42 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja savivertė „Renault“ mėlynos spalvos priekaba, kuri 17.51 val. prikrauta iki bortų viršaus rusvos spalvos medžiagos išvažiuoja iš teritorijos. 2014 m. rugpjūčio 6 d. užfiksuota, kad M. V. 18.13 val. kartu su A. M. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į bendrovės teritorijos gilumą. 18.13 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“ su priekaba. Vaizdo įraše matosi, kad 18.20 val. iš teritorijos išvažiuoja mėlynos spalvos savivartė „Renault“, kurios priekaboje aiškiai matosi, jog iki bortų viršaus yra prikrauta dolomitinės skaldos. Išvažiavus savivertei iš teritorijos A. M. kartu su M. V. pėsčiomis grįžta į apsaugos namelį. 2014 m. rugpjūčio 6 d. 18.58 val. į teritoriją įvažiuoja ta pati mėlynos spalvos savivartė „Renault“, 18.59 val. A. M. ir M. V. pėsčiomis nueina į teritorijos gilimą, paskui nuvažiavusią „Renault“, kuri 19.10 val. iki viršaus prikrauta priekaba išvažiuoja iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. 19.11 val. krautuvu prie apsaugos namelio grįžta A. M. ir M. V.. Išlipę iš krautuvo nueina į apsaugos namelį. 2014 m. rugpjūčio 7 d. M. V. 18.05 val. vienas sėda į krautuvą, stovintį AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ir nuvažiuoja į teritorijos gilumą. Tuo pačiu laiku į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“, kuri 18.17 val. išvažiuoja. Jos priekaboje iki viršaus prikrauta skaldos. 2014 m. rugpjūčio 7 d. 18.38 val. vėl į teritoriją įvažiuoja ta pati savivartė, kuri 18.49 val. išvažiuoja iki viršaus prikrauta priekaba gelsvos spalvos medžiagų. 2014 m. rugpjūčio 8 d. M. V. 17.07 val. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos gilumą. 17.07 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos „Renault“ su priekaba, 17.16 val. į teritoriją įvažiuoja savivartė „Mersedes Benz“. 17.18 val. matosi, kaip teritorijoje krautuvas kraunama produkciją iš tos vietos, kur yra sandėliuojama skalda. 17.22 val. savivartės „Mersedes benz“ ir „Renault“ išvažiuoja iš teritorijos su pilnomis priekabomis prikrautomis skaldos. 17.31 val. į teritoriją vėl įvažiuoja savivartė „Renault“ mėlynos spalvos su tuščia priekaba. Tuo pačiu metu M. V. sėda į krautuvą ir nuvažiuoja paskui savivartę. 17.45 val. savivertė išvažiuoja iš teritorijos su priekaba skaldos prikrauta. Išvažiavus savivartei 17.49 val. M. V. grįžta krautuvu prie apsaugos namelio, o A. M. iš tos pusės pareina pėsčiomis. (t. 1, b. l 96-97).

M. V. neigia pakrovęs apie 1997,052 tonų inertinių medžiagų, nurodė, kad jam inkriminuotas pagrobtų medžiagų kiekis yra per didelis. Nurodė, kad medžiagų trūkumas galėjo susidaryti todėl, kad tuo metu inertinės medžiagos buvo naudojamos šalia esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio gamybai, be to, įmonės teritorijoje yra tunelis, kuriame yra daug subirėjusių medžiagų. Apie tai, kad buvo tiesiamas kelias UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino liudytojas S. L., bet jis nurodė, kad šis kelias buvo tiesiamas iš atliekų, o ne iš gerų inertinių medžiagų. Apie tai, kad įmonės teritorijoje yra tunelis patvirtino S. L., jis nurodė, kad šis tunelis yra sandariai uždarytas ir į jį patekti nėra įmanoma, tai patvirtino ir S. E., R. K., kurie taip pat nurodė, kad nežino ar šis tunelis yra užpildytas medžiagomis. Liudytojas geodezininkas E. J., kuris inventorizacijos metu atliko įmonėje buvusių medžiagų matavimus, patikslino, kad tai ne tunelis, o lovys, į kurį tilptų 6-7 krūvos medžiagų, bet jo jis nematavo, nes visi medžiagų matavimai buvo atlikti tik užlyginant plokštumą o pagal gamyklos vadovo pateiktus duomenis įvertino lovyje esančių medžiagų kiekį ir darydamas galutinę lentelę, atliko paskaičiavimus įvertinęs lovyje esančias medžiagas (t.3, b.l. 106).

Sprendžiant dėl pagrobtų medžiagų kiekio, yra atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nėra pateikta vienareikšmiškų neginčijamų įrodymų, kad inventorizacijos akte užfiksuotas medžiagų trūkumas atsirado būtent dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamų veiksmų. 2014 m. rugpjūčio 26 d. atlikus inventorizaciją nustatyta, kad atlikus inventorizaciją buvo užfiksuotas 1997,052 t. medžiagų kiekio trūkumas, kurio vertė 100335,38 Lt (29059,14 Eur) (t.1, b.l. 4-5, 22-27). Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 25-26 d. atliktos inventorizacijos atskaitos taškas buvo prieš tai buvusios inventorizacijos rezultatai, t.y. 2013 m. lapkričio 22 d. inventorizacijos aprašas (t. 3, b.l. 131-143). Niekas iš apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų, dalyvavusių atliekant inventorizaciją - D. V., R. K., S. E., Č. P., negalėjo tiksliai paaiškinti kaip 1997,052 t. trūkumas buvo apskaičiuotas, negalėjo paaiškinti aiškinamajame akte nurodyto pertekliaus ir trūkumo susidarymo priežasčių, atsargų nurašymo aktuose nurodytų aplinkybių, tik nurodė, kad gali būti taip, jog yra vienų medžiagų trūkumas, kitų perteklius, bet visos medžiagos turi susibalansuoti, atlikus matavimus buvo nustatytas faktas kiek yra rasta medžiagų, po to jie sulyginti su buvusios inventorizacijos duomenimis ir taip nustatytas galutinis rezultatas, t.y. šiuo atveju – 1997,052 tonų trūkumas. Be to, šis kaltinimas yra grindžiamas ir krautuvo Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GPS duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. (t. 1, b.l. 122-172), bet byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. krautuvu Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi tik M. V., liudytojas R. G. parodė, kad atsarginį raktą nuo šio krautuvo galėjo turėti ir mechanikas.

Ištyrus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad inventorizacijos aktas bei krautuvo Volvo L120G031473, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GPS duomenys negali būti laikomi patikimais įrodymais sprendžiant dėl M. V. kaltės dėl inertinių medžiagų vagystės. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. V. kaltę patvirtinantis neginčijamas objektyvus įrodymas yra aukščiau aprašytas video įrašas už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje M. V. kaltė yra įrodyta tik dėl nusikalstamos veikos, kurią jis padarė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., t.y., kad jis pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias medžiagas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., t.y, kai buvo pakrauti 13 automobilių.

Kaltinime taip pat yra nurodoma, kad vienu metu į krovininį automobilį buvo pakraunama apie 27-30 tonų, bet tiksliai nustatyti koks kiekis buvo pakrautas į kiekvieną automobilį nėra galimybės. R. G. nurodė, kad tuo atveju, kai į mašiną yra pakrauta 17 tonų, ji būna pustuštė, o kadangi iš video įrašo matyti, kad mašinos yra pilnos, tai reiškia buvo pakruta ne mažiau kaipo 27 tonos. S. L. nurodė, kad į pakrautą automobilį gali tilpti apie 20-30 tonų medžiagų. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis video įrašu, spręstina, kad į kiekvieną savivertę mašiną buvo pakraunama ir išvežama ne mažiau kaip 27 tonos inertinių medžiagų.

Be to, teismo posėdžio metu nebuvo galimybės pašalinti netikslumų, susijusių su tuo, kokios rūšies medžiagos buvo vežamos – kaip antai, kaltinime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpyje nuo 17.42 val. iki 17.52 val. , nuo 18.07 val. iki 18.15 val. ir nuo 18.30 val. iki 18.38 val., per tris kartus pakrovė po apie 27-30 tonas dolomitinės skaldos atsijų arba granitinės skaldos atsijų, o 2014 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 18.38 val. iki 18.49 val. pakrovė apie 27-30 tonų, dolomito arba granito skaldos. Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. peržiūrėjęs video įrašą negalėjo tiksliai nurodyti kokios konkrečiai medžiagos yra išvežamos (t. 3, b.l. 37), bet A. M. parodė, kad matė, jog daugiausiai buvo kraunama iš tos vietos, kur buvo sukrautas dolomitas, tai jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje nurodydamas iš kurios vietos M. V. krovė medžiagas (tai dolomitinės skaldos krūva (t. 2, b.l. 40-43). Liudytojas R. G. parodė, kad dolomitinė skalda yra pilkos spalvos, granitinė skalda –pilkai melsva arba raudona, o rusvai biri medžiaga – gali būti ir dolomitinė skalda, ir granitinė skalda. Iš pateikto video įrašo matyti, kad buvo išvežamos rusvos ir rudos spalvos birios medžiagos, kai kur tiksliai nustatyta, kad dolomitinė skalda. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išnaudojus visas galimybes, šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti kokios medžiagos buvo kraunamos 2014 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpyje nuo 17.42 val. iki 17.52 val. , nuo 18.07 val. iki 18.15 val. ir nuo 18.30 val. iki 18.38 val., 2014 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 18.38 val. iki 18.49 val., bet atsižvelgiant į tai, kad vis dėl to yra įrodyta, kad tuo metu buvo kraunamos ir išvežamos inertinės medžiagos, konstatuotina, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpyje nuo 17.42 val. iki 17.52 val. , nuo 18.07 val. iki 18.15 val. ir nuo 18.30 val. iki 18.38 val., buvo kraunamos ir išvežamos dolomitinės skaldos atsijos arba granitinės skaldos atsijos, o 2014 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 18.38 val. iki 18.49 val. - dolomito skalda arba granito skalda.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pateiktais objektyviais duomenimis įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 8 d. M. V. į suorganizuotus krovininius automobilius pakrovė – apie 216 tonų dolomitinės skaldos, kurios vertė apie 3278,88 Eur, 2) apie 27 tonas, granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur, 3) apie 81 toną dolomitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1594,89 Eur, arba apie 81 toną granitinės skaldos atsijų, kurios vertė apie 1611,90 Eur, 4) apie 27 tonas dolomitinės skaldos, kurios vertė 409,86 Eur, arba apie 27 tonas granitinės skaldos, kurios vertė apie 562,41 Eur; iš viso pakrovė ir taip pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 351 toną inertinių medžiagų, apie 5846,04 – 6015,60 Eur vertės. Kaltinamojo M. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio vertė neviršija 250 MGL sumą.

Dėl A. M. nusikalstamos veikos

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. M., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., po darbo valandų AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam mechanizatoriui M. V. mobilaus ryšio telefonu pranešdamas apie tai, kada iš darbo išvyko darbų vadovas S. L., tuo tikslu, kad M. V. galėtų atvykti į asfalto gamyklos AB „(duomenys neskelbtini)“, teritoriją ir atvykęs AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į iš anksto paties M. V. suorganizuotas transporto priemones, galėtų krauti ir realizuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias inertines medžiagas, tokiu būdu pašalinęs kliūtis ir teikdamas informaciją, bendrininkavo padėdamas M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio turto už 5846,04 – 6015,60 Eur. Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais teisme, kuriais jis prisipažino kaltu visiškai ir parodė, kad M. V. buvo jo prašęs paskambinti, kai S. L. išvažiuos iš darbo ir jis kelis kartus M. V. skambino. Jis matė, kad M. V. atvažiuodavo ir kraudavo medžiagas, suprato, kad tas medžiagas M. V. krauna nelegaliai, bet kokias medžiagas M. V. krovė, jis nesidomėjo, tik matė, kad krovė toje vietoje, kur buvo supiltas dolomitas. Už tai, kad skambindavo M. V., jis nieko negavo. A. M. kaltė taip pat įrodyta ir M. V. parodymais, duotais teismo posėdžio metu apie tai, kad buvo taip, jog jis prašė A. M. jį informuoti apie tai kada S. L. išvažiuos iš įmonės teritorijos, ir tada jis po darbo valandų atvykdavo į įmonės teritoriją ir pakraudavo krautuvu Volvo medžiagas į automobilius, kurie išvažiuodavo iš įmonės teritorijos. Taip pat A. M. kaltė įrodyta aukščiau aprašytais ir ištirtais įrodymais, kurias teismas rėmėsi spręsdamas dėl M. V. kaltės įrodymo, todėl šie įrodymai pakartotinai neaprašinėjami. Kaltinamojo A. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis A. M. pašalindamas kliūtis ir teikdamas informaciją padėjo M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio vertė neviršija 250 MGL sumą,

Nusikalstamas veikas kaltinamieji M. V. ir A. M. padarė veikdami tiesiogine tyčia: M. V. suvokė, kad atvažiuodamas į įmonės teritoriją po darbo valandų ir pakraudamas įmonei priklausantį turtą – inertines medžiagas į ne AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, kurie šias medžiagas išveždavo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, pagrobia AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. A. M. suvokė, kad po darbo valandų paskambindamas M. V. ir pranešdamas apie tai, kada iš darbo išvykdavo darbų vadovas S. L., padeda M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – inertines medžiagas. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi pagrobtos inertinės medžiagos buvo išvežtos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos be įmonės žinios ir leidimo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnyje, o A. M. - BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnyje. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnyje numatyta vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Didelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL (9415,00 Eur).

Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. V. pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o A. M. savo veiksmais pašalindamas kliūtis padėjo M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Bet ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pagrobta AB „(duomenys neskelbtini)“ turo suma yra mažesnė, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad pagrobta AB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 29059,14 Eur, kas viršija 250 MGL sumą, todėl kaltinamojo M. V. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o kaltinamojo A. M. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.

Išnagrinėjus bylą ir ištyrus įrodymus nustatyta, kad M. V. pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ turto už apie 5846,04 – 6015,60 Eur, kuri yra mažesnę nei 250 MGL, o A. M. pašalindamas kliūtis ir teikdamas informaciją padėjo M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“ turto už apie 5846,04 – 6015,60 Eur, kuri yra mažesnę nei 250 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-14 nutartimi proceso dalyviams buvo išaiškinta, kad yra pagrindas manyti, jog M. V. veiksmai gali būti perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o A. M. nusikalstami veiksmai gali būti perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalimi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. V. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o kaltinamojo A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad M. V. kaltinamas ir tuo, kad M. V. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), mechanizatoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su A. M., dirbančiu šaltkalviu - kelio darbininku AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. M. paskambinus jam ir pranešus, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“, teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), išvyko darbų vadovas S. L., jis po darbo valandų atvykdavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir bendrovei priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones, pakrovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų. Tokiu būdu jis laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio mėn. 2014 m. rugpjūčio 3 d. pagrobė, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių medžiagų –

1157,04 tonų granitinės skaldos, kurios vertė 3269,86 Eur (11290,16 Lt), 401,90 tonų granitinės skaldos, kurios vertė 9638,13 Eur (33278,55 Lt), 361,09 tonų dolomitinės skaldos, kurios vertė 5479,94 Eur (18921,12 Lt), 438,59 tonų smėlio, kurio vertė 1416,24 Eur (4889,99 Lt), 209,19 tonų gamtinio smėlio, kurio vertė 424,10 Eur (1464,33 Lt), 372,97 tonų granitinės skaldos atsijų, kurių vertė 7421,53 Eur (25625,05 Lt), 71,572 tonų dolomitinės skaldos atsijų, kurių vertė 1409,34 Eur (4866,18 Lt), tokiu būdu, bendrais su A. M. veiksmais padarė AB „(duomenys neskelbtini)“, bendrą 29059,14 Eur (100335,38 Lt), turtinę žalą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nėra įrodyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. M. V. į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones, pakrovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų, todėl yra iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kurios nebuvo įrodytos – t.y. apie laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d.. Kadangi ištyrus bylą nėra galimybės nustatyti kokį tikslų kiekį vienu krovininiu automobiliu galima išvežti, todėl tikslintina kaltinimo aplinkybė apie pakraunamų medžiagų kiekį, t.y. nurodoma vietoj „apie 27-30 tonų“ – „apie 27 tonas“, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir pakrautų inertinių medžiagų vertė. Be to, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės apie pagrobimą šių inertinių medžiagų – 438,59 tonų smėlio, kurio vertė 1416,24 Eur (4889,99 Lt), 209,19 tonų gamtinio smėlio, kurio vertė 424,10 Eur (1464,33 Lt), nes neįrodyta, kad šios medžiagos buvo pagrobtos, o kitų pagrobtų inertinių medžiagų kiekis tikslintinas pagal nustatytą jų kiekį. Esant nustatytoms aplinkybėms buvo patikslintinas kaltinimas pagal tai kas yra nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus.

Be to, kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis A. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dirbdamas šaltkalviu - kelio darbininku asfalto gamykloje, priklausančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), po darbo valandų, AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam mechanizatoriui M. V., mobilaus ryšio telefonu, pranešdavo apie tai, kada iš darbo išvyko darbų vadovas S. L., tuo tikslu, kad M. V. galėtų atvykti į asfalto gamyklos AB „(duomenys neskelbtini)“, teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), ir atvykęs į asfalto gamyklos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į iš anksto paties M. V. suorganizuotas transporto priemones, galėtų krauti ir realizuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias inertines medžiagas - 1157,04 tonų granitinės skaldos, kurios vertė 3269,86 Eur (11290,16 Lt), 401,90 tonų granitinės skaldos, kurios vertė 9638,13 Eur (33278,55 Lt), 361,09 tonų dolomitinės skaldos, kurios vertė 5479,94 Eur (18921,12 Lt), 438,59 tonų smėlio, kurio vertė 1416,24 Eur (4889,99 Lt), 209,19 tonų gamtinio smėlio, kurio vertė 424,10 Eur (1464,33 Lt), 372,97 tonų granitinės skaldos atsijų, kurių vertė 7421,53 Eur (25625,05 Lt), 71,572 tonų dolomitinės skaldos atsijų, kurių vertė 1409,34 Eur (4866,18 Lt), tokiu būdu pašalinęs kliūtis ir teikdamas informaciją bendrininkavo padėdamas M. V. pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio turto už 29059,14 Eur (100335,38 Lt). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nėra įrodyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. M. V. į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones, pakrovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių inertinių medžiagų, todėl nėra įrodyta ir tai, kad A. M. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. M. V., mobilaus ryšio telefonu, pranešdavo apie tai, kada iš darbo išvyko darbų vadovas S. L., todėl iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kurios nebuvo įrodytos – t.y. apie laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., ir taip pat tikslintinas pagrobtų inertinių medžiagų kiekis ir rūšis pagal byloje nustatytą jų kiekį bei rūšį. Esant nustatytoms aplinkybėms buvo patikslintinas kaltinimas pagal tai kas yra nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus.

Dėl bausmių skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. M. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. V.. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių nuobaudų už administracinių teisės pažeidimų padarymą, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgiama ir į M. V. asmenybę - yra neteistas, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 179), yra vedęs, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nesunki nusikalstama veika, kuri nesukėlė didelės žalos ir pavojaus visuomenei, į BK 55 straipsnio nuostatas, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti M. V. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, bei paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tais nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. 14.30 val. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. 9.30 val. (dvi paros) (t. 1, b. 1. 182-183), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis A. M. padėjo padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, administracinių teisės pažeidimų nebuvo padaręs, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, elgesį vertina kritiškai. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgiama ir į A. M. asmenybę - yra neteistas, šiuo metu nedirba, yra išsituokęs, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padėjo padaryti nesunkią nusikalstamą veiką, kuri nesukėlė didelės žalos ir pavojaus visuomenei, į BK 55 straipsnio nuostatas, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti A. M. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, bei paskiriant įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų M. V. ir A. M. priteisti solidariai 29059,13 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 34-46). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dėl kaltinamųjų M. V. ir A. M. nusikalstamų veiksmų, civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala – iš įmonės teritorijos buvo pakrautos ir išvežtos - taip pagrobtos inertinės medžiagos, t.y. nustatyta, kad A. M. paskambinus telefonu M. V. ir pranešus jam kada po darbo valandų iš įmonės teritorijos išvyksta darbų vadovas S. L., M. V. laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-08-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu krautuvu „Volvo L120GB103B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į iš anksto paties suorganizuotas transporto priemones pakrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių medžiagų, kurios buvo išvežtos iš įmonės teritorijos, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą. Tarp kaltinamųjų M. V., A. M. nusikalstamų veikų ir atsiradusios turtinės žalos, kurią patyrė AB „(duomenys neskelbtini)“, yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju yra spręstinas klausimas dėl patirtos turtinės žalos dydžio.

Civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 29059,13 Eur turtinės žalos priteisimo grindžia 2014-08-26 atliktos inventorizacijos metu nustatytu medžiagų atsargų neatitikimu, t.y. 1997,052 tonų trūkumu inertinių medžiagų, kurių vertė 29059,14 Eur (t. 1, b.l. 15-32). Bylos nagrinėjimo metu M. V. neigė pakrovęs tokį kiekį inertinių medžiagų. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti tikslaus pagrobtų medžiagų kiekio (buvo nurodoma, kad vienu metu M. V. krautuvu pakraudavo į vieną krovininį automobilį 27-30 tonų inertinių medžiagų), o kai kurias atvejais ir rūšies (pvz. kad pakrovė dolomitinės skaldos atsijų arba granitinės skaldos atsijų), todėl sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio yra skaičiuojama nuo mažiausio nurodyto kiekio, t.y. nuo 27 tonų, kuris yra, kai būna pilnai pakrauti krovininiai automobiliai „Skania“, „Volvo“, „Reno“, kuriais buvo išvežamos šios medžiagos. Tais atvejais, kai kaltinime nėra tiksliai nurodyta kurios rūšies inertinės medžiagos buvo kraunamos ir išvežamos, o bylos nagrinėjimo metu to nustatyti nepavyko, bet atsižvelgiant į tai, kad yra įrodyta, jog buvo kraunamos inertinės medžiagos ir išvežamos iš įmonės teritorijos, priteistina suma skaičiuojama nuo pigesnės iš nurodytų inertinių medžiagų. Taigi, priteistinas civilinis ieškinys susideda iš: 216 tonų dolomitinės skaldos, kurios vertė 3278,88 Eur (216 x 15,18 Eur/t.), 27 tonų granitinės skaldos, kurios vertė 562,41 Eur (27 x 20,83 Eur/t.), 81 tonos dolomitinės skaldos atsijų, kurios vertė 1594,89 Eur (81 x 19.69 Eur/t.), nes granitinės skaldos atsijos brangesnės(19,90 Eur/t.), 27 tonos dolomitinės skaldos, kurios vertė 409,86 Eur, (27 x 15,18 Eur/t.), nes granitinė skalda yra brangesnė (20,83 Eur/t.), iš viso 5846,04 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – priteistina 5846,04 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupėje padarė abu kaltinamieji M. V. ir A. M., todėl 5846,06 Eur civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų – M. V. ir A. M.. Atsižvelgiant į priteistino civilinio ieškinio dydį – 5846,06 Eur, į tai, kad vienas iš kaltinamųjų – A. M. niekur nedirba, neturi jokių oficialių pajamų, nustatytina, kad priteistas civilinis ieškinys savanoriškai turi būti atlygintas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniame ieškinyje kaip atsakovas yra nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nei patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nei nėra pagal įstatymus materialiai atsakinga už kaltinamųjų M. V. ir A. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BPK 111 straipsnio 1 dalis), todėl šioje baudžiamojoje byloje turtinė žala solidariai priteistina tik iš kaltinamųjų M. V. ir A. M..

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo A. M. priteisti 403,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b.l. 183, t. 3, b.l. 151, 168, 198). Bylos nagrinėjimo metu iš viso buvo teikti 4 prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (jie buvo patikslinami), paskutiniame 2017-05-10 pateiktame prašyme nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364, 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 403,33 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo A. M.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t. 2, b. l. 1).

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t. 2, b. l. 44).

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu voke bei inertinių medžiagų dalys, esančios voke, – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti M. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. 14.30 val. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. 9.30 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad yra atliktos keturios laisvės apribojimo bausmės dienos.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir toliau per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. V. ir A. M. 5846,04 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 4 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Nustatyti, kad 5846,04 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 4 centų) turtinę žalą M. V. ir A. M. solidariai savanoriškai turi atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl 403,33 Eur (keturių šimtų trijų eurų 33 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. M. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu voke ir inertinių medžiagų dalis, esančias voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jiems paskirto laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamieji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jiems gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės tesimą.

Teisėja Rasa Stonkuvienė