Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-57-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-57-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: R. Š.
Trečiasis asmuo: Kauno

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Kiti su apeliacija susiję klausimai
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-57-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20750-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.18.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kt., bei atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei R. Š. dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo Kauno kredito unija, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti šalims Š. ir Š. pavardes; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai R. Š. ir sūnui P. Š., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki vaikų pilnametystės paskirti ieškovę; 4) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kiekvienam vaikui po 3 600 Eur, iš viso 7 200 Eur; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo šeštadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., tai yra dvi dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su ieškove; šalių vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus; poriniais metais su šalių vaikais šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleidžia ieškovė, neporiniais – atsakovas; neporiniais metais su šalių vaikais Šv. Velykas praleidžia ieškovė, poriniais – atsakovas; atsakovas su šalių vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Tėvo dienos savaitgalį. Visais nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su šalių vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone; šalys – tiek motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Atsakovas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius; 7) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. liepos 10 d.; 8) padalinti santuokoje įsigytą turtą bei priteisti vykdyti santuokoje atsiradusias prievoles: a) ieškovei natūra priteisti, pripažįstant turtą jos asmenine nuosavybe, bei priteisti prievolių vykdymą: 3/8 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 49 525 Eur, nuosavybės dalies vertė 18 571,87 Eur), 16/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 533 Eur, nuosavybės dalies vertė 31,98 Eur), 3/8 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 770 Eur, nuosavybės dalies vertė 288,75 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės turto dalies už 18 892,60 Eur; 206/581 dalis 0,0581 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 3 197 Eur, nuosavybės dalies vertė 1 133,53 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 20 026,13 Eur; priteisti ieškovei vykdyti asmeninėmis lėšomis prievoles Kauno kredito unijai pagal 2004 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. 04-00171; b) atsakovui natūra priteisti šį turtą: 1 kambario butą–kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa 71-1 (16,53 kv. m), patalpa 71-1a (1,38 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis: a-1 (½ nuo 2,84 kv. m), a-2 (½ nuo 1,13 kv. m, 1-230 (3,47 kv. m) 1-239 (1,98 kv. m) adresu (duomenys neskelbtini), 5 271,00 Eur vertės; automobilį AUDI A6, AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, iš viso turto už 5 771,00 Eur; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur neturtinę žalą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. Š. ir P. Š. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti nepilnametės R. Š. išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) priteisti nepilnamečio P. Š. išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5) pripažinti 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 206/581 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 27 049,69 Eur), šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies rinkos vertė 21 037,50 Eur), 16/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies rinkos vertė 85,92 Eur), 3/8 dalis kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies rinkos vertė 288,75 Eur), esančius (duomenys neskelbtini); 206/581 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies rinkos vertė 5 637,52 Eur), esančio (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 27 049,69 Eur); transporto priemonę – lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 470,00 Eur). Ieškovei atitenkančio turto vertė 28 519,69 Eur; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti butą–kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 5 530 Eur). Atsakovui atitenkančio turto vertė 5 530 Eur; 8) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 11 494,85 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį; 9) prievolę kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ (buvusi Kauno technologijos universiteto Kredito unija) pagal 2004 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. 04-00171, sudarytą su ieškove, pripažinti po ½ ieškovei ir atsakovui, numatant solidarią atsakomybę; 10) prievolę kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ (buvusi Kauno technologijos universiteto Kredito unija) pagal 2004 m. kovo 22 d. laidavimo sutartį Nr. 04-00171-3, sudarytą su atsakovu, pripažinti asmenine atsakovo prievole; 11) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę – Š.; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį su ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimu ir priešieškinį su priešieškinio dalyko pakeitimu patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – Š., atsakovui – Š. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų R. Š. ir P. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Gautas pagal priteistą laikiną išlaikymą sumas įskaičiavo į priteisiamą išlaikymą. Paskyrė nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką – atsakovas turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo šeštadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., tai yra dvi dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su ieškove; šalių vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus; poriniais metais su šalių vaikais Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleidžia ieškovė, neporiniais – atsakovas; neporiniais metais su šalių vaikais Šv. Velykas praleidžia ieškovė, poriniais – atsakovas; atsakovas su šalių vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Tėvo dienos savaitgalį. Visais nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su šalių vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone; šalys – tiek ieškovė, tiek ir atsakovas toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Atsakovas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius. Pripažino 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/dalis kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 206/581 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą taip: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/dalis kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 206/581 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės prievolės Kauno kredito unijai pagal 2004 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. 04-00171 vykdomos asmeninėmis ieškovės lėšomis; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1 kambario butą–kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa 71-1 (16,53 kv. m), patalpa 71-1a (1,38 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis: a-1 (½ nuo 2,84 kv. m), a-2 (½ nuo 1,13 kv. m, 1-230 (3,47 kv. m) 1-239 (1,98 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A6, AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui iš ieškovės 7 659,49 Eur kompensaciją. Kitų ieškinio su ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimu bei priešieškinio su priešieškinio dalyko pakeitimu dalių netenkino. Priteisė iš ieškovės 527 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo 1 055 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti šalių santuokos nutrūkimo tik dėl atsakovo kaltės. Vertino, kad ji nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes joms trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, o tai ir padarė bendrą gyvenimą negalimu. Nustačius, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškovės prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. liepos 10 d., konstatuojant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).

5. Įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu teismas padarė išvadą, jog 420 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno šalių nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, juolab, kad šalių vaikai ypatingų specialiųjų poreikių neturi. Teismas nenustatė, kad šalys iki ieškovės kreipimosi į teismą nevedė bendro ūkio, todėl išlaikymą šalių vaikams priteisė vienodo dydžio nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės. Teismas, įvertinęs ieškovės gaunamas išmokas vaikams – savivaldybės mokamus 60 Eur per mėnesį vaiko pinigus kiekvienam vaikui, tai, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 30 d. turėjo dar ir kitą išlaikytinę, šalių vaikams iš atsakovo priteisė išlaikymą po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio pareiškimo teisme (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės.

6. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovės iki santuokos sudarymo įsigytą būstą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu turtui buvo atlikti ne tik esminiai pagerinamai, bet ir beveik 14 iš 20 metų iš santuokinių lėšų buvo mokama paskola, gauta to turto įgijimui apmokėti. Ieškovės argumentai dėl paskolos už būstą mokėjimo ir būsto pagerinimų atlikimo iš jos gaunamų lėšų atmetami kaip nepagrįsti, nes santuokos metu visos iš darbo santykių gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o šios prezumpcijos ieškovė jokiais argumentais bei įrodymais nepaneigė.

7. Nesant ginčo tarp šalių dėl minėto turto padalijimo būdo, šis turtas natūra priteistas ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją. Santuokos metu buvo mokama paskola 167 iš 240 mėnesių, todėl atsakovui priklausanti kompensacija už ieškovei natūra tenkantį minėtą turtą skaičiuojama proporcingai sumokėtai už šį turtą paskolos daliai, tai yra 11 159,49 Eur (32 075,17 Eur ÷ 240 mėnesių × 167 mėnesių ÷ 2 dalių = 11 159,49 Eur). Ginčo dėl patalpų (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui nėra, todėl šios patalpos, kurių rinkos vertė atsakovo nurodytu dydžiu (2019 m. rugpjūčio 14 d. masinio vertinimo pagal unikalų numerį duomenys) yra 5 530 Eur, priteisiamos natūra atsakovui, o už tas patalpas tenkanti ieškovei kompensacija sudaro 2 765 Eur (5 530 Eur ÷ 2 dalių = 2 765 Eur). Transporto priemonę šalys prašo priteisti viena kitai. Kadangi atsakovas vertina transporto priemonę brangiau, jam ji priteisiama jo paties pripažįstama 1 470 Eur rinkos verte, o ieškovei už ją tenkanti kompensacija sudaro 735 (1 470 Eur ÷ 2 dalių = 735 Eur). Atlikus tarpusavyje šalių mokamas vienos kitai kompensacijų užskaitas, ieškovė už jai tenkančią brangesnio turto dalį turi sumokėti atsakovui 7 659,49 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, turto padalinimo tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

8.1 teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 178-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės. Byloje pakanka įrodymų spręsti, kad kilus sutuoktinių santykių krizei, atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Atsakovas, 2013 m. birželio 24 d. sumušęs ieškovę, nemėgino išspręsti iškilusių tarpusavio santykių problemų, toliau girtavo, neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo. Teismas netinkamai aiškino baudžiamojo proceso teisės normas ir jas nepagrįstai perkėlė į civilinį procesą. Tai, kad ieškovė atleido atsakovui dėl jos sumušimo, visiškai nereiškia, kad šalys pradėjo gyventi kartu kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį. Priešingai, atsakovas nepaneigė fakto, kad jam būnant santuokoje tik dėl ieškovės gaunamų pajamų dydžio buvo lengviau gauti kreditą būsto įsigijimui, kur atsakovas ketino išsikelti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad teismas baudžiamajame procese nustatė atsakovo kaltę, t. y. faktą, kad jis prieš ieškovę neblaivus smurtavo vaikų akivaizdoje.

8.2 Atsakovo pajamų kreditui gauti nebūtų pakakę, todėl tik ieškovės dėka 2013 m. liepos 16 d. buvo įsigytas 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) už AB Swedbank 2013 m. liepos 5 d. suteiktą 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskolą. Ieškovė tikėjosi, jog atsakovas įvykdys susitarimą ir išsikels iš jos namų, tačiau jis apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate (viename iš kambarių), įsigytą turtą išnuomojo, toliau girtavo, vartojo psichologinį smurtą, neišlaikė šeimos ir netenkino net minimalių vaikų poreikių. Ieškovė su vaikais gyveno viename kambaryje, atsakovas kitame, maistą pirkosi kiekvienas sau ir tai žinojo net šalių vaikai, klausdami ieškovės, kurie maisto produktai šaldytuve yra jų. Todėl darytina išvada, kad po 2013 m. liepos 10 d. šalys faktiškai nutraukė bendrą gyvenimą. Dėl techninės klaidos ieškiniuose įrašyti 2013 ir 2014 metai fakto nekeičia, nes apie šias aplinkybes buvo teikti paaiškinimai, kuriais netikėti teismui nebuvo priežasties. Teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kadangi atsakovo liudytojos niekada nesilankė šalių turto dalyje, artimai nebendravo. Be to, abi liudytojas sieja giminystės ryšiai, viena liudytoja yra atsakovo sugyventinė.

8.3 Ieškovei priklausanti pastato nuosavybės dalis, esanti (duomenys neskelbtini), susideda iš 2-jų atskirų kambarių su bendro naudojimo patalpomis, t. y. patekus į namą, kairėje ir dešinėje pusėse yra atskiri kambariai, į kuriuos patenkama iš bendro naudojimo koridoriaus. Šiuo koridoriumi galima patekti ir į kitų bendraturčių patalpas. Tuo tikslu teismui buvo pateikta nekilnojamojo turto techninės apskaitos byla, nekilnojamojo turto vertintojo fotonuotraukos, tačiau teismas šalių gyvenimo bendrumą įvertino neįsigilinęs į nurodytų įrodymų visumą.

8.4 Ieškovė teismui pateikė fotonuotraukas ir kompaktinį diską, kuriose matomas neblaivus atsakovas. Atsakovo netinkamą elgesį patvirtino liudytojai N. D. ir I. D., teismas jų parodymus nepagrįstai vertino kritiškai. B. S., kuri paaiškino su ieškove esanti susipykusi, parodymus teismas vertino ieškovės nenaudai ir jais rėmėsi sprendime nurodydamas, kad atsakovas negirtauja, nesmurtauja ir išlaiko šeimą, nes ieškovei neva davęs yra naudotis savo banko kortele. Atsakovas tokių reikšmingų aplinkybių nenurodė savo paaiškinimuose, nepateikė jokių įrodymų.

8.5 Ieškovė paaiškino, kad atsakovas girtavo ir toliau, nepadarė išvadų, lakstė su peiliais, traumavo vaikus, nusišalino nuo bendro ūkio vedimo, neišlaikė vaikų, duodamas po 100 ar 50 Eur per mėnesį. Analogiškus parodymus davė liudytojai I. D., N. D. ir L. D. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą, o tokie motyvai, kaip „alkoholis nėra draudžiamas vartoti produktas, o koks vartojimo kiekis ir dažnumas laikomas priimtinu šeimoje yra sutuoktinių susitarimo reikalas. Pažymėtina, kad atsakovas dirba vairuotoju, todėl nuolatinis girtavimas nesuderinamas su jo profesija“, yra nepagrįsti, nepaaiškinami moralės, teisės normų aspektu, juolab, kad vertinant visus įrodymus dėl atsakovo elgesio, alkoholio gėrimo, tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad atsakovas girtavo dažnai, vartojo psichologinį smurtą ir fizinį smurtą, traumavo vaikus (vaizdo įrašai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai). Tas pats pasakytina ir dėl vaikų lankymosi pas psichologus, kuomet nuo skyrybų pradžios atsakovas aktyviais veiksmais terorizavo vaikus (patvirtina nutarimai, kuriais atsakovas baustas). Vien įrašas, kad vaikai išgyvena skyrybų procesą, neatskleidžia visos visumos faktinių aplinkybių, kad vaikai kentėjo netinkamą tėvo elgesį, jo gyvenimą su kita moterimi tame pačiame name. Teismo argumentai dėl ieškovės agresyvaus elgesio teisme yra logiškai nepaaiškinami, nes ir atsakovas elgėsi analogiškai. Šios sprendimo išvados leidžia pagrįstai teigti, kad teismas neobjektyviai vertino šalių teiktus įrodymus, jų elgesį proceso metu, nevertino, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) tyrė vieną iš faktų, tačiau nubaudė ne ieškovę, o atsakovą, taikant jam ANK numatytas poveikio priemones, kad už savo neteisėtus veiksmus šalių dukros R. Š. atžvilgiu buvo bausta ir liudytoja B. S.

8.6 Teismas nepagrįstai šalių santykių pabaigą siejo su tuo, kad atsakovui praradus darbą ir jam susirgus, ieškovė pradėjo skyrybų procesą, t. y. rėmėsi atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais. Tai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovės pajamos didesnės, todėl ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Akivaizdu, kad nuo 2013 m. atsakovas atsiribojo nuo šeimos. Pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo atsakovui buvo siųstas 2018 m. spalio mėn., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. lapkričio mėn., atsakovas išsikraustė 2018 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių kilo konfliktas, nes atsakovas nebuvo pakviestas į ieškovės sūnėno šventę – ieškovė sūnėno neturi, tik dukterėčią. Teismo vertinimai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovo elgesys ir nenoras ieškoti kompromisų, nepateisinami girtavimai, psichologinis smurtas ir nepagarba ieškovei, vaikams, suformavo galutinę nuomonę siekti skyrybų. Atsakovas užkirto galimybę šalims susitaikyti, nes jis po sumušimo neieškojo kompromisų, tikėtina, visą laiką bendravo su liudytoja B. S., nes iš karto pas ją 2018 m. gruodžio mėn. išsikėlė gyventi. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo pareigas bei neįrodė, kad šių pareigų tinkamai nevykdė ir ieškovė.

8.7 Kadangi ieškovė neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo kaltės – jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, dėl kurio iširo šalių santuoka, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.

8.8 Teismas netinkamai vertino ieškovės paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas datas, kada faktiškai nutrūko šalių santuoka, netinkamai vertino įrodymų visumą. Tai, kad šalys 2013 m. liepos 5 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. ėmė iš AB Swedbank kreditus (2013 m. liepos 5 d. butui (duomenys neskelbtini); 2014 m. balandžio 12 d. namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbams, nors tokio būtinumo nebuvo, ieškovės turto dalis yra pirmame namo aukšte), kuriuos sutuoktiniai iki 2019 m. lapkričio 11 d. bankui yra grąžinę (teismas padarė esminę klaidą, nes kreditas padengtas 2019 m. kovo mėn.), nesudaro pagrindo abejoti ieškovės reikalavimo pagrįstumu. Rašytiniais įrodymais, šalių ar liudytojų paaiškinimais nepaneigta, kad faktiškai šalių santykiai nutrūko 2013 m. liepos 10 d. dėl apeliantės nurodytų priežasčių. Techninė klaida teisme buvo paaiškinta, paaiškinimais nebuvo pagrindo abejoti. Techninė klaida negali būti laikoma fakto klaida.

8.9 Teismas netinkamai nustatė, kad šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį tik nuo (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas iš namų išsikėlė. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovas vaikų neišlaiko, šalys neveda bendro ūkio, analogiškas aplinkybes patvirtino ir apklausti byloje liudytojai N. D. ir I. D., paaiškinę, kad ieškovė iš savo pinigų siuntė atsakovo vaikams priteistą išlaikymą. Ieškovė pateikė teismui antstolės R. S. raštus, kuriuose buvo fiksuotas atsakovo mokėtino laikino išlaikymo vaikams įsiskolinimas, nors atsakovas dirbo visą laikotarpį. Teismo sprendimo priėmimo dieną skola siekė 1588,74 Eur. Laikinas išlaikymas buvo priteistas nuo (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas faktiškai suponuoja nuomonę, kad atsakovas 10 mėnesių nevykdė išlaikymo pareigos net ir proceso metu (šiuo metu skola nerealizuota). Tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė teisingai ir sąžiningai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teisme buvo paaiškinta, kad atsakovas, nevesdamas bendro ūkio su ieškove, vaikams duodavo po 50 Eur kiekvienam ar apskritai tik 50 Eur per mėnesį, todėl reikalavime ir prašoma priteisti tik po 100 Eur skolos kiekvienam vaikui iki 2018 m. gruodžio 1 d. Atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad vedė bendrą ūkį, išlaikė vaikus. Jis pripažino, kad periodais nedirbo ir negaudavo pajamų, todėl teismo vertinimas nepagrįstas jokiais įrodymais, juolab kad ir vaikai nuo 2013 m. liepos 10 d. žinojo, jog tėvai maistą perkasi atskirai. Ieškovės reikalavimas pagrįstas ne tik jos paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais, tuo tarpu atsakovas ir teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovei. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kiekvienam vaikui po 3600 Eur, iš viso 7200 Eur. Neturi reikšmės, kuriuo proceso metu toks reikalavimas pareiškiamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 233/2011), ieškovė turėjo pareigą įrodyti ir įrodė, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, o atsakovas turėjo įrodyti, kad tokį išlaikymą teikė.

8.10 Prieš pat paskutinį teismo posėdį ieškovė pagrįstai ieškinį patikslino ir reikalavo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 230 Eur (pradinis ieškinio reikalavimas nuo 2018 12 01 po 200 Eur), nes per dvejus bylinėjimosi metus padidėjo MMA, padidėjo kainos, dėl ko išaugo vaikų poreikiai pinigine išraiška. Teismui buvo pateikta ir nauja poreikių skaičiuotė. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir siekti ne tik šalių interesų pusiausvyros, tačiau ir ginti vaikų teises. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie vaikų gydymui skirtas išlaidas ir medicininius duomenis (vien dukros sveikatos atstatymas po vienos operacijos kainavo apie 60 Eur), R. Š. yra diagnozuota trumparegystė, jai kasmet po patikros reikia gaminti naujus akinius, vartoti medikų paskirtus vitaminus (teismo vertinimas, kad „reikia vaikus maitinti kokybišku maistu, tai nereikės ir vitaminų“, žemina ieškovės reputaciją), reikalingos akių mankštos. Teismo įrodymų vertinimas prieštarauja rašytiniams įrodymams.

8.11 Ieškovės pajamos yra tik du kartus didesnės ir tai priklauso nuo budėjimų skaičiaus. Ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas negali susirasti geriau apmokamo darbo ir teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą nurodydamas, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kurios jam trukdo dirbti bet kokį darbą. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino neturintis gydytojų konsultacinės komisijos išvados dėl negalėjimo dirbti tam tikrų darbų ar sveikatos sutrikimų įtakotų kliūčių dirbti kitokį darbą. Ieškovė, su kuria gyvena du vaikai, negali perimti visos vaikų išlaikymo naštos, tuo tarpu atsakovas neturi kitų išlaikytinių ir kitų finansinių prievolių.

8.12 Teismas neatsižvelgė į VTAS išvadą, kad prašomas priteisti vaikams išlaikymas atitinka vaikų poreikius, o atsakovas geba tokio dydžio išlaikymą mokėti, rekomendavo šią ieškinio dalį tenkinti.

8.13 Ieškovė žino, kad atsakovas gauna buto (duomenys neskelbtini), nuomos pajamas. Ši aplinkybė buvo įrodinėta liudytojų ir ieškovės parodymais, tačiau teismas jų nelaikė įrodymais. Atsakovas nesąžiningai neigė nuomos santykių buvimą. Netikėti ieškovės parodymais nebuvo pagrindo – ir šiuo metu nuomininkai atveža atsakovui pinigus.

8.14 Pripažindamas, jog šalių nepilnamečius vaikus auginančiai ieškovei šiuo metu neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas savo vaikams, teismas nepagrįstai vertino, kad jos turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų yra daug geresnė, ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo žymiai mažesnį 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Didesnę išlaikymo naštą nepagrįstai perkeliant ieškovei, pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, CK 1.5 straipsnio nuostatos, vaikų teisėti interesai.

8.15 Teismas ieškovės iki santuokos įsigytą turtą (duomenys neskelbtini), dėl atliktų remonto darbų nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Remonto darbai – plytelių klijavimas, langų keitimas ir grindų remontas – nelaikytini esminiu turto pagerinimu, tai tik gyvenimo sąlygų pagerinimas arba paprastas remontas, juolab, kad visa tai atlikta ne samdant darbuotojus, o ieškovės ir jos brolių darbu. Darbai atlikti 2004-2009 m. iš ieškovės gaunamų pajamų, išmokų už vaikus po gimdymo. Kanalizacija įrengta nelegaliai, visus šiuos darbus atliko ieškovės brolis, atsakovas šių įrodymų nepaneigė, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės pateiktais įrodymais. VĮ Registrų centro išraše nurodytas lauko tualetas. Kanalizacijos ar kitokie pakeitimai neįrašyti, todėl negalima teigti, kad atlikti esminiai namų valdos pakeitimai, kas sudarytų pagrindą turtą pripažinti bendrąja jungine nuosavybe. Teismas prie esminio turto pagerinimo priskyrė ir stogo pakeitimą 2014 m., kurio darbams šalių imtas kreditas, tačiau ginčo turto dalis yra pirmame aukšte. Namas priklauso penkiems bendraturčiams, namo stogas buvo dengtas visam namui ir labiau tikėtina, kad stogo pakeitimo būtinumas atsirado antro aukšto turto dalies savininkams. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas primygtinai reikalavo perdengti stogą, kas šiuo metu jai leidžia daryti prielaidas, kad jau tuo metu atsakovas bendravo su B. S., jos prašymu stogo perdengimo darbai ir buvo atlikti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek kainavo darbai, kiek bendraturčių sumokėjo už darbus ir kiek jų prisidėjo prie darbų, todėl teismo išvada, kad šalys, atlikę stogo perdengimo darbus, iš esmės pasigerino savo turto dalį, yra neteisinga. Atsakovui atsirado teisė reikalauti tik pinginės kompensacijos už turto pagerinimą ir tik pateikus įrodymus. Name nebuvo atliktos rekonstrukcijos, nepadidėjo turto dalies plotas, tūris, aukštų skaičius, neįrengta mansarda, nepadidėjo turto vertė, atlikti darbai nepriskiriami rekonstravimo statybos rūšiai ir nėra esminiai. Tai, kad remonto darbams reikalingoms medžiagoms santuokoje ieškovės broliui buvo grąžinti pinigai, kad santuokoje buvo mokamas kreditas, nesudaro pagrindo pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, netinkamai taikyti ir aiškinti materialinių, procesinių teisės normų, nukrypti nuo formuojamos teisminės praktikos pakeičiant nuosavybės rūšį ir pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe, juolab kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarp šalių ilgą laiką buvo nusistovėjęs turto faktinis pasidalinimas ir mokėjimai už turtą: „Aš moku už (duomenys neskelbtini) gatvę, ji už (duomenys neskelbtini)... “.

8.16 Net ir pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją teismas padarė esminius pažeidimus, sprendime nurodydamas tokius motyvus: „Šalys kardinaliai prieštaringai nurodė aplinkybes dėl mokėjimų atliktų iki santuokos sudarymo - ieškovė teigia mokėjusi pradinį įnašą iš savo asmeninių lėšų, atsakovas nurodė, jog tuo metu, jau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir pradinis įnašas buvo mokamas iš bendrų pinigų. Liudytojai I. D. ir N. D. (ieškovės mama ir brolis) parodė, kad ieškovė turėjo susitaupiusi pradinį įnašą pati viena. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje nėra nurodyta jokių duomenų apie ieškovės pareigą mokėti pradinį įnašą, todėl tikėtina, kad pradiniu įnašu ieškovė vadina papildomą pajų, nuo kurio priklausė kreditavimas, nes iki 2014 m. lapkričio 1 d. unijos galėjo išduoti nariui tik tokio dydžio paskolą, kuri būtų ne didesnė nei dešimteriopas nario turimas pajus unijoje. Papildomas pajus grąžinamas nariui, padengus paskolą arba įskaitomas už paskutines paskolos įmokas, kai nario paskolos likutis tampa lygus nario turimam pajui“. 2004 m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas už bendrą 42 000 Lt sumą, kuri bus sumokėta tokia tvarka: 500 litų už parduodamą dalį žemės sklypo pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį; 41 500 litų už parduodamą dalį pastatų, iš kurių 3600 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, o 37 900 litų bus pervesti į pardavėjų atsiskaitomąją sąskaitą, kuriuos perves K. T. Universiteto kredito unija po to, kai nusipirktas daiktas bus registruotas NT registre. Taigi, ieškovė už perkamą turtą sumokėjo 4100 Lt pirminį įnašą (avansą), kas sudarytų 10 procentų perkamo turto vertės. Teismas netinkamai vertino pirkimo pardavimo sutartį, nepagrįstais motyvais priteisė atsakovui didesnę kompensaciją, nei jam priklausytų. Ieškovė iki santuokos su atsakovu 9 mėnesius mokėjo kreditą asmeninėmis lėšomis. Nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. kreditas buvo mokamas išimtinai ieškovės lėšomis. Kredito pabaiga yra 2024 m. kovo 10 d. Taigi, kreditas buvo mokamas kartu 103 mėnesius.

8.17 Vertinant, kad atsakovas išėjo iš namų 2018 m. gruodžio mėn., piniginė kompensacija irgi apskaičiuota neteisingai, nes teismas nepagrįstai turtą (duomenys neskelbtini), įvertino pagal jo vertę sprendimo priėmimo dieną masinio vertinimo būdu ir nevertino ieškovės pateiktos vertinimo pažymos dėl turto vertės, taip turto vertę nepagrįstai padidindamas iki 32 075,17 Eur, tačiau buto (duomenys neskelbtini) vertę sprendime nurodė atsakovo nurodytu dydžiu 5530 Eur. Dėl to iškilo būtinybė kreiptis į teismo ekspertus ir pateikti turto (duomenys neskelbtini), ieškovės dalies vertę, kuri nustatyta 2020 m. spalio mėn. Turto vertė masinio vertinimo būdu yra nustatoma neįsitikinus turto būkle, jo nusidėvėjimu ir kitais svarbiais kriterijais. Aptariamas turtas yra bendras su kitais bendraturčiais, nustatyta naudojimosi tvarka, atsidalinti turto į atskirą turtinį vienetą nėra galimybės, turtas yra senos statybos, remontuotinas, jo vertę teismo ekspertai nustatė 22 600 Eur. Atlikus skaičiavimus teismo nurodytu būdu 22 600 : 240x 167:2 =7863 Eur mokėtina kompensacija, iš kurios minusuojamas ieškovės sumokėtas pradinis įnašas 2260 Eur, tad mokėtinos kompensacijos suma būtų 5603 Eur. Kompensacija atsakovui sudarytų 1338 Eur, kuriuos teisminio proceso metu ieškovė sutiko sumokėti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1 apeliacinį skundą pateikęs asmuo – advokato padėjėja J. R. – nėra subjektas, turintis teisę apeliacinį skundą paduoti ir (ar) pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9.2 Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra pagrįsta ir teisėta, o faktas, jog ieškovė nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei įvertino teismas, nėra priežastis teisėtam sprendimui panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo poziciją, t. y. kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, girtavo, neišlaikė šeimos, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir pačios ieškovės parodymais. Iš jos parodymų matyti, jog ir po 2013 m. įvykusio šalių konflikto šalys toliau bendromis lėšomis ėmė paskolas ir pirko daiktus šeimos poreikiams tenkinti, kas rodo, jog sutuoktiniai buvo susitaikę ir toliau gyveno šeiminį gyvenimą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad po 2013 m. įvykusio šalių konflikto sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

9.3 Ieškovės argumentai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2013 m. liepos 10 d., prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovei paklausus, kokias pajamas dar papildomai atsakovas gauna, ieškovė atsakė, jog „dabar atsakovas nuomoja tą butą vieno kambario ir jis gauna tas pajamas. Kokias gauna, aš nežinau. Dar kai gyvenom, tai žinau kad nuomojo už 150 eurų, dabar negaliu atsakyti į šitą klausimą“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:46 min.). Įvertinus ieškovės paaiškinimus galima daryti išvadą, kad šalys po 2015 m. dar vedė bendrą ūkį, gyveno šeiminį gyvenimą. Ieškovė neneigė atsakovo teiktų paaiškinimų, kad savo banko kortelę iki ieškinio pareiškimo dėl santuokos nutraukimo jis buvo padavęs ieškovei. Faktas, kad ieškovė iki bylos iškėlimo laisvai disponavo atsakovo banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tik įrodo, jog bendrą ūkį sutuoktiniai vedė iki pat bylos iškėlimo teisme. 2020 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė taip pat yra nurodžiusi, kad „[...] prieš tai jis kai sirgo, kaip jis buvo – mes kartu gyvenom ir jisai labai ligonis buvo [..]“ (įraše nuo 23:41 min.). Taigi, ieškovė pripažino, jog kai atsakovas sirgo, jie dar vedė bendrą ūkį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo sveikata pašlijo 2018 m., kai jam buvo nustatytas komplikuotas kataraktas ir antro tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija, kas reiškia, kad šalys iki pat 2018 m., kol teisme nebuvo iškelta byla, gyveno bendrą šeiminį gyvenimą. Atsakovas gyventi pas kitą moterį išėjo tik 2019 m., tai 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė.

9.4 Atmestini ieškovės argumentai, kad jai tenka didesnė našta dėl vaikų išlaikymo. Nustatęs vaikų poreikius (420 Eur per mėnesį), teismas iš šios sumos atėmė 60 Eur valstybės mokamus pinigus, likusią 360 Eur sumą padalino iš dviejų, taip apskaičiuodamas atsakovo teiktino išlaikymo dydį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaikų išlaikymui, yra nepagrįstai padidintos, neatspindinčios tikrųjų vaikų poreikių. Ieškovė taip pat pripažino, kad kai kurias paslaugas (pvz. psichologo, gydymo, papildomo ugdymo) vaikai gauna nemokamai, todėl tokios išlaidos į vaikų poreikių lentelę įtrauktos nepagrįstai.

9.5 Didesnio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovė pareikalavo daugiau nei po metų laiko nuo bylos iškėlimo teisme, nors konkrečių išlaikymo vaikams dydžio pokyčių įrodymų ieškovė teismui nenurodė ir nepateikė. Teismas nenustatė, kad šalys iki ieškovės kreipimosi į teismą nevedė bendro ūkio, todėl netikėtai atsiradęs reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris, be kita ko, grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, yra ne kas kita, kaip ieškovės derybinė pozicija, siekiant padaryti poveikį atsakovui dėl jo nesutikimo byloje keliamiems ieškovės reikalavimams.

9.6 Ginčo turtą ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2004 m. kovo 17 d., gavusi 12 165 Eur (42 000 Lt) kreditą. Netrukus 2004 m. gruodžio 16 d. šalys sudarė santuoką, taigi, visa iki šiol už ginčo turtą sumokėta suma buvo mokama lėšomis, šalims priklausančiomis jungtinės nuosavybės teise, t. y. ieškovė dengė asmeninį kreditą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Be to, minėtas turtas šalims gyvenant kartu buvo pagerintas iš esmės – atlikti remonto darbai, pakeisti langai, grindys, įrengtas tualetas, įvesta kanalizacija, išklijuotos laiptų plytelės ir plytelės vonioje, šiltintas oro tarpas, už šalių santuokoje paimtą paskolą buvo pakeistas viso namo stogas. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nuo turto įsigijimo iki santuokos nutraukimo jo vertė buvo padidinta nuo 12 165 Eur iki 32 075,17 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių šis turtas pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo posėdžio metu atsakovas yra paaiškinęs, kad sprendimą įsigyti minėtą turtą priėmė abi šalys, tačiau pasitikėdamas ieškove atsakovas sutiko, kad turtas bus įforminamas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad būsto paskolos sutartyje atsakovas jau buvo nurodytas kaip laiduotojas.

9.7 Pirmosios instancijos teisme nustatė, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 32 075,17 Eur. Nesutikdama su tokiu vertinimu ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinį tyrimą (konsultaciją). Šis įrodymas apeliacinės instancijos teisme negali būti priimtas ir vertinamas. Ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavusiai advokato padėjėjai yra žinoma CPK 314 straipsnio nuostata, tačiau ieškovė pasirinko poziciją turto vertę įrodinėti konsultacija, kuri neturi jokios įrodomosios galios, ir tik priėmus sprendimą ieškovė nusprendė atlikti ginčo turto vertės ekspertinį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertinį tyrimą ieškovė turėjo galimybę atilikti ir teismui pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač atsižvelgus į tai, kad byla buvo nagrinėjama beveik du metus bei į tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas ekspertinis tyrimas nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nepriteisė neturtinės žalos, netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2013 m. liepos 10 d., ar tinkamai nustatė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ieškovės iki santuokos sudarymo įsigytą turtą bei jį padalijo.

Dėl šalių bendro gyvenimo pabaigos ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

12. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus apie tai, kad šalys nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2013 m. liepos 10 d. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių santuokinių ryšių nutrūkimą nuo apeliantės nurodomos datos. Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio matyti, jog 2013 m. birželio 24 d., būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas fiziškai smurtavo ieškovės atžvilgiu, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors už smurtavimą sutuoktinės atžvilgiu atsakovas ir buvo nuteistas, šalių susitaikymas ir kiti byloje nustatyti faktai paneigia jos argumentą, jog teismo nuosprendžio priėmimo data yra ir bendro gyvenimo pabaigos įrodymas. Apeliantės teiginį, kad po to šalys ėmė gyventi skyrium, paneigia 2013 m. liepos 5 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. abiems šalims būsto remontui suteikti Swedbank, AB, kreditai, kuriuos jie iki 2019 m. lapkričio 19 d. grąžino, ir 2013 m. liepos 16 d. atsakovo vardu nupirktas butas, kuris nebuvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise (buto įgijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirminiame ir patikslintuose ieškiniuose patvirtino pati ieškovė).

13. Esant pastariesiems rašytiniams duomenims nereikšminga pripažintina apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šeimos gyvenamajame būste buvo du kambariai, viename iš kurių gyveno atsakovas, ar kad šalys atskirai pirko maistą (be kita ko, šios aplinkybės nėra ir įrodytos). Priešingai, nei teigia apeliantė, tai, kad ji iš savo pinigų mokėjo išlaikymo įsiskolinimą atsakovo vaikams iš pirmosios santuokos, patvirtina ne bendro gyvenimo pabaigą, o šeiminių santykių tęsimąsi ir bendro ūkio vedimą. Atmestini ir apeliantės argumentai apie tai, kad jos ieškiniuose nurodytos kitokios bendro gyvenimo pabaigos datos tėra techninė klaida, paneigta jos paaiškinimais. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Esant prieštaravimams tarp ieškiniuose nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškovės paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis objektyvios kilmės rašytiniais įrodymais, prieštaravimus teisingai įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl aptarta pirmosios instancijos teismo išvada nekeistina.

14. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

15. Pritardama išvadai, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko ieškovei kreipusis į teismą 2018 m. lapkričio mėnesį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, t. y. joms abiems trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, o tai ir padarė bendrą gyvenimą negalimu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje pakanka įrodymų pagrįsti ieškovės pozicijai, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto, geros moralės principams prieštaraujančio atsakovo elgesio.

16. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, alkoholiniams gėrimams nesant uždraustu produktu apskritai, jų vartojimo kiekio ir priimtinumo klausimas yra sutuoktinių susitarimo objektas, tačiau tai, kad ieškovė nepritarė atsakovo požiūriui į alkoholio vartojimą ir vartojimo faktui, patvirtina fotonuotraukos, kuriose atsakovas užfiksuotas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, rymantis prie stato su daugybe alkoholio butelių, miegantis su stipraus alaus buteliu. Nors fotonuotraukos darytos 2011 metais, tai, kad alkoholio vartojimas ir toliau buvo atsakovo problema, žlugdanti sutuoktinių gyvenimą, patvirtina ieškovės sumušimas 2013 m. birželio 24 d. Pirmiau minėtame teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2127-928/2013 nurodyta, jog atsakovas ieškovę sumušė būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino, kad tąsyk girtas su žmona apsižodžiavo, kilo konfliktas (nukentėjusiosios teigimu, vyras ją vadino necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, šį įvykį matė vaikai). Tai, kad motinos sumušimą matė mažamečiai šalių vaikai, nustatė ir teismas, nusikalstamos veikios padarymą esant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 3,86 promilių girtumas) pripažindamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (CPK 182 straipsnio2 punktas). Apeliantė pagrįstai teigia, kad baudžiamajame procese įvykęs šalių susitaikymas nepanaikina fakto, jog atsakovui toks elgesys būdingas ir kad dėl tokio elgesio kentėjo jo šeima. Pažymėtina ir aplinkybė, kad, nors atsakovo pirmosios santuokos iširimo priežastys nagrinėjamoje byloje nevertinamos, tai, kad jis ne kartą yra sumušęs pirmąją sutuoktinę ir žiauriai su ja elgėsi, pastaroji paaiškino teismo posėdyje nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1874/2020).

17. Būtent tokios atsakovo elgesio apraiškos santykiuose su artimiausiais asmenimis – šeima – taip pat atsispindi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašte t. 3 b. l. 70, iš kurio matyti, kad dėl neblaivaus atsakovo agresyvaus elgesio, ketinant nudurti ieškovę, į policiją 2018 m. gruodžio 26 d. kreipėsi nepilnametė šalių dukra; 2019 m. balandžio 26 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas apie tai, kad sutuoktinis, su kuriuo ji skiriasi, ją provokuoja ir bando sukelti konfliktą; 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė į policiją kreipėsi dėl to, kad girtas atsakovas veržiasi į butą, kur yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikai, juos gąsdina. Iš minimos institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. 1193-2019 matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 18.10 val. neblaivus atsakovas beldėsi į buto (duomenys neskelbtini), duris, norėdamas pabendrauti su bute esančiais jo vaikais, garsiai rėkė, kad vaikai duris atrakintų, to nepadarius rėkė, kad viską įrašys ir turės įrodymu, kad pasodintų mamą į kalėjimą. Vaikams pasakius jog iškvies policiją, nesiliovė. Šiais savo veiksmais nesudarė vaikams saugios ir harmoningos aplinkos, rodė jiems nederamą pavyzdį ir kėlė stresą, t. y. panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir įvykdė nusižengimą, numatytą LR ANK 73 straipsnio 1 dalyje, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Iš Kauno miesto Socialinių paslaugų centro 2019 m. spalio 14 d. pažymos matyti, jog šalių vaikai nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. lanko konsultacijas pas psichologę, į specialistus buvo kreiptasi dėl vykstančio tėvų skyrybų proceso, emocinės būsenos, patiriamos įtampos ir streso.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog faktas, kad nutarties 17 punkte nurodytais veiksmais pasireiškiantis psichologinis atsakovo smurtas prieš sutuoktinę ir vaikus vyko jau iškėlus bylą teisme, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks jo elgesys nėra ir nebuvo šeimos iširimo priežastimi – ieškovės paaiškinimai ir nurodytų duomenų visuma įrodo, kad ne pirmosios instancijos teismo sprendime formaliai apibūdintas, nekonkretizuotas ieškovės elgesys, o išvardinti atsakovo veiksmai, charakterizuojantys ir jo asmenybę, ir asmenybės raišką santykiuose, buvo šalių santuokos iširimo priežastimi. Dėl to pripažintina, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo, iš esmės pažeidusio savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, negirtauti, savo pavyzdžiu tinkamai auklėti vaikus, dėl ko ilgainiui bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.30 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos

19. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20. Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, negirtauti, savo pavyzdžiu tinkamai auklėti vaikus, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Sutiktina su apeliante, kad toks atsakovo elgesys, ypač fizinis ir psichologinis smurtavimas, sukėlė jai fizinį skausmą 2013 metais, neigiamus emocinius išgyvenimus viso bendro šalių gyvenimo laikotarpiu, stresą, kurį ji patyrė ne tik dėl atsakovo elgesio, bet ir matydama tokio elgesio poveikį šalių nepilnamečiams vaikams, dėl ko teko imtis pastarųjų atitinkamo psichologinio gydymo. Tarp šių išgyvenimų ir atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad ji neįrodė savo sveikatos būklės realaus pablogėjimo dėl minimos atsakovo kaltės, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 1000 Eur.

Dėl turto padalijimo

21. Tarp šalių kilo ginčas dėl 3/8 dalių gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ieškovės įsigytų iki santuokos sudarymo, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

22. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių.

23. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).

24. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

25. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti sprendimo dalį, kuria asmeninis ieškovės turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog 2004-2009 m. remonto darbus ji atliko iš savo asmeninių lėšų (išmokų už vaikus po jų gimimo). Pirma, ieškovės teiginiai apie tokią lėšų kilmę nekonkretūs (neaišku, ar tai asmeninės paskirties motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, ar valstybės parama vaikams), antra, byloje nėra įrodymų nei apie tokias išmokas, nei apie remonto atlikimą būtent iš šios paskirties pinigų, trečia, tikslinės vaikams skirtos išmokos turi būti panaudojamos vaikų reikmėms (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepagrįstai teigia ir apie tai, kad kreditas pagal 2004 m. kovo 19 d. jos ir Kauno kredito unijos sudarytą paskolos sutartį iš bendrų lėšų buvo mokamas ne 167, o 103 mėnesius – ji neįrodė, jog šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2013 liepos 10 d. Apeliantės kritika dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pirmojo įnašo už 2004 m. kovo 17 d. įsigytą turtą (duomenys neskelbtini) klausimu yra teisinga – teismas apie pirmąjį įnašą pasisakė vertindamas 2004 m. kovo 19 d. paskolos sutarties sudarymo procedūrą, ieškovė pirmuoju įnašu vadino 4100 Lt įmoką, kurią sumokėjo pardavėjams iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau šis netikslumas nėra reikšmingas sprendžiant dėl minimo turto nuosavybės teisės kilmės, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalys iki santuokos sudarymo bendro ūkio nevedė, taigi ir 4100 Lt, ieškovės sumokėti už perkamą turtą prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, yra jos asmeninės lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas esminiu pagerinimu 3/8 gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovės įsigytos iki santuokos sudarymo, kai šalys nevedė bendro ūkio (pastaroji aplinkybė apeliacine tvarka neginčijama), pripažino remonto darbus, langų, grindų pakeitimą, tualeto įrengimą, kanalizacijos įvedimą, laiptų plytelių ir vonios plytelių išklijavimą, oro tarpo apšiltinimą, už šalių gautą paskolą pakeistą namo stogą (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), bei tai, kad beveik 14 metų iš santuokinių lėšų buvo mokama paskola, ieškovės gauta to turto įgijimui. Nors darydamas pastarąją išvadą pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normos nenurodė, teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėtų atitikti CK 3.90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą. Atmestini apeliantės argumentai, jog šiam turtui įsigyti jai suteiktos paskolos mokėjimas iš bendrų jungtinių lėšų negalėjo pakeisti nuosavybės formos – pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Ieškovė byloje yra pripažinusi, kad iki santuokos sumokėjo tik 211,37 Eur kredito dalį, be to, 2004 m. kovo 22 d. atsakovas tapo laiduotoju pagal ieškovės 2004 m. kovo 19 d. sudarytą paskolos sutartį (laidavimas panaikintas tik 2019 m. rugpjūčio 28 d.), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ir ieškovės teiginį apie aiškias jos nuostatas turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe nėra pagrįsta įrodymais nei vienu iš CK 3.90 straipsnyje reglamentuotų atvejų.

27. Vadovaujantis protingumo kriterijais teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti statinio pagerinimai savo esme yra remonto darbai, iš kurių negalima daryti kategoriškos išvados apie esminį statinio pagerinimą, taigi įvertinimui, ar ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, taip pat ar jam įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė ieškovės nuosavybė, būtina nustatyti šio turto rinkos vertę šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje ir esminių pagerinimų vertę ar turto vertę iki pagerinimo darbų atlikimo bei turto įsigijimui panaudotą bendrų lėšų sumą.

28. Apie statinio (duomenys neskelbtini), vertę pirmosios instancijos teismas sprendė iš VĮ Registrų centro teikiamų masinio turto įvertinimo duomenų, galiojusių šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikta UAB „Vasada“ atlikta šio turto vertinimo pažyma yra tik informacinio pobūdžio, paremta vien VĮ Registrų centro pateiktais per paskutinius 36 mėnesius įvykusių sandorių duomenimis, neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ Registrų centro nurodyta rinkos vertė pagal masinio vertinimo duomenis faktiškai neprieštarauja CK 3.119 straipsnio nuostatoms, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ginčo turtui įsigyti panaudotos lėšos viršija panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie tai, kokia paskolos dalis yra sumokėta po santuokos sudarymo iki 2018 m. lapkričio mėnesio, kuomet šalys nustojo gyventi kartu (ieškovė pateikė tik savo skaičiavimus, kiek paskolos yra sumokėta iki 2013 m. liepos 10 d.).

29. Byloje nėra jokių duomenų ir apie atliktų pagerinimų vertę. Pastaroji aplinkybė itin svarbi dėl to, kad kanalizacijos įrengimas nėra įteisintas ar kitaip užfiksuotas statinio Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, taigi toks statinio pagerinimas nėra įvertintas ir nustatant viso statinio rinkos vertę VĮ Registrų centro atliekamo masinio vertinimo būdu. Pažymėtina ir aplinkybė, jog statinys nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statinio stogo pakeitimas nepriskirtinas prie ginčo būsto pagerinimo dėl to, kad jos būstas yra pirmame namo aukšte. Statinio stogas yra bendrosios nuosavybės objektas tada, kai statinys jo savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, kokiame aukšte yra konkreti bendrosios nuosavybės dalis, tačiau šiuo atveju viso pakeisto stogo vertė savaime neįrodo, kad tokia verte pagerėjo ir ginčo būstas, tuo labiau, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų nei apie stogo pakeitimo kainą, nei apie bendraturčių tuo tikslu panaudotas pinigines lėšas, nei apie ginčo turto (ieškovei priklausančios konkrečios statinio dalies) rinkos vertę iki pagerinimų atlikimo, nei juos atlikus.

30. Nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas svarbus ir įvardijant įstatyminį pagrindą, kuriuo remiantis galėtų būti tenkinamas aptariamas priešieškinio reikalavimas, jei jis būtų pagrįstas, bei sudarant kompensacijų balansą (CK 90 straipsnio 2 dalies taikymo atveju aktuali aplinkybė, kad dalis ginčo turto (duomenys neskelbtini), yra įgyta asmeninėmis ieškovės lėšomis) (CK 3.118 straipsnis)).

31. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ginčo turto pripažinimu bendrąja jungtine nuosavybe, o pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai reikštų bylos dalies dėl turto padalijimo nagrinėjimą faktiškai visa šio reikalavimo apimtimi.

Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

32. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

33. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

34. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

36. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik ribotos tėvų finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

37. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2018 m. sudarė 400 Eur, 2019 m. 555 Eur (nuo 2019 m. pasikeitus mokestinei sistemai, minimali alga, atskaičius mokesčius buvo 396 Eur), 2020 m. 607 Eur (arba atskaičius mokesčius 447 Eur), o 2021 m. 642 Eur (arba atskaičius mokesčius 467 Eur).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma kiekvieno šalių vaiko išlaikymui yra 420 Eur. Pagrindu sumažinti vaikų išlaikymui reikalingą sumą teismas laikė tai, jog išlaidos maistui, vaistams, vitaminams yra santykinai didelės (265–295 Eur vienam vaikui per mėnesį). Pirmosios instancijos teismo nuomone, maitinant vaikus kokybišku maistu, papildomi vitaminai nebūtini, o duomenų apie nuolatinį ar chronišką vaikų sirgimą nepateikta; į vaikų poreikių išlaidas įtrauktos išlaidos augintiniams, nors jokių duomenų apie tokių išlaidų pagrįstumą nepateikta; poreikis ugdymo priemonėms nurodytas net dviejose pozicijose, atostogos ir laisvalaikis dubliuojasi su ekskursijoms, kurios nurodytos nenumatytose išlaidose; kadangi vaikų bendravimas su abiem savo tėvais yra būtinas jų auklėjimui, tai ieškovės nurodyta ir prašoma priteisti iš atsakovo suma vaikų pramogoms laikoma per didele; užaukštinta išlaidų suma higienos ir skalbimo reikmenims.

39. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta iš dalies nepagrįstais.

40. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės prašoma 225 Eur suma kiekvieno vaiko maistui, atsižvelgiant į vaikų amžių (šiuo metu dukrai 16 metų, sūnui – daugiau kaip 10 metų) nėra per didelė įvertinant tai, kad vaikams įprastai rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną, o tokiu atveju 1 maitinimo kaina vienam vaikui vidutiniškai būtų 1,5 Eur. Įprasta, kad nepaisant vaikams teikiamo kokybiško maisto, jiems, ypač bręstantiems ir aktyviai sportuojantiems vaikams (šalių sūnus lanko krepšinio treniruotes) gali trūkti vitaminų, maisto papildų ar mineralinių medžiagų. Vaikai gali sirgti ne tik įprastomis sezoninėmis ligomis, bet ir turėti kitų sveikatos problemų (byloje pateikti įrodymai apie vaikų ligas, dukrai nustatytą trumparegystę), todėl ieškovė neabejotinai patiria išlaidas, susijusias su vaikų sveikatinimu, kurios kiekvieną mėnesį yra kintamos. Be to, koronaviruso sukeltos pandemijos metu padidėjo asmens apsaugos priemonių (medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio) poreikis, todėl realu, kad ieškovė patiria ir su šiuo poreikiu susijusių išlaidų. Įvertinęs ieškovės pateiktas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas, tai, kad atsakovas tik deklaratyviai nesutinka su ieškovės nurodyta suma, tačiau nepateikia jokių detalių skaičiavimų apie vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, atsižvelgęs į vaikų amžių, šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį įvairiais laikotarpiais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 450 Eur suma.

41. Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas reikšminga laiko aplinkybę, kad atsakovas labai minimaliai bendrauja su vaikais (atsakovas nurodė, jog vaikai su juo nebendrauja, susitinka tik namų kieme arba bendrose namo patalpose), taigi jis nepatiria jokių papildomų su bendravimu susijusių išlaidų. Priešingai, ieškovei, su kuria gyvena abu vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šalių nepilnamečių vaikų poreikių suma nemažintina ieškovės gaunamų išmokų vaikams suma.

42. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Nors šioje proceso stadijoje, t. y. apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo ir šią bylos dalį perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra galimybės išsamiai įvertinti tėvų turtinę padėtį, tačiau iš bylos duomenų vertintina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turi 1/5 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 21 722 Eur), be to, jos darbo užmokestis aptariamu laikotarpiu yra didesnis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad ieškovė gauna didesnes pajamas, nes ilgą laiką dirba padidintu krūviu, budi naktimis, tuo tarpu atsakovo pajamas sudaro šiek tiek daugiau nei minimalus atlygis, nors jis yra taip pat kvalifikuotas darbuotojas (vairuotojas, iki 2018 m. atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju). Atsakovas pateikė duomenis apie 2018 m. nustatytą komplikuotą kataraktą ir antro tipo cukrinį diabetą su nepatikslinta komplikacija, tačiau, nors nurodė dėl atliktos akių operacijos negalintis dirbti fizinio darbo, nepateikė duomenų apie tai, kad nurodytos ligos riboja jo darbingumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė ieškovės teiginius apie atsakovo gaunamas nuomos pajamas iš buto (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo aspektu taip pat vertintina, kad atsakovas, neturėdamas, jo teigimu, pakankamai išlaidų prisidėti prie vaikų išlaikymo, nesiekia, kad šis turtas būtų išnuomotas ir gautos pajamos panaudotos vaikų išlaikymui (nors šis butas įgytas santuokos metu, ieškovės teigimu, jis buvo pirktas atsakovo interesais, ji neturėjo šio buto raktų, atsakovas neginčijo šių ieškovės nurodytų aplinkybių, be to, teigė, kad anksčiau butą nuomojo savo pažįstamam). Taigi, vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, atsižvelgtina ir į nepakankamas atsakovo pastangas gauti pajamų išlaikyti savo vaikus. Byloje yra nustatyta faktų, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus, šiam poreikiui skirtinos lėšos taip pat galėtų būti panaudotos vaikų išlaikymui. Atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai, kita vertus, jis galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, įgyti ir atitinkamą profesinį išsilavinimą. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, todėl tai, kad jis nesiekia gerinti savo turtinės padėties, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą.

45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to buvo netinkamai nustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl keistina apskųstojo sprendimo dalis (rezoliucinės dalies 6 punktas), padidinant iš atsakovo vaikams priteistą išlaikymą iki 225 Eur (450 /2 Eur).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

47. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

48. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

49. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad šalys iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nevedė bendro ūkio, netenkino ieškovės reikalavimo ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 3600 Eur, iš viso 7200 Eur. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas irgi atmetė apeliantės argumentus apie tai, jog šalys nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2013 m. liepos 10 d., taigi šioje byloje ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Ieškovei nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo jiems gyvenant kartu, atmestinas jos reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

50. Nuspręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir padarė materialinių teisės normų neatitinkančias išvadas, todėl tos sprendimo dalys pakeistinos. Priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir bylos dalis dėl turto padalijimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Apeliantui nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės prievolės Kauno kredito unijai pagal 2004 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. 04-00171 vykdomos asmeninėmis ieškovės lėšomis, sprendimo 10.2 punktas bei sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys dėl pripažinimo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. liepos 10 d., taip pat dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktina nepakeista.

51. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį (duomenys neskelbtini) 7060 Eur, skelbimą apie 14 kv. m. ploto kambario bendrabutyje (duomenys neskelbtini), pardavinėjimą už 11 500 Eur, 9 kv. m. ploto kambario (duomenys neskelbtini), už 9 600 Eur; nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinį tyrimą (konsultaciją), kurioje 2020 m. spalio 6 d. atliktos apžiūros duomenimis ginčo turto (duomenys neskelbtini), įskaitant dalį žemės sklypo ir jame esančių kitų statinių, vertė nurodyta 22 600 Eur. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apie turto (duomenys neskelbtini), vertę sprendė pagal masinio įvertinimo duomenis, nepagrįstai nesiremdamas ieškovės pateikta vertinimo pažyma, taip šio senos statybos, remontuotino, keliems bendraturčiams priklausančio turto vertę nepagrįstai padidindamas iki 32 075,17 Eur, tačiau buto (duomenys neskelbtini), Kaune vertę nustatė pagal atsakovo pateiktus masinio įvertinimo duomenis 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nors jo vertė sprendimo priėmimo metu pagal masinį įvertinimą buvo 7060 Eur.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 5271 Eur buto vertę nurodė ir pati ieškovė 2020 m. vasario 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl turto padalijimo yra perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o įrodymai dėl turto vertės gali turėti reikšmės tinkamam šalių ginčo išnagrinėjimui, nurodytų įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Dėl jų priėmimo pasisakys pirmosios instancijos teismas.

53. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šią bylos dalį grąžindamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo R. Š. kaltės. Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6 punkto pirmąją pastraipą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikas priteistą išlaikymą padidinant iki 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti sprendimo dalį, kurios 10.1, 10.3, 10.4, 10.5 punktais padalinta bendroji jungtinė šalių nuosavybė, 12-13 punktais paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika