Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens S. V. atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. V. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-251-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-251-2022 (toliau – Nutarimas) A. P. (A. P.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 820 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (5480 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio BMW 745I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. sausio 11 d. apie 5.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Raigardo kelio postą atvykęs lengvuoju automobiliu BMW 745I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas vežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, atlikus minėto automobilio detalų muitinį tikrinimą automobilio konstrukcijose, įrengtose slėptuvėse prieinamose iš salono skyriaus po galine sėdyne kampe ties slenksčiu ir bagažinės skyriuje galiniame balkyje prieinamose iš keleivio pusės išpjautose metalinėse skardose padarytose slėptuvėse rasti nuo muitinio tikrinimo paslėpti 184 pakeliai cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, 10 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, 80 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais, kurių bendra vertė 978,18 Eur, tuo minėtas pilietis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Nutarimu A. P. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį 1 820 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (5480 vnt. cigarečių), transporto priemonės (automobilio BMW 745I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis automobilio įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 274 pakelių cigarečių nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršijo 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskirtos nuobodos – 1 820 Eur baudos – bei administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (5480 vnt. cigarečių) – konfiskavimo nėra, Nutarimas skundžiamas tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo – konfiskavimo, prašant juos grąžinti savininkei.

Teismas, patikrinęs priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad A. P. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) palikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Teismų praktikoje konfiskavimas taikomas nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-697/2015). ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju automobilis BMW 745I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, priemonė (įrankis), kadangi kontrabandos dalykas – cigaretės – buvo gabenamos automobilio konstrukcijose įrengtose slėptuvėse. Skunde nurodoma, kad cigaretės buvo gabenamos jas paslėpus automobilio gamyklinėse ertmėse ir jokia speciali slėptuvė nebuvo įrengta, kas rodo, kad cigarečių kontrabanda nebuvo vykdoma profesionaliai ir yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau tai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akto, automobilio nuotraukų atlikus minėto automobilio detalų muitinį tikrinimą, automobilio konstrukcijose rastos įrengtos dvi slėptuvės, viena jų prieinama iš salono skyriaus po galine sėdyne kampe ties slenksčiu, kita – bagažinės skyriuje galiniame balkyje prieinama iš keleivio pusės šono, slėptuvės padarytos išpjovus metalines skardas. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2022 m. sausio 10 d. išpjovė automobilio konstrukcijas, t. y. padarė skyles, kurias paslėpė jas užklijavęs lipnia juosta. Šios aplinkybės patvirtina, kad cigaretės buvo gabenamos specialiai įrengtose slėptuvėse, kas priešingai nei nurodyta skunde rodo, jog A. P. iš anksto ruošėsi vežti kontrabandą ir padarytas administracinis nusižengimas nebuvo spontaniškas bei atsitiktinis. Vilniaus teritorinė muitinė sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant slėptuves, kuriose buvo slepiamos toks kiekis cigarečių, kurių be transporto priemonės nebūtų įmanom slapta pergabenti per valstybės sieną, o automobilio savininkė S. V. nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė jokių priemonių, kad su jai priklausančia transporto priemone nebūtų daromi nusižengimai ar net nusikaltimai, t. y. buvo abejinga tam kas daroma su jos automobiliu. Tokiai išvadai pritaria ir teismas bei akcentuoja, jog vien tai, kad transporto priemonė, kuria gabenamos kontrabandos būdu cigaretės įrengtose slėptuvėse, priklausė kitam asmeniui, kuris teigia nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

Teismo posėdyje transporto priemonės savininkės atstovas paaiškino, kad transporto priemonės savininkę S. V. ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. P. siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl S. V. nuo 2021 m. lapkričio 23 d. skolindavo A. P. savo automobilį nuvykti į darbą, automobilį perduodavo vakare, o ryte automobilis jai būdavo grąžinamas. Skolino virš 20 kartų, už tai, kad skolino automobilį, A. P. jį nemokamai suremontuodavo. Apie A. P. daromą administracinį nusižengimą, jai nebuvo žinoma. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. patvirtino, jog transporto priemonės savininkė jam duodavo naudotis automobiliu, kai jai būdavo laisva ir nereikėdavo automobilio, t. y. po darbo, nuvažiuoti į darbą, taip pat mašiną paremontuodavo, slėptuvių automobilyje nebuvo, jas padarė 2022 m. sausio 10 d. išpjaudamas automobilio konstrukcijas. Apie tai, kad automobilyje padarė slėptuves bei juose gabeno paslėptas cigaretes į Lietuvos Respubliką, savininkei nesakė. Iš šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei transporto priemonės savininkės atstovo paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų (A. P. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas) sutiktina su suinteresuoto asmens atstovo argumentais, jog byloje tiesioginių įrodymų, kad transporto priemonės savininkė S. V. žinojo, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, nėra. Vis dėl to, remiantis aukščiau išdėstyta formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šių aplinkybių nepakanka ir tai nešalina būtinumo šiuo atveju konfiskuoti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems administraciniams nusižengimams. Pažymėtina, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė buvo perduodama A. P. pačios savininkės, t. y. jos sutikimu, jai žinant. Kaip matyti iš VSATIS duomenų nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki nusižengimo padarymo (2021 m. sausio 11 d.) A. P. su šia transporto priemone į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs net 16 kartų, visą laiką vykdavo naktimis, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog transporto priemonės savininkė gan ilga laiką (virš pusantro mėnesio) kiekvieną ar kas antrą vakarą perduodama transporto priemonę A. P. nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nors ir automobilio savininkė S. V. galimai ir nežinojo, kad jos transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, tačiau tai neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimo.

Suinteresuoto asmens atstovas nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamame Nutarime padaryta išvada, kad A. P. automobiliu naudojosi kaip savu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. su S. V. automobiliu į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 16 kartų. Transporto priemonės savininkės nurodymu, ji automobilį A. P. skolino nuo 2021 m. lapkričio 23 d., virš 20 kartų, nuo vakaro iki ryto, nuvykti į darbą, už tai, kad paskolindavo automobilį, A. P. jį nemokamai suremontuodavo. A. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad transporto priemonės savininkė jam duodavo naudotis automobiliu, kai jai būdavo laisva ir nereikėdavo automobilio, su šiuo automobiliu jis kartais važiuodavo į Europos Sąjungą. Automobilį paimdavo po 19 val. ir vėliau jį grąžindavo, tuo tarpu automobilį paremontuodavo, o 2022 m. sausio 10 d. išpjovė automobilio konstrukcijas padarydamas skyles. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamame Nutarime pagrįstai pripažinta, jog A. P. jam patikėtu automobiliu naudojosi tarsi kaip savu. Šią išvadą patvirtina ne tik ta aplinkybė, jog virš pusantro mėnesio automobilis kiekvieną ar kas antrą dieną buvo duodamas naudotis A. P., bet ir tai, kad A. P. pats priimdavo sprendimus, kur su patikėta transporto priemone vykti, prireikus ją remontuodavo, o galiausiai automobilį pažeidė mechaniškai, tai yra automobilio konstrukcijose išpjovė skyles ir jose sudėjo draudžiamas vežti cigaretes.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad A. P. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Šioje situacijoje A. P. naudojamas automobilis buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas toks kiekis cigarečių, kurio nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, A. P. cigaretes paslėpė automobilyje dvejose vietose specialiai įrengtose slėptuvėse, taip apsunkindamas jų radimą bei automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturėtų tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o teisinės atsakomybės poveikis A. P. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, be to, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams.

Teismo vertinimu transporto priemonės konfiskavimas, net ir atsižvelgiant į jos vertę (pagal byloje esančius duomenis 4 040 Eur su PVM), šiuo konkrečiu atveju atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Tuo tarpu, suinteresuoto asmens atstovo nurodyti argumentai, kad automobilio konfiskavimas yra valstybės prievartos priemonė jo savininkui, o ne pažeidėjui, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusios asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nespręstinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, A. P. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-251-2022 nepakeistą ir S. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.