Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. U., nukentėjusiojo atstovei advokatei Rimutei Giruckienei, kaltinamajam A. S. (S.), jo gynėjui advokatui Jonui Butkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs; dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu duoti parodymai.

2. Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje prisipažino visiškai. Teismui parodė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Parodė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas, susitiko su draugais parke, vėliau nuėjo prie stoties, ten sėdėjo prie suoliukų, gėrė, bendravo. Nurodė, kad A. U. buvo išgėręs, jis irgi buvo išgėręs. A. U. pradėjo šmeižti jo motiną, taip išprovokavo ir tada jis smūgiavo A. U. į veido sritį. Sudavė vieną smūgį ranka, tada vieną smūgį kakta, bet į nugarą nesmūgiavo, buvo du smūgiai, o ne keturi. A. U. irgi bandė smūgiuoti, bet nepataikė. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos įsipareigoja jį atlyginti iki rugsėjo mėnesio pabaigos.

3. Nukentėjusysis A. U. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su draugais susitiko parke, vėliau nuėjo link autobusų stoties, A. S. taip pat buvo, jis buvo išgėręs. Paaiškino, kad jis kalbėjo su D. apie savo vaiką. Tada A. S., pasikvietė ir pradėjo priekaištauti, kad jis šmeižia jo motiną. Jis atsakė, kad pasakojo apie savo buvusią, kuri vaiką sumušė iki mėlynių, ir jis kovoja dėl vaiko. Jis bandė provokuoti, kilo konfliktas, A. S. puolė jį. Jis pradėjo A. S. raminti, tačiau A. S. smūgiavo jam į veidą. Antrą smūgį pateikė į veidą ar prie smilkinio. Jis bandė trauktis tačiau A. S. spyrė į koją ir jis pargriuvo šonu, tada A. S. spyrė koja į nugaros vidurį. Visą šoną, ranką, lakūnę susidaužė į šiurkštų asfaltą. A. ir D. išskyrė juos, tačiau, A. S. vėl puolė jį ir prirėmė prie stoties durų, apsupo, griebė už kaklo, smaugė iš galo, jis bandė ištrūkti, išsisuko ir tuo tarpu A. S. su galva, kakta, trenkė jam į nosį. Paaiškino, kad sutinka, jog turtinę žalą atlygintų iki rugsėjo 30 d. Nurodė, kad dėl sužalojimų jam teks daryti nosies operaciją, kuri gali kainuoti 4000 Eur. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Paaiškino, kad A. S. jo atsiprašė bendrai, tačiau už šiuos veiksmus neatsiprašė. Paaiškino, kad po įvykio jaučia nosies skausmus, negalėjo kvėpuoti, pradėjo paakiai tinti.

4. Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja D. S. nurodė, kad žino, kokia byla nagrinėjama ir dėl ko sūnus kaltinamas. Nurodė, kad jos nuomone, sūnus yra iš dalies kaltas. Su nukentėjusiojo šeima vyksta pastovūs konfliktai, jie nuolatos provokuoja. Bandė tuos žmones ignoruoti, bet nesigauna, nes gyvena vienoje laiptinėje per vieną aukštą. Nurodė, kad jos manymu, kiekvienas taip pasielgtų tokioje situacijoje, kaip pasielgė jos sūnus, tačiau pripažįsta, kad sūnus pasielgė blogai. Neturėjo taip pasielgti. Nepateisina sūnaus elgesio. Bendrauja su sūnumi, jis gailisi taip pasielgęs. Nurodė, kad sūnus dabar dirba, bet turi daug laisvų dienų, tai stengiasi kažkur papildomai užsidirbti. Santykiai su sūnumi geri. Augina viena, stengiasi auginti pavyzdingai, daug bendrauja. Mano, kad yra autoritetas sūnui, jis jos klauso. Nurodė, kad sutiktų mokėti užstatą, galėtų sumokėti 500 Eur. Nurodė, kad iki šiol nebuvo nei kalbėta, nei raštiškai sutarta dėl žalos atlyginimo.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

6. Įtariamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Psichikos ligomis ir sutrikimais nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų neturi, įskaitose nėra įrašytas, yra sveikas. Pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, parodymus duoti sutinka, kaltės nepripažįsta. Gali paaiškinti, kad A. U. yra pažįstamas iš matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. Galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku, nes tiksliai neprisimena, laiko nemažai praėjo, vakare, su D. S. jis atėjo į Švenčionių miesto parką. Ar A. U. jau buvo parke, ar vėliau atėjo, nepamena. Jis buvo su A. (pavardės nežino). Būdamas parke, alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Visi nusprendė išgerti alkoholio, bet parke negėrė, nes vieša vieta, tai nusprendė nueiti atokiau, į autobusų stotį ir ten išgerti. Jis su savimi turėjo du butelius alaus. Su A. U. niekas nesitarė susitikti iš anksto, jis su draugu kaip praeiviai ėjo, tada ir sutarė kartu išgerti. Į stotį nuėjo keturiese, jis su D. ir A. su A.. Jokių konfliktų pakeliui nebuvo, ramu buvo. Atėjo prie paskutinės parkavietės, tai stoties gale, ten yra du suoliukai. Apie valandą gal ramiai sėdėjo ir vartojo alkoholį. A. U. išgėrė dvi ar tris skardines alaus. Bevartojant alkoholį, A. U. pradėjo su juo konfliktuoti, šmeižti jo mamą. Jis irgi pradėjo šmeižti jį patį, bet apie jo šeimą jokio blogo žodžio nesakė. Nežino dėl ko A. U. sukėlė šį konfliktą, gal alkoholis jį taip paveikė. Anksčiau jų šeimos konfliktavo tarpusavyje, bet jis asmeniškai jokių konfliktų su juo nėra turėjęs. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. nusiėmė striukę, pradėjo mosikuoti rankomis prieš jį. Tuo metu jie buvo atsistoję. Jis turėjo kažkaip gintis, nes A. U. norėjo suduoti jam rankomis, matė tai pagal jo rankų mostus, provokavo jį. A. U. mosikavo į jo pusę, bet smūgių jam nesudavė, nes nepataikė, jis išsisuko nuo jo smūgių. Todėl, gindamasis ir nelaukdamas kol A. U. suduos jam smūgį, A. S. sudavė A. U. kumščiu vieną smūgį kaire ranka į veido sritį, į dešinę pusę, bet kur tiksliai pataikė, nežino. A. U. nenugriuvo po šio smūgio. Sekantį smūgį A. S. sudavė su kakta A. U. į nosį, po šio smūgio, kadangi stovėjo arti vienas kito, abu nugriuvo ant žemės. A. U. nugriuvo ant nugaros, o jis jam ant viršaus, dar kelį tuo metu stipriai susimušė. Tada D. su A. pradėjo juos skirti, jiems pavyko juos išskirti ir daugiau jokių smūgių A. S. A. U. nesudavė. A. U. jam smūgių nesudavė. Toliau jau vyko žodinis konfliktas tarp jų, draugai juos ramino. A. U. paskambino broliui, jis atvažiavo ir jie išvažiavo kartu. Jis liko stotyje su draugais, ten ir sulaukė pareigūnų. Kartu su pareigūnais nuvyko į ligoninę, kur buvo A. U., tuomet pamatė pas jį guzą ant kaktos. Stotyje švietė naktinės lempos, tai nebuvo visiška tamsa. Vėliau su pareigūnais atvyko į komisariatą, kur jam, D., A. ir A. buvo patikrintas blaivumas. Jis pripūtė 1,09 prom. Jis neneigia, kad vartojo alkoholį, visi jie tam reikalui ir susirinko stotyje. Jei A. U. nebūtų pradėjęs konfliktuoti pirmas, nešmeižtų jo šeimos narių, tai jokio konflikto tarp jų nebūtų buvę. Kadangi A. U. mosikavo prieš jį, jis turėjo gintis. Kaltės nepripažįsta, nes pirmas konflikto nepradėjo, mušti A. U. nesiruošė, nesijaučia kaltas, mano, kad čia buvo gynyba. Jis A. U. sudavė kairės rankos kumščiu kažkur į dešinę veido pusę, vieną smūgį kakta į nosį, tada nugriuvo abu ir jis jam daugiau jokių smūgių nesudavė. Jis norėjo suduoti gulinčiam A. U., buvo ranką pakėlęs į viršų, bet draugai jį sustabdė ir neleido smūgiuoti. Griūdamas ant nugaros, A. U. galėjo susižeisti, nes ten buvo betono danga, tai tuo metu galėjo nubrozdinti nugarą, alkūnes, petį ir šonus. Po šio įvykio su A. U. nebendravo. Daugiau nieko paaiškinti neturi. (2 t., b.l. 84-87).

7. 2024 m. spalio 30 d. A. U. protokolas-pareiškimas patvirtina, jog 2024 m. spalio 29 d. apie 22.00 val., autobusų stotyje Švenčionių mieste, pažįstamas A. S. smogė jam su kairės rankos kumščiu vieną kartą į dešinės pusės smilkinį, su dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės pusės galinę galvos sritį, su galva man trenkė į nosį, nukritęs jis pajuto dar vieną smūgį į nugaros sritį. Tokiais savo veiksmais A. S. sukėlė jam fizinį skausmą, sulaužė nosį (1 t., b. l. 6-8).

8. 2024 m. spalio 30 d. nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d. apie 20.00 val. jis kartu su pažįstamais A. S., D. S. ir draugu A. L., Švenčionių miesto parke pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 21:00 valandą jie nusprendė išeiti iš parko ir eiti į Švenčionių miesto autobusų stotį. Pakeliui į autobusų stotį užėjo į parduotuvę „Maxima“, nes A. S. reikėjo nusipirkti čipsų. Nusipirkę čipsų, jie tęsė kelionę į autobusų stotį. Autobusų stotyje buvo apie 21.17 val. Autobusų stotyje sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Jis A. S. paklausė: „Ar tu žinojai apie šią situacijai, kad tu važinėji su mano broliu, dėl ko tada tavo motina išvietė policiją“. Po šių žodžių A. S. jį užpuolė, ėmė jį mušti, kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinės pusės smilkinį, tuomet su dešinė ranka sudavė jam į galvą, su savo galva trenkė jam į nosį, sulaužė ją. Toliau bandė jam smūgiuoti, jis traukėsi, gynėsi, tuomet vėl pajuto smūgį į smilkinį. Po šių smūgių A. S. pargriovė jį ant asfalto, ko pasekoje jis susižeidė dešinės rankos alkūnę, nugarą. Jam gulint ant žemės, pajautė smūgį į nugarą, toliau bandė atsikelti nuo žemės, kvietė draugą A. L., kad jam padėtų. Draugas priėjo ir bandė kalbėti su A. S., kad šis nustotų jį mušti. Kol draugas įkalbinėjo A. S. nustoti jį mušti, A. U. atsikėlė ir ėjo link autobusų stoties durų. Prie durų jį pasigavo A. S. ir laikė, sugriebęs jį už rankos, prispaudė jį prie durų, bandė jį smaugti. Jis nuolatos kartojo A. S., kad jis nustotų jį mušti, kad paleistų, tačiau jis negirdėjo ir toliau tęsė savo veiksmus, taip keldamas jam fizinį skausmą. Tuomet prie jų priėjo A. L. ir D. S., kurie atplėšė nuo jo A. S.. A. U. atsitraukė į šalį, atsisėdo ir pajautė, kaip bėga iš nosies kraujas. Paskambino savo broliui M. U. ir paprašė, kad jis atvažiuotų į stotį ir jį paimtų. Brolis atvažiavo apie 22.20 val., apie 22.26 val. A. U. įsėdo pas brolį į automobilį ir jie išvažiavo. Name adresu (duomenys neskelbtini), A. U. apžiūrėjo save, nusprendė eiti į ligoninę. Apie 23.00 val., atėjo į Švenčionių r. ligoninę, kur jį apžiūrėjo daktaras V. R. ir nustatė kūno sužalojimus. (Apklausa pradėta 01.48 val. 02.30 val. apklausa nutraukta dėl A. U. sveikatos pablogėjimo, iškviesta GMP. A. U. išgabentas į RVUL) (1 t., b.l. 49-52).

9. 2025 m. kovo 28 d. nukentėjusysis A. U. parodė, kad ankstesnius savo parodymus atsimena, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis, jie duoti iš karto po įvykio, papasakojo viską kaip buvo. Kaip buvo sumuštas, jis nurodė, todėl jis nesikartos. Nori papildyti, kad muštynių metu, tampydamas jam striukę, A. S. išplėšė jo striukės užsegimo 4-5 dantukus, dėl ko striukė tapo nenaudojama, pakeisti visą užtrauktuką kainuotų 20 Eur. Taip pat grumtynių metu iš kelnių kišenės jam iškrito jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung A54“, krito ant asfalto prie tako ir skilo grūdėto stiklo apsauga (apsauginis stiklas), dėl ko jis patyrė 20 Eur turtinę žalą, nes tai buvo originali grūdėto stiklo apsauga. Apie 14 įtrūkimų atsirado, iki tol buvo vienas įtrukimas telefono viršutinėje dalyje. Taip pat apsibraižė telefono dėkliukas, apsidaužė jo kampas, telefono dėkliuko jis neturi, išmestas, bet tai dienai jis buvo naujas. Dėl apibraižyto dėkliuko patyrė 7 Eur turtinę žalą. Turi išsisaugojęs sugadintos striukės užtrauktuko nuotraukas (dvi nuotraukos yra), kurias vėliau tyrėjai persiųs el. paštu ir prašo jas prijungti prie medžiagos. Apsauginis telefono stiklas keistas nebuvo, todėl telefoną apžiūrai galės pateikti tyrėjai. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, kur praleido visą naktį. Kitą dieną tik grįžo namo. Vėliau kreipėsi į Švenčionių rajono ligoninę dėl nosies skausmo ir uždegiminio proceso, kur jam skyrė antibiotikus ir purškalą į nosį. Nosies rentgenas buvo darytas Švenčionyse, kur jam pasakė, kad lūžęs nosies kaulas. Dėl to, kad jam buvo sunku kvėpuoti, jis negalėjo naktimis miegoti, todėl vėl kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur jam pasakė, kad dėl nosies operacijos reikėtų kreiptis pas plastikos chirurgus. Iki tol jokių problemų su kvėpavimu neturėjo. Pats apžiūrai nuvažiavo į Vilnių, pas teismo medikus į Didlaukio gatvę, atlikti kūno tyrimą. Jis turi pretenzijų A. S., reikš civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iki 2025 m. balandžio 18 d. pateiks ieškinį. Daugiau nieko paaiškinti neturi (1 t., b.l. 72-75).

10. 2024 m. spalio 30 d. Asmens apžiūros protokolo patvirtina, kad nepažeidžiant asmens garbės ir orumo, apžiūrėjus A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ant dešinės alkūnės matomi nubrozdinimai, patinimas, nugaros srityje virš juosmens nubrozdinimas, dešinės kojos kelio patinimas, dešinės kojos dešinėje pusėje kelio srityje nubrozdinimas, galvos srityje dešinėje pusėje ant smilkinio patinimas ir nubrozdinimas, nosies deformacija (iškrypusi į kairę pusę) (1 t., b.l. 76-82).

11. 2024 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 3545/2024(01) patvirtina, kad A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta: 1.1. kaktos dešinės pusės, dešinio peties, nugaros kairės pusės, dešinio šono, dešinės alkūnės, dešinio kelio odos nubrozdinimai, padaryti buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2024 m. spalio 29 d.; 1.2. nosies poodinės kraujosruvos, padarytos buku daiktu (-ais) iki apžiūros VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centre 2024 m. spalio 29 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2024 m. spalio 29 d.; 1.3. diagnozuotas nosies kaulų lūžis, nepagrįstas objektyviai medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertintas. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad tiriamasis sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai, nurodyti 1.1. punkte padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, 1.2. punkte - mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y., 2024 m. spalio 29 d. Neatmetama, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau - nėra galimybės. A. U. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui, tiek ir pačiam tiriamajam griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) (1 t., b.l. 129-132).

12. 2024 m. lapkričio 14 d. liudytojas D. S. parodė, kad 2024 m. spalio 29 d. apie 20.30 val. iš anksto susitaręs, buvo susitikęs su draugu A. S.. Švenčionių miesto parke sėdėjo ant suoliuko ir bendravo. Tuo metu alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivūs. Pamatė pažįstamą A. L. su kompanija. Matė, kad jis gėrė alų. Priėjo prie jo pasisveikinti, po ko jie jau buvo trise kartu. Maždaug po 20-30 minučių prie jų atėjo jam iš matymo pažįstamas A. U.. Jam pasirodė, kad jis buvo išgėręs. A. U. pasisveikino, po ko liko su jais. Jie keturiese bendravo. Vėliau nusprendė pasivaikščioti po Švenčionių miestą. Vaikščiodami, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nes A. S. pirko čipsus. Po parduotuvės nuėjo į Švenčionių miesto autobusų stotį. Ten sėdėjo lauke ant suoliukų. Jis su A. S. gėrė alų. Jis išgėrė keturias 0,5 litro talpos skardines alaus „Kalnapilis“ 5 laipsnių stiprumo. A. S. išgėrė irgi tiek pat to pačio alaus. Alų jie buvo nusipirkę parduotuvėje prieš susitikimą parke. Maždaug apie 22.30 val., tiksliai neatsimena kaip tai atsitiko, A. U. pradėjo žodinį konfliktą su A. S., įžeidžiamai kalbėjo apie A. mamą, sakė, kad apie ją visas miestas - ligoninė, darbo biržą - žino, kad ji (duomenys neskelbtini). A. U. buvo agresyvus. Paklausė A. S.: „Ir ką tu man padarysi?“ Jie stovėjo arti vienas kito. A. U. bandė trenkti A. S., tačiau A. išvengė smūgio ir, kiek jis tamsoje matė, ne daugiau dviejų kartų, trenkė A. U. į veido sritį. Stoties teritorijoje buvo tamsu. Jis su A. L. juos išskyrė. A. U. paskambino savo broliui M. U., pasakę, kad jį sumušė. M. U. atvažiavo ir išsivežė A.. Po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, paklausė kas įvyko, kas mušėsi su A. U., vizualiai apžiūrėjo jų kumščius, po ko juos nuvežė į Švenčionių rajono ligoninės priėmimą. Ten palaukė kol medikai apžiūrės A. U., po ko visi kartu atvažiavo į Švenčionių rajono policijos komisariatą. Jie sėdėjo koridoriuje, o A. U. rašė pareiškimą. Apie 02.30 val. A. U. pasidarė bloga, todėl buvo iškviesti medikai, kurie jį išvežė. Daugiau apie įvykį nieko neatsimena ir papasakoti negali. (2 t., b.l. 1-4)

13. 2025 m. sausio 17 d. liudytojas A. L. parodė, kad A. S. yra jo pažįstamas. A. U. jam irgi yra gerai pažįstamas, pažįsta jį nuo mokyklos laikų. Ankščiau dažnai bendraudavo, po to santykiai buvo nutrūkę ir ne seniai jie vėl pradėjo bendrauti. Apie A. ir A. konfliktą gali paaiškinti, kad neprisimena konkrečiai nei mėnesio, nei dienos kada tarp jų įvyko konfliktas. Pamena tik, kad tai buvo tamsus paros metas, galimai tai buvo vakaras. Jis tą vakarą buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, bet viską prisimena. Vartojo alkoholį draugų kompanijoje, kurioje buvo D. S., A. U., A. S. ir jis. Alkoholį vartojo visi kartu. Negali dabar nurodyti aplinkybių kodėl jie visi kartu nusprendė ateiti į autobusų stoties teritoriją, esančią Švenčionių mieste. Atėję į stotį, ten sėdėjo ant suoliukų ir kalbėjosi. Jokių konfliktų pradžioje nebuvo. Nors buvo išgėręs, bet prisimena, kad buvo momentas, kai A. pradėjo žodinį konfliktą su A.. A. U. gvildeno ten kažkokias tarp jų senai buvusias problemas, pradėjo prisiminti kažkokius senus tarpusavio nesutarimus, įžeidinėjo A. šeimos narius. A. S. (bandė raminti A. U., kelis kartus pakartojo A., kad jis liautųsi įžeidinėti jo šeimos narius. Tačiau A. ir toliau įžeidinėjo, toliau konfliktavo. A. L. matė, kad A. nesusilaikė ir sudavė kumščiu vieną smūgį A. U. į veidą. A. U. liko stovėti po smūgio. Tada matė, kaip A. U. pasileido bėgti link autobusų stoties laukimo salės, o A. S. jį vijosi. A. S. ant stoties laiptų pasivijo A. U., prispaudė jį prie durų ir dar sudavė gal porą kartų A. U. į veidą. Tuomet jis (A. L.) kartu su D. S. išskyrė A. su A.. Gerai nepamena, bet jam atrodo, kad A. U. kaktoje buvo kraujas. A. U. paskambino savo broliui M., o šis, atvažiavęs, nusivežė A. į priėmimo skyrių. Jis su D. ir A. liko sėdėti autobusų stoties teritorijoje. Netrukus prie jų atvyko policijos pareigūnai. Papasakojo jiems kas čia nutiko, jie patikrino jų blaivumą. Tada visi atvyko į policijos komisariatą, laukė kol A. U. parašys pareiškimą. O kadangi jau buvo vėlus paros metas, policijos pareigūnai nurodė atvykti dienos metu į apklausą. Jis pats konflikto metu nenukentėjo ir jokių pretenzijų niekam neturi (2 t., b.l. 9-12).

14. 2025 m. kovo 6 d. liudytojas V. L. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Švenčionių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus (toliau - Švenčionių r. PK RS) vyriausiuoju patruliu. 2024 m. spalio 29 d., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS tyrėju E. D., apie 23.09 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad A. U. kažkas sumušė, jis pats atėjo iki ligoninės, adresu Partizanų g. 4, Švenčionys, ir gydytojas jam teikia pirmąją pagalbą. Pranešėjas - ligoninės slaugytoja. Atvykus į Švenčionių rajono ligoninės priimamąjį, buvo bendrauta su A. U., kuris paaiškino, kad jis buvo prie Švenčionių autobusų stoties (Stoties gatvėje) kartu su draugais A. L., D. S., A. S.. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir A. S. kilo konfliktas. Kiek atsimena, konfliktas tarp jų įvyko dėl A. S. motinos ir kažkokių senų nesutarimų. A. U. paaiškino, kad A. S. sudavė jam galva viena kartą į nosį, kumščiais mušė į galvos sritį ir jam nugriuvus, jautė smūgius į nugaros sritį. Po apžiūros gydytojas A. U. nustatė nosies kaulų lūžį ir kitus sužalojimus. Nuvykus prie Švenčionių autobusų stoties, ten pastebėjo jaunuolius, tai buvo A. S., A. L., D. S.. Visiems minėtiems asmenims buvo patikrintas blaivumas. A. U. nustatytas 0,37 prom., A. L. -1,05 prom., D. S. -1,16 prom., A. S. - 1,09 prom. girtumas. Ką paaiškino A. S., šiuo metu neatsimena. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Daugiau nieko paaiškinti neturi (2 t., b. l. 17-20).

15. 2025 m. kovo 12 d. liudytojas E. D. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS tyrėju. 2024 m. spalio 29 d., dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kartu su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS vyriausiuoju patruliu V. L., apie 23.09 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad A. U. kažkas sumušė, jis pats atėjo iki ligoninės adresu Partizanų g. 4, Švenčionys, ir gydytojas jam teikia pirmąją pagalbą. Pranešė ligoninės slaugytoja. Bevažiuojant pagal iškvietimą į ligoninę, autobusų stotyje buvo pastebėti trys jaunuoliai, kaip vėliau nustatyta, tai buvo: A. S., A. L., D. S.. Pabendravus su jais, A. S. prisipažino, kad tarp jo ir A. U. buvo konfliktas dėl jo motinos, nurodė, kad konfliktą pirmas pradėjo A. U.. Atvykus į Švenčionių rajono ligoninės priimamąjį, buvo bendrauta su A. U., kuris paaiškino, kad jis buvo prie Švenčionių autobusų stoties kartu su draugais A. L., D. S., A. S.. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir A. S. kilo konfliktas dėl kažkokių senų nesutarimų. A. U. paaiškino, kad A. S. sudavė jam galva viena kartą į nosį, kumščiais mušė į galvos sritį, o jam nugriuvus, mušė į nugaros sritį. Po apžiūros gydytojas A. U. nustatė nosies kaulų lūžį ir kitus sužalojimus. Ant A. U. veido buvo matyti sužalojimai: ant dešinės alkūnės nubrozdinimai, patinimas, nugaros srityje virš juosmens nubrozdinimas, dešinės kojos kelio patinimas, dešinės kojos dešinėje pusėje kelio srityje nubrozdinimas, galvos srityje dešinio smilkinio patinimas ir nubrozdinimas, nosies deformacija (iškrypusi į kairę pusę). Visiems minėtiems asmenims buvo patikrintas blaivumas. A. U. buvo nustatytas 0,37 prom., A. L. -1,05 prom., D. S. - 1,16 prom., A. S. - 1,09 prom. neblaivumo laipsnis. A. S. prisipažino, kad sudavė smūgius A. U.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b.l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

16. 2025 m. sausio 3 d. Vilniaus aps. VPK Švenčionių rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos E. R. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vadovaujantis Specialisto išvados Nr. 3545/2024(01) punktu Nr. 1.3., nustatyta, kad A. U. diagnozuotas nosies kaulų lūžis, nepagrįstas objektyviai medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertintas. Vadovaujantis specialisto išvados punktu Nr. 2, matyti, kad A. U. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą toliau tęsti pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, požymius.

17. 2024 m. spalio 30 d. Įvykio apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros objektas yra autobusų stoties teritorija, kuri randasi adresu Stoties g. 11, Švenčionys, Švenčionių r. sav. Įvykio vieta yra šalia autobusų stoties pastato kairėje pusėje šalia lauko suoliuko. Lauko suoliukas yra iš medinių rudos spalvos lentų, sudėtų ant betoninių stovų. Šalia suoliuko stovi žalios spalvos šiukšlių dėžė, kurioje guli 1 litro talpos tuščias alaus butelis „Tornado“, 6 laipsnių stiprumo. Kairėje suoliuko pusėje, ant pievos guli tuščia 0,5 litro talpos alaus „Kalnapilis Pilsner“ skardinė ir tuščias 0,5 litro talpos alaus „Kalnapilis Original“ butelis. Autobusų stoties pastatas yra plytinis, baltos spalvos, aplink langus rudos spalvos apvadai. Per vidurį pastato yra baltos spalvos plastikinės įėjimo į laukimo salę durys. Autobusų stoties vidinėje laukimo salėje, kairėje pusėje, viršutiniame kampe yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Lauko teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Daugiau reikšmingų detalių bylos nagrinėjimui nėra (1 t., b.l. 17-26).

18. 2024 m. spalio 29 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2024 m. spalio 30 d. 00.04 val. A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 0,37 prom. etilo alkoholio girtumas; 2024 m. spalio 30 d. 00.23 val. A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,05 prom. etilo alkoholio girtumas; 2024 m. spalio 30 d. 00.28 val. D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,16 prom. etilo alkoholio girtumas; 2024 m. spalio 30 d. 00.13 val. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,09 prom. etilo alkoholio girtumas (1 t., b.l. 41). Alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 2070634 (1 t., b.l. 42).

19. 2025 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skaitmeninio garso įrašo kopija pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92317441966, skambučio pradžia_ 2024-10-29 23_06_19)“ (2 t., b.l. 29-32).

20. 2025 m. kovo 28 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A54 5G“, kurį savanoriškai pateikė nukentėjusysis A. U.. Fotografuojant užfiksuotas telefono IMEI. Nukentėjusiajam A. U. suvedus užraktą ir atrakinus telefoną, buvo užfiksuotas telefono modelis bei gaminio pavadinimas. Apžiūros metu nustatyta: telefono korpusas yra tamsiai-pilkos spalvos su juodos spalvos dėklu, telefono apsauginis stiklas yra skilęs per visą stiklo dalį, kraštai apsauginio stiklo apdaužyti. Visi sugadinimai užfiksuoti darant nuotraukas (1 t., b.l. 158-163, 164-169).

21. 2025 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos 2025 m. balandžio 24 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. U. pateiktos nuotraukos (3 vnt.).?Pateiktoje nuotraukoje, kurios pavadinimas "Screenshot_20250423_160335_Gmail.jpg", atsiųsta 2025 m. balandžio 23 d. 16.03 val., matomas siuntėjas A. U. (el.p. (duomenys neskelbtini)), data 2025 m. kovo 28 d. 11:39. Nuotraukoje matoma apatinė dalis užtrauktuko, toliau vaizdą užstoja juosta su užrašu "202410...49.jpg". Apžiūrėtos 2025 m. balandžio 23 d. 16.11 val. pateiktos dvi nuotraukos, kurių pavadinimai "20241030_062849.jpg", "20241030_062855.jpg". Abiejose nuotraukose matomas darbužio apatinės dalies užtrauktukas, kurio keli dantukai yra išlūžę. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b.l. 182-184).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

22. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

23. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

24. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

25. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 29 d. apie 22.00 val., autobusų stoties teritorijoje, esančioje adresu Stoties g. 11, Švenčionių m., Švenčionių rajono sav., būdamas neblaivus (nustatytas 1,09 promilės etilo alkoholio girtumas), žodinio konflikto metu su A. U., tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės veido sritį, mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir mažiausiai vieną smūgį su kakta į veido sritį A. U., po ko pargriovęs A. U. ant asfalto, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį A. U. į nugaros sritį, padarydamas A. U. kaktos dešinės pusės, dešinio peties, nugaros kairės pusės, dešinio šono, dešinės alkūnės dešinio kelio odos nubrozdinimus, nosies poodines kraujosruvas - padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, kas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmai sukels pastarajam kančias ir norėjo taip elgtis

27. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. U. parodymais, liudytojų D. S., A. L., E. D., V. L. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Asmens apžiūros protokole ir teismo medicinos išvadoje yra užfiksuoti A. U. padaryti sužalojimai – dešinės kaktos, peties, šono, kelio, nugaros kairės pusės sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

28. Kaltinamasis A. S. ir laiduotoja D. S. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

29. Teismas, įvertinęs bei palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 40 straipsnius, daro išvadą, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija yra lengvinanti kaltinamojo A. S. teisinę padėtį, todėl teismas vadovausis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija.

30. Šiuo metu galiojančioje aktualioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama tik tokiu atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu teismo nustatomas laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) yra pagrįsto pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, (ateityje) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Akcentuotina ir tai, kad laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir tuo atveju, jeigu nustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir negali apsiriboti vien tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes (ypatybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

31. Kaip minėta, kaltinamasis A. S. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nukentėjusiajam įsipareigojo iki 2025 m. rugsėjo mėnesio atlyginti turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. A. S. neteistas, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. S. anksčiau yra nusikaltęs dar du kartus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintas 2024 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį, A. S. perduotas laiduotojai motinai D. S., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi 2024 m. lapkričio 25 d. patvirtintas 2024 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo ir gali būti atleidžiamas tik tais atvejais, kai yra nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. S. per paskutinius metus baustas keturis kartus, tris kartus pažeidimai padaryti A. S. būnant neblaiviam. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad anksčiau A. S. taikytos priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, praeityje patirta iš esmės analogiška patirtis (baudžiamojo persekiojimo vykdymas asmens atžvilgiu; ikiteisminio tyrimo atlikimas ir žinojimas apie kilsiančias neigiamas teisines pasekmes dėl nusikalstamų veikų darymo ir pan.) nesulaikė kaltinamojo nuo smurto naudojimo kito asmens atžvilgiu, A. S. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, taigi, manymas, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepasitvirtino. Todėl, nagrinėjamu atveju, laidavimo instituto taikymas ir baudžiamosios bylos nutraukimas nuteistojo A. S. atžvilgiu pažeistų kertinį baudžiamosios teisės principą – teisingumo, bet kartu būtų akivaizdžiai neproporcingas procesinis sprendimas (atsižvelgiant į kaltinamojo atliktus veiksmus, realias kilusias pasekmes ir pan.) bei neadekvati valstybės reakcija į gana pavojingos nusikalstamos veikos padarymą, todėl prašymas dėl laidavimo taikymo atmestinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

32. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

33. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

34. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dalis baudų sumokėta, dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. S. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros.

35. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

36. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas bei alkoholį). Paskirti įpareigojimai ir draudimas taikytini visą laisvės apribojimo bausmės laiką . Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

V. Dėl civilinių ieškinių

37. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 190,12 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad kaltinamasis atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą, todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinei ligonių kasos ieškinys atmestinas.

38. Nukentėjusysis A. U. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 325,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. U. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl tenkinamas, priteisiant A. U. iš kaltinamojo A. S. 325,00 Eur žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis) Pažymėtina, jog naujų reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusysis nepareiškė, rašytinių įrodymų patvirtinančių patirtą turtinę žalą nepateikė, todėl pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka šiuo atveju nėra pagrindo.

39. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

40. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

41. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

42. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl sveikatos sutrikdymo jam teko kreiptis į medikus, byloje yra specialisto išvada apie sužalojimus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė skausmą, diskomfortą, nepatogumus. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis dėl tyčinių nuteistojo veiksmų įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (kaktos dešinės pusės, dešinio peties, nugaros kairės pusės, dešinio šono, dešinės alkūnės dešinio kelio odos nubrozdinimus, nosies poodines kraujosruvas), be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius A. U. fizinei sveikatai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo fizinė sveikata visiškai neatsistatė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patirto išgąsčio, streso nukentėjusysis turėjo lankytis pas specialistus, jam buvo teikta psichologinė pagalba, turėjo gerti vaistus. Teismas, siekdamas nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 6 000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir per didelis, todėl mažintinas iki 800,00 Eur ir priteistinas A. U. naudai iš A. S., todėl šioje dalyje nukentėjusiojo A. U. ieškinys tenkintas iš dalies. Teismo nuomone, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat A. S. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VII. Kiti klausimai

43. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir A. S. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti A. S. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. nukentėjusiojo A. U. naudai 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinės žalos bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Įpareigoti A. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą 325,00 Eur turtinę žalą per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priteistą 800,00 Eur neturtinę žalą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.