Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl teismo leidimo išdavimo išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienį ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) leisti jai išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais U. R., gimusia (duomenys neskelbtini), ir J. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), taip pat prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimą pagal jos pateiktą siūlymą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja bei nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ji baigė suomių kalbos kursus bei įgijo odontologės licenziją Suomijoje, todėl siekdama geresnio darbo užmokesčio ir geresnių medicininių sąlygų nepilnamečiams vaikams nori kartu su vaikais išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), tačiau tam yra reikalingas atsakovo sutikimas. Ji 2022-01-06 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą dėl leidimo išsivežti vaikus nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) ir nurodė argumentus dėl ko ji nori su vaikais išvykti į (duomenys neskelbtini). Sutiko derinti daug lanks­tesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ilginant vaikų atostogas ir šventinius laikotarpius, juos vaikams praleidžiant su tėvu, tačiau atsakovas 2022-01-11 el. laišku ją informavo, kad jis nesutinka jog vaikai išvyktų gyventi nuolat į (duomenys neskelbtini) ir nenurodė jokių konkrečių nesutikimo argumentų. Ji kreipėsi dėl privalomos ikiteisminės medijacijos ir 2022-01-28 gavo pažymą, kad ji turi teisę kreiptis į teismą, nes nebuvo gautas atsakovo atsakymas dėl dalyvavimo mediacijoje. Nurodo, kad vaikams išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) jų gyvenimo sąlygos nepablogės, priešingai pagerės, nes gyvenimo lygis, mokymosi ir įsidarbinimo galimybės (duomenys neskelbtini) yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) vaikams bus sudarytos adaptavimosi sąlygos mokykloje, be to dukra kalba angliškai, o anglų kalba (duomenys neskelbtini) yra paplitusi ir dukra galės bendrauti su bendraamžiais anglų kalba, o sūnus yra mažas ir yra tokio amžiaus, kad greitai išmoks naują kalbą. Nurodo, kad išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), nei jai, nei jų vaikams neužkertamas kelias ateityje sugrįžti gyventi į Lietuvą ar tiesiog bet kada grįžti į Lietuvą ir trumpesniam laikui. Iš jos pusės nebus trikdžių vaikams bendrauti su tėvu, laisvu nuo mokslų metu grįžti į Lietuvą ar net vaikų tėvui pageidaujant pačiam aplankyti vaikus (duomenys neskelbtini). Apie tolimesnį bendravimą su tėvu ieškovė jau yra kalbėjusi ir su vaikais, kurie supranta ir žino, jog tėvas iš jų gyvenimo niekur nedings. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra teikiamos geresnės medicinos priežiūros paslaugos, o sūnui yra diagnozuotas spazminis hemipleginis cerebrinis paparalyžius9ligs kodas G80.02) dėl kurio vaiko motorika dešinėje kūno pusėje yra sutrikusi, dešinės rankos dilbis yra pronuotas (ranka sukama delnu žemyn), o nykštys pritrauktas, dėl ko susiduriama su sunkumais atliekant įprastus kasdienius veiksmus, pvz. Užsisegant striukės užtrauktuką. Vaikas vaikščiodamas velka dešinę koją, dažnai užkliūva, be to vaikui diagnozuota kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai ir dėl to sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Sūnaus sveikatos būklė yra nuolatinio pobūdžio (ne trumpalaikė). Iš psichologinio tyrimo išvados matyti, jog sūnaus smulkioji motorika, ekspresyvi kalba, stambioji motorika bei savarankiškumas yra žemesnis nei kiti rodikliai, pavyzdžiui, kalbos supratimas ir socialinė adaptacija. Taigi sūnui būtina specialisto pagalba, kuri būtų suteikiama (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigoje (panašiausias atitikmuo Lietuvoje būtų mokytojo arba asmens su specialiaisiais poreikiais asistentas). 2021-05-17 priešmokyklinio ugdymo pedagogo ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo rekomendacijos išraše, be kita ko, nurodyta, jog sūnus susitelkia veiklai, išlaiko dėme­sį, bet užklupus nesėkmėms pasiduoda, praranda pasitikėjimą, savarankiškai gali nusirengti ir apsirengti, bet visada prašo pagalbos; reikia padėti užsirišti, užsisegti, užsimauti pirštines; draugiškas su bendraamžiais; J. sunkiai sekasi at­likti stambiosios motorikos judesius, reikia suaugusio pagalbos bei reikia atkreipti dėmesį į smulkiosios moto­rikos įgūdžius; savo kalboje vartoja daug angliškų žodžių, kalba trumpais sakiniais, atpažįsta ir pavadina daugumą raidžių, jas įvardina ir parašo bei parašo savo vardą; J. į grupę atvyko iš kito darželio, adaptavosi gan greitai. Kadangi J. greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, savo kalboje var­toja daug angliškų žodžių, yra draugiškas su bendraamžiais ir susitelkia veiklai bei išlaiko dėmesį, todėl jam nebus sudėtinga adaptuotis naujoje aplinkoje. U. bei J. mokymosi sutartys patvirtina, jog imigrantų šeimų vaikams skiriami parengiamieji pagrindiniam ugdymui mokymai, kiekvienam vaikui skiriama ne mažiau kaip 900 valandų, kurių metu mokiniai integruojami į pagrindinį ugdymą suomių kalbos mokymo grupėse, atitinkančiose mokinio amžiaus lygį, pagal jų mokymo programą; kiekvienam vaikui bus suteikiamos nurodytos priemonės integracijai - (duomenys neskelbtini) kalbos išmokimui bei integravimuisi į pagrin­dinę ugdymo sistemą, pagal kiekvienam iš jų pritaikytą individualų mokymosi planą. Pagal jos darbo sutartį bandomojo laikotar­pio metu (3 mėnesius) bus mokamas 32,00 Eur valandinis atlyginimas, o po šio laikotarpio pabaigos valandinis atlyginimas pakils iki 40,00 Eur. Ieškovė kiekvieną savaitę dirbs po 37,5 val., tad bandomuoju laikotarpiu jos atlyginimas sieks 1 200,00 Eur per savaitę, o po bandomojo laikotarpio pabaigos – 1 500,00 Eur per savaitę, arba nuo 4 800,00 Eur (bandomojo laikotarpio metu) iki 6 000,00 Eur per mėnesį. Tai labai didelis atlyginimas, kuris būtų panaudotas ieškovės bei jos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis patvirtina, jog išnuomotas 71 m² ploto trijų kambarių butas, kuriame kiekvienam šeimos nariui teks atskiras kambarys. Mano, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi su ja į (duomenys neskelbtini) atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeis skyrium gyvenančio vaikų tėvo teisės bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Atsakovas pateikė, atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad vaikai į (duomenys neskelbtini) buvo išvežti slapta, nebuvo atsižvelgta į vaikų ir jo norus ir interesus. Jo žiniomis, nepilnametis sūnus buvo išreiškęs norą gyventi pas jį Lietuvoje. Mano, kad ieškovė neįrodo, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę atitinka vaikų interesus ir nepažeis skyrium gyvenančio tėvo teisių.

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama ir nustatyti U. R. ir J. R., gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 235,00 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant jį. Priešieškiniu taip pat prašo nustatyti ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas taip pat buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra prašė nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo ir priteisti laikiną išlaikymą. Priešieškino pagrindu nurodo aplinkybes, kad jis sutikimo išvežti gyventi vaikus į (duomenys neskelbtini) ieškovei nedavė ir yra įsitikinęs, kad tai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes nebus užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į tinkamą ugdymą jiems suprantama gimtąja kalba, nebus gimtosios lietuvių kalbos ugdymo ir kt. Nepilnamečiai vaikai nuo 2022-03-06 nelanko mokymosi įstaigų, todėl kenčia jų mokymosi procesas. Nors šalys santuokos nutraukimo metu buvo susitarusios, kad vaikų gyvenamoji vietas bus su ieškove, tačiau jau nuo 2021 m. gegužės mėn. vyriausioji dukra L. R. nusprendė gyventi su juo , o kiti du vaikai, ypač 2021 m., didesnę metų laiko dalį praleido būtent su juo ir su savo vyresne seserimi bei seneliais, o ne su motina, dėl to tarp nepilnamečių vaikų ir jo bei kitų giminaičių susikūrė itin glaudus ryšys. Nurodė, kad ieškovė kuria bendrą gyvenimą su kitu vyru, o nepilnamečių vaikų santykiai su juo nėra artimi. Sūnui J. yra diagnozuotas spazminis hernipleginis cerebrinis paralyžius bei kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, todėl jam būtina nuolatinė suaugusiojo pagalba bei priežiūra, ypač atsižvelgiant į tai, kad nepilnametį vaiką gali ištikti epilepsijos priepuolis. Išvežti vaikus į (duomenys neskelbtini) yra neteisėta bei pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes bus apribotas vaikų ugdymas Lietuvoje, vaikai bus atskirti nuo įprastos gyvenamosios aplinkos ir artimųjų, su kuriais vaikai turi glaudų ryšį, apribotas atsakovo bendravimas su vaikais. Be to, kitoje šalyje vaikai susidurs su nauja aplinka, kultūrų skirtumu bei svetima kalba, kurios absoliučiai nemoka. Nesutinka su ieškovės sprendimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, ieškovė elgiasi savanaudiškai ir neatsakingai vaikų atžvilgiu, neatsižvelgia į vaikų interesus, o tenkina tik savo interesus. Ieškovė pasirinko savo prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą, tačiau tai nesudaro pagrindo vaikus ištraukti iš saugios asmeninės (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkos, kurioje jie galėtų būti, bendrauti jiems puikiai žinoma kalba, užsiimti jiems reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotais nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, bendrauti su atsakovu, seserimi, artimais giminaičiais (seneliais, pusbroliais, pusseserėmis, draugais). Šalių nepilnamečių vaikų santykiai ypač yra geri bei artimi su artimaisiais giminaičiais: atsakovo seserimi E. K., jos sutuoktiniu M. K. bei jų vaikais (dukra E. (8 metai) ir sūnumi T. (3 metai)). Be to, šalių nepilnamečiai vaikai gerai bendrauja ir su ieškovo sutuoktinės dukra I. (9 metai). Vaikus išvežus į (duomenys neskelbtini), jų bendravimas su jiems artimais asmenimis kardinaliai pasikeis bei jie neturės su kuo iš esmės bendrauti, t. y. jų bendravimas apsiribos tik su motina, kuri vaikams galės skirti laiko minimaliai, nes bus darbo vietoje. Tuo tarpu ieškovės gyvenimo partnerio ir šalių nepilnamečių vaikų nesieja joks artimas ryšys. Ieškovei vaikus išsivežus į (duomenys neskelbtini), jie atsidurs visiškai naujoje nepažįstamoje aplinkoje, susidurs su kultūriniu šoku, privalės gyventi šalyje, kurioje nemokės kalbos, neturės draugų ar kitų artimųjų, todėl mano, kad nepilnamečių vaikų interesai ir poreikiai užsienio valstybėje nebus užtikrinti, jie nebus tinkamai prižiūrimi, jais nebus tinkamai pasirūpinta. Jis yra sunerimęs, kas prižiūrės sūnų, kai ieškovė bus darbo įstaigoje, kas nepilnamečiui vaikui padės saugiai grįžti namo, padės namuose ir kt., kai nei vienas iš vaikų nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos. Nuodo, kad jis gali tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir norus, nes turi nuosavą namą, turi galimybes vaikams suteikti atskirus kambarius. Namas turi didelį ir erdvų kiemą, kuriame vaikams būna įrengiami batutai, baseinai vasarą. Vaikams gyvenant su juo būtų užtikrintos puikios sąlygos ugdymosi įstaigose, organizuojama popamokinė veikla, lavinant įvairius gebėjimus (sporto mokykla, meno mokykla). Vaikai būtų nuolat prižiūrimi, tuo metu, kai jis dirbtų, vaikus galėtų prižiūrėtų vyresnė pilnametė sesuo, seneliai arba jo sutuoktinė. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą, atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimą ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Atsakovo įsitikinimu, jo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka užtikrintų maksimalų tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio palaikymą, tėvų dalyvavimą vaikų ugdyme bei užkirstų kelią tolimesniems ginčams tarp šalių.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog nėra duomenų, kad būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nes dabartinė vaikams gyvenamoji vieta neva tapo nesaugi. Mano, kad priešieškinyje nenurodyti jokie motyvai dėl būtinybės pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu ir atsakovas neįrodo, kad nepilnamečių vaikų saugumui ir / ar interesams, jiems gyvenant su mama, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, kyla pavojus ar rizika. Ji tinkamai užtikrina vaikų saugią aplinką ir ugdymą, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos, ją nustatant su tėvu.

Išvadą teikianti institucija pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai dėl vaikų teisių pažeidimų nėra žinoma. Atsakovui nuo 2023­-12-08 iki 2024-04-11 buvo inicijuota atvejo vadybos procesas dėl bendravimo užtikrinimo su vaikais, tačiau J. R. ir U. R. neatvykus į Lietuvą, atvejo vadybos procesas nebuvo tikslingas ir tuo pagrindu jis buvo nutrauktas. Nurodo, kad vaikų nuomonės buvo išklausytos kontaktiniu ir nekontaktiniu būdu, ne kartą jų gyvenamojoje vietoje lankėsi (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos ir vaikai nuo pat 2022 metų laikosi tos pačios pozicijos, t.y. nori gyventi su motina (duomenys neskelbtini). Vaikai nuo 2022 metų (duomenys neskelbtini) lanko čia ugdymo įstaigas, turi draugų, rūpinamasi tinkamai jų sveikata ir vaikai yra viskuo aprūpinti. Tarnyba mano, kad jei bus išduotas ieškovei teismo leidimas išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienį t.y. į (duomenys neskelbtini) tai nepažeis vaikų interesų. Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją Tarnyba mano, kad nei ieškovės, nei atsakovo siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais šiuo metu yra tiesiog neįmanoma, nes tėvas su vaikais nebendrauja daugiau nei 2 metus, vaikai yra užblokavę jo kontaktus, tėvo ir atžalų santykiai per šį laikotarpį yra labai atitolęs. Iš pateiktų procesinių duomenų matyti, kad atsakovas labai aktyviai siekia bendrauti su savo vaikais, tačiau jam nepavyksta to padaryti. Tarnyba nori atkreipti šalių dėmesį, kad abi šalys lygiomis dalimis turi stengtis, kad vaikai pradėtų bendrauti su tėvu. Tarnyba siūlytu šalims kreiptis į Labdaros ir paramos fondą „Dienvidis“ teikiamos paslaugos „dėl saugios aplinkos kūrimo vaikui tėvų skyrybų procese“, kad būtų atkurtas vaikų ir tėvo santykis. Šioje teikiamoje pagalbos priemonėje specialistai (soc. Darbuotojai, psichologai, mediatoriai) iš pat pradžių atskirai bendrauju su abiem tėvais dėl santykio atkūrimo su vaikais, po to įtraukia ir vaikus į šį procesą ir taip yra atkuriami nutrūkę tėvų ir vaikų santykiai.

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, motyvais ir pagrindais, o priešieškinį prašė atmesti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, tačiau patys vaikai nenori su juo bendrauti ir yra jį užblokavę.

Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė tiek priešiekinyje, tiek atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, o ieškinį prašė atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad per visą tą laikotarpį jam nepavyksta bendrauti su vaikais, nes vaikai yra prieš jį nuteikti. Mano, kad vaikams gyvenant pas jį Lietuvoje būtų sudarytos geresnė ir tinkamesnės sąlygos nei gyvenat su ieškove, kuri neturi nuolatinio darbo, nuolat keičia gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą.

Bylą nagrinėjant pirmą kartą ieškovės prašymu buvo apklausti liudytojai J. S. ir S. S. (šeimos draugai), A. M. (vaikų gydytoja) ir D. B. (ieškovės sugyventinis). Šie liudytojai palaikė ieškovės poziciją. Byloje atsakovo prašymu buvo apklausti liudytojai L. R. (šalių pilnametė dukra), L. R. (atsakovo sutuoktinė) ir E. K. (atsakovo sesuo). Šios liudytojos palaikė atsakovo poziciją. Kadangi teismo posėdžių garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai šioje dalyje neaprašomi, jie teismui aktualiais klausimais bus aptariami motyvuojamojoje sprendimo dalyje.

2024-03-28 teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologei Karolinia Gedvilaitei buvo per nuotolį išklausyta šalių nepilnamečių vaikų U. R. ir J. R. nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatytos faktinės bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020. Santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu jau yra pilnametė (pilnamete tapo (duomenys neskelbtini)), U. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. R., gimusio (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, patvirtina, kad po santuokos nutraukimo šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, tai yra ieškove, o iš atsakovo, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokamas po 235,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei nustatyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Iš minėto teismo sprendimo taip pat nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir atsakovas santuokos metu, pagal 2015-03-27 dovanojimo sutartį Nr. MV7-1681, asmeninės nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2022-01-06 el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą išvykti jai su nepilnamečiais vaikais gyventi nuolat į Suomiją ir atsakovui siųstame El. laiške ieškovė išdėstė savo argumentus, galimybes tartis ir rasti jų šeimai tinkamiausią variantą.

Iš 2022-01-11 atsakovo el. laiško siųsto ieškovei nustatyta, kad atsakovas informavo ieškovę jog jis nesutinka leisti išvežti vaikus gyventi į užsienį, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų ir argumentų šiame laiške nenurodė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-01-28 pažyma patvirtina, kad ieškovė 2022-01-11 pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kad per 14 dienų jis pateiktų sutikimą ar nesutikimą dėl privalomos mediacijos. Atsakovas sutikimo nepateikė, todėl ieškovei buvo išduota pažyma, kad ji gali kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2022-03-07. Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas 2022-03-17 teismui taip pat pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su juo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3594-639/2022. Atsakovas savo pateiktame teismui ieškinyje teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, tačiau 2022-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3594-639/2022 prašymas buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs P. R. atskirąjį skundą 2022-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-490-889/2022 paliko nepakeistą 2022-03-24 nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad tarp šalių yra kilę ginčas dėl sprendimo, kuriuo yra nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka vykdymo ir pagal antstolio pateiktą prašymą. 2022-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2S-1102-889/2022 nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-10 nutartį pakeisti ir antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkinti iš dalies: paskirti suinteresuotam asmeniui A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490,00 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą. 2023-05-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1441-901/2023 skolininkei A. R., už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222- 1025/2020 nevykdymą paskirti 1 000,00 Eur baudą išieškotojo P. R., naudai ir priteista iš skolininkės 1 210,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023-08-03.

Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-4229-838/2024 pagal antstolio prašymą skirti skolininkei A. R. baudą ši byla yra išnagrinėta, tačiau teismo sprendimo paskelbimas atidėtas 2024-07-16, 11:30 val.

Į bylą pateiktas 2021-08-288 (duomenys neskelbtini) nacionalinių kalbų mokėjimo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovė yra išlaikiusi egzaminą suomių kalbos mokėjimo ir jai išduotas pažymėjimas.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Santuokos nutraukimo įrašas Nr. 136, patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikti duomenys apie šalių sūnaus sveikatos būklę, tai yra medikiniai pažymėjimai ir išrašai iš ligos istorijų/siuntimų, stacionarų epikrizių ir neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų ir jam nuo 2014-05-14 iki 2032-05-13 yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Iš Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-17 priešmokyklinio ugdymo pedagogo ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo rekomendacijų nustatyta, kad šalių sūnus lankė šią įstaigą, į kurią atvyko iš kito darželio spalio mėnesį, bet adaptavosi gana greitai.

Iš 2022-02-09 darbo sutarties Nr. 221 nustatyta, kad ieškovė sudarė neterminuotą darbo sutartį kaip samdoma medicinos darbuotoja pagal darbdavio ir darbo užsakovo sutartį, darbai atliekami užsakovo vietoje : (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal darbo sutartį pradės dirbti nuo 2022-03-14 ir yra nustatomas 4 mėnesių bandomasis laikotarpis. Darbo laikas 37,5 valandos per savaitę, 7,5 valandos per dieną. Po bandomojo laikotarpio pabaigos, tai yra nuo 2022-07-14 darbo užmokesčio suma 40,00 Eur (bruto) už vaandą, kruį sudaro 32,00 Eur pagrindins darbo užmokestis už valandą , be to mokamas atostoginis avansinis mokėjimas 4,00 Eur suma už valandą, bei mokamas 4,00 Eur už valandą papildomas atlygis už darbo sutarties 8 punkto įvykdymą.

Šalių sūnus prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini) lankė (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 – ą klasę ir jam buvo atliktas psichologinis tyrimas iš kurio matyti, kad šalių sūnui patinka lankyti mokyklą, patinka matematika, muzika, vaikui kartais liūdi “kai niekas nedraugauja...“.

Nekilnojamojo turto duomenų išaras patvirtina, kad ieškovė nekilnojamojo turto registruoto jos vardu Lietuvoje neturi.

Iš 2022-02-17 Kitee Šveitimo ir laisvalaikio centro pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022-02-15 yra gautas prašymas priimti J. R. ir U. R. į (duomenys neskelbtini) mokyklą pagrindiniam ugdymui ir bus reikalingi parengiamieji ugdymo mokymai, kurie truks ne mažiau kaip 900 val. ir ne mažiau 1000 val. tėvams. Šių parengiamųjų mokymu metu vaikai integruojami į pagrindinį ugdymą suomių kalbos mokymo grupėse, atitinkančiose mokinio amžiaus lygį, pagal jų mokymo programą ir šalių vaikai nuo 2022-03-14 bus priimtas į parengiamuosius mokymus pagrindiniam ugdymui.

Iš 2022-01-13 Socialinės ir sveikatos licencijavimo ir priežiūros agentūros sprendimo nustatyta, kad ieškovė yra licencijuota odontologė (duomenys neskelbtini).

2022-03-14 pažyma dėl privalomos mediacijos pabaigos patvirtina, kad atsakovas Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl mediacijos kreipėsi 2022-02-04 ir ieškovė 2022-02-17 sutiko eiti į privalomą mediaciją, tačiau mediacija užbaigta, nes abi šalys nebepageidavo tęsti mediacijos.

Iš 2021-04-12 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės charakteristikos nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-08-02 dirba (duomenys neskelbtini) ir pareigas atlieka pareigingai ir atsakingai, yra sąžiningas, pavestą darbą atlieka gerai, kolektyve draugiškas. Drausminių nuobaudų neturi.

Iš 2018-08-28 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos pagrindinio ugdymo programos mokymo sutarties Nr. M3-6640 nustatyta, kad šalių dukra U. R. prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini) lankė šią ugdymo įstaigą.

Iš 2021-06-08 vaikų iki 14 metų mokymo sutarties Nr. 77 šalių sūnus mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 c klasėje iki išvykstant į (duomenys neskelbtini).

Ieškovė vaikų mokymosi įstaigoms Lietuvoje 2022-03-15 pateikė prašymus išbraukti vaikus iš mokinių sąrašų.

Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022-03-16 rašto nustatyta, kad Justinu rūpinosi daugiausiai mama, ji kiekvieną rytą sūnų palydėdavo į mokyklą, o vaiko tėtis taip pat rūpinosi, skambindavo klasės mokytojai, klausė kaip sekasi sūnui mokslai, bendravimas su klasės draugais. Šalių sūnus apibūdintas kaip linksmas, komunikabilus, gabus, mokėsi labai gerai, turintis savo nuomonę, tačiau ir jautrus, nes jei kas nepavyksta susigraudina.

Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022-03-15 rašto Nr. SI-49 nustatyta, kad šalių dukra U. R. mokėsi 8a klasėje, jos vidurkis buvo 7,51 balo. Su klasiokais mergaitė bendravo, buvo gabi ir kūrybiška mokinė, klasės bendrose veikose dalyvavo, bet buvo uždaresnio būdo. Atvirai bendravo tik su keliais klasiokais. Mokykloje ugdymo ir bendravimo klausimais su klasės auklėtoja bendravo tik ieškovė, bet tik minimaliai, o atsakovas su klasės auklėtoja turėjo tik vieną nuotolinį susitikimą.

Šalių vaikams (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo parengti ugdymo panai. 2021-2022 mokslo metams.

Iš 2022-05-09 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-60 nustatyta, kad buvo atliktas įvertinimas atsakovo šeimos gyvenimo sąlygų ir nustatyta, kad jo gaunamas darbo užmokesti yra apie 3 000,00 Eur į rankas, gyvena name, kuris yra 14,50 arų žemės sklype, namas priklauso atsakovui ir yra 160 kv.m., name yra 3 kambariai, svetainė su virtuvės zona ir 2 vonios kambariai, skalbyklės patalpa, katilinė ir garažas. Namas su visais patogumais, J. skirtas atskiras apie 18 kv.m. kambarys, kuriam yra sofa, rašomasis stalas, spinta, U. su L. skirtas bendras kambarys, kuriame yra dvigulė lova, rašomasis stalas, spinta. Namuose šarvu, tvarkinga yra visi vaikų mokymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui reikalingi namų apyvokos daiktai.

Iš 2022-08-19 Klaipėdos apygardos teismo psichologo nuomonės (išvados) raštu civilinėje byloje nustatyta, kad tiek U. R., tiek J. R. išreiškė norą gyventi su mama. Rekomenduota neišskirti J. ir U. ir kuo mažiau vaikus įtraukti į tesimynios ginčus, riboti teisme vykstančių procesų informaciją.

Nustatyta, kad atsakovas pagal Hagos konvenciją kreipėsi dėl vaiko sugrąžinimo ir (duomenys neskelbtini) apeliacinis teismas atsakovo prašymo netenkino dėl U. R. ir J. R. sugrąžinimo.

Į bylą pateiktos 2022-05-09, 2022-06-08, 2022-06-30 ir 2022-09-09 pateiktos sąskaitos patvirtina, kad šalių sūnus (duomenys neskelbtini) lankė popamokines veiklas bei vasaros užsiėmimus moksleiviams.

Šalių sūnus Pikkajuu Kitės sveikatos centre buvo konsultuotas 2022-08-12, 2022-10-03 fizioterapeuto ir jam buvo sudarytas planas bei rekomendacijos. Šalių sūnus lankė masažus Kitės mieste ir tai patvirtina 2022-11-15 el. laiškas. Šalių sūnui 2022-07-05 atlikta medicininė patikra dėl mokyklos lankymo.

Iš nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė nuomojosi 71 kv.m. butą adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nuo 2022-07-01 iki 2022-13-31. Bute yra trys kambariai, virtuvė ir sauna.

Iš asmeninės darbo užmokesčio kortelės nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos 2022 rugpjūtį buvo 2 916,87 Eur, rugsėjo mėn. – 2597,11 Eur.

Iš 2022-11-14 (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos socialinės darbuotojos pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovė užtikrina vaikų gyvenimo sąlygas ir poreikius ir gali pasirūpinti vaikų poreikiais, šeimos finansinė padėtis stabili, vaikai sako, kad jiems patinka gyventi (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos 2022-08-18 ir 2022-12-07 sprendimai patvirtina, kad ieškovė užtikrina vaikų gyvenimo sąlygas, sugeba pasirūpinti vaikais ir leidžia bendrauti su tėvu, tačiau pats J. nurodė, kad jis užblokavo tėvą, nes jis jam skambina dažnai, 16-18 kartų per dieną ir jis ne visada turi ką jam pasakyti. Šalių dukra U. R. išreiškė nenorą bendrauti su tėvu bei vyresniąja seserimi.

Iš 2023-05-18 U. R. rašytino pareiškimo nustatyta, kad ji į (duomenys neskelbtini) su mama išvyko savo noru. Tėvo telefoną ji užblokavo 2022 m. kaip prasidėjo teisminis procesas ir nenori bendrauti su tėvu ir ateityje neorės. Nurodo, kad ji kaip ir mama įkalbinėja brolį, kad jis pakeltų telefoną kai skambina tėvas ir užtai žada jam daiktų ar papildomo laiko prie kompiuterio.

Iš 2022-22-15 neterminuotos nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė su D. B. išsinuomojo 76 kv.m. butą, esanti (duomenys neskelbtini), bute yra trys kambariai, virtuvė.

Iš 2022-12-30 Lahčio miesto direktoriaus sprendimų nustatyta, kad J. R. ir U. R. nuo 2022-12-16 priimti į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos U. R. dalyvavimo parengiamajame ugdyme pažymėjimas patvirtinat, kad jai mokslai sekasi gerai. 2023-06-03 (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokslo metų pažymėjimas patvirtina, kad šalių sūnui mokslai sekasi gerai. 2023-10-05 pateikti duomenys apie J. R. pasiekimus iš mokyklos patvirtina, kad vaikui mokslai sekasi gerai.

Iš pažymų apie gyvenamąją vietą nustatyta, kad ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo 2023-06-07 gyvena (duomenys neskelbtini).

Pateikti kvitai patvirtina, kad ieškovė sūnų ir 2023 metais vedė į masažus, lankėsi medicinos įstaigoje.

Iš 2022-12-16 Darbo sutarties Nr. 225 nustatyta, kad ieškovė nuo 2022-12-19 dirba nuomojamu medicinos darbuotoju pagal darbdavio ir darbo užsakovo sutartį darbas (duomenys neskelbtini) mieste, darbuotoja vykdo odontologo pareigas. Darbo trukmė vidutiniškai 38 val. 15 minučių per savaitę, darbo užmokestis 32,00 Eur už valandą, o nuo 2023-04-19 mokamas 40,00 Eur darbo užmokestis už valandą. Darbuotojo pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokestis mokamas Suomijoje pagal Suomijos teisės aktus. Iš asmeninės darbo užmokesčio kortelės už 2023 m. birželio mėnesį nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 3 602,36 Eur.

Iš atsakovo sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-07-01 nustatyta, kad jo darbo užmokesti per mėnesį yra apie 5 704,65 Eur per mėnesį, nes atsakovas dirba (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-10-30 Lahti vaiko teisų specialisto išvados nustatyta, kad vaikai atrodo harmoningi, o jų buitis yra saugi nei nuspėjama, vaikai lanko mokyklą, jiems gerai sekasi mokslai, turi bendraamžių draugų, galimybę leisti laiką su bendraamžiais bei išreikšti save laisvalaikio metu, patiria įspūdžių su draugais ir šeimos nariais. Šeima baiminasi, kad vaikų tėvas sužinos adresą ir pagrobs vaikaus iš (duomenys neskelbtini). U. kategoriškai pasisakė nenorinti bendrauti su tėvu nei su juo susitikti ir tokią nuomonę ji išsakė dar 2022 m. vasarą ir yra užblokavusi tėvo telefono numerį. Ji skatina brolį bendrauti su tėvu.

Iš 2023-10-20 domenų apie vaikų pasiekimus iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos nustatyta, kad šalių dukters vidurkis yra 8-9 balai.

2024-06-01 (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokslo metų baigimo pažymėjimas patvirtina, kad šalių sūnus moksi gerai arba puikiai. Ir kitais metais eis į 3 klasę, mokslo metai prasidės 2024-08-08. 2024-06-01 (duomenys neskelbtini) progimnazijos pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas patvirtina, kad šalių dukra baigė pagrindinį išsilavinimą m, jos įvertinimai yra geri tik trys dalykai įvertinti 8 balais, o kiti 9 arba 10.

Iš 2023-05-31 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-838/2023 nustatyta, kad iš ieškovės nuo 2022-06-21 yra priteistas išlaikymas pilnametei dukrai L. R. mokamas periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė kaip 24 m.

Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad iš ieškovės yra atliekamas privestinas išieškojimas tiek pagal 2023-05-31 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-838/2023 teismo sprendimą, tiek pagal 2023-05-16 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2VP-1441-901/23.

Iš ieškovės Lietuvoje esančio banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-03-13 nustatyta, kad ieškovė gauna VSDFV išmoką už J. R. bei iš Klaipėdos miesto savivaldybės išmokas vaikams pagal įstatymą, į šią sąskaitą atsakovas perveda išlaikymą vaikams - po 633,00 Eur per mėnesį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo visų trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų mama, tai yra ieškove, nes toks buvo šalių susitarimas, šis teismo sprendimas nėra pakeistas ir yra galiojantis. Iš byloje esančių duomenų L. R. duotų parodymų taip pat nustatyta, kad ji po kurio laiko persikėlė gyventi pas tėvą, o likę du nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove. Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo daugiau nei du metus tarp šalių nekilo jokių ginčo ar nesutarimų dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo. Atsakovas tvirtina, kad po santuokos nutraukimo vaikai pas jį praleisdavo daugiau laiko nei buvo nustatyta pagal teismo sprendimą, nes ieškovė būdavo komandiruotėse. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas po santuokos nutraukimo yra sukūrę šeimas, ieškovė gyvena su draugu ir šalių nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra vedęs ir kartu su sutuoktine ir jos nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name Lietuvoje.

Iš šalių paaiškinimų, surinktos rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai į (duomenys neskelbtini) išvyko 2022 m. kovo pradžioje, nes nuo 2022-03-06 vaikai jau nebelankė ugdymo įstaigų Lietuvoje ir nuo 2022-03-14 yra priimtas sprendimas dėl šalių vaikų mokymosi (duomenys neskelbtini), nors iki išvykstant abu vaikai lankė mokymosi įstaigas Klaipėdos mieste.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais į (duomenys neskelbtini) valstybę išvyko 2022 m. kovo mėnesio pradžioje ir išvyko be vaikų tėvo, tai yra P. R. sutikimo ir neturėdama teismo sprendimo suteikiančio teisę jai išvykti su vaikais iš Lietuvos. Ieškovė tik buvo pateikusi teismui ieškinį, kuriuo prašė jai išduoti teismo leidimą išvykti su vaikais gyventi į užsienio valstybę be vaikų tėvo sutikimo.

Atsakovas P. R. dėl vaikų pagrobimo kreipėsi į Helsinkio apeliacinį teismą, esantį Suomijoje, prašydamas vaikus sugrąžinti į Lietuvą pagal Hagos konvenciją. Byloje esanti 2022-08-12 Helsinkio apeliacinio teismo nutartis Nr. 1082, Reg. Nr. H 22/1363, patvirtina, kad atsakovo P. R. prašymas dėl vaikų sugrąžinimo pagal Hagos konvenciją buvo atmestas. Helsinkio apeliacinis teismas minėtos nutarties dalyje „Vertinimas ir išvados“ konstatavo, jog U. tiek per socialinės tarnybos apklausą, tiek ir Apeliaciniame teisme prieštaravo jos grąžinimui į Lietuvą. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių socialinei tarnybai nepavyko išsiaiškinti J. nuomonės, nors per apklausą jis išreiškė neigiamą reakciją dėl grąžinimo. Per išklausymą U. aiškiai parodė suprantanti, apie ką kalbama, kai yra svarstomas jos ir jos brolio sugrąžinimas į Lietuvą. Ji išsamiai ir analitiškai atsakė į jai užduotus klausimus bei savo iniciatyva taip pat pateikė su grąžinimu susijusius reikšmingus dalykus. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad išklausant U. nenustatyta jokių aplinkybių, remiantis kuriomis būtų galima manyti, jog U. gebėjimas įvertinti grąžinimą ir jo reikšmę skirtųsi nuo jos amžių atitinkančio lygio ir būtų bent jau silpnesnis už jos amžių atitinkantį lygį. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad savo prieštaravimą grąžinimui U. iš karto savo iniciatyva išreiškė jau socialinės tarnybos apklausos pradžioje, o tvirtą ir išsamiai pagrįstą savo prieštaravimą - taip pat ir per išklausymą Apeliaciniame teisme. Socialinės tarnybos ir Apeliacinio teismo išklausymų metu U. pateiktos prieštaravimo priežastys išliko nuosekliomis, ir iš esmės pagal savo pobūdį tai yra tokios asmeninės pažiūros, kurios nepalaiko minties apie išorinį įtakojimą. Per pagrindinį bylos nagrinėjimą Apeliaciniame teisme išklausyti asmenys išsakė iš dalies skirtingas nuomones apie bendravimo sumažėjimą bei iššūkius, susijusius su bendravimu tarp prašymo pateikėjo ir vaikų, pastariesiems atvykus į Suomiją. Apeliacinis teismas mano, kad aukščiau paminėta tyrimo ataskaita nerodo, kad U. nuomonė dėl grąžinimo būtų paveikta. Kitas byloje pateiktas paaiškinimas šito irgi neparodo, o vien to, kad išklausytoji prieš persikeldama čia papasakojo vaikams teigiamų dalykų apie Suomiją, negalima laikyti reiškiančiu, jog U. pozicija dėl sugrąžinimo būtų suformuota nesavarankiškai. Išklausant U. taip pat ir Apeliaciniame teisme, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų įtarti, jog U. nuomonė nebūtų grindžiama jos laisva valia. Todėl turi būti laikoma, jog U. suformavo ir išreiškė savo valią tikrai be prievartos, įtikinimo, manipuliavimo ar kitokio netinkamo poveikio. Išklausoma U. pateikė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, susijusius tiek su Suomija, tiek ir su Lietuva. Be priežasčių, susijusių su jos tėvu, U. prieštaravo sugrąžinimui į Lietuvą dėl keleto priežasčių, susijusių su Lietuvos visuomene, atmosfera bei požiūriais. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog U. prieštaravime yra gana stiprus neigiamas požiūris į gyvenamosios vietos valstybę. Kaip savo prieštaravimo pagrindą U. pateikė ir su Suomija susijusias priežastis. Dalis jų buvo susijusios su jos dabartine teigiama gyvenimo situacija, o dalis - su Suomijos visuomene. Ypač su dabartine gyvenimo situacija susiję dalykai labiau priklauso globos ir apgyvendinimo klausimų vertinimui ir, svarstant grąžinimą, jiems negalima suteikti tokios pat reikšmės, kaip su Lietuva susijusioms priežastims. Priežastys, susijusios su Suomijos visuomene, pačios savaime yra svarbios svarstant, nes per išklausymą U. jas dažnai pateikė kaip kontrastą Lietuvai ir kaip argumentą, kodėl nenori sugrįžti į Lietuvą. Apibendrindamas Apeliacinis teismas konstatuoja, kad beveik 15 metų U. pirmiau paminėtu būdu išsakė savo tvirtą ir išsamiai pagrįstą prieštaravimą dėl grąžinimo į Lietuvą. Remiantis tuo, kas paaiškėjo per išklausymą, U. prieštaravimas yra stiprus, kas atitinka taip pat ir socialinės tarnybos tyrimo ataskaitos rengėjų pastebėjimus dėl tuo metu vykusios apklausos. U. išreikštuose prieštaravimo pagrinduose nebuvo tik tai, kad ji mieliau liktų Suomijoje, nei grįžtų į Lietuvą arba kad ji mieliau gyventų su motina, o ne su tėvu, bet tai yra fundamentalesnė ir tvirtai apgalvota nuomonė. Remdamasis pirmiau išdėstytais pagrindais, Apeliacinis teismas mano, jog vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kad yra tikslinga atkreipti dėmesį į jo nuomonę Globos įstatymo 34 § straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu būdu. Aukščiausiasis Teismas savo sprendime KKO 2021:93 (55 punktas) yra konstatavęs, kad dėl priežasčių, susijusių su vaikų interesais, grąžinant negalima atskirti vaikų vienas nuo kito be ypač svarių priežasčių (taip pat žr. KKO 2004:76, 24 punktą). Pirmiau konstatuotu būdu nepavyko išsiaiškinti J. nuomonės. Prieš išeidamas iš socialinės tarnybos apklausos, J. pasakė prieštaraująs grąžinimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su juo nebuvo įmanoma daugiau pasišnekėti apie tai, ir atsižvelgiant į kitus šiuo atžvilgiu tyrimo ataskaitoje paminėtus dalykus, šiam pasakymui negalima suteikti sakytinos reikšmės, svarstant klausimą. Apeliacinis teismas mano, kad vaikų grąžinimas pirmiausia turi būti vertinamas remiantis U. nuomone, atsižvelgiant į atskaitos tašku esančius vaikų interesus likti kartu. Atskaitos taško likti kartus svarbą pabrėžia artimi U. ir J. santykiai ir reikia laikyti, jog tas dalykas buvo išaiškintas išklausytosios ir U. pasakojimais. Vertinant bylą reikia atsižvelgti taip pat ir į tai, kad vaikų 19 metų vyresnioji sesuo L. gyvena Lietuvoje. Išklausytoji ir L. pasakojo, jog L. ir J. buvo artimi. Kita vertus, apie U. ir L. bendravimą ir artumą buvo pateikta prieštaringų įrodymų. L. pasakojo netrukus persikelsianti studijuoti į kitą miestą. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdamas į tai, kad L. jau gyveno su savo tėvu prieš jaunesniajam broliui ir seseriai persikeliant į Suomiją, o jaunesnis brolis ir sesuo gyveno kartu su mama, Apeliacinis teismas mano, kad vaikų interesų požiūriu akivaizdžiai svarbiau yra tai, kad jaunesnysis brolis ir sesuo nebūtų atskirti vienas nuo kito, nei tai, kad jie arba vienas iš jų gyventų toje pačioje valstybėje kaip ir jų vyresnioji sesuo. Todėl Apeliacinis teismas mano, kad J. ir U. neturi būti atskirti vienas nuo kito remiantis tuo, kad pakankamai išaiškintas tik U. prieštaravimas grąžinimui. Remdamasis pirmiau išdėstytais pagrindais, Apeliacinis teismas mano, kad prašymas turi būti atmestas visa apimtimi, todėl nėra būtina vertinti Lietuvoje inicijuotos bylos galimo poveikio grąžinimui, kuris byloje buvo nurodytas kaip antrasis nesutikimo su prašymu pagrindas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir leisti ieškovei (vaikų motinai) išvykti nuolat gyventi į Suomiją su nepilnamečiais vaikais ir ar yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatyti/pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu (vaikų tėvu).

Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu tvirtino, kad jos ir vaikų išvykimas gyventi nuolat į Suomiją atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes Suomijoje vaikams bus užtikrinamos visos tinkamos jų gyvenimo ir vystymosi sąlygos, mokymosi galimybės bei vaikams bus suteikta geresnė medicininė pagalba, nes pragyvenimo lygis Suomijoje yra geresnis, be to Suomijoje jos galimybės gauti geresnį darbo užmokestį yra didesnės nei Lietuvoje ir vaikų tėvui nebus sudarytos kliūtys bendrauti su vaikais.

Atsakovas nesutikdamas išduoti leidimo vykti vaikams nuolat gyventi su ieškove į Suomiją iš esmės argumentuoja tuo, kad nepilnamečiai vaikais praras galimybę mokytis jiems suprantama lietuvių kalba, neįgys tinkamo išsilavinimo Suomijoje, negaus reikiamos medicininės pagalbos ir bus apribota vaikų galimybė bendrauti ne tik su juo, bet ir su vaikų artimais giminaičiais, vaikų draugais. Siekdamas apginti geriausiu savo nepilnamečių vaikų interesus jis prašo teismo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su juo, nes jis turi visas tam tinkamas sąlygas, tai yra turi nuosavą būstą, jo gaunamos pajamos yra didelės, be to iki išvykstant jo ir vaikų ryšys buvo artimas ir jis daug laiko praleisdavo katu su nepilnamečiais vaikais, kol ieškovė kūrė naują gyvenimą su savo draugu, be to kaip motyvą nurodo ir tai, kad ieškovė nuolat keičia gyvenamąją į būstą, gyvena nuomojame bute, kur jų nepilnametis sūnus gyvena pereinamame kambaryje ir neturi savo atskiro kambario, kokį jis turi jam priklausančiame name.

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė rašytinio atsakovo sutikimo išvežti nepilnamečius vaikus į Suomiją nebuvo gavusi, todėl teismas negali įteisinti jau įvykusio neteisėto veiksmo ir leisti šalių vaikus išvežti, nes šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jau daugiau nei dvejus metus laiko yra išvežti ieškovės iš Lietuvos į Suomiją ir ten gyvena, ten lanko mokymosi įstaigas, adaptavosi, turi susiradę draugų, lankosi gydymo įstaigose. Įvertinęs nurodytą aplinkybę, taip pat remdamasis ir atsakovo atstovo nurodytu principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), teismas prašymą dalyje dėl leidimo dukrą išvežti atmeta.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinė faktinė situacija, taip pat teismo jau aptartos aplinkybės dėl vaikų gyvenimo Suomijoje ir esant Suomijos teismo sprendimui, kuriuo buvo netenkintas atsakovo prašymas grąžinti vaikus į Lietuvą dėl neteisėto jų pagrobimo, į tai, kad nenustatyta aplinkybių dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama ir negalėtų būti palikta su vaikų mama, sudaro pagrindą leisti pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti ieškovei su vaikais gyventi Suomijoje. Priimdamas tokį sprendimą teismas remiasi geriausiais šalių vaikų interesais, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų nuomonę išklausta teismo posėdžio metu bei įvertinus tai, kad surinkti byloje duomenys patvirtina, kad vaikams Suomijoje su ieškove yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, šalių vaikams yra užtikrinta sveikatos priežiūra, vaikų laisvalaikis. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad ieškovė Suomijoje vaikų poreikių tinkamai neužtikrina, kad ieškovės elgesys keltų grėsmę nepilnamečiams vaikams, šalių vaikai būtų neprižiūrėti, nebūtų užtikrinamos vaikų teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Teismas sutinka, kad vaikai išvežti gyventi į užsienio valstybę be rašytinio atsakovo sutikimo, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad šalių vaikais Suomijoje nesirūpinama ar rūpinamasi netinkamai, jiems keliama grėsmė. Atsakovo Vaiko teisių apsaugos institucijoms pateikti skundai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo tiriami tiek Lietuvos, tiek Suomijos vaiko teisių institucijų specialistų ir nenustatyta, kad vaikų teisės būtų pažeistos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, nes abu yra dirbantys. Abi šalys turi tinkamas sąlygas auginti vaikus, abi šalys nori vaikams suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau šalių požiūriai į tai kas vaikams geriausia skiriais.

Nustatyta, kad atsakovo finansinė padėtis šiai dienai yra geresnė, nes jo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, be to jis turi nuosavą būstą Lietuvoje, o ieškovė gyvena nuomojamame būste. Tačiau vien tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad ieškovė, su kuria po santuokos nutraukimo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta negali ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir jų poreikiais ir būtų pagrindas spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo ir vaikų gyvenamąją vietą Suomijoje bei pakeitė darbo vietą, nes išvykusi iš Lietuvos su vaikais apsigyveno ir kurį laiką gyveno Kitės mieste Suomijoje, o nuo 2022-12-16 gyvena ir dirba bei vaikai lanko ugdymo įstaigas Lahtis (Lahčio) mieste Suomijoje. Teismas sutinka, su atsakovo argumentais, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes tiek nuo jo, tiek ir nuo teismo šias aplinkybes nuslėpė, tačiau tai taip pat nesudaro teismui spręsti, kad vien dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad yra būtina pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti su atsakovu. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Suomijos vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą vertino ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinką, sąlygas ir nė karto nenustatė, kad ieškovė vaikams sudarytų netinkamas gyvenimo sąlygas, priešingai pateikti duomenys į bylą patvirtina, kad šalių vaikams persikėlus gyventi į Suomiją vaikai lankė mokymosi įstaigas tiek Kitės mieste, tiek iš šiuo metu lanko mokymosi įstaigas Lahtis (Lahčio) mieste Suomijoje. Vaikų pasiekimai iš ugdymo įstaigų patvirtina, kad vaikai adaptavosi, mokslai jiems sekasi gerai arba labai gerai ir per visą laikotarpį nebuvo nustatyta, kad šalių vaikams ar ieškovės šeimai būtų būtina taikyti pagalbą. Suomijos institucijų pateiktos išvados patvirtina, kad abu vaikai išreiškia norą likti gyventi su mama Suomijoje ir nenori grįžti gyventi į Lietuvą. Šalių dukters įvertinimai Suomijos mokymosi įstaigoje yra geresni, nes ji turi tik kelis aštuonetus, o mokinantis Lietuvoje šalių dukters vidurkis nesiekė aštuonių balų. Iš bylos surinktos medžiagos nustatyta, kad šalių dukra Suomijoje jaučiai geriau ir laisviau. Šalių sūnaus pasiekimai Suomijos mokykloje taip pat yra geri. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad vaikas gyvendamas Lietuvoje nesmurtavo, o Suomijoje mokykloje mušasi vertintinos kritiškai, nes vaikas yra augantis ir visokių neigiamų situacijų gali pasitaikyti. Negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad toks vaiko elgesys yra įtakotas dėl to, kad buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta, nes šalių sūnus tik buvo pradėjęs lankyti pirmą klasę Lietuvoje ir tokių situacijų, kai vaikai tarpusavio santykius aiškinasi neleistinais būdais galėjo pasitaikyti ir gyvenant Lietuvoje.

Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir tai patvirtina šalių susirašinėjimas, šalių elgesys, nes abi šalys yra linkusios kaltinti viena kitą ir nededa maksimalių pastangų, kad priimti labiausiai vaikų interesus atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad abu tėvai turėtų žalingų įpročių. Abu tėvai vaikams gali ir sugeba sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje iš ieškovės pusės ir jos liudytojų buvo teigiama, kad atsakovas vartoja alkoholį, tuo tarpu iš atsakovo pusės buvo teigiama, jog alkoholį vartoja ieškovė ir jos antroji pusė. Šalių nepilnametė dukra U. teismo psichologei pokalbio metu tai pat nurodė, jog Lietuvoje laisvalaikis su tėvu buvo tik „jo draugai“, „vakarėliai, alkoholis“, jis „turi problemų su alkoholiu“, tačiau nė viena iš šalių nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys turi priklausomybių alkoholiui, todėl teismas šio fakto nekonstatuoja kaip aplinkybės, kuri duotų pagrindą teismui abejoti šalių sugebėjimu rūpintis vaikais.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad Suomijoje sūnui nėra užtikrinta tinkama medicininė priežiūra, nes šiuos atsakovo argumentus iš esmės paneigia ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad šalių sūnus kaip ir Lietuvoje, taip ir Suomijoje yra konsultuojamas specialistų dėl jo turimų ligų, vaikui buvo sudaryti reabilitacijos planai, vaikas lanko masažus. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenant Lietuvoje sūnui buvo taikomas ypatingas gydymas, kurio nebūtų galima taikyti Suomijoje, o iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad Lietuvoje kaip ir Suomijoje šalių sūnus buvo reguliariai stebimas specialistų.

Atsakovas kaip pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą nurodė ir tai, kad sūnus neturi atskiro kambario ir miega pereinamame kambaryje, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad nors jam ir priklauso nuosavas gyvenamas namas, tačiau jame taip pat tėra tik 3 kambariai ir svetainė su virtuvės zona, o name gyvenančių asmenų skaičius šiuo metu yra trys, be to pas atsakovą grįžta ir pilnametė dukra, kuri studijuoja Kaune, todėl tenkinus priešieškinį vaikams pas atsakovą name taip pat nebūtų sudarytos sąlygos turėti po atskirą kambarį, nes name gyventų nuolat du suaugę asmenys ir trys nepilnamečiai vaikai bei pilnametė šalių dukra, kuri grįžta pas tėvą į namus ir būna ilgiau nei savaitgalį.

Nenustatyta, kad ieškovės gyvenimo draugas nesutartų su šalių nepilnamečiais vaikais. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad jis su vaikais sutaria, o ir šalių vaikai su juo sutaria.

Abu nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo auga karu, jų tarpusavio ryšys yra artimas ir tai patvirtina byloje surinkti duomenys. Teismas sutinka su teismo psichologų nuomone, kad vaikų išskyrimas gali turėti neigiamą įtaką.

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai, kurie šiai dienai yra sulaukę tokio amžiaus kai jau gali išreikšti savo nuomonę, nes šalių dukra yra septyniolikos metų, o šalių sūnus dešimties, į tai, kad vaikų nuomonė nekito nuo pat bylos iškėlimo ir abu vaikai ne kartą yra išreiškė, kad jie nori likti gyventi su mama ir gyventi Suomijoje ir šias aplinkybes patvirtino ir 2024-03-28 teismo posėdžio metu, kai vaikų nuomonė buvo išklausoma nuotoliniu būdu apklausiant vaikus dalyvaujant teismo psichologui, teismas daro išvada, kad priimant sprendimą byloje yra būtina atsižvelgti į vaikų išreikštą nuomonę.

Atsakovas nagrinėjimo metu tvirtino, kad vaikai yra įtakoti motinos ir dėl to nurodo, kad jie nori gyventi Suomijoje, o ne Lietuvoje su juo, tačiau teismas negali sutikti su tokia atsakovo išsakyta pozicija, nes šalių nepilnamečių vaikų nuomonė nekinta nuo pat bylos iškėlimo. Šalių vaikai bendravo su teismo psichologe per nuotolį ir į bylą yra pateikta 2022-08-19 teismo psichologo nuomonė (išvada) kurioje šalių dukra kategoriškai atsiako grįžti į Lietuvą ir bendrauti su tėvu, o šalių sūnus norėtų tik grįžti trumpam ir norėtų bendrauti su tėvu, bet gyventi nori su mama. Pats atsakovas pripažino ir teismui pateikė įrodymus, kad tik vaikams su ieškove išvykus į Suomiją jis nors ir trumpą laiko tarpą, tačiau bendravo su sūnumi, jam skambindavo, susirašinėjo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad sūnus būtų jam rašęs jog jis nori gyventi su juo, ar, kad jam nepatinka gyventi Suomijoje. Kaip patvirtina į bylą pateiktos išklotinės atsakovas stengėsi bendrauti su vaikais, skambindavo, tačiau šiuo metu vaikai jį yra užblokavę. Šalių sūnus apklausiamas 2024-03-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nekelia telefono, nes tėtis per dažnai jam skambina ir jis nenori su juo bendrauti, taip pat patvirtinto, kad mama jam nedraudžia bendrauti su tėvu.

Atsakovo nuomone, ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti ir U., kadangi ieškovė toleruoja U. didelį polinkį į bendravimą kompiuteriu, laiko praleidimą prie kompiuterio, be to ieškovė neskatina vaikų siekti aukštojo mokslo. Atsakovo nuomone, toks U. elgesys privalo būti keičiamas, o tai padaryti galima jai gyvenant su tėvu. Tačiau teismas pažymi, jog abi šalys pripažino, kad U. yra uždaro būdo vaikas, intravertė. Teismas papildomai pažymi, jog ir pats atsakovas pokalbio su teismo psichologe metu pripažino, jog gimus J. mažiau dėmesio tėvai skyrė U., „ji gavosi kaip tarpinis vaikas“. Duodamas paaiškinimus teismui atsakovas nurodė, jog U. atvykusi pas jį taip pat dažniausiai laiką leisdavo prie kompiuterio. Akivaizdu, jog U. polinkis į kompiuterinį bendravimą, laiko leidimą prie kompiuterio, nesusiformavo jai gyvenant tik su ieškove, šalys tokiai situacijai susidaryti leido dar jiems kartu gyvenant šeimoje, Lietuvoje, todėl kaltinti vien ieškovę, kad ji netinkamai naudoja savo, kaip motinos, valdžią, U. atžvilgiu negalima. Teismas nelaiko, kad laiko leidimas vien prie kompiuterio, yra tinkamas vaiko laisvalaikio leidimas, tačiau ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė stengiasi su nepilnamečiais vaikais keliauti, laiką leisti gamtoje. Teismas atkreipia į U. teismo psichologei išsakytus argumentus, jog, anot jos, tėvas šeimoje daugiau rūpinosi savo asmeniniu gyvenimu, darbu, pramogomis. Kas tik patvirtina, kad tėvo ir dukters santykiai nebuvo laibai artimi, o šiuo metu dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu ir išsakė nemažai neigiamų dalykų apie jos ir tėvo bendravimą.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus, nuotraukas, susiklosčiusią situaciją, susirašinėjimus etc. teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nori bendrauti ir gyventi kartu su vaikais, abu tėvai turi tam visas sąlygas, tačiau šiuo metu tėvo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs ir mamos ryšys su vaikais yra stipresnis. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo nuomone, kad būtent vaikų išvykimas įtakojo jos ir vaikų santykių suprastėjimą. Atsakovas kaip tėvas deda maksimalias pastangas bendrauti su vaikais, tačiau jam to padaryti nepavyksta, nes vaikai nenori su tėvu bendrauti. Byloje nebuvo paskirta šalių vaikų teismo psichologinė ekspertizė, todėl teismui nepavyko nustatyti kas įtakojo ir lėmė tokį vaikų apisprendimą nebendrauti su tėvu. Tai, kad vaikai yra įtraukti į teisminius ginčus teismo vertinimu yra iš esmės ieškovė kaltė, nes ji nesugebėjo atriboti vaikų nuo įsitraukimo į tėvų tarpusavio ginčus, nes tėvas nebendraudamas ir negyvendamas su vaikais to padaryti negalėjo.

Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaikų noras gyventi su mama, teismo vertinimu, jų interesams neprieštarauja. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju teismas negali neatsižvelgi į vaikų aiškiai išreikštą norą likti gyventi su mama, nes vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatsižvelgiant į vaikų nuomonę, tai gali turėti labai dideles neigiamas pasekmes vaikų tolimesniam vystymuisi, jų saugumui, vaikams tektų vėl keisti gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigas, o tokio amžiaus vaikams yra svarbus nuoseklumas ir stabilumas.

Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tai yra nustatymo su tėvu, yra pagrindas, atmesti ir kitą išvestinį priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl nustatytos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, kad šiuo metu galiojanti įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų tvarka yra nevykdoma jau pakankamai ilgą laiką ir dėl to nukenčia ne tik vaikų, bet ir atsakovo interesai, todėl pasikeitus iš esmės aplinkybės, tai yra vaikams išvykus gyventi į užsienį akivaizdu, kad yra pagrindas spręsti dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotinas atsakovo bendravimas su vaikais, nes nėra nustatyta jokių įrodymų, kad atsakovas turi žalingų įpročių, ar daro neigiamą įtaką vaikams. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas anksčiau netinkamai bendravo su vaikais, atsakovo pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad atsakovas su vaikais leisdavo laisvalaikį. Duomenys iš Lietuvos ugdymo įstaigų taip pat patvirtina, kad vaikų tėvas rūpinosi vaikų mokymosi pasiekimai, domėjosi kaip vaikams sekasi mokykloje, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Juolab, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams yra tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikų atžvilgiu atsakovas nėra smurtavęs. Teismo vertinimu atsakovas nuoširdžiai nori bendrauti su vaikais, jais rūpintis ir matyti kaip jie auga ir vystosi ir tam deda maksimaliais pastangas.

Teismas pažymi, jog atsakovas teismo posėdžių metu ieškovės siūlomos tvarkos nekomentavo, kadangi jis kategoriškai nesutiko su pagrindiniu ieškovės reikalavimu. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, įvertinus tai, jog vaikai ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, yra protinga, užtikrinanti pakankamai intensyvų vaikų ir tėvo bendravimą, kadangi vaikai kasdien neribotai gali bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, ilgą savo atostogų laikotarpį praleisti su tėvu, be to, kaip aptarta bendravimo tvarkoje, šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendra­vimo su skyrium gyvenančiais U. bei J. ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje, todėl ši bendravimo tvarka iš esmės tvirtintina.

Įvertinus tai, kad poreikis keisti atsakovo ir vaikų nustatytą bendravimo tvarką šiuo konkrečiu atveju atsirado dėl to, kad ieškovė nusprendė pakeisti savo gyvenamąją vietą ir išvykti iš Lietuvos, o nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja išvyko gyventi kartu su ja, nes akivaizdu, kad mamą ir juo nuo pat gimimo siejo artimas emocinis ryšys, teismas daro išvadą, kad vaikų kelionės išlaidas vis dėlto privalo prisiimti pati ieškovė, kuri ir vienasmeniškai nusprendė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą į užsienio valstybę ir neturėdama tam pritarimo iš vaiko tėvo. Priešingu atveju, vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakovui netektų tokių išlaidų patirti. Teismo nuomone, atsakovui, kuris nesutiko su vaikų persikėlimu gyventi į užsienio valstybę, užkrauti šią finansinę naštą būtų neteisinga ir nesąžininga, todėl ši dalis keistina, nustatant, kad U. R. ir / ar J. R. kelionės nuo jų gyvenamosios vietos iki P. R. gyvenamosios vietos ir atgal į jų gyvenamąją vietą kasmet yra apmokamos A. R.

Teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad vien formalaus paaiškinimo, kad vaikai nenori bendrauti su skyriumi nepakanka, nes ieškovė kaip motina turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų atkurtas tėvo ir vaikų santykis ir kad bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu vyktų. Nevykdant pareigos užtikrinti vaikų ir tėvų bendravimą, gali būti keliamas klausimas dėl netinkamos motinos valdžios įgyvendinimo ir motinos valdžios apribojimo.

Išvada teikianti institucija nurodė, kad šiuo metu nei ieškovės, nei atsakovo siūloma bendravimo tvarka negali būti įgyvendinta ir mano, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, o šalys turėtų kreiptis pas specialistus, kad būtų atkurtas tėvo ir vaikų ryšys. Tačiau išvadą teikianti institucija taip pat teismui nenurodė jokios konkrečios bendravimo tvarkos ar konkretaus pasiūlymo kokio laikotarpio turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Teismas įvertinęs šalių vaikų amžių ir nenustačius, kad vaiko tėvas negali tinkamai pasirūpinti vaikais, daro išvada, kad nėra pagrindo nustatyti pereinamojo laikotarpio.

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas būdami tėvai turi dėti maksimalias pastangas ir imtis visų priemonių, kad kuo greičiau būtų atkurtas tėvo ir vaikų ryšys.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovę byloje atstovavo keli advokatai ieškovės atstovas advokatas H. Mackevičius teismui pateikė 2022-08-22 pažymą, kurioje nurodyta, jog atstovas iš ieškovės gavo 3 388,00 Eur sumą ir pateikė mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Taip pat nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 176,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 186,34 Eur sumą už vertimus. Ieškovės atstovas advokatas D. Pakėnas į bylą pateikė ieškovės vardu prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo 5 354,25 Eur sumą už advokato pagalbą byloje, bei pateikė mokėjimą patvirtinančius įrodymus ir 1 089,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės atstovas G.Černiauskas ir V.Adomaitis pateikė prašymą dėl 6 769,36 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų susidarymą.

Ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, o priešieškinys atmestas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad civilinė byla teisme buvo inicijuota ieškovės ir tai, kad ieškovė į užsienio valstybę vaikus išsivežė neturėdama leidimo, be to nustatyta, kad būtent dėl ieškovės nuslėptos informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, į ieškovės elgesį proceso metu, tai yra į tai, kad ieškovė grąžinus bylą nagrinėti iš naujo nedėjo maksimalių pastangų, kad įvykdytų teismo įpareigojimus ir iš esmės dėl šios priežasties užtruko bylos nagrinėjimas ir susidarė papildomos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas įvertinęs šalių elgesį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvada, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju kiekviena šalis turėtų pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas.

Byloje susidarė 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios ieškinį tenkinus iš dalies turėtų būti priteistos tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovo, tačiau neviršytų 8,00 Eur minimalios sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą 2020-03-24 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nepilnamečių vaikų U. R. ir J. R. nustatytą gyvenamąją vietą su ieškove A. R.

Pakeisti 2020-03-24 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nustatytą P. R. ir nepilnamečių vaikų U. R. ir J. R. bendravimo tvarką ir nustatytai, kad atsakovas P. R. su nepilnamečiais vaikais U. R. ir J. R. bendrauja tokia tvarka:

- P. R. praleidžia su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų vasaros atostogas (ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai), suderinęs atostogų laiką su A. R. prieš 1 kalendorinį mėnesį iki planuojamos/pageidaujamos atostogų pradžios;

- Kiekvienais nelyginiais metais A. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų rudens atostogų metu;

- Kiekvienais lyginiais metais P. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų rudens atostogų metu;

- Kiekvienais lyginiais metais A. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų žiemos atostogų metu, įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus;

- Kiekvienais nelyginiais metais P. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų žiemos atostogų metu, įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus;

- Kiekvienais lyginiais metais P. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų pavasario atostogų metu, įskaitant Šv. Velykas;

- Kiekvienais nelyginiais metais A. R. bendrauja su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. vaikų pavasario atostogų metu, įskaitant Šv. Velykas;

- P. R. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi J. R. ir dukterimi U. R. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu tele­fonu pokalbiais ir žinutėmis ir kt.), atsižvelgiant į sūnaus ir /ar dukters dienos režimą ir kitą užimtumą;

- A. R. iš anksto informuoja P. R. raštu (elektroniniu laišku, trumpąja žinute, Messenger programėle ar kitokia rašytine forma) apie vaikų atostogų laikotarpius kiekvienų mokslo metų pra­džioje, taip pat apie bet kokius planuojamus pasikeitimus, susijusius su sūnaus ir/ar dukters auklėjimu ir ugdy­mu, taip pat sūnaus ir/ar dukters sveikatos pasikeitimus, kontaktinių ryšių priemonių adresų pasikeitimus;

- Šalys abipusiškai derina savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus ir/ar dukters dalyvavi­mas, jiems aiškiai išreiškus tokį norą, A. R. ir/ar P. R. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnis) ir draugų gimtadie­niuose, vestuvėse, laidotuvėse ir panašiai. Dalyvavimo išlaidas padengia tas iš tėvų, kurio giminaičių ar draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir panašiai dalyvauja vaikas / vaikai;

- P. R. turi teisę su vaikais praleisti atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse - Europos Są­jungos, Europos Ekonominės Erdvės ar Šengeno erdvės narėse. A. R. pateikia P. R. turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir/ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Po atostogų P. R. grąžina A. R. visus su vaikais jam perduotus daiktus;

- U. R. ir/ar J. R. kelionės nuo jų gyvenamosios vietos iki P. R. gyvenamosios vietos ir atgal į jų gyvenamąją vietą kasmet yra apmokamos A. R.;

- P. R. pageidaujant su dukterimi U. R. ir/ar sūnumi J. R. bendrauti Suomijoje, A. R. įsipareigoja kompensuoti dviejų P. R. kelionių išlaidas iš Lietuvos į Suomiją ir atgal kiekvienais kalendoriniais metais, bendrai išlaidų sumai kasmet neviršijant 500,00 Eur. Ši suma naudojama tik lėktuvo ir/ar kelto ir/ar autobuso bilietų įsigijimo kompensavimui.

- Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl P. R. bendra­vimo su skyrium gyvenančiais U. R. bei J. R. ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Atšaukti 2024-08-19, 09:30 val. ir 2024-08-23, 09:30 val. teismo posėdžius.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.