Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. R. ir P. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas antstolio Jono Petriko pareiškimas skolininkei A. R., kuriuo antstolis prašo teismo už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą skirti teismo parinktą konkrečią baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R. naudai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnį. Antstolis pateikė teismui 2023 m. sausio 2 d. sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo aktą kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/22/00906. Antstolis pareiškime nurodė, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašęs raginimą įvykdyti sprendimą, registruota pašto siunta bei el. paštu per Antstolių informacinę sistemą (AIS) išsiuntė A. R. dokumentus dėl sprendimo vykdymo, tačiau skolininkė nevykdė minėtu 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos jos ir P. R. 2020 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2., 3.6. ir 3.9. punktų, kuriuose šalys susitarė dėl P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. R. (šiuo metu jau pilnametė (19 m.)), U. R. (15 m.) ir J. R. (9 m.) tvarkos per šventes, atostogas ir per ryšio priemones. Šią informaciją patvirtino išieškotojo P. R. 2022-12-09, 2022-12-15, 2022-12-27 pranešimai (el. laiškai) antstoliui, P. R. 2022-09-15, 2022-09-19, 2022-10-11, 2022-12-02, rašyti el. laiškai A. R.. A. R. į 2022 m. gruodžio 8 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo nereagavo ir jokios informacijos apie teismo sprendimo vykdymą/nevykdymą antstoliui nepateikė. Atsakovė taip pat nereagavo ir į 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. antstolio kontoros jai siųstus el. laiškus. Vadovaujantis P. R. antstoliui pateiktais paaiškinimais konstatuota, kad A. R. nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime. Antstolis yra pateikęs prašymą jo pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens A. R. atstovas su antstolio pareiškimu nesutinka, prašo atmesti ir neskirti baudos. Pažymėjo, kad pirmiausia patys vaikai nenori bendrauti su P. R. (ypač dukra Urtė, kuri yra „užblokavusi“ tėvo paskyrą, sūnus dar susisiekia), be to A. R. su vaikais nuo 2022 m. kovo mėn. gyvena užsienyje (Suomijoje), todėl vaikų bendravimas su tėvu yra apsunkintas. Pažymi, kad šiuo metu priimtas sprendimas, kuriuo pakeista vaikų bendravimo su tėvu tvarka, A. R. leista išvykti su vaikais į užsienį, sprendimas dar neįsiteisėjęs. Pripažįsta, kad nuo pat vaikų išvykimo į užsienį P. R. nėra susitikęs su vaikais, be to nuo to laiko nei A. R. nei vaikai nė karto nebuvo atvykę į Lietuvą. Teigia, kad per 2022 m. Kalėdų laikotarpį vaikai negalėjo sutikti su tėvu, dėl rudens atostogų nebuvo susiderinta su A. R.. A. R. atstovas pažymi, kad Suomijoje vaikai gyvena įprastą gyvenimą, nėra nustatyta jokių vaikų teisių pažeidimų. Vaikai kiekvienas turi savo asmeninį telefoną, naudojasi socialiniais tinklais, „Viber" ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

Suinteresuoto asmens P. R. atstovas antstolio pareiškimą palaiko, prašo skirti A. R. baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo antstolio pareiškimo teismui pateikimo dienos, priteisti iš jos P. R. šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl baudos dydžio prašoma spręsti teismo nuožiūra. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ,,teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.). Pažymima, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad A. R. vykdytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 bei būtų ėmusi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą P. R. gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai jis turėjo teisę vaikus pasiimti. Priešingai visi įrodymai, esantys byloje, patvirtinta, kad skolininkė sistemiškai ir piktybiškai trukdo išieškotojui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bei yra viešai pareiškusi, kad vaikų nedavė ir neduos jų tėvui ir neketina imtis jokių veiksmų bendravimui užtikrinti. A. R. atsisako bendrauti su ieškovu derinant vaikų atostogas ar sudarant galimybę dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, neteikia jokios informacijos apie vaikų kasdienybę. Taip pat pažymima, kad šiuo metu nuo 2022 m. kovo 6 d. nepilnamečiai vaikai A. R. yra pagrobti ir išvežti iš Lietuvos Respublikos į Suomiją be išieškotojo žinios. Visais įmanomais būdais ribojama P. R. ir nepilnamečių vaikų teisė bendrauti. Teismo posėdžio metu P. R. atstovas patvirtino, kad nuo pat vaikų išvežimo į Suomiją vaikų tėvas nėra matęs, vaikai net nebuvo atvežti į apklausą. P. R. nuvykus į Suomiją vaikų grobimo bylos nagrinėjimo metu, ne tik, kad vaikai nebuvo atvežti susitikti, tačiau A. R. net nurodė, kad neleido ir neleis P. R. bendrauti su vaikais. P. R. atstovo teigimu vaikai yra įtakojami jų motinos kad nebendrautų su tėvu, ypač sūnus, kuris yra neįgalus, kurio socialinė raida sutrikus ir kuris lengvai įtakojamas aplinkinių. Atstovo teigimu vaikai Suomijoje neturi socialinio draudimo, nesimoko (mokomi tik suomių kalbos). Pažymi, kad šiai dienai bendravimo tvarka nėra pakeista (apskųstas ją keičiantis sprendimas), A. R. jau yra kartą bausta už sprendimo nevykdymo ir toliau ignoruoja sprendimą, įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo SVI nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patenkino pareiškėjų A. R. ir P. R. pareiškimą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė nepilnamečių vaikų L. R., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu yra pilnametė), U. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina bei nustatė P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Pagal buvusių sutuoktinių teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą tėvas P. R. turi teisę kiekvienais poriniais metais su L. R., U. R. ir J. R. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas P. R. turi teisę su vaikais L. R., U. R. ir J. R. sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val. Pagal minėtos sutarties 3.6. punktą tėvas P. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. ne mažiau kaip pusę vaikams suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., tėvas pasiima vaikus pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 17 val. Ir galiausiai pagal sprendimu patvirtintos sutarties 3.9. punktą nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų.

Dėl minėtuose punktuose įtvirtintos bendravimo tvarkos pažeidimų / nevykdymo antstolis 2023 m. sausio 2 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo aktą.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-151-1180/2023 pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl leidimo jai išvykti su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. nuolat gyventi į Suomiją ir nustatyti atsakovo P. R. bendravimo su vaikais tvarką (kuri pakeičia 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nustatytą), taip pat pagal atsakovo priešieškinį, kuriuo prašyta pakeisti 2020 m. kovo 24 d. sprendimu nustatytą vaikų J. R. ir U. R. gyvenamą vietą (su A. R.), ją nustatant su tėvu P. R., atitinkamai priteisiant išlaikymą vaikams iš motinos ir atitinkamai pakeičiant vaikų bendravimo su motina tvarką. 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas. Sprendimas neįsiteisėjęs, bylos medžiaga nevieša, P. R. ir A. R. atstovų teigimu P. R. pateiktas apeliacinis skundas yra priimtas.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Helsinkio apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. R. skundą dėl vaikų grobimo, 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 1082 šį skundą atmetė. Tačiau nutartyje pripažinta, kad išklausytoji (A. R.) Hagos konvencijoje ir Globos įstatyme numatytu būdu neteisėtai 2022 m. kovo mėnesį atvežė vaikus Urtę ir Justiną į Suomiją ir kad jų išvežimas pažeidė skundo pateikėjui priklausančias vaikų globos teises, o prašymo (skundo) pateikėjas nei aiškiai, nei tyliai nepritarė vaikų išvežimui. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta prieš pat neteisėtą išvežimą buvo Lietuva. Nutardamas negrąžinti vaikų į Lietuvą Suomijos teismas atsižvelgė į teisės aktų įtvirtintus ir teisminėje praktikoje suformuotus pagrindus, kada vaikai tokiu atveju gali būti negrąžinami į Lietuvą. Šiuo atveju atsižvelgta į tai, kad vyresnioji duktė Urtė, kuri buvo sulaukus tokio amžiaus ir brandos, kad yra tikslinga atkreipti dėmesį į jos nuomonę (jai tuo metu buvo beveik 15 metų), kategoriškai prieštaravo jos grąžinimui į Lietuvą dėl su prašymo pateikėju susijusių problemų (neviešinama), be to ji išdėstė Suomijos pranašumus, palyginti su Lietuva, bei gyvenimo kokybę, kurią patyrė abiejose šalyse. Justino nuomonės išaiškinti nepavyko, esama situacija ir susitikimo tema buvo vertinami kaip pernelyg įtempti vaiko amžiui ir išsivystymo lygiui.

Iš LITEKO duomenų ir vykdomosios bylos Nr. 0172/22/00906 medžiagos nustatyta, kad antstolis J. Petrikas jau anksčiau kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą (dėl bendravimo tvarkos) nurodydamas, kad skolininkė A. R. nevykdė Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos jos ir P. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių sutarties 3.7. ir 3.9. punktų ir nesistengė užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime (išieškotojo P. R. 2022-07-20, 2022-07-29 pranešimai antstoliui, P. R. 2022-06-06, 2022-06-09, 2022-06-21, 2022-07-04, 2022-07-25 rašyti elektroniniai laiškai A. R.). 2022 m. spalio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8862-980/2022 antstolio J. Petriko prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs jo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-1102-889/2022) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeitė ir antstolio J. Petriko pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkino iš dalies, t.y. paskyrė A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490 Eur baudą už 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina ėmėsi aktyvių veiksmų, kooperavosi su vaikų tėvu, siekdama įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su tėvu atostogų metu tvarką. Priešingai, A. R. nesiėmė jokių priemonių, kad tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusį sprendimą, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylai dėl leidimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo dar esant neišnagrinėtai, A. R. negali bendravimo tvarkos nevykdymo teisinti ta aplinkybe, jog vaikai gyvena Suomijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl baudos skyrimo buvo spręstas jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-151-1180/2023 dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir leidimo A. R. išvykti su vaikais į užsienį (ieškinys teismui byloje pateiktas dar 2022 m. kovo 7d.).

Antstolis dar kartą kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti A. R. nubaudimo klausimą dėl 2020 m. kovo 24 d. sprendimo nevykdymo (dėl bendravimo su vaikais tvarkos). Ši bendravimo tvarka tiek sprendimo nevykdymo akto surašymo metu, tiek bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimo metu nebuvo pakeista (nėra įsiteisėjęs bendravimo tvarką keičiantis sprendimas).

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ieškovo) interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585, 616 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2d., 616 str.). CPK 18 straipsnis numato, kad „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi pagal įstatymą A. R. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio 2020 m. kovo 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti jai skirtus įpareigojimus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. R. ir P. R. santykiai yra konfliktiški, jų nepilnamečiai vaikai U. R. ir J. R. yra jų motinos 2022 m. kovo mėnesį neteisėtai išvežti iš jų gyvenamos vietos Lietuvoje į Suomiją ir nuo to laiko jų tėvas faktiškai gyvai nėra matęs. Vaikai įvertinus jų nuomonę (vyresniosios dukters) ir esamą situaciją į Lietuvą nebuvo priverstinai grąžinti. Kad vaikai U. R. ir J. R. nebendravo su jų tėvu per 2022 m. vaikų rudens atostogas (pagal bendravimo tvarkos 3.2. punktą) ir per 2022 m. Kūčias ir Šv. Kalėdas, taip pat nesutiko 2023 m. Naujųjų metų su tėvu (pagal bendravimo tvarkos 3.6. punktą) neginčija A. R. atstovas, be to tą patvirtino tiek P. R., tiek tą patvirtina byloje esanti medžiaga (vykdomojoje byloje esantis P. R. elektroninis susirašinėjimas su A. R., P. R. pranešimai antstoliui). P. R. atstovo teigimu A. R. nebendradarbiauja su vaikų tėvu, neinformuoja jo apie jokias atostogas, vaikų tėvui net nežinoma jos ir vaikų gyvenamoji vieta Suomijoje. Kartą jam 2022 m. nuvykus į Suomiją A. R. nesudarė jokių galimybių jam susitikti su vaikais.

Iš A. R. ir P. R. atstovų paaiškinimų, pateiktų atsiliepimo ir rašytinių paaiškinimų ir vykdomojoje byloje esančių pokalbių išklotinių galima spręsti, kad taip pat vaikų motinos nėra užtikrinama, be to vaikai nėra pakankamai motyvuojami bendrauti su savo tėvu ryšio priemonėmis – telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (pagal bendravimo tvarkos 3.9. punktą), nors kaip patvirtino A. R. atstovas abu vaikai turi mobilius telefonus ir naudojasi minėtomis programėlėmis. U. R. iš viso nebendrauja su tėvu, yra „užblokavusi“ jo paskyrą, o J. R. ribotai bendrauja su tėvu telefonu, P. R. atstovo teigimu „tik slaptai, užsidaręs nuo motinos tualete“. A. R. atstovas teigia, kad vaikų motina negali priversti vaikų bendrauti su tėvu jei jie to nenori, taip pat teigia, kad jų motina vaikų nenuteikinėja prieš tėvą, netrukdo vaikams bendrauti. Tačiau bylos medžiaga, atstovų paaiškinimai, tai, kad yra konstatuota, kad vaikai neteisėtai išvežti į užsienio valstybę be tėvo žinios ir iki šiol nesudarytos galimybės vaikams susitikti su tėvu rodo ką kitą.

Įvertinęs nurodytą teismas konstatuoja, kad A. R. net ir po baudos skyrimo ir toliau nevykdė 2020 m. kovo 24 d. sprendimo (jo 3.2., 3.6. ir 3.9. punktų dėl bendravimo tvarkos). Jokių realių tai pateisinančių priežasčių nenurodė, o tai, kad tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neatleido jos nuo pareigos vykdyti galiojantį ir tuo metų nepakeistą sprendimą. Tokią pareigą ji turi ir iki įsiteisės sprendimas keičiantis nustatytą tvarką. Be to nėra jokių garantijų, kad aukštesnės instancijos teismas paliks nepakeistą 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

Skirdamas sankciją skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl skolininkės delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo sprendimo nevykdymo epizodų, taip pat įvertinus, kad pirmos instancijos teismas jau yra priėmęs sprendimą, kuriuo pakeista vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarka (sprendimas dar neįsiteisėjęs), be to įvertinant tai, kad vaikų bendravimas su tėvu pagal nustatytą tvarką per atostogas bei ryšio priemonėmis gali būti bet kada atnaujintas. Teismas parinkdamas baudos dydį įvertina tai, kad skolininkė jau kartą buvo bausta teismo fiksuota bauda (490 Eur) už bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą, tačiau tai jos nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaikų tėvo teisių ir interesų nepaisymo, kas atitinkamai charakterizuoją skolininkę, jos požiūrį į teismo sprendimus. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra sistemingi, pasikartojantys. Sprendžiant dėl baudos dydžio reikia jį parinkti tokį, kad skolininkė būtų motyvuota vykdyti įsiteisėjusį sprendimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais pagal nustatytą tvarką vykdymo iki atitinkama bendravimo tvarka bus pakeista.

Visą nurodytą įvertinęs, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti A. R. 1000 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškant ją išieškotojui P. R. (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys P. R. ir A. R. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl iš skolininkės A. R. P. R. priteistina 1210 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo teiktą procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus) ir atstovavimo teisme laiką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ teismo vertinimu buvo būtinos, yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti skolininkei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222- 1025/2020 nevykdymą skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą išieškotojo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą ir teisėtus antstolio reikalavimus.

Priteisti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.