- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-490-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01596-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir atsakovo P. R. ieškinį ieškovei A. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. pateikė ieškinį, prašė leisti jai išvykti su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nustatyti atsakovo P. R. bendravimo su vaikais tvarką (civilinės bylos Nr. e2-3272-941/2022).
2. P. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 ir nustatyti nepilnamečių vaikų J. R. ir U. R. gyvenamąją vietą su tėvu tėvo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš A. R. vaikų išlaikymui po 235,00 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti naują bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R. ir dukters U. R. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu P. R. jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš A. R. laikiną išlaikymą vaikams, mokant periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje (civilinės bylos Nr. e2-3594-639/2022).
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3594-639/2022 sujungta su civiline byla Nr. e2-3272-941/2022 į vieną bylą; civilinei bylai suteiktas numeris e2-3272-941/2022.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino atsakovo (ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-3594-639/2022) P. R. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas pažymėjo, jog, kaip nurodo P. R., pagal ugdymo įstaigų duomenis, nuo 2022 m. kovo 6 d. nepilnamečiai vaikai nebelanko pamokų. Be to, nepilnamečiai vaikai gali būti išvežti į šalį, kuri jiems yra nežinoma: svetima aplinka, svetima kalba, svetima kultūra. Nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) be mamos neturi jokių kitų artimų asmenų mamos, visi nepilnamečių vaikų artimieji, su kuriais nepilnamečiai vaikai turi itin artimą ir glaudų ryšį, gyvena Lietuvoje.
4.2. Teismas iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl teismo leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. nuolat gyventi į užsienį išdavimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba byloje pateikė išvada, kurioje patvirtino, kad vaikai mokyklų Lietuvoje nebelanko nuo kovo mėnesio pradžios, ir jau yra išvežti į užsienį ((duomenys neskelbtini)), kur lanko atitinkamas ugdymo įstaigas.
4.3. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi aplinkybės, galinčios apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, jau įvyko. Todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, nors laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių motyvų teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, jog, nusprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai ir priimti sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę nagrinėjamu atveju lemia tai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti sukelta didelė žala nepilnamečiams vaikams: nebūtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į tinkamą ugdymą jiems suprantama gimtąja kalba, nebūtų ugdoma gimtoji lietuvių kalba, vos atvykus į svetimą šalį, nepilnamečiams vaikams reikėtų mokytis užsienio, t. y. (duomenys neskelbtini), kalba.
5.2. Apeliantas pažymi, jog pateikė duomenis, kad nuo 2022 m. kovo 6 d. nepilnamečiai vaikai nebelanko ugdymo įstaigų; atkreipia dėmesį, jog sutartys su ugdymo įstaigomis Lietuvoje nėra nutrauktos. Nepilnamečiai vaikai didesnę metų laiko dalį, ypač 2021 metais, praleido su apeliantu, savo vyresne seserimi ir seneliais, tarp nepilnamečių vaikų, apelianto ir kitų giminaičių, kurių visų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, susiformavo itin glaudus ryšys. Vaikų mama kuria bendrą gyvenimą su kitu vyru, o nepilnamečių vaikų santykiai su mamos partneriu nėra artimi. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino.
5.3. J. R. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vaikui sudėtinga atlikti tam tikrus veiksmus, todėl būtina nuolatinė suaugusiojo pagalba ir priežiūra. Tačiau teismas neįvertino fakto, kad (duomenys neskelbtini) vaikų sveikatos apsauga apskritai nebus užtikrinta, jie neturės jokių teisių į gydymą. Medicinos pagalba (reabilitacija, papildomos paslaugos) (duomenys neskelbtini) nebus užtikrinta, nes atsakovė su vaikais neturi socialinio draudimo.
5.4. Teismas taip pat neįvertino fakto, kad nepilnamečiams vaikams nėra ir nebus sudarytos tinkamos, pilnavertės mokymosi sąlygos. Vaikai šiuo metu anglų kalba yra mokami (duomenys neskelbtini) kalbos. Nė vieno vaiko anglų kalbos žinios nėra pakankamos, kad jie gautų tinkamą ugdymą. Vaikams nėra sudarytos sąlygos mokytis gimtąja kalba. Todėl akivaizdu, kad vaikams nebus užtikrintas tinkamas, kokybiškas ugdymas.
5.5. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas netinkamai vykdytų tėvo pareigas ar netinkamai auklėtų vaikus. Vaikų motina, neteisėtai išsiveždama vaikus į (duomenys neskelbtini), ne tik pasielgė egoistiškai, bet ir sukėlė nepilnamečiams vaikams žalos. Apeliantas yra pagrįstai įsitikinęs, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, yra netinkama jų vystymuisi, ugdymui ir daro žalą nepilnamečių vaikų psichologinei sveikatai, todėl, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaiko interesus, yra pagrindas iki galutinio sprendimo byloje priėmimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su vaikų tėvu Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. R. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. A. R. nurodo, jog, teismui nusprendus pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės kiltų didelė rizika nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, kadangi vaikai būtų priversti grįžti iš dabartinės gyvenamosios vietos su mama (duomenys neskelbtini), o teismui galbūt patenkinus A. R. ieškinį, ginčo šalių nepilnamečiai vaikai būtų priversti vėl keisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir šalį, kurioje gyvena, todėl šiuo metu, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ir nenustačius jokių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, svarbu išlaikyti status quo (esamą padėtį).
6.2. Teismui nusprendus pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų išnagrinėtos dvi civilinės bylos pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl leidimo išvykti nuolatos gyventi į užsienio valstybę gavimo ir pagal P. R. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau nebūtų atsižvelgta į A. R. ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl puikių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini).
6.3. A. R. informavo apeliantą apie savo ketinimus išvykti su vaikais nuolatos gyventi į užsienį, prašė jo sutikimo; šalys bandė pasiekti taikų sprendimą besiderėdamos savarankiškai, vėliau pasinaudojo ir privalomos ikiteisminės mediacijos procedūra. A. R. negavus skyrium gyvenančio tėvo leidimo, jai teko kreiptis į teismą su ieškiniu. Taigi ieškovas negali teigti, jog nežinojo apie A. R. ketinimus išvykti su vaikais į užsienio valstybę ir apie sąlygas užsienio valstybėje. Tokio veiksmo (ne)teisėtumo klausimas bus išspręstas tik teismui priėmus galutinį sprendimą.
6.4. Kadangi apeliantas neįrodė vaiko teisių pažeidimų, jo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Be to, apeliantas privalo įrodyti, jog jo siūloma gyvenamoji vieta yra geresnė nei dabartinė vieta, kurioje vaikai gyvena. Nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodyti jokie argumentai, jog, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškils grėsmė ginčo šalių nepilnamečių vaikų interesams. Apeliantas mini bendravimą su artimaisiais ir ryšių palaikymą, tačiau tarp bylos šalių niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaikais; jie didelę dalį savo atostogų praleisdavo su tėvu; ieškinyje A. R. pareiškė reikalavimą dėl galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimo, siekiant užtikrinti tėvo bendravimą su ginčo šalių nepilnamečiais vaikais.
6.5. Aplinkybę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (buvusių) sutuoktinių ar jų vaikų interesams gali kilti pavojus, sutuoktinių ar jų vaikų interesus apsaugantis teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, privalo įrodyti ir pagrįsti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas šiuo atveju to nepadarė. Vien argumentas, jog A. R. neteisėtai išsivežė vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, nėra pagrindas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė A. R. pateikė ieškinį, prašė leisti jai išvykti su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nustatyti atsakovo P. R. bendravimo su vaikais tvarką (civilinės bylos Nr. e2-3272-941/2022). P. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 ir nustatyti nepilnamečių vaikų J. R. ir U. R. gyvenamąją vietą su tėvu tėvo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš A. R. vaikų išlaikymui po 235,00 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti naują bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. tvarką; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R. ir dukters U. R. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu P. R. jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš A. R. laikiną išlaikymą vaikams, mokant periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje (civilinės bylos Nr. e2-3594-639/2022).
9. Pirmosios instancijos teismas P. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. P. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodo, jog A. R. išvežus vaikus į (duomenys neskelbtini), jie buvo priversti palikti savo įprastą gyvenamąją vietą, sūnui (duomenys neskelbtini) nebus užtikrinta reikiama medicinos pagalba, vaikams nebus sudarytos pilnavertės mokymosi sąlygos, nes jie bus priversti mokytis užsienio kalba.
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio), ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
11. Tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi: sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams.
12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas ir viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, prašydamas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, atsakovas neįrodė būtinybės taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovas prašymą iš esmės grindžia tuo, jog, ieškovei išvežus vaikus į užsienio valstybę, jiems nebus užtikrintos tinkamos mokymosi sąlygos, nebus prieinamos būtinos medicinos paslaugos, be to, vaikai išvežti iš įprastos jiems aplinkos, apribota jų galimybė bendrauti su Lietuvoje likusiais artimaisiais.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus bylos medžiagą, šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo išvadai, kad, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – nenustačius nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu, vaikų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimą byloje nėra, taigi darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsakovo prielaidos, jog vaikams nebus užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra ir ugdymas, vertintinos kaip subjektyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog A. R. skyriui patvirtino, kad vaikai lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigai Lietuvoje atsiųsti prašymai išbraukti vaikus iš mokinių sąrašų. Šie duomenys patvirtina, jog vaikų ugdymo procesas tęsiamas užsienio valstybėje. Tai, jog vaikai patirs iššūkių adaptuotis naujoje aplinkoje, savaime nesuponuoja prielaidos, jog jų teisės į tinkamą ugdymo procesą, sudarant sąlygas tęsti ugdymo procesą užsienio valstybėje, yra pažeistos.
15. Be to, pažymėtina, jog vaikų gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2YT-3222-1025/2020, yra nustatyta su vaikų motina A. R.. Atsakovas neįrodė objektyvios būtinybės laikinai bylos nagrinėjimo metu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Tai, kad ieškovė išvežė vaikus į užsienio valstybę, savaime nesuponuoja išvados, jog, laikinai nepakeitus vaikų gyvenamosios vietos, jų teisės ir pareigos bus pažeistos, kad ieškovės elgesys daro neigiamą įtaką vaikams, jiems sukurta nesaugi gyvenimo aplinka. Kita vertus, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išduoti leidimą išvykti jai su vaikais gyventi į užsienio valstybę ir pakeisti vaikų bendravimo su atsakovu tvarką. Atsakovas pareiškė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo – nustatymo su juo ir vaikų bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo. Taigi šalys byloje siekia priešingų tikslų. Dėl leidimo išvežti vaikus išdavimo ar jų gyvenamosios vietos pakeitimo bus pasisakyta iš esmės išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, kuri gyvenamoji aplinka labiausiai atitinka vaikų interesus, su šiuo klausimu susijusios aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos ir įvertintos specialistų, turi būti pateiktos jų išvados, kurias teismas įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės. Šiuo metu laikinas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nesant objektyvių duomenų apie vaikų teisių pažeidimus, nėra tikslingas, nes vaikai jau yra užsienio valstybėje, todėl, siekiant užtikrinti esamos situacijos stabilumą, iki kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas neatitiktų geriausių vaikų interesų, sudarytų prielaidas situacijos neapibrėžtumui, gyvenamosios aplinkos nestabilumui, o tai galbūt turėtų neigiamos įtakos vaikų psichologinei, emocinei būsenai.
16. Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas pakankamais duomenimis nepagrindė būtinybės taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. jog vaikų teisės šiuo metu yra pažeidžiamos, ir laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas atitiktų geriausius vaikų interesus. Be to, kaip jau minėta, vaikai šiuo metu yra išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei leidžiama laikinai išvykti į užsienio valstybę su savo nepilnamečiais vaikais, nes su ja yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, o klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Įvertinęs atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje netenkindamas prašymo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, jog yra būtina imtis skubių priemonių dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra nustatyta, kad motinos, su kuria teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas nepagrindė būtinybės taikyti jo nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, jog šalys nesutaria dėl vaikų išvežimo į užsienio valstybę, nėra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su tėvu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas mano nesant pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neatima iš atsakovo teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl būtinybės taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismą.
19. Kadangi teismas netenkino atsakovo prašymo dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, taip pat nėra jokio pagrindo taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti vaikams iš motinos laikiną išlaikymą. Kaip jau minėta, teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir vaikams iš atsakovo priteistas išlaikymas, todėl, nepakeitus vaikų gyvenamosios vietos, nėra jokio pagrindo tenkinti prašymo dėl laikino išlaikymo vaikams iš motinos priteisimo.
20. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.