Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl probacijos sąlygų nuteistojo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu keitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nuteistasis G. M. prašė teikimą tenkinti, kadangi važinėti į Lietuvą, ypatingai dėl karantino ribojimų, jam būtų per didelė našta. Parodė, jog kol dirba turės lėšų sumokėti įmokai.

Prokuroras neprieštaravo, kad teikimas būtų patenkintas, kadangi nuteistasis yra dirbantis, su įmokos paskyrimu sutiko, įmoką sumokėti galimybės yra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. birželio 9 d., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų G. M. nepadarė, administracinių nusižengimų neužfiksuota, pagal Oasys vertinimo metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema (2 balai iš 168 galimų balų). G. M. nuo pat priežiūros pradžios gyvena ir dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijoje, minėtoje įmonėje dirba nuo 2016 m. gruodžio 5 d. pagalbiniu darbininku statybose. Probacijos metu asmuo teikia prašymus Probacijos tarnybai dėl leidimo išvykti į Vokietiją (leista išvykti iki 2021 m. sausio 5 d.). Asmens paaiškinimu šiuo metu yra tvarkomi dokumentai dėl išvykimo deklaravimo, yra pateiktas prašymas Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijoje, sprendimas dar nėra priimtas. 2021 m. sausio 5 d. G. M. pranešė, jog dėl pandemijos ir paskelbto karantino, dėl sugriežtintos sienų judėjimo kontrolės, neturi jokios galimybės atvykti į Lietuvą, todėl negali tinkamai įvykdyti jam paskirto įpareigojimo. 2021 m. sausio 19 d. el. paštu pranešė, jog teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą sutiktų keisti į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas įvertinęs pateiktos informacijos visumą, atsižvelgdamas į teikime nurodytas ir teismo posėdžiu metu ištirtas aplinkybes, jog probuojamasis net kelis metus iki probacijos pradžios dirbo ir iki šiol dirba Vokietijoje, į nustatytus apribojimus dėl COVID-19 pandemijos apribojant asmenų judėjimą tarp valstybių ir net valstybių viduje, taip pat į tai, jog tokio pobūdžio darbas (pagalbinis darbuotojas statybose) negali būti atliekamas niekaip kitaip, tik fiziškai būnant nustatytose darbo vietose, akivaizdu, jog G. M. galimybės vykdyti teismo skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo dėl objektyvių priežasčių yra apribotos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tikslinga teismo skirtą įpareigojimą pakeisti ir vietoj jo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu) G. M. paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pakeisti baudžiamojo poveikio priemone – 10 MGL dydžio (500 (penkių šimtų) eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius), nurodant gavėją - „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, juridinio asmens kodą - „188604955“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.