Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei D. N. dėl buto su rūsiu dalies priteisimo nuosavybės teise bei kompensacijos priteisimo bei atsakovės D. N. priešieškinį M. P. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalims (ieškovui ir atsakovei) priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto 2019 m. balandžio 1 d. išrašas Nr. 20/273492). Iš ieškovo pasiūlymo ir atsakymo į atsakovės atsakymą matyti, jog ieškovas siūlė atsakovei savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje mainais į atsakovės išmokamą kompensaciją ar kitą turtą su priemoka (ieškinio CBP551 priedai ir DOK112599 priedas). Iš 2020 m. sausio 17 d. atsakovės atstovės atsakymo matyti, jog atsakovė su ieškovo pasiūlymu nesutiko nurodydama, jog nesutinka su kompensacijos dydžiu ir buto verte (ieškinio CBP551 priedas). Nustatyta, jog ieškovas be ginčo turto nuosavybės teise turi žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu ir kitais statiniais, kuris įkeistas hipotekos teise ( DOK112599 priedas). Iš 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė ½ ginčo buto įgijo iš R. P. (DOK116616 priedas). Iš 2018 m. gegužės 14 d. Paskolos sutarties matyti, jog M. P. turi 6500 Eur skolos įsipareigojimą D. N., kurį įsipareigojęs grąžinti iki 2023 m. gegužės 14 dienos (DOK116616). Atsakovė be ginčo turto nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas 20/84336) bei 56,36 ha žemės sklypą (Nekilnojamojo turto išrašas 66/26788). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog atsakovė pajamų neturi, jos santaupos 2021 m. kovo 9 d. sudarė 5463,51 Eur (DOK50029 priedai), iš dantų gydymo plano matyti, kad atsakovei reikalingos dantų protezavimo paslaugos, jų vertė 4898 Eur (DOK50029). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ½ buto, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2020 m. gegužės 11 d. lyginamuoju metodu sudarė 17600 Eur. Iš 2021 m. birželio 7 d. Teismo ekspertizės akto Nr. NT 21-05-53 matyti, jo ginčo buto vertė 2021 m. birželio 7 d. sudarė 62 000 Eur (DOK76476). Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 21 d. nutartimi priėmė atsakovės D. N. priešieškinio dalies atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-2101-1052/2021 dalį pagal atsakovės D. N. priešieškinio ieškovui M. P. reikalavimą atidalyti ieškovui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisti 17 600 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį buto, esančio, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukė.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

10. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl buto ½ dalies priteisimo nuosavybės teise atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją ir to paties ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl ieškovo reikalavimo atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės

13. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

15. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2022).

16. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. ???

17. Teisėjų kolegija pabrėžia ir kitą atidalijimo instituto aspektą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Vertinimas, kad bendraturčio, kuriam turtas priteisiamas natūra, galimybę sumokėti kitam bendraturčiui kompensaciją patvirtina aplinkybė, jog jam priteistas turtas natūra, taigi kompensacija gali būti išieškoma iš šio turto, laikytinas nepagrįstu ir iškreipiančiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2022).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu siekė atidalyti butą su rūsiu iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (procesiniuose dokumentuose tokio reikalavimo nėra) buvo svarstomas ir kitas atvirkštinis variantas – buto atidalijimas ieškovui priteisiant ½ buto dalį atsakovei sumokant kompensaciją. Šiuo aspektu buvo vertinama ieškovo reali galimybė sumokėti atsakovei kompensaciją.

19. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms netinkamai taikė materialiosios teisės normas, netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nė viena iš bylos šalių, prašydama atidalyti (iš pradžių ir atsakovė to prašė) nekilnojamąjį turtą – butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepateikė atidalijimo varianto natūra į du atskirus objektus, kuris pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją būtų fiziškai įmanomas ir (ar) esmingai nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Abi šalys (kaip minėta, atsakovė vėliau šio reikalavimo atsisakė) pareiškė reikalavimus atidalyti būtą natūra visa apimtimi – atsakovei priteisiant butą, o ieškovui – atitinkamą kompensaciją. Taigi, byloje nebuvo ginčo dėl atidalijimo formos – dėl buto atidalijimo natūra visa apimtimi, dėl to kolegija apie tai plačiau nepasisako.

21. Kaip anksčiau minėta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, vadovavosi šiam ginčui aktualiai kasacinio teismo išaiškinimais ir visiškai pagrįstai vertino, ar bendraturčiai realiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Nors, kaip minėta, atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo atsiėmė, teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu buvo svarstoma galimybė, ar kuris nors iš bendraturčių turi galimybę sumokėti apie 30 000 Eur sudarančią kompensaciją už ½ buto dalį.

24. Kolegija, svarstydama ieškovo apeliacinio skundo 20 punkte pateiktus argumentus dėl to, kad teismas turėjo aiškintis, iš kokių pajamų atsakovė paskolino ieškovui 6500 Eur ir iš kokių pajamų ji būtų mokėjusi už butą 16 000 Eur (pagal ankstesnį priešieškinio reikalavimą) pažymi ir pritaria atsakovei, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės ieškovui 2018 m. suteikta 6 500 EUR paskola nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir aiškintis aplinkybių, kurios nėra susijusios su nagrinėjama byla. Kitas aspektas tas, jog bylos duomenys patvirtina, jog ginčo pradžioje su ieškovu buvo deramasi dėl 16 000 Eur kompensacijos išmokėjimo ne anksčiau kaip per trejus metus, o ne iš karto, tuo labiau su 30 000 Eur kompensacijos ieškovui sumokėjimu.

25. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reikalavimas atsakovei priteisti ½ dalį buto, o ieškovui iš atsakovės priteisti 30 000 Eur dydžio kompensaciją negali būti tenkinamas, dėl to pagrįstai jį atmetė. Kaip minėta, nei atsakovė, nei ieškovas neturi realių galimybių sumokėti vienas kitam kompensaciją. Be to, ieškovo reikalavimo patenkinimas prieštarautų šios kategorijos bylose kasacinio teismo formuojamai praktikai. Joje nurodoma, kad tais atvejais, kai teismas, ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis 2009-12-09 Teismų praktika 32; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, kt.).

Dėl atsakovės reikalavimo nustatyti buto naudojimosi tvarką

26. Atsakovė prašymu faktiškai siūlė nustatyti naudojimosi buto patalpomis tvarką taip, kad šalims tektų naudotis po vieną kambarį, vienas bendro naudojimo kambarys, bendras tualetas, bendra virtuvė, bendras koridorius, atskiras balkonas atsakovei ir vienas bendras balkonas bylos šalims.

27. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

28. Aktualu tai, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1–2 d., 4.81 str. 1 d.). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

29. Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis).???

30. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantas grindžia argumentais, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, atsakovė nepaneigė šios naudojimosi tvarkos, todėl teismas nepagrįstai tenkino atsakovės ieškinio reikalavimą. Jo nuomone, atsakovė yra itin konfliktiška ir nepaiso higienos normų reikalavimų, dėl to naudojimosi tvarkos nustatymas neišsprendžia ginčo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo, naudojimosi juo tvarkos ir sąlygų nustatymo, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo (CK 4.72 72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

32. Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių procesinių dokumentų, surinktų įrodymų visumos, šalių pozicijos teismo posėdžio metu, bendraturčiai ne iki galo sutaria dėl naudojimosi turimu bendrosios dalinės nuosavybės teise butu tvarkos, nors skunde ieškovas tai neigia. Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu visgi ieškovas nurodė, kad jo ne iki galo tenkina / netenkina nusistovėjusi faktinė tvarka, nes jam būtų reikalinga kita (didesnė) patalpa (ieškovas rūko), ieškovui reikalingas atskiras balkonas, o juo naudojasi atsakovė. Kaip žinoma, ieškovas savo tvarkos nustatymo varianto neteikė. Jo manymu, nesuprantama, kaip dviem skirtingiems žmonėms naudotis bendro naudojimosi patalpomis (pvz.: vonia, tualetu).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pagrindinis įstatyme numatytas ginčo buto padalijimo būdas– natūra – šiuo konkrečiu atveju nėra galimas tiek dėl objektyvių, su pačiu turtu susijusių aplinkybių, tiek ir dėl subjektyvių, t. y. su šio turto savininkų santykiais susijusių priežasčių. Bylos duomenys pagrindžia, kad butas pagal savo technines savybes (išplanavimą) fiziškai yra nedalus, kadangi butą, be atskirų kambarių, sudaro dar trys patalpos– kambarys, koridorius, vonios kambarys su sanitariniu mazgu, kurios yra būtinos visapusiškai buto eksploatacijai (bendro naudojimo patalpos). Šalys nepateikė į bylą duomenų, kad šiuo atveju yra galimas tiek techninis, tiek juridinis buto išplanavimo pakeitimas, kuris sudarytų prielaidas buto padalijimui į du atskirus, savarankišku nekilnojamojo turto objektus, kurie atitiktų tinkamai eksploatacijai būtinas sąlygas, bet neturėtų bendro naudojimo patalpų. Kaip jau išnagrinėta, negalimas ir atidalijimo atvejis, kai visas butas priteisiamas atsakovei (arba ieškovui), o ieškovui (arba atsakovei) sumokama kompensacija už vienai iš šalių atitenkančią ½ buto dalį. Kolegijos vertinimu, vienintelis būdas bent kiek sureguliuoti šalių santykius ir užkirsti kelią šalių ginčams ateityje yra buto naudojimosi tvarkos nustatymas (ne atidalijimas, kaip skunde teigė apeliantas), kad kiekviena iš šalių turėtų galimybę teisiškai remtis, kodėl ji vienu ar kitu atveju randasi / naudojasi tam tikroje buto erdvėje / erdve. Pridėtina, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakovei ½ buto dalį pardavė paties ieškovo buvusi sutuoktinė, o tokį sandorį sudaryti davė sutikimą ieškovas, dėl to iš dalies turi prisiimti buto naudojimosi nepatogumais.

34. Taigi, kolegijos vertinimu, sprendimą nustatyti buto naudojimosi tvarką priėmęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka atitiko faktinę tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką, įvertinto, kad ieškovas neturi ketinimų pats asmeniškai naudotis butu, o atsakovė ketina bute gyventi, taip pat teismas pažymėjo, jog nustačius naudojimosi tvarką, buto dalis gali būti išnuomota, perduota valdyti panaudos sutartimi, įkeista ir kt. Taigi, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad patvirtinus naudojimosi butu tvarką, visi kiti galimi buto naudojimo būdai, būtų lengviau įgyvendinti ir būtų kiek galima daugiau išvengta ginčų. Dera pažymėti ir tai, kad naudojimosi tvarka vėliau gali būti keičiama, atsižvelgiant į pakitusias faktines aplinkybes.

35. Atsakovė pažymi, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės prašyta nustatyti buto naudojimosi tvarka neatitiko ieškovo lūkesčių. Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nepateikė jokių kitų jo lūkesčius atitinkančių variantų (tik žodinius pasvarstymus), kaip šiuo atveju galėtų būti nustatyta buto naudojimosi tvarka.

36. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateikto VĮ Registrų centro buto dalių apskaičiavimo projekto (atsiliepimo priedas Nr. 2), nustatyta naudojimosi tvarka tiek ieškovui, tiek ir atsakovei suteikia teisę naudotis vienodu buto plotu, išlaikant ir nenukrypstant nuo šalims priklausančių idealiųjų dalių bei nepažeidžiant nei vienos šalies teisių bei teisėtų interesų.

37. Pritartina atsakovei, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka butu yra nenukrypstama nuo faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir šalių turto idealiųjų dalių, kiekvienam iš bendraturčių užtikrinant galimybę naudotis kai kuriomis buto dalimis izoliuotai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamoje byloje teikė prioritetą naudojimosi tvarkos nustatymui, kuri yra racionalini ir patogi, nepažeidžianti nei vieno iš bendraturčių teisių ir išlaikanti jų interesų pusiausvyrą.

Dėl ginčo esmės (ne)atskleidimo

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu siekė atidalyti butą su rūsiu iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimus išnagrinėjo, įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir išsamiai bei motyvuotai pasisakė dėl ginčo esmės.

40. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė naudoja ieškovui priklausančius baldus, grasina be pagrindo apkaltinti ieškovą smurtu, šalys nesusitaria dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas ir automobilio statymo vietos daugiabučio namo kieme. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų jis buvo priverstas išsikelti iš buto.

41. Kolegija, analizuodama situaciją patvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog bute esantys baldai asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, kuris šioje byloje nereiškė reikalavimo priteisti baldus natūra ar kompensacijos už jų naudojimą iš atsakovės.

42. Ieškovas jokiais leistinais įrodymai nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovė buvo nepagrįstai apkaltinusi ieškovą smurtu. Kaip ir teisingai nustatė bylą nagrinėjantis teismas, byloje yra duomenys tik apie vieną šalių konfliktą, kuris, kilo po to, kai ieškovas atėjo į butą, iš anksto su atsakove nesuderinęs siekė fotografuoti buto dalį, kuria naudojasi asmeniškai atsakovė. Teismas visiškai pagrįstai vertino, kad šis konfliktas kilo tik dėl nepakankamo ieškovo / šalių kooperavimosi pareigos vykdymo.

43. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog tarp ginčo šalių kyla nesutarimų dėl mokėjimų už komunalines paslaugas. Nagrinėjamoje byloje ir pats ieškovas atsakovei nereiškė reikalavimų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Pridėtina, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad tarp šalių kyla konfliktas dėl automobilinio statymo vietos daugiabučio namo kieme. Pažymėtina, kad daugiabučio kiemas yra bendras visiems daugiabučio namo gyventojams ir atsakovė, kaip ir ieškovas, neturi individualios ar butui priskirtos automobilio statymo vietos.

45. Taigi, ieškovas jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, susijusių su atsakovės atliktais ieškovo interesus pažeidžiančiais veiksmais. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nereiškė reikalavimų nei dėl baldų priteisimo natūra ar kompensacijos už jų naudojimą priteisimo iš atsakovės, nei buto išlaikymo, mokesčių ir / ar rinkliavų išlaidų atlyginimo.

46. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, kadangi 2021 m. rugsėjo 2 d. bylos posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog yra pasirengęs parodyti, kad turi 30 000 Eur pinigų sumą kompensacijai sumokėti ir butą išpirkti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu užduodant konkrečius klausimus ieškovas tik nurodė, jog gali pasiskolinti 30 000 Eur pinigų sumą kompensacijai sumokėti. Tačiau jokių įrodymų (banko sąskaitos išrašo, paskolos sutarties ar pan.) šiam teiginiui pagrįsti į bylą ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

47. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

48. Atskirai pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2022).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

54. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteistina 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei D. N. priteisti iš ieškovo M. P. 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.