- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e2-2101-1052/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04262-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- M P
- Atsakovas
- D N, D N priešieškinį M P
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M P ieškinį atsakovei D N dėl buto su rūsiu dalies priteisimo nuosavybės teise bei kompensacijos priteisimo bei atsakovės D N priešieškinį M P dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ir jo atstovas ieškiniu ir teismo posėdyje prašė priteisti M P priklausančią buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį-1/2 (pusę buto) atsakovei D N nuosavybės teise, o M P priteisti iš D N 30 000 Eur pinigų sumą už jai tenkančią ieškovo buto dalį bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
Ieškinyje nurodė, jog šalys (duomenys neskelbtini) tapo buto bendraturčiais bendros dalinės nuosavybės teise, po to kai atsakovė nupirko buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį - ½ buto, iš R P. Šalys yra svetimi vienas kitam žmonės, nesutaria dėl naudojimosi butu ir nesutaria dėl buto kainos bei pilnos nuosavybės teisės į butą įgijimo. Ieškovas savo buto dalį (duomenys neskelbtini) buvo padovanojęs savo sūnui T P, bet ir šis negalėjo ten gyventi dėl atsakovės nesugyvenamo būdo, todėl dovaną ieškovui grąžino (duomenys neskelbtini) Ieškovas bute negyvena ir nesinaudoja butu nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio. Atsakovė nuolat provokuoja ieškovą ginčams, kurie tęsiasi be galo. Atsakovė deklaruoja, kad netrukdo ieškovui naudotis butu, bet faktinė situacija yra kita. Ieškovui yra sudarytos nepakančios gyvenimo sąlygos, jis negali naudotis butu, buvo priverstas paimti kreditą ir įgyti kitą gyvenamą būstą. Be to, kyla ginčas dėl mokesčių už ginčo buto komunalinių paslaugų sumokėjimą. Sąskaitas už komunalines paslaugas gauna ir ieškovas, nors butu visiškai nesinaudoja. Atsakovė nori išsipirkti ieškovui priklausančią buto dalį, bet šalys nesutaria dėl kainos ir dialogas nevyksta. Ieškovas pasiūlė atsakovei perleisti savo buto dalį už 25000 Eur sumą, tačiau atsakovė pasiūlė ženkliai mažesnę sumą 16000 Eur, nors butas vertas 60000 Eur. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) atsakovės atsakymo dėl ieškovui tenkančios buto dalies pardavimo atsakovei, ieškovas suprato, kad atsakovė D N pageidauja likti gyventi ir įgyti asmeninės nuosavybės teise visą butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo žiniomis atsakovė valdo nuosavybės teise 68 ha miško, bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), buto dalį, pusę buto, (duomenys neskelbtini). Ieškovas mano atsakovė gali sumokėti 30 000 Eur pinigų sumą kaip kompensaciją. Abi šalys pripažįsta, jog ginčo butas yra bendra nuosavybė, bet nesutaria dėl naudojimosi būdo.
Ieškovas teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini)) prašė tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį. Paaiškino, kad turi daug nuoskaudų, nes su atsakove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį 5 metus, jis pagerino šį butą iš savo lėšų. Atsakovė iš jo buvusios žmonos nupirko buto dalį už 17600 Eur, nors buto rinkos kaina įsigijimo momentu buvo 44000 Eur. Jo buvusi žmona sutiko parduoti buto dalį pigiau įvertinusi jo įdėtas lėšas į buto pagerinimą. Bute jis su D N kartu gyventi negali, nes bijo, jog ji susižalos ir kreipsis apgaulingai į policiją, dėl ko jam grės baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas. Jie nuolatos pykstasi, nes turi daug nuoskaudų, be to nesutaria dėl tvarkos namuose, pavyzdžiui dėl nevalytos vonios. D N nesutinka parduoti buto, nesutinka su kompensacijos dydžiu. Jis šiuo metu lėšų neturi, bet galėtų butą parduoti ir po sandorio, galėtų pervesti pinigus atsakovei. Jo manymu naudojimosi butu tvarka iš viso negalima, nes negalima nustatyti naudojimosi tvarkos tualetui, virtuvei ir kt. patalpoms. Nesutinka, kad atsakovei būtų paskirtas kambarys su balkonu, nes jis rūko ir balkonas reikalingas jam.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovės prašė atsiliepimu ir teismo posėdyje ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti. Priešieškiniu atsakovė prašė: nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ieškovui asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), šalių bendram naudojimui skirti patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad D N asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), M P asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė D N nesudaro jokių kliūčių atsakovui naudotis turtu - butas yra trijų kambarių, iš trijų kambarių po vieną naudoja kiekvienas iš bendraturčių, likęs vienas kambarys, virtuvė ir vonios patalpos naudojamos bendrai. Tiek D N, tiek M P savo naudojamus kambarius yra užrakinę ir į vienas kito kambarius neina ir jais nesinaudoja. Taip pat ieškovas turi raktus nuo buto, spynos nėra pakeistos, ir ieškovas į butą gali bet kada patekti, patekti į savo kambarį, naudotis daiktais, savo asmeninius daiktus pasiimti - atsakovė niekada ieškovui nesudarė kliūčių ir šias aplinkybes nurodė ir atsakyme į ieškovo siųstą pretenziją. Atsakovės nuomone, yra visos galimybės ieškovui ir atsakovei naudotis turtu nustačius naudojimosi tvarką. VĮ Registrų centre yra atliktas buto dalių apskaičiavimo projektas, iš kurio matyti, kad nustačius naudojimosi tvarką tiek ieškovui, tiek atsakovei tektų vienodas plotas ir nei vienos šalies teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas jai siūlė kartu gyventi, kadangi dalis buto priklausė ieškovo žmonai, o ieškovui bankas nesuteikė kredito butui iš žmonos išpirkti, ji įgijo ½ buto iš ieškovo buvusios sutuoktinės. Kadangi butas buvo įkeistas bankui, ji ieškovui be to, kad įsigijo pusę buto iš ieškovo žmonos, dar paskolino pinigų hipotekai padengti - 6500 Eur. M P pareiškė, kad skolos atsakovei negrąžins. Ji iš pradžių tame bute negyveno, M P nusprendė butą parduoti ir pasiūlė jai jam priklausančią dalį nupirkti už 25000 Eur, ji sutiko pirkti už 17000 Eur. Kai nesutiko pirkti, jis pasakė, kad skolos nemokės. Ji tame bute negyveno nei su M P, nei su jo sūnumi, į butą atsikėlė gyventi tik tuomet kai M P buvo išsikėlė. Jau ginčo teisme metu, buvo jai grasinama, namuose buvo atjungta įranga – skalbimo mašina, viryklė, buvo palikęs atvirą langą. Nesutinka, jog ji yra nesugyvenamo charakterio. Kadangi atsakovė padėjo ieškovui atsikratyti hipotekos, jis turi interesą parduoti butą ir išvengti skolos atsakovei. Mano, kad ieškovo prašoma suma yra per didelė, nurodė, kad neturi galimybių sumokėti ieškovo prašomos sumos, todėl tikslinga nustatyti naudojimosi butu tvarką. Ji yra sugyvenamo būdo, sutiktų gyventi su kažkuo, jei M P išnuomotų būstą. Paaiškino, kad atsakovė nenori to buto parduoti, ketina jame gyventi, jei iš jos būtų priteisti 17000 Eur, ji galėtų tokią sumą sumokėti, jie mokėjimas būtų atidėtas iki (duomenys neskelbtini) metų.
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovo ir jo atstovo, atsakovo bei jo atstovės ir jo atstovų paaiškinimais, liudytojų KMIK parodymais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalims po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto išrašas (duomenys neskelbtini)).
Iš ieškovo pasiūlymo ir atsakymo į atsakovės atsakymą matyti, jog ieškovas siūlė atsakovei savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje mainais į atsakovės išmokamą kompensaciją ar kitą turtą su priemoka (ieškinio CBP -551 priedai ir DOK -112599 priedas))
Iš (duomenys neskelbtini) atsakovės atstovės atsakymo, matyti, jog atsakovė su ieškovo pasiūlymu nesutiko, nurodydama, jog nesutinka su kompensacijos dydžiu, ir buto verte (ieškinio CBP -551 priedas).
Ieškovas be ginčo turto turi nuosavybės teise turi žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu ir kitais statiniais , kuris įkeistas hipotekos teise ( DOK 112599 priedas).
Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė ½ ginčo buto įgijo iš R P ( DOK -116616 priedas).
Iš (duomenys neskelbtini) Paskolos sutarties matyti, jog MPDN turi skolinį įsipareigojimą 6500 Eur, kurį įsipareigojęs grąžinti iki (duomenys neskelbtini) ( DOK 116616).
Atsakovė be ginčo turto nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas (duomenys neskelbtini)), bei 56,36 ha žemės sklypą (Nekilnojamojo turto išrašas (duomenys neskelbtini)). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog atsakovė pajamų neturi, jos santaupos (duomenys neskelbtini) buvo 5463,51 Eur. ( DOK 50029 priedai), iš dantų gydymo plano matyti, kad atsakovei reikalingos dantų protezavimo paslaugos, kurių vertė 4898 Eur (DOK-50029).
Iš UAB „Erdvė būstui“ konsultacinės išvados matyti, jog ginčo buto vertė (duomenys neskelbtini))
Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ½ buto, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2020 m. gegužės 11 d. lyginamuoju metodu yra 17600 Eur (vertintoja Indrė Kišonė).
Iš (duomenys neskelbtini) Teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jo ginčo buto vertė (duomenys neskelbtini) yra 62000 Eur (DOK 76476).
Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo
Motyvuojamoji dalis
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
Šiuo atveju atsakovė prašo nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ieškovui asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), šalių bendram naudojimui skirti patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų matyti, taip pat liudytojo K M parodymų matyti, jog faktiškai tarp šalių nusistovėjusi buto naudojimo tvarka, kiekvienas iš bendraturčių naudojasi vienu kambariu, o svetainė, virtuvė, koridorius bei tualetas su vonia yra bendro naudojimo patalpos. Ieškovas kategoriškai nesutiko su naudojimosi turtu nustatymu, argumentuodamas tuo, kad atsakovė yra nesugyvenamo charakterio, netvarkinga, jis turi faktinę šeimą, kuri dėl asmenų skaičiaus negali komfortiškai gyventi bute. Jo manymu naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrins šalių teisės naudotis butu, o sąlygos ateityje kilsiančius konfliktus. Ieškovas neketina gyventi ginčo bute. Atsakovė paaiškino, kad ji ginčo bute gyveną, tą patvirtino ir liudytojas K M. Jokių įrodymų, kad atsakovė inicijuoja konfliktus byloje nepateikta. Byloje yra duomenys tik apie vieną šalių konfliktą, iš šalių paaiškinimų ir liudytojo K M paaiškinimų matyti, jog konfliktas po to, kai M P atėjo į butą ir iš anksto su atsakove nesuderinęs siekė fotografuoti buto dalį, kuria naudojasi asmeniškai atsakovė. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju konfliktas kilo ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo elgesio, nepakankamo kooperavimosi pareigos vykdymo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė vestų netinkamą gyvenimo būdą byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės gyvenimo būdo, nėra galimybės naudotis butu bendrasavininkams, nustačius atsakovės prašomą naudojimosi tvarką. Teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas neturi ketinimų pats asmeniškai naudotis butu, o atsakovė ketina ginčo bute gyventi, todėl ieškovo nurodyti argumentai, jog jis rūko, todėl jam turėtų būti skirtas kambarys su balkonu, neturi teisinės reikšmės. Be to, pažymėtina, jog buto naudojimas neapsiriboja tik buto naudojimu sau pačiam gyventi. Buto dalis gali būti išnuomota, perduota valdyti panaudos sutartimi, įkeista ir kt., kas rodo, kad teismui patvirtinus naudojimosi butų tvarką, visi kiti galimi buto naudojimo būdai, būtų lengviau įgyvendinti ir būtų išvengta ginčų. Atsakovės siūloma nustatyti tvarka atitinka faktiškai nusistovėjusią buto naudojimo tvarką, ką pripažino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, bei savo parodymais patvirtino liudytojas K. M nurodydamas.
Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui tenka naudotis 2 patalpos (duomenys neskelbtini), kas atitinka 15,37 kv. m. plotą, atsakovei – patalpa (duomenys neskelbtini), kurios plotas 13,95 kv. m., visos kitos buto patalpos (duomenys neskelbtini) būtų naudojamos bendrai. Šiuo atveju pagal atsakovės siūlomą tvarką ieškovui tenka didesnė nei atsakovei buto dalis asmeniniam naudojimui, tai kompensuoja atsakovei galimybė naudotis balkonu. Kadangi atsakovė ketina gyventi ginčo bute – kambario su balkonu priskyrimas atsakovei, nepažeis ieškovo interesų. Taigi įvertinęs atsakovės siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo atmesti priešieškinį.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008)
Šalims priklauso po ½ dalį buto; kurio be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų). Taigi šiuo atveju vienintelis įmanomas buto atidalijimo būdas – išmokant kompensaciją už atidalytą buto dalį. Kompensacija kitam bendraturčiui skaičiuojama pagal idealiąją turto dalį. Byloje kilo ginčas dėl šalims priklausančių dalių vertės. Ieškovas prašo remtis byloje atlikta teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta buto verte - 62 000 Eur. Atsakovė prašo remtis jos pateikta ataskaita, kurioje ½ buto vertė nustatyta 17600 Eur. Liudytoja I. K nurodė, jog ji atliko vertinimą nežinodama, jog dėl turto yra kilęs ginčas, ieškovas prašė nesiremti I. K atliktu vertinimu. Jei būtų tenkintas ieškinys, atsakovė taptų viso buto savininke, taigi ji įgytų daiktą, kurio bendra vertė – 62000 Eur, todėl teisinga kompensacija už jos įgyjamą dalį turėtų būti 31000 Eur, o atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog rinkoje ½ buto vertė yra mažesnė atmestini, nes atidalinimo atveju atsakovė nebelieka buvo dalininke, o tampa viso buto savininke. Atsakovės argumentai galėtų būti pagrįsti tuo atveju, jei atsakovė įgijusi buto dalį, liktų buto dalies, o ne viso buto savininke, tuomet kaip paaiškino ir teismo ekspertas M K teismo posėdžio metu – buto dalies, kuri po atidalijimo lieka daline nuosavybe vertė būtų atitinkamai mažesnė.
Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).
CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka mokėti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo bendraturčiui galima, tik kai kompensaciją mokantis asmuo turi realias galimybes išmokėti kompensaciją kai šalys negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės daiktą pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi daiktu tvarką. Kaip jau pasisakyta šiame sprendime, naudojimosi tvarkos nustatymas ginčo bute yra galimas.
Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai
Šiuo atveju nė viena šalis nenori mokėti kompensacijos pinigais ir nurodo neturintys tam finansinių galimybių. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog turi paskolą, yra įsigijęs kitą turtą ir sumokėti 30 000 Eur kompensaciją atsakovei, neturi galimybės, atsakovė su šiomis aplinkybėmis sutinka. Taigi, ginčo, jog ieškovas neturi galimybės sumokėti kompensacijos atsakovei byloje nėra. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad ieškovas turi galimybę pasiskolinti 30 000 Eur sumą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė bylos nagrinėjimo pradžioje nurodė, kad jei kompensacijos mokėjimas būtų atidėtas, ji galėtų išmokėti 17 000 Eurų kompensaciją, o 30 000 Eur kompensacijos ji sumokėti negali. Ieškovas nesutinka su tuo, kad atsakovė neturi lėšų kompensacijai sumokėti, nes atsakovė turi miško, kurį gali parduoti ir atsiskaityti su ieškovu. nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog atsakovė be ginčo buto turi miško ir santaupų banke, tačiau jokių pajamų neturi. Taip pat atsakovė į bylą pateikė banko išrašą, kuris patvirtina jos nurodytas aplinkybes 2021 metai jos banko sąskaitoje buvo apie 3000 Eur (DOK- 56566), taip pat dantų gydymo planą, kuris patvirtina, jog atsakovei lėšos reikalingos sveikatos reikmėms, t. y. – būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Atsakovė kategoriškai nesutinka, jog ji turi parduoti kitą turtą, kad galėtų išmokėti atsakovui kompensaciją už turto dalį. Taigi ištyręs į bylą pateiktų įrodymų visumą teismas sprendžia, jog nė vienas iš bendraturčių neturi realios galimybės išmokėti kompensacijos už prašomą atidalinti turto dalį, atidalijus turtą ir priteisus ieškovui kompensaciją, atsakovė butų privesta prarasti dalį savo kito turto, arba būtų privesta netekti ginčo buto, todėl buto dalies atidalijimas išmokant savininkui kompensaciją neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei iškreipia bendrasavininkų teisių ir interesų pusiausvyrą.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai, nustatant jos prašomą naudojimosi butu tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus visiškai, iš priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovo priteistinos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovo patirtos išlaidos nepriteistinos iš atsakovės. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog ji yra patyrusi 75 Eur žyminio mokesčio išlaidas (DOK 96126) bei 182 Eur dydžio išlaidas už susijusių su turo vertinimu ir buto dalių nustatymu (DOK 11602), 1002 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (DOK 10782), bei 1210 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (DOK 51653) ir 242,00 už atstovavimą teismo posėdyje (DOK 180318). Iš viso bylinėjimosi išlaidos yra – 2711 Eur (75+182+1002+1210+242). Pažymėtina, jog išlaidos advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos pirminiais dokumentais ir proporcingos bylos trukmei ir sudėtingumui bei parengtų byloje procesinių dokumentų skaičiui ir rūšiai.
Iš ieškovo valstybei priteistinos 7,49 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovės priešieškinį tenkinti.
Nustatyti buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ieškovui M P, a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), atsakovei D N, a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui skirti buto patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), šalių bendram naudojimui skirti patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovo M P, a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei D N, a. k. (duomenys neskelbtini), 2711 Eur ( du tūkstančius septynis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo M P, a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 7,49 Eur (septynis eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.