- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-721-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00667-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. Š. (toliau – ir atsakovė): 2 238,16 Eur dydžio negrąžintą paskolą; 252,13 Eur paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. vasario 10 d.; 74,75 Eur administravimo mokestį; 56,18 Eur nuostolių atlyginimą; 27 proc. nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 173,45 Eur sumos; 149,41 Eur sutarties sudarymo mokestį; 8,01 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove S. Š. (buvusi pavardė – U.) 2020 m. sausio 13 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 99613726 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 4 950 Eur paskolą (4 502,03 Eur paskolos suma ir 447,97 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 48 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – portalas). Ieškovė suteikdama atsakovei paskolą atsakovės 447,97 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 1 218,67 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB „Finansų bitė“ (Paskolos sutartis Nr. 24698 refinansavimas) be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 325,73 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB „NEO FINANCE“, refinansavo 900,73 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB „Nordecum“, refinansavo 589,48 Eur atsakovės įsiskolinimą AB „BnP Finance“, refinansavo 72,11 Eur atsakovės įsiskolinimą AB „BnP Finance“, o 1 395,31 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, nustatytu grafiku į ieškovės depozitinę sąskaitą negrąžino jai suteiktos paskolos ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio. Atsakovė taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jos skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą. Atsakovė į jai siųstus raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakove.
3. Atsakovė S. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės S. Š. 2 238,16 Eur negrąžinto kredito, 252,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 74,75 Eur administravimo mokesčio, 56,18 Eur nuostolių atlyginimą, 149,41 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 8,01 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 518,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį Nr. 99613726, dėl to ieškovė su atsakove šią sutartį nuo 2023 m. vasario 11 d. vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteikto kredito likutį, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2 238,16 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalis.
4.2. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 27 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. sausio 10 d. Nutraukus sutartį, ieškovė suskaičiavo mokėtinas 252,13 Eur palūkanas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. vasario 10 d., todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.
4.3. Teismas taip pat nustatė, jog pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui už Paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,75 procento dydžio mėnesinio administravimo mokesčio. Sutarties administravimo mokestis kartu su pagal Sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir sutarties sudarymo mokesčiu neviršija bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškovės ir atsakovės sudarytoje vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 74,75 Eur administracinio mokesčio.
4.4. Teismas pažymėjo, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. vasario 11 d., todėl po Sutarties nutraukimo turi būti vadovaujamasi sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai tapatina pagal Sutartį mokėtinas pelno palūkanas su kredito davėjo negautomis pajamomis. Nors orientacinis dydis negautų pajamų sumai nustatyti gali būti pagal sutartį numatytos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kreditorius būtų gavęs, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau tai, skirtingai nei aiškina ieškovė, nereiškia besąlygiško kreditoriaus atleidimo nuo pareigos įrodyti negautų pajamų dydį.
4.5. Pagal Sutartyje įtvirtintą mokėjimo grafiką ir ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 11 d.) iki ieškovės ieškinio parengimo (2022 m. kovo 29 d.) atsakovė, tinkamai vykdydama sutartį, būtų sumokėjusi 56,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Šią sumą teismas laikė ne tik orientacine, bet ir pagrįsta ieškovės (paskolos davėjo) negautų pajamų suma, nes ji atitinka tą lūkestį gauti pajamas, kurį kreditorius, sudarydamas sutartį ir tikėdamasis tinkamo jos vykdymo, pagrįstai turėjo. Ši suma ieškovės ieškinio priėmimo metu buvo aiški, duomenų apie jos atlyginimą byloje nėra, todėl teismas ją laikė įrodyta ir priteistina ieškovei iš atsakovės.
4.6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė (paskolos davėja), tikėdamasi tinkamo sutarties vykdymo, galėjo turėti teisėtą lūkestį gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, nurodytas (konkrečiomis sumomis) šalių sudarytos sutarties mokėjimo grafike, tačiau atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2024 m. sausio 10 d. Be to, pelno palūkanos, kaip atlygis už naudojimąsi kredito suma, negali būti skaičiuojamos po kredito grąžinimo, todėl atsakovei grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Akcentuotina ir tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteisiama negrąžinta kredito suma, ieškovės galimybė atgauti kredito sumą anksčiau Sutarties termino ne tik tampa reali, bet ir gali būti įgyvendinama pačios ieškovės pastangomis kreipiantis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo iš anksto priteisiama pagal sutartį mokėtinų pelno palūkanų suma (visa ar išdėstyta dalimis) byloje turėjo būti įrodyta, t. y. ieškovė prašomą priteisti netiesioginių nuostolių už būsimą laikotarpį atlyginimą turėjo pagrįsti realiomis, o ne hipotetinėmis negautomis pajamomis, tačiau ji tokių įrodymų byloje nepateikė.
4.7. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, todėl laikė, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki sutarties termino pasibaigimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl nuostolių (negautų pajamų) ir priteisti 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 10 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 173,45 Eur sumos), taip pat priteisti iš atsakovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, ieškovė neprašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki dienos, kai visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams, o prašė priteisti nuostolių atlyginimą, kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį.
5.2. Ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (2 238,16 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc. – 173,45 Eur), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis yra įrodytas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. dėl atsakovės neteisėto neveikimo nevykdant prievolių pagal Sutartį, ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant Sutartį. Atsakovės kaip skolininkės kaltė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalimi, yra preziumuojama.
5.3. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pelno palūkanos, kaip atlygis už naudojimąsi kredito suma, negali būti skaičiuojamos po kredito grąžinimo, todėl atsakovei grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Akcentuotina ir tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteisiama negrąžinta kredito suma, ieškovės galimybė atgauti kredito sumą anksčiau Sutarties termino ne tik tampa reali, bet ir gali būti įgyvendinama pačios ieškovės pastangomis kreipiantis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
5.4. Nežinant, kada atsakovė atsiskaitys po ieškinio pateikimo, prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma išreikšta procentiniu dydžiu, išlaikant atsakovei VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į palūkanų perskaičiavimą išankstinio atsiskaitymo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
8. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 27 procentų dydžio nuostolių atlyginimo, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų, o jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (2 238,16 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc. – 173,45 Eur), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis yra įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems ieškovės argumentams.
9. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
10. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
13. Vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė kreditavimo sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų. Tokiu atveju negautų pajamų – nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma, priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022; 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2531-1012/2022). Taigi, kreditoriui dėl skolininko kaltės nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą ir dėl to negavus numatytų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų, kreditoriaus patirti nuostoliai (negautos pajamos) gali būti įvertinami remiantis vartojimo kredito sutartyje numatytu mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiku (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228- 1097/2023).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė S. Š. (buvusi pavardė – U.) 2020 m. sausio 13 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 99613726. Ieškovės 2023 m. vasario 13 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad Sutartis atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta 2023 m. vasario 11 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).
15. Sutartimi šalys susitarė, kad 4 502,02 Eur paskola suteikiama 48 mėn. laikotarpiui už 27 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti minėtas palūkanas, įvardydama jas kaip negautas pajamas (nuostolius). Iš esmės analogišką poziciją ieškovė išdėstė ir apeliaciniame skunde. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑100‑826/2021; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-1092/2021; 2021 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-267-538/2021).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 10 d.), galėjo tikėtis gauti 27 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 30 d. (ieškinio pateikimo diena) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 10 d.) galėjo tikėtis gauti 27 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2023 m. kovo 11 d. – 1 519,93 Eur; nuo 2023 m. balandžio 11 d. – 1 387,35 Eur; nuo 2023 m. gegužės 11 d. – 1 250,79 Eur; nuo 2023 m. birželio 11 d. – 1 110,13 Eur; nuo 2023 m. liepos 11 d. – 965,25 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 816,03 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. – 662,33 Eur; nuo 2023 m. spalio 11 d. – 504,02 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 11 d. – 340,96 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 11 d. – 173,01 Eur.
18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
20. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 67 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, taip pat patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas, todėl minėta 551 Eur (67 Eur + 484 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 6,64 Eur. Ieškovės ieškinį iš esmės tenkinus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė taip pat sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, ši 22 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. Š. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ 2 238,16 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 16 ct) negrąžinto kredito, 252,13 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 74,75 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 75 ct) administravimo mokesčio, 56,18 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 18 ct) nuostolių atlyginimą, 149,41 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 41 ct) sutarties sudarymo mokesčio; 8,01 Eur (aštuonis eurus 1 ct) kompensacinių palūkanų, 27 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 10 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 99613726 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2023 m. kovo 11 d. – 1 519,93 Eur; nuo 2023 m. balandžio 11 d. – 1 387,35 Eur; nuo 2023 m. gegužės 11 d. – 1 250,79 Eur; nuo 2023 m. birželio 11 d. – 1 110,13 Eur; nuo 2023 m. liepos 11 d. – 965,25 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 816,03 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. – 662,33 Eur; nuo 2023 m. spalio 11 d. – 504,02 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 11 d. – 340,96 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 11 d. – 173,01 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 778,64 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 64 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės S. Š. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei. Šis valstybei priteistas išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą pašto išlaidų atlyginimą valstybei būtina pateikti pirmosios instancijos teismui.“
Priteisti iš atsakovės S. Š. 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“.