Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-267-538/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-09
Bylos Nr.: e2A-267-538/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01898-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: L. J.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-267-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01898-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 1 481,45 Eur negrąžintą paskolą, 317,56 Eur palūkanas, 170,30 Eur administravimo mokestį, 34,30 Eur delspinigių, 27 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos – 2023 m. liepos 27 d. (kaip negautas pajamas / nuostolius), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2. Nurodė, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 25 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje numatytą kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Ieškovė atsakovei pervedė 1 545 Eur paskolą į asmeninę atsakovės banko sąskaitą. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, susidarė skola: 1 481,45 Eur negrąžinta paskola, 317,56 Eur palūkanos, 170,30 Eur administravimo mokestis ir 34,30 Eur delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. J. 1 481,45 Eur negrąžintą paskolą, 170,30 Eur administravimo mokesčio, 317,56 Eur palūkanas, 34,30 Eur delspinigių, iš viso 2 003,61 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos (2 003,61 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 529 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartyje nustatytais terminais kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę.

3.2. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės ir kasacinio teismo praktiką, ieškinio reikalavimai dėl 317,56 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (sutarties nutraukimo dienos), t. y. už 275 dienas ir 34,30 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintini visiškai.

3.3. Ieškovės reikalavimas dėl 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos – 2023 m. liepos 27 d., atmestinas, konstatuojant, kad Paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 5.3, 7.1, 8.11 punktai, kuriuose numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-11836-1071/2020, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl nepriteistų 27 procentų dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos; priteisti 27 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. liepos 27 d. (kaip negautas pajamas/ nuostolius); priteisti iš atsakovės 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, 27 procentų sutartinės (pelno) palūkanos už negrąžintą paskolą turėjo būti priteistos nuo 2020 m. spalio 29 d. iki Paskolos sutarties įvykdymo termino pabaigos.

4.2. Paskolos sutartyje yra nurodyta, kad jos nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, todėl Paskolos sutartyje yra atskirai sutarta dėl joje nurodytų palūkanų skaičiavimo net ir po šios sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo tokia sutarties nuostata nesivadovauti.

4.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

4.4. Paskolos sutartyje nurodytos 27 procentų dydžio palūkanos, kurių atsakovė nėra sumokėjusi, turi būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis, kurios būtų buvusios gautos, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Paskolos sutartį.

4.5. Iš atsakovės priteistinos visos Paskolos sutartyje nurodytos palūkanos, kurias atsakovė būtų turėjusi mokėti tinkamai vykdydama Paskolos sutartį ir, kadangi šios palūkanos nėra laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis, nėra jokio pagrindo šias palūkanas kokiu nors būdu mažinti ar kurios nors jų dalies nepriteisti.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl įrodymų priėmimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau byloje esančius procesinius dokumentus ir įrodymus – ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį su priedais, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą už akių. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šiuos procesinius dokumentus ir įrodymus reikėtų pakartotinai priimti.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi šie ieškovės teikiami procesiniai dokumentai ir įrodymai jau yra byloje ir jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti anksčiau paminėtus ieškovės teikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 1 481,45 Eur negrąžintą paskolą, 170,30 Eur administravimo mokesčio, 317,56 Eur palūkanas, 34,30 Eur delspinigių, iš viso 2 003,61 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos (2003,61 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 529 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė motyvuodamas tuo, kad Paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 5.3, 7.1, 8.11 punktai, kuriuose numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos iki dienos, kada visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams bei, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys) ir kasacinio teismo praktikai.

12. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys, nesutinka argumentuodama, kad prašomos Sutartimi nustatytos palūkanos turėjo būti jai priteistos kaip ieškovės negautos pajamos / nuostoliai, kadangi šias palūkanas ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 25 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad sutartis, atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų, ieškovės buvo nutraukta 2020 m. spalio 28 d.

18. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

19. Sutarties pagrindu atsakovei buvo suteikta 1 545 Eur paskola 47 mėnesių laikotarpiui už 27 procentų metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės sutartį vykdant tinkamai. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti minėtas palūkanas, įvardindama jas kaip negautas pajamas (nuostolius). Iš esmės analogišką poziciją ieškovė išdėstė ir apeliaciniame skunde. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 27 d.), galėjo tikėtis gauti 27 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 27 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (1 481,45 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 27 d.), galėjo tikėtis gauti 27 procentus pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką sudarė: nuo 2020 m. spalio 29 d. – 1 284,77 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 28 d. – 1 261,65 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 28 d. – 1 237,83 Eur; nuo 2021 m. sausio 28 d. – 1 213,28 Eur; nuo 2021 m. vasario 28 d. – 1 187,98 Eur; nuo 2021 m. kovo 28 d. – 1 161,91 Eur; nuo 2021 m. balandžio 28 d. – 1 135,05 Eur; nuo 2021 m. gegužės 28 d. – 1 107,37 Eur; nuo 2021 m. birželio 28 d. – 1 078,84 Eur; nuo 2021 m. liepos 28 d. – 1 049,44 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 1 019,15 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. – 987,93 Eur; nuo 2021 m. spalio 28 d. – 955,76 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 28 d. – 922,61 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 28 d. – 888,45 Eur; nuo 2022 m. sausio 28 d. – 853,25 Eur; nuo 2022 m. vasario 28 d. – 816,97 Eur; nuo 2022 m. kovo 28 d. – 779,59 Eur; nuo 2022 m. balandžio 28 d. – 741,07 Eur; nuo 2022 m. gegužės 28 d. – 701,37 Eur; nuo 2022 m. birželio 28 d. – 660,46 Eur; nuo 2022 m. liepos 28 d. – 618,30 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 574,86 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. – 530,09 Eur; nu 2022 m. spalio 28 d. – 483,96 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 28 d. – 436,42 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 28 d. – 287,43 Eur; nuo 2023 m. sausio 28 d. – 336,94 Eur; nuo 2023 m. vasario 28 d. – 284,92 Eur; nuo 2023 m. kovo 28 d. – 231,31 Eur; nuo 2023 m. balandžio 28 d. – 176,06 Eur; nuo 2023 m. gegužės 28 d. – 119,13 Eur; nuo 2023 m. birželio 28 d. – 60,46 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina, apeliantei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai) pagal anksčiau nurodytą mokėjimo grafiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas iš esmės tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 27 proc. dydžio sutartinių palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, ieškovei priteistina iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės L. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ 27 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2020 m. spalio 29 d. – 1 284,77 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 28 d. – 1 261,65 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 28 d. – 1 237,83 Eur; nuo 2021 m. sausio 28 d. – 1 213,28 Eur; nuo 2021 m. vasario 28 d. – 1 187,98 Eur; nuo 2021 m. kovo 28 d. – 1 161,91 Eur; nuo 2021 m. balandžio 28 d. – 1 135,05 Eur; nuo 2021 m. gegužės 28 d. – 1 107,37 Eur; nuo 2021 m. birželio 28 d. – 1 078,84 Eur; nuo 2021 m. liepos 28 d. – 1 049,44 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 1 019,15 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. – 987,93 Eur; nuo 2021 m. spalio 28 d. – 955,76 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 28 d. – 922,61 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 28 d. – 888,45 Eur; nuo 2022 m. sausio 28 d. – 853,25 Eur; nuo 2022 m. vasario 28 d. – 816,97 Eur; nuo 2022 m. kovo 28 d. – 779,59 Eur; nuo 2022 m. balandžio 28 d. – 741,07 Eur; nuo 2022 m. gegužės 28 d. – 701,37 Eur; nuo 2022 m. birželio 28 d. – 660,46 Eur; nuo 2022 m. liepos 28 d. – 618,30 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 574,86 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. – 530,09 Eur; nuo 2022 m. spalio 28 d. – 483,96 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 28 d. – 436,42 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 28 d. – 287,43 Eur; nuo 2023 m. sausio 28 d. – 336,94 Eur; nuo 2023 m. vasario 28 d. – 284,92 Eur; nuo 2023 m. kovo 28 d. – 231,31 Eur; nuo 2023 m. balandžio 28 d. – 176,06 Eur; nuo 2023 m. gegužės 28 d. – 119,13 Eur; nuo 2023 m. birželio 28 d. – 60,46 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Almantas PadvelskisLarisa ŠimanskienėAlvydas Žerlauskas