Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. spalio 20 d. veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. kovo 8 d. veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir D. M. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. M. suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 16 d., t. y. 8 (aštuonios) dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas – nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti nustatytoje namų zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su darbu, mokymusi, gydymusi ir jo pareigomis šioje byloje, dokumentų – paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. M. turtui – kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms – 74,96 Eur, saugomoms Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. M. konfiskuotas nusikalstamų veikų rezultatas – 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų). Vykdant D. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nuspręsta išieškojimą nukreipti į D. M. kratos metu paimtas pinigines lėšas – 74,96 eurus, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, kurios yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 20 d. savo naudojamame automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 1,5 g narkotinės medžiagos – kokaino, po ko tą pačią dieną laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.00 val., tame pačiame automobilyje, stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 1,5 g, neteisėtai už 240 eurų pardavė G. K..

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. apie 17.00 val. savo naudojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, (duomenys neskelbtini) gatvėmis gabeno ne mažiau kaip 0,548 g narkotinės medžiagos – kokaino, po ko tą pačią dieną apie 17.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 0,427 g, šios narkotinės medžiagos, neteisėtai už 80 eurų pardavė D. P., o likusią dalį neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, toliau laikė jas ir gabeno automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kol 2023 m. kovo 8 d. apie 17.57 val. kratos automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini), metu jos buvo rastos ir paimtos.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pateiktame skunde nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis iš esmės neginčija kaltės nei inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti D. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl D. M. paskirtos bausmės, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, netinkamai individualizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

6. Visų pirma, skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

8. Iš esmės kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas skirdamas asmeniui bausmę turi ją tinkamai individualizuoti, laikytis teisingumo principo. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuota, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021).

9. Vienu iš pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apelianto manymu yra tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Narkotines medžiagas buvo įgijęs savo poreikiams, tačiau dalies narkotinių medžiagų nesuvartojus, norėdamas atgauti pinigus, jas pardavė prieš tai sumaišęs su kreatinu. Skunde nurodoma, jog tai nebuvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis, dalies įgytų narkotinių medžiagų pardavimas nebuvo versliškas. Visgi, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teisme D. M. parodė, kad buvo įsigijęs 5 g narkotinių medžiagų savo reikmėms. Norėdamas atgauti narkotinėms medžiagoms išleistus pinigus, likutį nusprendė parduoti, kokainą sumaišydamas su kreatinu, santykiu pusė ant pusės. Nuteistasis parodė, jog 1 g kokaino pirko už 60 Eur, o bylos duomenimis nustatyta, kad kokaino sumaišyto su kreatinu 1 g D. M. pardavė už 80 Eur. Taigi, akivaizdu, jog parduodamas narkotines medžiagas ir jas maišęs su kreatinu, nuteistasis siekė sau finansinės naudos, jas parduodamas už didesnę pinigų sumą bei sumaišydamas su kreatinu. Be to, ir pats nuteistasis parodė, kad narkotinėmis medžiagomis prekiavo 3-4 mėnesius, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog D. M. neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai.

10. Tai, kad D. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės patvirtina ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu D. M. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, tarp kurių laiko tarpas yra kiek daugiau nei keturi mėnesiai. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad jis žinojo žmogų, kuris pardavinėja kokainą, pas jį buvo anksčiau pirkęs vieną kartą. Ir nors kaip ir nurodyta skunde, byloje nėra nustatyta daugiau atvejų, jog D. M. būtų platinęs narkotines medžiagas, tačiau vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog tai nebuvo atsitiktinė D. M. nusikalstama veika. Minėtas liudytojas parodė, jog iš anksto dėl kainos nesitarė, kadangi jau iš anksčiau žinojo, jog 1 g kokaino kainuos 80 Eur, kadangi ir anksčiau yra iš D. M. pirkęs narkotines medžiagas. Ir nors byloje nenustatyta, kad nuteistasis pats būtų iniciavęs narkotinių medžiagų pardavimą, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas D. P. parodė, kad susisiekęs telefonu su D. M., kalbėjo šifruotai. Liudytojas parodė, kad žmogus pardavinėjantis kokainą paklausė „ar vienas būsi?“, jis atsakė taip. Šis šifruotas pokalbis reiškė, jog liudytojas norės 1 g kokaino. Be to, dėl kitos nusikalstamos veikos apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad 2022 m. spalio 20 d. nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų. Jis savo telefone buvo įsivedęs telefono numerį, jį pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kurį gavo iš pažįstamo asmens. Tą pačią dieną šiam kontaktui parašė, su klausimu ar gali susitikti, jis žinojo, jog reikia kalbėti šifruotai. Susitikus, D. M. liudytojui už 240 Eur pardavė 3 g kokaino. Taigi, akivaizdu, jog D. M. gavęs telefonu žinutę su prašymu susitikti, jis suprato, jog asmuo nori iš jo įsigyti narkotinių medžiagų. Iš liudytojų parodymų spręstina, jog jiems buvo žinoma, jog D. M. gali turėti narkotinių medžiagų, kurias gali parduoti, todėl būtent į jį ir kreipėsi. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog 2023 m. kovo 8 d. atlikus kratą D. M. automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame rastas ir paimtas vienas polietileninis užspaudžiamas maišelis su šviesios spalvos milteliais, kuprinė, kurioje buvo 2 vnt. elektroninių svarstyklių, 2 vnt. maistinės plėvelės, plastikinė talpa su viduje esančiais šviesios spalvos milteliais, metalinis šaukštas (2 t., b. l. 46–53). Šie kratos metu rasti daiktai patvirtina, jog D. M. išties platino narkotines medžiagas ir tai darė neatsitiktinai, turėdamas tam įrankius. To nepaneigia ir ta aplinkybė, jog šias narkotines medžiagas D. M. vartojo ir pats, kas patvirtinta 2023 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad D. M. šlapime rasta kokaino, benzoiekgonino, ekgonino metilo esterio (3 t, b. l. 137). Juolab įvertinus tai, kad kaip ir pats nurodė nuteistasis, narkotines medžiagas vartojo tuo metu kai niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors nuteistojo teigimu, narkotines medžiagas pirko už pinigus gautus už bedarbio pašalpą, visgi, kaip jis pats nurodė, narkotines medžiagas vartojo jau kurį laiką ir dažnai, todėl akivaizdu, jog skundžiamame nuosprendyje konstatuotais atvejais pardavęs narkotines medžiagas – kokainą, D. M. siekė sau finansinės naudos, suvokdamas, jog daro nusikalstamas veikas.

11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vien ta aplinkybė, kad 2023 m. kovo 8 d. parduotos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos realiai, o jos buvo paimtos policijos pareigūnų, kadangi narkotinių medžiagų pardavimas buvo kontroliuojamas ne viešo pobūdžio veiksmus atlikusių pareigūnų, nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, šias aplinkybes lėmė tik policijos pareigūnų veiksmai, kurie sulaikė asmenį įgijusias narkotines medžiagas. Tačiau tai nebuvo pačio nuteistojo valia. Teismų praktikoje nurodoma, jog tai, kad narkotinės medžiagos buvo paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tai nesudaro pagrindo vertinti veiką kaip mažiau pavojingą. Taigi, šiuo atveju nors narkotinės medžiagos ir nebuvo patekusios į platesnę rinką, visgi šios narkotinės medžiagos buvo perduotos asmeniui, norėjusiam jas įsigyti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė reikšmingos įtakos vertinant nusikaltimo pavojingumą visuomenei, neturi.

12. Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę, kuri leistų pagrįstai spręsti, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimus, nebūtų teisingas. Sutiktina su skundo argumentais, jog nagrinėjau atveju svarbu įvertinti ir nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenimis, D. M. dirba, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuteistojo teigimu, jis padarė tinkamas išvadas ir savo elgesį pakeitė gera linkme. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Jau aptartais duomenimis nustatyta, kad D. M. elgesys nebuvo atsitiktinis, platindamas narkotines medžiagas jis siekė sau finansinės naudos. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog jau kurį laiką ir dažnai vartojo narkotines medžiagas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis į specialistus dėl šios galimos priklausomybės, tik deklaratyviai nurodant, jog šiuo metu D. M. pasikeitė.

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis netektų darbo, būtų priverstas nutraukti studijas, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma į darbinę veiklą. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos dirbti ir ne tik bausmės atlikimo vietoje, tačiau ir už jos ribų. Be to, nuteistiesiems sudaromos sąlygos pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo mokymo ar studijų programas. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, pateikti medicininiai dokumentai apie nuteistojo tėvo sveikatos būklę. Iš pateiktų duomenų matyti, jog A. M. nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. Nors apelianto gynėjas nurodė, jog nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tai paliestų ne tik D. M., tačiau ir jo šeimą, kadangi mamai būtų sunku vienai pasirūpinti tėvu, tačiau visgi byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kokiais konkrečiais veiksmais D. M. prisideda prie šeimos gerovės. Be to, kaip matyti, D. M. nėra vienintelis šeimos narys, kuris gali pasirūpinti savo sergančiu tėvu. Visgi, šios aplinkybės, kaip rūpinimasis sergančiu tėvu, yra aplinkybė į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, tačiau vien ši aplinkybė savame nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

14. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai atsakyta į skundo argumentą susijusį su teismų praktika, kuomet nuteistiesiems už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai akcentuoja, jog kiekvienu atveju asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, bausmė individualizuojama atskirai, atsižvelgiant tiek į pačio asmens asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, jų tęstinumą. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje teismas sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Skunde nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-768/2020, už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui išties buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog asmuo buvo nuteistas už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o jo platinamos narkotinės medžiagos buvo – kanapės (antžeminės dalys), kai nagrinėjamu atveju D. M. platino narkotines medžiagas – kokainą. Toliau Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-1076/2020, asmeniui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies padarymą, taip pat taikant K 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje situacijoje teismas vertino, jog asmens padarytos nusikalstamos veikos yra mažiau pavojingos už tipines tokio pobūdžio veikas, kadangi nuteistasis nemokamai vaišino narkotine medžiaga – kanapėmis ne svetimus asmenis, o savo draugą bei merginą, t. y. jie trise paeiliui rūkė kanapes. Priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog D. M. narkotines medžiagas – kokainą pardavė nepažįstamiems asmenims bei už tai gavo finansinės naudos. Analogiškai ir kitose skunde nurodytose baudžiamosiose bylose (1A-72-576/2020, 1A-182-317/2020, 1A-15-316/2020, 1-45-898/2020, 2K-267-788/2015, 1-9-667/2023, 1-152-317/2021) skiriasi veikų padarymo aplinkybės, t. y. naudos gavimas, psichotropinių medžiagų stiprumas, jų kiekis. Iš esmės, nagrinėjamu atveju nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį D. M. asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad D. M. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad praeityje neteistas, šiuo metu dirba bei yra pirmo kurso studentas, į jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį D. M. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas, paskirtas bausmes, už BK 260 straipsnio 1 dalies nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jas subendrino iš dalies sudėdamas, t. y. prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį – 3 mėnesius. Be to, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui. Dėl ko, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.