Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Viginto Stričkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirtas 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 28 d. 14.40 val. iki 2019 m. kovo 29 d. 15.25 val. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo D. P. faktinio sulaikymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio1 dalį nuteistas ir V. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.1. Gynėjas apeliaciniu skundu sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl nuteistojo D. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, sutinka ir su teismo sprendimu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, tačiau nesutinka su D. P. paskirta bausmės rūšimi.

2.2. Gynėjo teigimu, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. P. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis nusikalto būdamas labai jaunas ((duomenys neskelbtini)). Pasak gynėjo, svarbu ir tai, kad D. P. įgijo ir perdavė narkotines medžiagas paprašytas V. B., kas įrodo, kad nuteistasis neveikė savanaudiškai. Atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo nuteistasis naujų nusižengimų nepadarė. Taip pat svarbu ir tai, kad nuteistasis gyvena su motina, nuteistojo šeima neįrašyta į probleminių šeimų sąrašą, motina tinkamai prižiūri ir rūpinasi nuteistuoju. Pasak gynėjo, įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga nuteistojo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Teigia, kad nuteistojo D. P. atskyrimas nors ir santykinai neilgam terminui nuo šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius. Pažymi, kad teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

2.3. Teigia, kad nuteistajam D. P. paskirtas areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tuo metu jis bus atskiriamas nuo savo šeimos ir visuomenės. Mano, kad pagal savo turinį parinkta bausmė negali padaryti daugiau pozityvios įtakos kaip laisvės apribojimo bausmė. Pažymi, jog laisvės apribojimas yra alternatyva laisvės atėmimui, kuris savo turiniu gali labiau paveikti nuteistąjį. kadangi gali įpareigoti nuteistąjį imtis tam tikrų pareigų, o tai būtų didelis postūmis gyvenime siekti teigiamų tikslų, kaip pavyzdžiui pradėti mokytis ar dirbti. Taip pat nuteistasis neprarastų ryšio nei su šeima nei su visuomene.

2.4. Gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir bendradarbiavo su pareigūnais tiriant jo nusikalstamą veiką. Nuteistasis gailisi padaręs nusikaltimą. Tai buvo pirmas nuteistojo padarytas nusikaltimas, nuteistasis suprato savo žalingą elgesį ir ateityje ketina nebenusikalsti. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, todėl yra didelė tikimybės, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalį numatytą nusikaltimą pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šių straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę (ypač į amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei mokymąsi).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. P. ir jo gynėjas, nuteistasis V. B. prašė gynėjo skundą tenkinti ir nuteistajam D. P. pakeisti paskirtos bausmės rūšį, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo D. P. gynėjas apeliaciniu skundu sutinka ir su teismo sprendimu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, tačiau nesutinka su D. P. paskirta bausmės rūšimi – areštu ir prašo jam skirti laisvės apribojimą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam paskirta arešto bausmė.

5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus, nuteistajam D. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė minėto straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – areštą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvus, nurodydamas, kad įvykdyta nusikalstama veika nėra didelio pavojingumo, jog D. P. įgijo ir pardavė narkotines medžiagas paprašytas V. B.. Taip pat įvertino tai, jog D. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nepadėtų ugdyti žmogaus ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo tolimesnį gyvenimą, požiūrį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius, ir manė, kad tinkamiausia bausmės rūšis bus areštas. Nors apylinkės teismas ir pagrįstai konstatavo, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas neigiamai paveiks jauno žmogaus tolimesnį gyvenimą, tačiau D. P. vis tiek skyrė bausmės rūšį – areštą, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

5.2. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi visas bausmės rūšies parinkimui svarbias aplinkybes, nuteistojo D. P. asmenybę, jog jis gana jauno amžiaus, anksčiau neteistas, po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, gyvena su mama, 2019 m. gruodžio 9 d. įsidarbino pas ūkininką V. K., jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. P. parinko netinkamą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas D. P. skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą tokios bausmės rūšies nustatyto termino vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis) bei paskiriant įpareigojimus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuteistajam D. P. paskirta bausmės rūšis turės teigiamą įtaką jo elgesiui, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ir bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad realiai dirbdamas D. P. bus visuomenei ir savo artimiesiems naudingesnis negu būdamas įkalinimo įstaigoje, juo labiau, kad jis gana jauno amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nebuvo tokio pavojingumo, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. P. skirtinos bausmės rūšies keistina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirtas 90 parų areštas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė:

D. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi įpareigoti D. P. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.