- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-261-1076/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.23.3Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 261 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė ‑ laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, platino narkotines medžiagas, taip pat platino narkotines medžiagas nepilnametei, o būtent: tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 20 d., 11.00 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 35,249 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 4,0% iki 5,6%, ir ne mažiau kaip 0,239 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Paskui, 2019 m. kovo 20 d., apie 11.00 val., šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikydamas automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, ten kartu su juo buvusiems nepilnametei G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. K. pasiūlė suvartoti dalį narkotinių medžiagų ir, paėmęs dalį su savimi turėtos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), susmulkinęs ir paruošęs jas vartojimui, sumaišius su tabaku per vandens pypkę, pagamintą iš plastikinio butelio, neatlygintinai perdavė šią narkotinę medžiagą vartojimui kartu su juo buvusiems nepilnametei G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. K., o likusią dalį, t. y. 35,249 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 4,0% iki 5,6%, ir 0,239 g psichotropinės medžiagos amfetamino, laikė prie savęs ir automobilyje, bei dalį jų (0,777 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 4,0%), perduotų nepilnametei G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) į ranką, kol 2019 m. kovo 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje stovėjimo aikštelėje įvykio vietos apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 261 straipsnį, ir jį dėl šio kaltinimo išteisinti. Nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.1. Nuteistasis A. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 261 straipsnį, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus dėl pareikšto kaltinimo vertino jo nenaudai, t. y. netinkamai vertino įrodymus, motyvuotai neatsakė į esminius jo ir gynėjo išdėstytus argumentus, taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo (A. G.), taip pat liudytojų E. K. ir G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o parodymus, duotus teisme, įvertino kritiškai. Jis pats teismui paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai jam darė spaudimą, tuo tarpu teisme jis sakė tiesą. Nors ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėjas, tačiau vien tai neužtikrina parodymų tikrumo. Liudytojai E. K. ir G. B. teismui taip pat paaiškino, kaip buvo gauti jų parodymai iš karto po sulaikymo – jiems buvo daromas spaudimas, jie buvo verčiami duoti parodymus prieš jį (A. G.), o vėliau policijos pareigūnai neleido jiems keisti parodymų grasindami, jog tai jau bus melagingi parodymai. Šių asmenų apklausa teisme taip pat vyko tendencingai.
2.3. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo paaiškinimus, kad objektyvūs duomenys, t. y. gydytojo A. M. 2019 m. kovo 20 d. 14.40 val. atlikta G. B. apžiūra (t. 1, b. l. 34–37) ir liudytojo A. M. apklausa patvirtina jo (A. G.) parodymus teisme, kad 2019 m. kovo 20 d. 11 val. automobilyje rūkyti kanapių G. B. jis nedavė, ir paneigia jo kaltę dėl narkotinės medžiagos platinimo nepilnametei. Kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė, kad išvadą, jog G. B. yra blaivi (neapsvaigusi), davė įvertinęs tiriamosios išvaizdą, laikyseną, gleivines, kvėpavimą, eiseną, judesių tikslumą ir kitus išorinius požymius, kurie nerodė jos apsvaigimo būsenos. Tai patvirtina, kad G. B. kaltinime nurodytą dieną žolės nerūkė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tyrimas buvo atliktas tik 14 val., ir kad G. B. šlapime rasta marihuanos pėdsakų. Tačiau liudytojas A. M. aiškiai nurodė, kad apžiūros metu G. B. jam nurodė, jog prieš dvi savaites vartojo marihuaną. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad marihuana žmogaus organizme po vartojimo išlieka dar ilgą laiką ir jos buvimą galima nustatyti tik tam tikrais tyrimais. Šiuo atveju tokie tyrimai nebuvo atlikti, yra tik prielaidos, kad G. B. rūkė, ir tik patvirtina šios liudytojos parodymus, kad jos šlapime rasti marihuanos pėdsakai yra ankstesnio, o ne kaltinime nurodytą dieną, rūkymo rezultatas.
2.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, rėmėsi prielaidomis, o kiti nuosprendyje išvardyti įrodymai – liudytojų policijos darbuotojų G. R. ir G. B. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados ir kt., niekaip nepagrindžia jo (A. G.) kaltės padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, todėl teismas šioje dalyje turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.5. Nuteistasis A. G. taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, buvo prašoma iškviesti ir apklausti liudytoją A. M., tačiau teismas šį prašymą atmetė. Liudytoja G. B. teisme parodė, kad, pristačius į policijos komisariatą, ją apklausinėjo pareigūnas R. A. ir ji rašė net tris paaiškinimus, kurie šiam vis netiko, nes liudytoja neapkalbėjo A. G., o rašė tiesą, kad sulaikymo dieną nerūkė. Gynėjui paprašius iškviesti apklausai R. A. ir išreikalauti G. B. paaiškinimus, teismas šiuos prašymus taip pat atmetė. Taigi liko nepašalinti esminiai prieštaravimai dėl jo (A. G.) ir liudytojų apklausų ikiteisminiame tyrime, iš esmės pažeistas rungtyniškumo principas, suteikiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyviams aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus.
2.6. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi A. G. ir liudytojų E. K., G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas nurodė, kad sulaikius automobilyje, jie pripažino, kad visi trys rūkė kanapes, ir tai patvirtino liudytojai policijos darbuotojai G. R. ir G. B. Tačiau, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų teisme, tuo metu jokios apklausos nei raštu, nei žodžiu pareigūnai nedarė. Taigi, jeigu ir buvo A. G. duoti parodymai (paaiškinimai) iki įtariamojo apklausos ir vėliau apklausiant tyrėjų, verčiant apkalbėti save, jie negali būti vertinami kaip teisėtu būdu gauti parodymai. Tuo metu jis nebuvo įtariamojo asmens procesinėje padėtyje, tokie duomenys, jeigu ir buvo, jie buvo gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 4 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Analogiškai vertintini E. K. ir G. B. paaiškinimai, nes tuo metu jie nebuvo liudytojai, jiems nebuvo išaiškintos jų teisės. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, nes BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būti pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje, nes tai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui ir suvaržytų teisę į gynybą. Reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų numatyta tvarka, be to, tokios informacijos patikimumas turi būti tikrinamas išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos informacija buvo gauta. Šioje byloje tokių atveju nebuvo, taip pat nebuvo galimybės patikrinti tokių duomenų, todėl darytina išvada, kad aptarti duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio reikalavimus, ir negali būti pripažinti įrodymais.
2.7. Nuteistasis pažymi, kad skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo prašymo skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Padaryta veika yra atsitiktinė, jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja, taigi reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Jis dėl šio nusikaltimo kaltę pripažino, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jauno amžiaus, anksčiau neteistas, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, prižiūri senyvo amžiaus pagalbos reikalingus savo senelius, nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visa tai, apelianto nuomone, rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą. Ilgalaikis jo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų ne tik jo paties asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, galimybę padėti priežiūros reikalingiems seneliams, neigiamai paveiktų jo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Be to, jo nuteisimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį per griežta bausme aiškiai prieštarautų šiuo metu valstybės vykdomai politikai dėl eilės baudžiamųjų veikų dekriminalizavimo.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad G. B. įvykio dieną nerūkė narkotinės medžiagos – kanapių.
6. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų G. R. ir G. B. parodymais apie nuteistojo A. G. ir liudytojų E. K. ir G. B. įvykio vietoje nurodytas aplinkybes, o būtent, kad jie trise automobilyje rūkė kanapes per butelį, nes tuo metu jokios apklausos nei raštu, nei žodžiu pareigūnai nedarė. Anot apelianto, jeigu ir buvo A. G. duoti parodymai (paaiškinimai) iki įtariamojo apklausos ir vėliau apklausiant tyrėjų, verčiant apkalbėti save, jie negali būti vertinami kaip teisėtu būdu gauti parodymai. Tuo metu jis nebuvo įtariamojo asmens procesinėje padėtyje, tokie duomenys, jeigu ir buvo, jie buvo gauti pažeidžiant BPK 4 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Analogiškai vertintini E. K. ir G. B. paaiškinimai, nes tuo metu jie nebuvo liudytojai, jiems nebuvo išaiškintos jų teisės. Anot apelianto, šie duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio reikalavimus, ir negali būti pripažinti įrodymais.
7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad policijos pareigūnai G. R. ir G. B. K., atvykę į įvykio vietą ir pastebėję įtartiną jaunuolių elgesį automobilyje, užuodę automobilyje kanapių kvapą, pamatę, kad G. B. slepia rankoje galimai narkotines medžiagas, turėjo teisę ir pareigą gauti informaciją apie tai, kas įvyko, ką jie darė, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų, susijusių su galima asmenų, esančių įvykio vietoje, teisine atsakomybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atvykę pareigūnai paklausė įvykio vietoje buvusių asmenų, ką jie čia daro, o pamačius, kad G. B. rankoje slepia galimai narkotines medžiagas, jai buvo atlikta dalinė asmens apžiūra, kurios metu G. B. policijos pareigūnei G. B. K. paaiškino, kad jie visi trise (A. G., G. B. ir E. K.) per butelį rūkė narkotines medžiagas – kanapes („žolę“), kurias davė A. G., o A. G. policijos pareigūnams paaiškino, kad G. B. rankoje rasta medžiaga ir kitos automobilyje apžiūros metu rastos medžiagos yra narkotinės ir jos priklauso jam (A. G.). Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai skatino prisipažinti A. G. ir kitus automobilyje buvusius asmenis ar kokiais nors kitais neteisėtais veiksmais siekė jų prisipažinimo. Paaiškėjus galimų nusikalstamų veikų požymiams, pareigūnai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų – apžiūrėjo automobilį, atliko asmenų dalinę apžiūrą, išrašė siuntimus nustatyti asmenų apsvaigimą ir narkotinių medžiagų likutį šlapime, sulaikė asmenį tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą. Toks pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, bendravimas su A. G., G. B., E. K. negali būti vertinamas kaip faktinė įtariamojo ir liudytojų apklausa, nesuteikus asmenims procesinių garantijų. Nuo tada, kai paaiškėjo, kad A. G. galimai padarė nusikalstamas veikas, jokios faktinės apklausos, nefiksuojant jų rezultatų procesiniame dokumente, nebuvo atliekamos, A. G., kaip sulaikytajam, buvo išaiškintos BPK nustatytos procesinės teisės, kuriomis jis savo nuožiūra naudojosi ir atliekami procesiniai veiksmai (įtarimo pareiškimas ir įtariamojo apklausa), kurių rezultatai fiksuoti BPK įtvirtinta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų G. R. ir G. B. K. parodymais apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes.
8. Be šių liudytojų policijos pareigūnų G. R. ir G. B. K. parodymų, byloje esantis kitų įrodymų visetas (paties nuteistojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 53-55, 63-65), A. G. parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 75-93), liudytojų E. K. ir G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 153-154, 157-158, 171-172, 179-180), šių liudytojų parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 161-168, 181-184), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 13-24), specialistų išvados (t. 1, b. l. 54-89) patvirtina, kad A. G. padarė BK 261 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. kovo 20 d., 11.00 val., platino narkotines medžiagas – davė rūkyti kanapes nepilnametei G. B. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja.
9. Tai, kad G. B. vartojo narkotines medžiagas – kanapes, vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina ir medicininio tyrimo rezultatai, kuriuose nurodyta, kad G. B. šlapime rasta marihuanos (THC) pėdsakų (t. 1, b. l. 36). Nors medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta išvada, kad G. B. blaivi (t. 1, b. l. 37), tačiau kaip matyti iš akto, G. B. apžiūra buvo atlikta 2019 m. kovo 20 d. 14.40 val., o G. B. kartu su A. G. ir E. K. rūkė kanapes apie 11 val., t. y. praėjus beveik keturioms valandoms, todėl tiriamosios G. B. išvaizda, laikysena, gleivinės, kvėpavimas, eisena, judesių tikslumas ir kiti išoriniai požymiai neparodė apsvaigimo būsenos. Šį aktą surašęs gydytojas psichiatras A. M. paaiškino, kad jis įvertino G. B. bendrą fiziologinę būklę, buvusią medicininės apžiūros metu, gydytojui paklausus, ar G. B. vartojo svaigalus, o jai atsakius, jog tik prieš dvi savaites vartojo marihuaną, gydytojas surašė išvadą, kad ji blaivi, nevartojusi psichotropinių medžiagų. Gydytojas nurodė, kad marihuana žmogaus organizme po vartojimo išlieka dar ilgą laiką, tačiau jos buvimą galima nustatyti tik tam tikrais tyrimais, kaip tuo metu buvo tirtas jos šlapimas ir jame buvo rasta marihuanos (t. 1, b. l. 121-122).
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, perskaitė kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsamiai nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, ir nurodytiems motyvams teisėjų kolegija pritaria. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad nuteistajam ir liudytojams apklausų metu būtų daromas ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimas. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tiek liudytojai E. K., tiek G. B. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir tokių aplinkybių nenurodė. Be to, visose G. B. apklausose dalyvavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (t. 2, b. l. 189), esą dar prieš apklausiant liudytoją, pareigūnas Astrauskas (liudytojos parodymai pirmosios instancijos teisme) ar R. A. (nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta pareigūno pavardė), jai ant trijų lapų rašant paaiškinimus (ne tris paaiškinimus, kaip nurodoma skunde), pats kažką pataisydavo, juo labiau, kad tokių paaiškinimų bylos medžiagoje nėra.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. G. kaltę padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
12. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta pernelyg griežta bausmė. Apeliantas prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. G. paskyrė pernelyg griežtą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
13. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo formaliai nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarautų teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų ir pagal BK 261 straipsnį, kurios sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, pagal BK 261 straipsnį ‑ laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams bei, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskyrė galutinę subendrintą bausmę ‑ laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. yra jauno amžiaus, nors baustas administracine tvarka (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 100-101), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 184), pagal gyvenamąją vietą neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra (t. 2, b. l. 116), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip besirūpinantis neįgaliais seneliais (t. 2, b. l. 185), iš Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą (t. 2, b. l. 119). Tai rodo nuteistojo A. G. asmenybės mažesnį pavojingumą.
16. Iš bylos duomenų visumos taip pat matyti, kad nuteistojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra mažiau pavojingos už tipines tokio pobūdžio veikas. Nuteistajam A. G. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir jų platinimu, buvo padarytos vieno įvykio metu. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. G. nemokamai vaišino narkotine medžiaga – kanapėmis ne svetimus asmenis, o savo draugą E. K. ir savo merginą G. B., t. y. trise paeiliui rūkė kanapes per butelį, taip vadinamą „antį“ ar „pūslę“. Įvykio dieną nuteistasis A. G. su G. B. artimai draugavo apie metus laiko, jie buvo pažįstami jau kelerius metus (taigi A. G. dar pačiam būnant nepilnamečiu), lankė tą pačią mokyklą, A. G. gerai pažinojo G. B. šeimą, vairavo G. B. šeimos automobilį. Nors G. B. įvykio metu buvo 17 metų, tačiau po penkių mėnesių ji tapo pilnamete. Iš liudytojų E. K. ir G. B. parodymų matyti, kad jie narkotines medžiagas vartojo ir anksčiau (ne tik su A. G.), tame turėjo kelerių metų patirtį, nepilnametė G. B. mokėjo pati padaryti priemonę, skirtą kanapių rūkymui – „antį“, kurią pagamino ir šiuo atveju. Kaip nustatė apygardos teismas, nuteistojo A. G. dėl narkotinės medžiagos platinimo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad A. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė per griežtas bausmes, nes nuteistojo asmenybė ir jo padaryta veika nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnyje sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje sankcijose nustatytų itin griežtų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas A. G. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas padarytiems nusikaltimams ir nuteistojo asmenybei, neužtikrina bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. G. už padarytas nusikalstamas veikas, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje, skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas. Nustatydama laisvės apribojimo trukmę ir skirtiną įpareigojimą, teisėjų kolegija vertina aplinkybę, kad A. G. pagal liudytojų E. K. ir G. B. parodymus jau turi ilgesnę disponavimo narkotinėmis medžiagomis patirtį, ką rodo ir rastas marihuanos kiekis - 35,249 g, kuris nėra paaiškinamas vien epizodiniu vartojimu. Tad nors, viena vertus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo amžių, teigiamą charakterizavimą bei ankstesnių teistumų nebuvimą, A. G. suteiktina galimybė ateityje laikytis įstatymų neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kita vertus, laisvės apribojimo terminas už nusikalstamas veikas turi būti pakankamai ilgas, kad žadėtų pasiekti savo tikslą, kaip ir teismo skiriamas įsipareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:
A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
A. G. pagal BK 261 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.