Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.6; 21.10.3; 21.10.4

2024 m. balandžio 22 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. L., jos atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos R. L. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Šukštul 2024 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6389-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja Agata Šukštul 2024 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6389-2024, kuriuo R. L. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 800 Eur dydžio baudą taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio, užraktai už tai, kad ji 2024 m. vasario 12 d. 7.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pirmu blaivumo patikrinimu nustatyta 0,48 promilės (7.27 val.), antru blaivumo patikrinimu nustatytas 0,43 promilės (7.50 val.). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. 2024 m. kovo 14 d. Institucijoje gautas R. L. skundas.

3. 2024 m. kovo 22 d. skundas persiųstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

4. R. L., nesutikdama su ne teismo tvarka priimtu nutarimu, padavė skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimą, panaikinti jai paskirtas administracinio poveikio priemones. Skunde nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. padarė nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl 2024 m. sausio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimu jai paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė. Institucija, priėmusi nutarimą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybės ir paskyrė griežtą nuobaudą. R. L. su padarytu nusižengimu sutinka ir dėl to labai gailisi, tačiau Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, jog R. L. transporto priemonę vairavo tik įvertinusi visas aplinkybes kuriomis buvo vartojusi alkoholį: įvykio dienos išvakarėse išgėrė labai nedidelį kiekį (apie 200 ml) alkoholinio gėrimo (vyno), baigė vartoti apie 2.00 val., tačiau viso vakaro metu ji nieko nevalgė, prieš pradėdama vairuoti jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nejuto ir nesijautė esanti neblaivi, jos orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net nekilo mintis, kad ji galėtų būti neblaivi ar apgirtusi. Priešingu atveju (jeigu būtų jautusi bent menkiausius apsvaigimo požymius) ji apskritai niekur nebūtų vairavusi transporto priemonės. Atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija neįvertino svarbios aplinkybės, jog ji įvykio dienos ryte neplanavo ir nesiruošė niekur vairuot, tačiau 7.09 val. telefonu jai paskambino draugas, kuris dirba (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jo automobilis neužsiveda, netikėtai sugedo, todėl paprašė nuvežti jį į darbo vietą (darbo pamaina prasideda 7.30 val.) ir jis negali vėluoti. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į tai, jog ji galimai neįvertino visų susiklosčiusių aplinkybių, streso ir pervertino savo galimybes vairuoti transporto priemones, šiuos veiksmus atliko netyčia, ji niekada nevairuoja išgėrusi, nevairuoja chuliganiškai, nėra problemiška nei piktybiška. Dėl šio nusižengimo labai gailisi ir pergyvena, kad teko priimti tokį neteisingą ir iš pažiūros skubotą sprendimą. Ši situacija yra didžiulė pamoka jai ir artimiesiems. Nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne kryptingas siekis pažeisti įstatymą, jai buvo nustatytas lengvas 0,42 promilės (0,43 – 0,2 paklaida) apsvaigimas, kuris praktiškai neviršijo įstatymo nustatytos leidžiamos normos, nuo kurios atsiranda atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus, todėl natūralu, kad esant tokiai alkoholio koncentracijai, esant stresinėje būsenoje, žmogiškai ir sąžiningai klystant ji galėjo ir nepajausti, kad yra neblaivi ar apsvaigusi, o jeigu būtų jautusi, kad yra kažkiek neblaivi ar apsvaigusi – nebūtų vairavusi transporto priemonės. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Per visą vairavimo laikotarpį ji šiurkščių pažeidimų nėra padariusi, taip pat nėra teista, nėra priklausoma nuo alkoholio. Tikrinimo metu jokie išoriniai požymiai neidentifikavo, kad ji yra neblaivi. Ji niekada nebuvo bausta ar teista už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, transporto priemones vairuoja atsakingai ir drausmingai. Ji niekaip nepateisina tokio lengvabūdiško savo poelgio ir dėl to labai gailisi, savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ji pripažino iš karto po to, kai buvo sustabdyta ir jai buvo nustatytas neblaivumas policijos pareigūnų alkotesteriu. Šiuo metu R. L. yra bedarbė, tačiau intensyviai ieškosi darbo pretenduodama (siųsdama savo gyvenimo aprašymus) į įvairias darbo pozicijas. Prieš tai jos darbas buvo susijęs išimtinai su vairavimu, kadangi ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu su B vairavimo kategorijai priskiriamu mikroautobusu „Ford Transit“, buvusioje darbovietėje ji buvo vertinama, kaip kruopšti ir pareiginga bei atsakinga darbuotoja, turinti nepriekaištingą etiką ir moralines vertybes. Būsimas darbas (kuris yra susijęs išskirtinai su vairavimu) yra jos ir jos prižiūrimos močiutės pragyvenimo šaltinis. Taip pat vairuojant automobilį jai tektų vykti į savo darbo vietą ir atgal bei atlikti darbines funkcijas visoje Lietuvoje. Be teisės vairuoti turėjimo, būsimas darbines funkcijas būtų labai sunku arba neįmanoma atlikti. Netekusi teisės vairuoti transporto priemonių ji netenka savo būsimo vienintelio pajamų ir tuo pačiu savo ir savo prižiūrimos močiutės pragyvenimo šaltinio. Todėl, akivaizdu, jog jai taikant papildomą poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ji būtų neproporcinga. Netekusi teisės vairuoti transporto priemonių, ji netenka savo vienintelio pajamų ir tuo pačiu savo ir artimųjų pragyvenimo šaltinio. Be to, teisė vairuoti jai labai reikalinga ir padedant savo garbaus amžiaus ir pasiligojusiai močiutei, kurią ji prižiūri ir rūpinasi, turi nuolatos prižiūrėti ir jai padėti net elementariausiais buities, asmeninės higienos, mitybos ir kitais klausimais (nupirkti maisto ir kitų daiktų, nuvežti į gydymo įstaigas, reabilitacijas) (b. l. 46–54).

5. R. L. teismo posėdžio metu prašė jos skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad močiutė kartu su seneliu gyvena (duomenys neskelbtini), o ji nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba, darbas nuotolinis, tačiau jai nepatinka, norėtų dirbti darbą, panašų į tą, kurį dirbo anksčiau, taip pat planavo uogauti ir uogas vežti parduoti į (duomenys neskelbtini), papildomai dirbti „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, nes jai labai patinka vairuoti. Pripažįsta, kad 2024 m. vasario mėn., prieš Šv. Valentino dieną (duomenys neskelbtini) g. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vyko reidas, kurio metu buvo patikrintas jos neblaivumas. Nustebo pamačiusi alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, nes nesijautė neblaivi.

6. R. L. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis prašė skundą tenkinti.

7. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą, nes paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. R. L. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo, vairuodama automobilį būdama neblaivi, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažeidėjos patiriamos neigiamos pasekmės yra būtinas administracinės nuobaudos požymis, todėl tokių pasekmių atsiradimas savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Jei įprastos, neypatingos aplinkybės, būtų vertinamos kaip išskirtinės, dėl kurių asmeniui būtų skiriama mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda arba visai neskiriama, tai neleistų pasiekti tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas tokias sankcijas (b. l. 82–85).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Remiantis teismų praktika, „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas – tai riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022; 2022 m. sausio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-628/2022; 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).

9. Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nurodoma, kad fiksuodami tokio pobūdžio nusižengimus policijos pareigūnai paprastai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-489/2020, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 12 punktas). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12/2013).

10. R. L. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas su jame esančiu asmens paaiškinimu (b. l. 3–5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 36), sprendimas sustabdyti teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 42), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 27), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 16), alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas (b. l. 17) patvirtina, kad 2024 m. vasario 12 d. 7.27 val. (duomenys neskelbtini), R. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu 0,43 promilės neblaivumas. Teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

11. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. nesutinka su Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė (t. y. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė) yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).

12. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės nustatymo kriterijai įtvirtinti ANK 34 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš esmės tos pačios taisyklės taikytinos ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis) bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmę (ANK 34 straipsnio 4 dalis).

13. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimo, R. L. nedalyvavo priimant skundžiamą nutarimą. Teismo posėdžio metu R. L. patvirtino, kad surašant jai administracinio nusižengimo protokolą ji sutiko padariusi nusižengimą, kaltę pripažino, labai gailėjosi dėl įvykdyto, po to ji Institucijai pateikė prašymą, ir kaip nuobaudos alternatyvą sutiko su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 21–25), todėl jai paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam įstatyme numatytam terminui, įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 39–41), gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymui, kuriuo prašoma nusprendus netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 21–25), todėl daroma išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nepažeidė ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalies nuostatų, R. L. pritaikyta mažiausia įmanoma valstybės prievartos priemonė.

14. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018, 10 punktas), o 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai suteikė galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, R. L. sutikus pateiktu Institucijai 2024 m. vasario 26 d. prašymu (b. l. 21–25). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad teikiant šį prašymą, buvo aptarta su kliente galimybė, kad netenkinus pirmojo reikalavimo, gali būti taikomas antrasis. R. L. patvirtino, kad prašymas pateiktas jo atstovo, jai buvo žinoma, ko prašoma, sutiko, kad šis dokumentas būtų teikiamas į administracinio nusižengimo bylą .

15. Galimybė teismui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos visiškai neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas).

16. Skunde nurodomos aplinkybės: R. L. teisę vairuoti turi, per pastaruosius penkerius metus yra bausta už kitus administracinius nusižengimus, kurie susiję su transporto priemonių vairavimu (b. l. 28–33), nuo 2023 m. balandžio 18 d. registruota kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 6), savarankiškai ieškosi darbo (b. l. 15, 18, 34, 37), buvęs darbdavys ją teigiamai charakterizuoja (b. l. 35), prižiūri garbaus amžiaus savo močiutę (b. l. 7), Institucijos paskirta 800 Eur bauda nesumokėta (b. l. 28–33), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šie duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, skirdamas administracinio nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021, 10 punktas). Asmens gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo įvertintas skundžiamu nutarimu ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėti vien dėl to, kad R. L. gailisi padariusi administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nors R. L. nustatytas neblaivumas nedaug viršija ribą, nuo kurios asmenims draudžiama vairuoti, bet, ji vairavo miesto ribose, kur neabejotinai pirmadienio rytą 7.27 val., prieš įprastą darbo ir moksleivių mokslo dieną, būna intensyvus tiek automobilių, tiek pėsčiųjų, tame tarpe ir moksleivių, eismas. Teismo vertinimu, neigiami padariniai nekilo, nes policijos pareigūnai laiku užkardė administracinį nusižengimą.

17. Aplinkybė, kad R. L. gailisi, pripažino savo kaltę, pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriame išsamiai išdėstė visas jai aktualias aplinkybes ir jos patiriamus nepatogumus bei išgyvenimus, nors ir rodo jos polinkį keistis ir daryti išvadas dėl padaryto administracinio nusižengimo, savaime nėra išskirtinė, nepaisant to kad asmuo anksčiau dirbo ir buvo teigiamai charakterizuojamas, o šiuo metu intensyviai ieško darbo, o taip pat prižiūri ir slaugo artimą jai asmenį – garbaus amžiaus močiutę. Be abejo, praradus teisę vairuoti, jai reikės išklausyti mokymus apie alkoholio žalą ir tai atliks prevencinę funkciją, ir pažymėtina, kad teisminėje praktikoje tai vertinama kaip kiekvieno administracinį nusižengimą padariusio asmens pareiga užtikrinant, kad toks teisei priešingas elgesys nepasikartos ateityje, ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-49-1121/2022, 25 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-935/2022, 20 punktas).

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam transporto priemonės vairavimas būtinas siekiant nuvykti į/iš darbo, pasirūpinti artimaisiais, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo konkrečiu atveju R. L. sustabdžius teisę vairuoti, ji jau nedirbo, tačiau neturėdama teisės dirbti įsidarbino, toliau prižiūri savo garbaus amžiau ir sveikatos negalavimų turinčius senelius. Skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Todėl asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, rūpintis artimaisiais, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 22 punktas). Taigi teisės vairuoti praradimas (taikomi teisės vairuoti kelių transporto priemones apribojimai) yra jų pačių kaltų veiksmų neigiamas rezultatas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021, 21 punktas).

19. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjo prašymą ir visiškai neskyrė arba sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato teisę, o ne pareigą netaikyti administracinio poveikio priemonės.

20. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. L. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. R. L. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams su draudimu dvylika mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamos R. L. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Šukštul 2024 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6389-2024 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.