Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-194-576/2024 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00098-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6.; 16.9.6; 21.11.10 (S)

2024 m. birželio 14 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Šukštul 2024 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-6389-2024 paliktas nepakeistas ir R. L. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2024 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6389-2024 R. L. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, nes ji 2024 m. vasario 12 d. 7.27 val. Švenčionių rajono sav., Švenčionys, Vilniaus g., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pirmą kartą patikrinus blaivumą nustatyta 0,48 promilės (7.27 val.), o antru blaivumo patikrinimu nustatyta 0,43 promilės (7.50 val.). Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6389-2024, R. L. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas iš dalies pakeisti Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimą, panaikinti R. L. paskirtas administracinio poveikio priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi jo skundas atmestas, o Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. R. L., nesutikdama su priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir pakeisti Institucijos priimtą sprendimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

3.1. Apeliaciniame skunde pacitavus įstatyminį reglamentavimą teigiama, kad administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tam tikrus atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma; atitinkamai manoma, kad R. L. inkriminuotas nusižengimas nebuvo padarytas tyčia, kryptingai, o labiau dėl netyčinio neatsargumo, sąžiningai klystant. Skunde nurodoma, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir apylinkės teismo nutartimi paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui – šešiems mėnesiams bei netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

3.2. Apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino R. L. nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitus svarbius duomenis šioje byloje. Jokie išoriniai požymiai nerodė, kad R. L. buvo neblaivi ar apsvaigusi; R. L. koordinacija ir orientacija buvo puiki; nuo jos nesklido joks alkoholio kvapas. Akivaizdu, jog kryptingos tyčios ar itin didelio neatsargumo sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio R. L. neturėjo ir to nesiekė. Per visą vairavimo laikotarpį R. L. šiurkščių pažeidimų nėra padariusi, taip pat nėra teista, neturi priklausomybės alkoholiui.

3.3. Nurodoma, kad R. L. transporto priemonę vairavo tik įvertinusi visas aplinkybes, esant stresinėje būsenoje, ji nesiekė ir nenorėjo padaryti nusižengimo – įvykio dieną apskritai neplanavo važiuoti automobiliu. Įvykio dieną apie 7.09 val. telefonu jai paskambino draugas M. M. (M. M.), kuris dirba vyr. ugniagesiu; jis pasakė, kad jo automobilis neužsiveda, paprašė jos pagalbos nuvežant jį į darbo vietą, nes jo darbo pamaina prasideda 7.30 val. ir jis negali vėluoti. R. L. žinojo, kad nakties metu buvo vartojusi alkoholį, tačiau labai nedidelį jo kiekį. Atsikėlusi ji nespėjo nieko pavalgyti ar atsigerti, tačiau prieš pradedant vairuoti automobilį ji jautėsi gerai. Vis dėlto, važiuojant iki draugo ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Taigi, R. L. sprendimą vairuoti priėmė tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms ir veikdama stresinėje būsenoje, norėdama padėti draugui.

3.4. Apeliaciniame skunde pastebima, kad R. L. nebuvo sustabdyta dėl to, jog automobilį vairavo pažeisdama KET ar keldama pavojų kitų saugumui – tuo metu vyko policijos pareigūnų planinis patikrinimas, kurio metu buvo stabdomos visos transporto priemonės. Teigiama, kad įvykio dieną eismas nebuvo intensyvus, R. L. buvo sustabdyta miesto pakraštyje, kur pėsčiųjų taip pat nėra daug. Teismas padarė netinkamą išvadą, kad neabejotinai pirmadienio rytą 7.27 val., prieš įprastą darbo ir moksleivių mokslo dieną, būna intensyvus tiek automobilių, tiek pėsčiųjų, tame tarpe - ir moksleivių, eismas.

3.5. Toliau skunde nurodoma, kad R. L. išvakarėse išgėrė labai nedidelį kiekį (apie 200 ml) alkoholinio gėrimo (vyno), alkoholį vartoja labai retai. Vartoti alkoholinį gėrimą R. L. baigė įvykio dieną apie 2.00 val. Pastebima, kad R. L. įvykio išvakarėse nieko nevalgė. Be to, prieš pradedant vairuoti transporto priemonę R. L. nesijautė esanti neblaivi, jos orientacija, koordinacija buvo puiki. Dėl to R. L. net neįtarė, kad transporto priemonę vairuos neblaivi.

3.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad neigiami padariniai nekilo, nes pareigūnai laiku užkardė administracinį nusižengimą. Atkreipiamas dėmesys, kad R. L. nesukėlė žalos, KET pažeidimų nepadarė - šios aplinkybės svarbios sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą (tai pabrėžiama ir Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-348/2024).

3.7. Skunde nurodoma, kad R. L. buvo nustatytas lengvas (0,42 promilės) neblaivumo laipsnis ir praktiškai neviršijo įstatymo nustatytos leidžiamos normos, nuo kurios atsiranda atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus (atsakomybę užtraukiantis neblaivumas viršijo vos 0,02 promiles). Akivaizdu, kad esant tokiai alkoholio koncentracijai, stresinėje būsenoje, sąžiningai klystant R. L. galėjo ir nepajausti, kad yra neblaivi ar apsvaigusi. Be to, pareigūnai, fiksavę R. L. padarytą nusižengimą, išorinių neblaivumo požymių neužfiksavo. Taip pat teigiama, kad pirmo neblaivumo patikrinimo metu (jis atliktas prieš 23 minutes) R. L. buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, per tokį trumpą laiką toks alkoholio koncentracijos mažėjimas išpūstame ore įrodo, kad ji vartojo silpną alkoholinį gėrimą, jo buvo išgėrusi nedidelį kiekį, kad alkoholį vartojo prieš pakankamai ilgą laiką. Alkotesteriu jai nustatytas neblaivumo laipsnis, įvertinus visas alkoholio vartojimo aplinkybes, neįrodo R. L. tikrojo apsvaigimo laipsnio. Nurodoma, kad nors ši aplinkybė R. L. atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį nei rūšinį atsakomybės pavojingumą.

3.8. Teigiama, kad R. L. niekada nebuvo bausta ar teista už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, ji turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, transporto priemones vairuoja drausmingai, atsakingai, ji neturi priklausomybės alkoholiui. Teigiama, kad net minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

3.9. Nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, kad nėra pagrindo R. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir nurodoma teismų praktika, kurioje pažymėta, jog asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliama naštą jam bei jo artimiesiems (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023). Teigiama, kad teismas, nurodydamas, jog šioje byloje nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Apylinkės teismas netinkamai vertino pacituotą teismų praktiką, išrinko tik tam tikrus teiginius, tačiau nevertino bylų konteksto, jose nustatytų faktinių aplinkybių (teismo cituotos bylos: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-49-1121/2022, 25 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-935/2022, 20 punktas). Teismo pacituotose bylose administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys buvo kur kas labiau apsvaigę nei nagrinėjamoje byloje trauktinas asmuo (R. L.), jų asmenybes charakterizuojantys duomenys ir bylose esantys duomenys akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ir aplinkybių. Šioje byloje turėtų būti vertintina apeliacinės instancijos teismų nagrinėjamose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023; Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-348/2022) esančios aplinkybės. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir cituodamas aukštesnės instancijos teismų priimtas nutartis, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos, susijusios su precedentų paisymu, teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Toliau skunde cituojamos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, teismų praktika, analizuojanti šias nuostatas.

3.10. Papildomos poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų neproporcingas padarytam nusižengimui ir varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisė vairuoti transporto priemones R. L. yra gyvybiškai reikalinga dėl jos būsimo darbo specifikos, turimų įsipareigojimų, šeimyninių aplinkybių bei jos pasiligojusių ir garbaus amžiaus senelių priežiūros. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3.11. Nurodoma, kad prieš įvykį R. L. darbas buvo susijęs išimtinai su vairavimu, nes ji dirbo UAB A kurjeriu su B vairavimo kategorijai priskiriamu mikroautobusu. Atitinkamai šiuo metu ieškant darbo R. L. gyvenimo aprašymą yra pateikusi ir analogiška veikla užsiimančioms įmonėms. Būsimas darbas (kuris yra susijęs išskirtinai su vairavimu) yra R. L. ir jos prižiūrimos močiutės pragyvenimo šaltinis. Taip pat vairuojant automobilį jai tektų vykti į savo darbo vietą ir atgal bei atlikti darbines funkcijas visoje Lietuvoje. Net ir šiuo metu darbdaviai R. L. kandidatūros nevertina kaip tinkamos, nes R. L. negali vairuoti transporto priemonių. Pastebima, kad R. L. kiekvienais metais renka miško gėrybes (uogas) ir turėdama ilgametę šio amato patirtį turi sukaupusi nuolatinių klientų ratą, kuriems šias miško gėrybes pristato į Vilniaus miestą. Be to, ji buvusioje darbovietėje buvo vertinama kaip kruopšti ir pareiginga bei atsakinga darbuotoja, turinti nepriekaištingą etiką ir moralines vertybes.

3.12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. L. močiutė S. L. yra garbingo amžiaus, jos močiutė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jai nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl R. L. močiutei ypatingai reikalinga pagalba padedant jai nuvykti į gydymo ir reabilitavimo įstaigas, be to, būtina pagalba apsirūpinti maistu, kitomis reikalingomis priemonėmis, vaistais. Būtent R. L. rūpinasi savo seneliais.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas (toliau – ir atstovas) prašo apeliantės R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teismo posėdyje išklausė R. L. ir jos atstovą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi įstatymu, vidiniu įsitikinimu, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas detaliai nurodė skundo argumentus, dėl jų išdėstė motyvus. Tai, kad R. L. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismo išvadomis savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

4.2. Atsiliepime teigiama, kad R. L. pripažino kaltę ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, dėl ko jai buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde aptariamas administracinio nusižengimo subjektyvus požymis – kaltė būtent administracinio poveikio priemonių taikymo kontekste – R. L. neginčija jai paskirtos nuobaudos, pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

7. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje R. L. surašytas už tai, kad ji 2024 m. vasario 12 d. 7.27 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės (antru neblaivumo patikrinimo metu). Nutarimu jai paskirta 800 Eur dydžio bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui.

8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, kurią ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę tikslinga taikyti, reikia įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, uždraudžiant R. L. vairuoti transporto priemones minimaliam 6 mėnesių terminui ir uždraudžiant minimaliam 1 metų (12 mėnesių) terminui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

9. Apeliaciniame skunde nemažai išdėstyta R. L. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, susijusių su tuo, kad ji niekada nebuvo bausta ar teista už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, būtinu poreikiu važiuoti automobiliu įvykio dieną (reikėjo padėti draugui), pabrėžiama, kad R. L. besąlygiškai padeda močiutei, kad jos darbinės kompetencijos išskirtinai susijusios su vairavimu, kad nebuvo nustatyti jokie išoriniai R. L. neblaivumo požymiai. Skunde ne kartą nurodyta, kad R. L. gėrė tik mažą kiekį vyno, alkoholį baigė vartoti apie 2.00 val., kad ji yra drausminga vairuotoja, niekam nesukėlė grėsmės. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“, daro išvadą, kad nemaža dalis apeliaciniame skunde nurodytų argumentų prieštarauja objektyviems bylos įrodymams. Šie įrodymai yra:

1) 2024 m. vasario 12 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas R. L. paaiškinimas, t. y. ji nurodė, kad apie 3.00 val. nakties išgėrė degtinės, nes buvo depresijoje; neplanavo vairuoti, tačiau ryte pasikeitė aplinkybės ir 7.00 val. ji vairavo automobilį; sutinka su jai nustatytu neblaivumo laipsniu, dėl įvykio labai gailisi. Taigi, nors R. L. gailėjosi dėl įvykio nuo jo padarymo momento, visgi, šis įrodymas parodo, kad R. L. negėrė tik vyno, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Akivaizdu, kad šie alkoholiniai gėrimai ypač skiriasi turimais laipsniais, todėl degtinės vartojimas naktį ir vairavimas ryte (7.27 val.) neigiamai apibūdina R. L..

2) Neblaivumo nustatymo akte (2024 m. vasario 12 d. 07.30 val.) užfiksuoti R. L. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), taip pat užfiksuota, kad R. L. nurodė vartojusi alkoholį prieš 4-5 valandas. Su tikrinimo rezultatais R. L. sutiko. Teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pabrėžta, kad jokių išorinių neblaivumo požymių R. L. nebuvo nustatyta, taigi, šis skundo argumentas vėlgi neatitinka bylos įrodymų turinio.

3) Apeliaciniame skunde ne kartą akcentuota, kad R. L. nėra bausta ar teista už tokio pobūdžio veikas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad be nagrinėjamo administracinio nusižengimo R. L. yra padariusi dar 8 administracinius nusižengimus ir visi jie susiję su transportu ir kelių ūkiu.

4) Bylai pateikta specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma, kurioje iš tiesų nurodyta, kad S. L. nustatytas specialus nuolatinės (neterminuotos) slaugos poreikis, tačiau slauga R. L. močiutei nustatyta nuo (duomenys neskelbtini), t. y. maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, šios aplinkybės R. L. buvo žinomos iki įvykio, tačiau ji vis tiek nusprendė vairuoti transporto priemonę. Nepaisant nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad vien kito asmens priežiūra (jei tokia iš tikrųjų egzistuoja) nėra ta išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu turėtų būti svarstomas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo. Apie tai pasisakyta ir skundžiamoje nutartyje.

5) Byloje yra ir R. L. draugo ugniagesio M. M. darbo grafikas, tačiau tai nekeičia teismo išvadų, nes: 1) M. M. galėjo susisiekti su bet kokiu kitu asmeniu ir paprašyti paslaugos nuvežti jį į darbą; 2) priežastis, dėl kurios M. M. reikėjo pavežti, nėra išskirtinė (pavyzdžiui, susijusi su nelaimingu atsitikimu). R. L. yra suaugusi ir ji turi pati nuspręsti, ar gali atitinkamus asmenis kur nors vežti praėjus 4-5 valandoms po degtinės (o skunde nurodoma – vyno) išgėrimo. Ši situacija nebuvo kažkuo išskirtinė, tačiau R. L., teismo vertinimu, neatsakingai nusprendė, kad ji veš savo draugą į darbą anksti ryte, kai įprastai eismo srautas yra didesnis, nesvarbu, kokioje miesto dalyje.

10. Skunde nurodomas aplinkybes, kad R. L. nesuvokė, jog yra neblaivi, nes vartojo alkoholį anksčiau, vertinti jos naudai nėra jokio pagrindo. Kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivymo momento įgyvendinimu. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra prieinamas alkotesterio įsigijimas, taip pat yra nemažai įmonių, užsiimančių šių prietaisų kalibravimu (prietaiso tikslumo suderinimu), tačiau R. L. jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį nesiėmė, nors, akivaizdu, suvokė vartojusi alkoholį (remiantis apeliaciniu skundu, maždaug prieš 5 valandas). Todėl aplinkybė, kada R. L. vartojo alkoholį, nelemia situacijos išskirtinumo ir neturi esminės įtakos nei sprendžiant specialiosios teisės atėmimo klausimą, nei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, panaikinimą, tuo labiau, esant neabejotiniems duomenims, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

11. Skunde R. L. nurodo, jog teismas neįvertino to, kad policijos pareigūnai, sustabdę ją, neužfiksavo, kad ji būtų vairavusi įtartinai, t. y. kėlusi grėsmę savo vairavimu kitiems, ji nepažeidė jokių kitų KET nuostatų. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog vairuodama neblaivi R. L. nepadarė jokių kitų KET pažeidimų, nedaro jos įvykdyto nusižengimo mažiau pavojingu ir jos nepateisina. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė asmeniui kyla už įvykdytus KET pažeidimus ir jeigu vairuojant automobilį neblaiviai R. L. būtų padaryti kiti KET pažeidimai, tai ir atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas atitinkamai.

12. Nors apeliantė skunde nurodo teismų praktiką, teigdama, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau pastebėtina, kad nurodytose nutartyse nėra analogiškos situacijos. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje buvo padaręs tik du administracinius nusižengimus, gyveno su neįgaliu broliu, taigi, šios aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos, be to, administracinio poveikio priemonės šioje byloje nebuvo panaikintos; Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-348/2022 taip pat nuspręsta nepanaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonių (jų terminas identiškas šioje byloje nustatytiems terminams).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kai teismas tenkino pažeidėjo skundą ir visiškai neskyrė arba sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato teisę, o ne pareigą netaikyti administracinio poveikio priemonės. Toliau įvertinus apeliantės kritikuojamą ir skundžiamoje nutartyje išdėstytą teismų praktiką matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-49-1121/2022 teismas sprendė, jog nustatyti administracinio poveikio priemonių terminai yra tinkami, šioje byloje teismas pasisakė ir dėl aplinkybių, analogiškų šiai bylai (pavyzdžiui, dėl to, kad pareiga rūpintis šeimos nariais nelemia administracinio poveikio priemonių panaikinimo (25 punktas); Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-935/2022 taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog asmuo jautėsi blaivus, nelemia administracinio poveikio priemonių taikymo pažeidėjui panaikinimo (17 punktas), kt. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šia ir kita skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika bei nepažeidė apeliantės cituotos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose.

14. Aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti R. L. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, ar jos netaikyti, nėra pagrindo. Byloje nustatytos bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina nusižengimą padariusią apeliantę, tik leidžia daryti išvadą, jog R. L. buvo pagrįstai nustatyti minimalūs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminai.

15. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą R. L. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi, administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.