Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-256-945/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-29
Bylos Nr.: e2-256-945/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00219-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bartninkas
Ieškovas: mažosios bendrijos „Ameriturtas“
Atsakovas: N. S., M. S., E. M., uždarosios akcinės bendrovės „Statybų namai“, A. V., J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“
Advokatai: Eglė Jagelienė, Zigmas Pečiulis, Audrius Bandzaitis, Ramūnas Širvys, Paulius Žiūkas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-256-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00219-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ atstovams advokatui Ramūnui Širviui, advokatui Gilbertui Kinderevičiui, advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

atsakovams N. S., M. S. ir jų bei atsakovų E. M., uždarosios akcinės bendrovės „Statybų namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Technikos namai“ atstovams advokatei Eglei Jagėlienei, advokatui Zigmui Pečiuliui,

atsakovui A. V. ir jo bei atsakovo J. R. atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ ieškinį atsakovams N. S., M. S., E. M., A. V., J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ameriturtas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu, kurio reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje tikslino, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1 672 097,35 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra iš juridinių asmenų registro po bankroto procedūros išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naras“ kreditorė, perėmusi teises į ieškinio sumai lygų UAB „Naras“ bankroto procedūrų metu nepatenkintą AB banko „Snoras“ kreditorinį reikalavimą. Atsakovai N. S., M. S. ir E. M. nuo 2007 m. vasario 27 d. iki bankroto procedūros iniciavimo buvo UAB „Naras“ akcininkai, bendrovės vadovu iki 2011 m. spalio 21 d. buvo atsakovas A. V., nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. – atsakovas J. R., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. – atsakovas N. S. Pagrindinė UAB „Naras“ komercinė – ūkinė veikla nuo pat jos įsteigimo buvo mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. Šalia savo įprastinės veiklos bendrovė 2007 m. pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kuriam finansuoti iš AB banko „Snoras“ gavo 16 mln. Lt kreditą. Kredito grąžinimo terminas (2008 m. spalio 24 d.) papildomais susitarimais buvo keturis kartus pratęstas ir suėjo 2012 m. balandžio 1 d. UAB „Naras“ 2012 m. balandžio 24 d. raštu informuota apie kredito sutarties nutraukimą, 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei inicijuotas neteisminis bankrotas. Bankroto administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitos, kurioje pažymima, kad UAB „Naras“ valdymo organo nariai (vadovai) ir dalyviai (akcininkai) tikėtina suderintais veiksmais ir/ar neveikimu nuo 2010 m. kryptingai pradėjo mažinti bendrovės veiklą, pelningą jos dalį perkeldami į 2010 m. liepos 10 d. įsteigus du naujus ūkio subjektus – atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, pagrindu kreiptasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Neteisminio bankroto procedūrų metu patvirtintą 1 672 097,35 Eur AB banko „Snoras“ kreditorinį reikalavimą perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o vėliau ieškovė. 2020 m. sausio 24 d. kreditoriai priėmė sprendimą dėl UAB „Naras“ veiklos pabaigos. Pasibaigus bankroto procesui ieškovė, kaip įmonės kreditorė, kurios reikalavimai nebuvo patenkinti, įgijo teisę reikšti reikalavimą atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo. Būtent nuo sprendimo dėl UAB „Naras“ pabaigos priėmimo skaičiuotinas senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Reikalavimus UAB „Naras“ dalyviams ieškovė nurodo reiškianti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalies, o bendrovės vadovams – CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Neteisėtus veiksmus ieškovė nurodė siejanti su aplinkybėmis, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įvardintomis kaip nulėmusiomis bankroto pripažinimą tyčiniu. Ieškovės tvirtinimu, tokiu atveju tiek kaltė, tiek ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, yra preziumuojami, o žalos dydis sietinas su nepatenkinta kreditoriaus finansinių reikalavimų dalimi, todėl byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo įrodinėjimo pareiga (įstatyminės prezumpcijos nuginčijimas) tenka atsakovams. Solidariąją atsakomybę atsakovams ieškovė prašo taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalies (bendrininkavimo) pagrindu. Reikalavimą solidariąją atsakomybę taikyti ir atsakovių UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atžvilgiu ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo grindžianti veiksmų suderinamumu, kryptingumu perkeliant pelningą UAB „Naras“, bendra tarpusavyje susijusių asmenų veiklos visuma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovai A. V. ir J. R. prašo ieškinį kiekvieno iš jų atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat kaip neįrodytą. Atsiliepime akcentuojama, kad ieškovė įsteigta tik 2019 m., atsakovams apie ieškovę nieko nežinoma. Ieškovė nepateikė kreditorinio reikalavimo perėmimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovų vertinimu, sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties UAB „Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu įsiteisėjimo. Ieškiniu ieškovė nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą byloje perkelti atsakovams. Nors atsakovai yra buvę UAB „Naras“ vadovais, ieškinyje nenurodyti jokie konkretūs kiekvieno iš jų veiksmai, susiję su tyčiniu bankrotu ar žalos ieškovei padarymu. UAB „Naras“ bankrotą nulėmė ekonominė krizė ir nepasiteisinęs nekilnojamojo turto projektas. Be to, tuo metu, kai kiekvienas iš atsakovų paliko UAB „Naras“ vadovo pareigas, bendrovė buvo moki, terminas AB banko „Snoras“ suteiktam kreditui grąžinti nebuvo suėjęs.

4. Atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovai N. S., M. S. ir E. M. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai M. S. ir E. M. UAB „Naras“ veikloje iš esmės nedalyvavo, bendrovės akcininkais tapo paveldėdami dalį bendrovės akcijų. Nors procesiniais teismų sprendimais UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kartu buvo konstatuota, kad pagrindinis bankrotą lėmęs veiksnys buvo nepasisekęs investicinis projektas, veiklos perkėlimą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą įvardijus kaip papildomus veiksnius. Dėl nurodytos priežasties civilinė atsakomybė už minėtus sprendimus atsakingų asmenų atžvilgiu galėtų būti taikoma tik konstatavus priežastinio ryšio sąlygą. Be to, būtina įvertinti ir paties kreditoriaus (AB banko „Snoras“) sprendimų tiek suteikiant kreditą, keičiant kredito sutarties sąlygas, tiek nutraukiant sutartį ir inicijuojant bankroto procedūras reikšmę. Pratęsiant kredito grąžinimo terminus buvo siekiama turto realizavimo palankiausiomis sąlygomis, tačiau didinamos palūkanos ir finansinių srautų suvaržymai turėjo neigiamos įtakos su nekilnojamojo turto projektu nesusijusiai UAB „Naras“ veiklos daliai. UAB „Naras“ atstovavę vadovai ir dalyviai santykiuose su banku siekė maksimalaus bendradarbiavimo, teikė veiklos ataskaitas, nesulaukdami jokių pretenzijų. Aplinkybę, kad ieškovės pozicija, jog naujai įsteigtose bendrovėse, kuriomis, ieškovės tvirtinimu, buvo slapčia pasinaudota veiklos daliai perkelti, neatitinka tikrovės, patvirtina faktas, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiskaitomosios banko sąskaitos buvo atidarytos būtent AB banke „Snoras“. Pretenzijos kilo tik bankui bankrutavus ir reikalavimo teises perėmus pasipelnyti siekiantiems asmenims. Atsakovo N. S. geranoriškumą patvirtina tiek faktas, kad jis savo lėšomis finansavo UAB „Naras“ veiklą, tiek aplinkybė, jog jis UAB „Naras“ bankroto procedūrų eigoje atsisakė savo kreditorinio reikalavimo. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata, įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims, įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d. ir ginčo santykiams netaikytina. Atsakovai N. S. ir E. M. nebuvo UAB „Naras“ vadovais, todėl jų atžvilgiu atsakomybė negali būti taikoma ir pagal CK 2.87 straipsnį, o reikalaudama taikyti CK 2.50 straipsnį ieškovė neįvardija jokių neteisėtų jų, kaip bendrovės dalyvių, veiksmų ar sprendimų. Priežastinio ryšio tarp veiksmų, kurie įvertinti kaip neteisėti, ir žalos, kuri siejama su AB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo nepatenkinimu, egzistavimą paneigia aplinkybė, kad su finansiniais sunkumais UAB „Naras“ susidūrė dar 2008 m., pardavimo pajamų mažėjimas, prastėjantys trumpalaikio turto rodikliai buvo nuoseklus ir ilgalaikis procesas, kurio neįtakojo nei UAB „Statybų namai“, nei UAB „Technikos namai“ veikla. Net ir pridėjus šių įmonių pelną nebūtų padengtas UAB „Naras“ nuostolis. Be to, nuo 2011 m. bendra UAB „Naras“ kreditorinių reikalavimų suma sumažėjo apie 2 mln. Lt, nors turto apimtis mažėjo minimaliai, dalį UAB „Naras“ įsipareigojimų perėmė būtent naujai įsteigtos įmonės, todėl veiklos perkėlimas ne tik neatnešė žalos, bet tapo naudingu su finansiniais sunkumais susiduriančiai bendrovei. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad ieškovės pozicija dėl solidarios atsakovų atsakomybės, esant įvardintiems skirtingiems jos pagrindams, yra nepagrįsta, ieškovei tenka pareiga individualizuoti tiek neteisėtus veiksmus, tiek kiekvieno atsakovo veiksmais padarytą žalą. Be to, ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimo teisę. Vien aplinkybė, kad ieškovė pati neteisminės bankroto procedūros metu pasitvirtino save UAB „Naras“ kreditore, nėra pakankamas reikalavimo teisę patvirtinantis įrodymas.

5. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės buvo įsteigtos 2010 m. birželio 3 d., įregistruotos 2010 m. liepos 10 d. Bendrovių steigėju ir pradiniu akcininku buvo atsakovas N. S., 2011 m. gruodžio mėn. dalį akcijų perleidęs savo vaikams atsakovams M. S. ir E. M., kurie naujai įsteigtų bendrovių veikloje nedalyvavo. Atsakovės su UAB „Naras“ nekonkuravo, jų steigimo tikslas buvo minimizuoti neigiamų nuostolingos UAB „Naras“ veiklos padarinių naštą. Apie bendrovių steigimą buvo žinoma pradiniam kreditoriui AB bankui „Snoras“, kadangi būtent šiame banke buvo atidarytos bendrovių sąskaitos. Prekių atsargos, kasos aparatai, kitas turtas buvo ne perimtas, o įsigytas rinkos kainomis, gautas lėšas panaudojant atsiskaitymui su kreditoriais. Dalis prekių buvo nelikvidžios, užsistovėję, asortimentas buvo neatnaujinamas, todėl prekės buvo praradę komercinį patrauklumą, jų realizavimas buvo galimas tik sumaišius su atnaujintu asortimentu. Net ir šios priemonės nebuvo veiksmingos, dalis prekių taip ir liko nerealizuota. Patalpos, kuriose buvo vykdoma veikla, priklausė UAB „Didma“, tik dalį šių patalpų naudojo UAB „Naras“. Po UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo šios bendrovės veiklą vykdė ne tik dalyje patalpų, kurias iki tol nuomojosi UAB „Naras“, bet ir papildomose, UAB „Naras“ nenaudotose patalpose. Prekės ženklas „Namai“, kuriuo buvo pavadintas prekybos centras, taip pat priklausė ne UAB „Naras“, bet UAB „Didma“. Neteisingi ir ieškinio teiginiai dėl atsakovių pasinaudojimo UAB „Naras“ reputacija. Ši reputacija buvo sušlubavusi dar iki atsakovių įsteigimo, UAB „Naras“ nebepajėgė vykdyti prekybinės veiklos, todėl atsakovių steigimu buvo siekiama mažinti UAB „Naras“ skolas. Nei UAB „Statybų namai“, nei UAB „Technikos namai“ negali būti pripažinti atsakingais už UAB „Naras“ bankrotą ar likusius nepatenkintus šios bendrovės kreditorių reikalavimus, todėl negali būti vertinamos kaip subsidiariai atsakingos UAB „Naras“ kreditoriams. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie galimai neteisėtais UAB „Statybų namai“ ar UAB „Technikos namai“ veiksmais UAB „Naras“ ar jos kreditoriams padarytą žalą. Priešingai, naujai įsteigtos bendrovės perėmė 211 271,90 Lt UAB „Naras“ mokestinę nepriemoką, su 9–10 proc. antkainiu nupirko iš UAB „Naras“ prekių už 1 919 533,34 Lt, kai pati UAB „Naras“ 2011 m. dėl būtinybės perkainoti prekių likučius patyrė 454 000 Lt nuostolių. Daliai darbuotojų perėjus į naujai įsteigtas įmones UAB „Naras“ sutaupė 284 750,96 Lt išeitinėms išmokoms, dėl sumažintų prekybinės veiklos apimčių sutaupė apie 500 000 Lt veiklos sąnaudų. UAB „Naras“ pardavimų pajamos ženkliai krito dar iki UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo (2009 m. fiksuotas 40 proc. kritimas), panašia apimtimi mažėjo ir prekių likučiai, bendrovei trūko apyvartinių lėšų, 2010 m. tipinės veiklos nuostoliai sudarė 117 315 Lt, t. y. įmonės savarankiškai vykdyti prekybinės veiklos nebeturėjo galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

6. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad 1991 m. įsteigtos (UAB „Naras“ registracijos pažymėjimas, ieškinio 1 priedas) ir 2006 m. į uždarąją akcinę bendrovę pertvarkytos (UAB „Naras“ įstatai, ieškinio 1 priedas) UAB „Naras“ vieninteliu akcininku (2 500 vnt. akcijų) iki 2007 m. vasario 27 d. buvo atsakovas N. S., nuo 2007 m. vasario 27 d. dalį akcijų (po 469 vnt.) paveldėjimo būdu po atsakovo N. S. sutuoktinės ir atsakovų M. S. ir E. M. motinos mirties įgijo atsakovai M. S. ir E. M. (paveldėjimo teisės liudijimo išrašas, atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 1 priedas; UAB „Naras“ akcininkų sąrašas, ieškinio 2 priedas), bendrovės vadovu iki 2011 m. spalio 21 d. buvo atsakovas A. V., nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. – atsakovas J. R., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. – atsakovas N. S. (Juridinių asmenų registro išrašas su istorija, ieškinio 3 priedas).

7. Nėra ginčo ir dėl to, kad pagrindinė bendrovės veikla buvo mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis, iki kol 2007 m. buvo pradėtas vystyti gyvenamųjų namų statybos projektas, kurio finansavimui pasitelktas AB bankas „Snoras“, įsipareigojęs laikotarpiui iki 2008 m. rugsėjo 24 d. suteikti iki 16 mln. Lt kreditą (2007 m. balandžio 16 d. paraiška kreditui, ieškinio 4 priedas, 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis, ieškinio 5 priedas), jog bendrovė laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko kredito sutarties sąlygos buvo keletą kartų keičiamos papildomais susitarimais tiek kapitalizuojant palūkanas, tiek pratęsiant kredito grąžinimo terminus (2008 m. rugpjūčio 11 d. susitarimu – iki 2009 m. lapkričio 24 d., 2009 m. liepos 9 d. susitarimu – iki 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. gegužės 4 d. susitarimu – iki 2011 m. balandžio 1 d., 2011 m. gegužės 9 d. susitarimu – iki 2012 m. balandžio 1 d.), tiek ir sprendžiant veiklos finansavimo pardavus dalį nekilnojamojo turto objektų klausimą (papildomi susitarimai, ieškinio 6–8, 10–12 priedai), kol galiausiai 2012 m. balandžio 24 d. kredito sutartis buvo nutraukta (ieškinio 13 priedas) ir liko nepadengtas 13 544 282,57 Lt kreditorinis reikalavimas (ieškinio 14 priedas).

8. Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai taip pat atskleidžia, kad UAB „Naras“ kreditorių 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu buvo inicijuota neteisminio bankroto procedūra (ieškinio 15 priedas), 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administratoriaus galutinė ataskaita su ieškinio sumai lygiu ieškovės kreditorinio reikalavimo, perimto iš UAB „Baltijos kredito sprendimai“, dydžiu, bei priimtas sprendimas dėl bendrovės pabaigos (ieškinio 22 priedas). Be to, UAB „Naras“ bankroto administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. ūkinės veiklos ir sandorių analizės (ieškinio 16 priedas) pagrindu buvo inicijuotas bankroto pripažinimo tyčiniu (dėl veiklos perkėlimo į du 2010 m. liepos 10 d. naujai įsteigtus juridinius asmenius – atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, kurių akcininku tapo atsakovas N. S. (po 100 vnt.), vėliau (2010 m. gruodžio mėn.) dalį akcijų (po 19 vnt.) padovanojęs atsakovams M. S. ir E. M. (akcininkų sąrašai, ieškinio 17 priedas; vertybinių popierių dovanojimo sutartys, atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 2–3 priedai) procesas (kreditorių susirinkimų protokolai, ieškinio 18–19 priedai), kurio eigoje Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-547/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 konstatuotas įmonės privedimas prie bankroto tyčia (ieškinio 20–21 priedai).

9. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, ginčas byloje kilo dėl ieškovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statuso, dėl jos teisės reikšti reikalavimą tiesiogiai su UAB „Naras“ susijusiems subjektams, dėl ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti skaičiavimo, taip pat dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, su juo susijusių įrodinėjimo pareigų paskirstymo, atsakomybės subjektų ir prašymo taikyti jų atžvilgiu solidariąją atsakomybę pagrįstumo.

Dėl ieškovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, teisinio statuso

10. Ieškovė ieškinį nurodė reiškianti kaip AB banko „Snoras“ kreditorinių reikalavimų UAB „Naras“ atžvilgiu perėmėja. Ieškovei su ieškiniu pateikus UAB „Naras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bankroto administratoriaus ataskaitą ir likvidacinį aktą, kuriuose ieškovė įvardijama kaip UAB „Naras“ kreditorė, atsakovai, keldami abejones dėl MB „Ameriturtas“, kaip ieškovės nagrinėjamoje byloje, tinkamumo, akcentavo, kad bendrovė įsteigta tik 2019 m., dėl ko jai jokios žalos iki 2012 m. atsakovų atliktais veiksmais negalėjo būti padaryta, reikalavimo perėmimas grindžiamas ne pirminiais dokumentais, o kreditorių susirinkimo neteisminio bankroto procedūrų metu sprendimais, kuriuos priimant didžiausią įtaką turėjo būtent pagrindinis kreditorius AB bankas „Snoras“, jog ieškovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. 2020 m. spalio 9 d. atsiliepimo į ieškinį 28–30 priedai, atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas) neužfiksuotas nei kreditorinio reikalavimo perėmimas, nei realią įmonės veiklą patvirtinantys duomenys, kad įmonę galimai įsteigė pasipelnyti norintys su AB banku „Snoras“ susiję asmenys. Reaguodama į iškeltas abejones, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė į bylą papildomus įrodymus – 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo, hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarčių bei 2019 m. gegužės 6 d. pranešimo apie reikalavimo perėmimą kopijas.

11. Įvertinus sprendimo 10 punkte aptartų argumentų ir jiems pagrįsti į bylą pateiktų įrodymų visumą pažymėtina, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas prieš skolininką gali būti panaudotas nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantį įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti reikalavimo perleidimo sandoriai (įskaitant notarine tvarka patvirtintą hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį) neleidžia abejoti tiek reikalavimo perleidimo sandorio turiniu, tiek ir jo sudarymo aplinkybėmis, o pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopija, kartu su duomenimis, kad ieškovę bankroto administratorius buvo įtraukęs į kreditorių sąrašą, likvidacinį balansą ar kreditorių susirinkimų protokolus, patvirtina ir ieškovės pozicijos, jog UAB „Naras“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad ieškovė, galimai netinkamai vykdydama savo buhalterinę apskaitą, nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimą į savo finansinę atskaitomybę, kaip ir atsakovų argumentai dėl galimų reikalavimo perėmimo motyvų, sandoriams nesant nuginčytiems, nėra pagrindas abejoti ieškovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusu. Reikalavimo perėmimo faktas paneigia ir argumento, kad tuo metu, kai buvo atlikti galimai neteisėti veiksmai, ieškovė dar nebuvo įsteigta, reikšmę nagrinėjamoje byloje. Ieškovė įrodinėja, kad žalos buvo padaryta AB bankui „Snoras“, kurio teisių, įskaitant ir teisės reikalauti žalos atlyginimo, perėmėja yra ieškovė.

12. Apibendrindamas sprendimo 10–11 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė savo, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusą.

Dėl kreditorės teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo

13. Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo byloje reiškiamas bankrutavusios UAB „Naras“ kreditorės su UAB „Naras“ susijusiems asmenims – akcininkams, buvusiems vadovams ir įmonėms, į kurias, ieškovės teigimu, buvo perkelta dalis UAB „Naras“ veiklos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

14. Specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra neteisėtais veiksmais būtent jam padaryta individuali žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas, o ne bendras juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Kita vertus, veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, kad lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą, galima teigti, jog egzistuoja abi nurodytos tiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. Viena vertus, ieškovė įrodinėja, kad galimai neteisėti atsakovų veiksmai buvo nukreipti į pelningos prekybinės veiklos atskyrimą nuo AB banko „Snoras“ lėšomis didžiąja dalimi finansuotos papildomos veiklos – gyvenamųjų namų komplekso statybos, taip sudarant sąlygas išvengti atsiskaitymo (visa apimtimi ar didesniu mastu) su AB banku „Snoras“. Kita vertus, neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, ieškovė sieja su aplinkybėmis, kurių pagrindu UAB „Naras“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

16. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šio termino pradžia sietina su momentu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino pradžią šio termino praleidimo pasekmes taikyti prašę atsakovai sieja su nutarties dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimu (2016 m. vasario 25 d.), o ieškovė – su sprendimo dėl UAB „Naras“ pabaigos priėmimu (2020 m. sausio 24 d.).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiesioginio ieškinio tyčinio bankroto atveju pateikimo momentą bei tvarką riboja ne bankroto bylos stadija, bet priteistino akcininkų ir (ar) vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydžio aiškumo reikalavimas, kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrovės dalyvio prievolių subsidiarumo pačios bendrovės atžvilgiu principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

18. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad AB banko „Snoras“ kreditorinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, o, kaip matyti iš bankroto administratoriaus ataskaitos (ieškinio 22 priedas, atsakovų N. S., M. S., E. M., UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymo 25 priedas), užtikrinant reikalavimą įkeistas turtas (kredito lėšomis pastatytos gyvenamosios patalpos) buvo pardavinėjamos ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, atsakovų N. S., M. S., E. M., UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ atstovė teikė į bylą įrodymus, kad ieškovės kreditorinio reikalavimo suma 2019 m. – 2020 m. kelis kartus kito, kol sumažėjo 376 201,59 Eur dydžiu iki ieškinio sumos (2020 m. rugsėjo 1 d. prašymo 37–39 priedai). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad teismų procesinių sprendimų dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo dieną nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokia AB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo suma liks nepatenkinta bankroto proceso eigoje ir ieškovė neturėjo galimybės suformuluoti reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo dalyko. Net jeigu ieškinys būtų buvęs pareikštas iki sprendimo dėl UAB „Naras“ pabaigos priėmimo, tokį ieškinį gavęs teismas nebūtų galėjęs jo nagrinėti dėl reiškiamo reikalavimo subsidiarumo pačios bankrutavusia pripažintos įmonės pareigos tenkinti jos kreditorių reikalavimus atžvilgiu.

19. Ši išvada paneigia ir atsakovų argumentų, kad ieškovės įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų atlikimo metu dar negaliojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalies redakcija (įsigaliojusi 2013 m. spalio 1 d.), numačiusi tyčinį bankrotą sukėlusių asmenų pareigą po įmonės likvidavimo atlyginti kreditoriams žalą, siejamą su nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, reikšmę. Kaip išaiškino savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą itin panašią civilinę bylą nagrinėjusi kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017): su tyčinio bankroto reglamentavimu sietini ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio pakeitimai, įsigalioję 2013 m. spalio 1 d., iš esmės nepakeitė tyčinio bankroto sampratos; nors 2013 m. balandžio 18 d. įstatyme Nr. XII-237, kuriuo buvo pakeista ankstesnė ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, nurodyta, kad ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, naujoje redakcijoje nurodytų sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas, sankcijų už neteisėtų veiksmų atlikimą nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis; atsakovų atsakomybė ieškovei negali kilti pagal neteisėtų veiksmų atlikimo metu dar negaliojusią ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, tačiau tai nepaneigia dėl tyčinio bankroto kalto asmens atsakomybės taikant kitas neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas, jei būtų nustatytos jų taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašo taikyti atsakomybės atsakovams ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ieškinio senaties termino skaičiavimo prasme, kaip minėta, su bankroto proceso pabaiga teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo pradžia siejama ne formalaus fakto aspektu, bet dėl to, kad būtent tuo metu daugeliu atvejų galutinai išaiškėja likusi nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma.

20. Sprendimo 16–19 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo dėl UAB „Naras“ pabaigos priėmimo dienos (2020 m. sausio 24 d.). Ieškinį pareikšdama 2020 m. balandžio 15 d. ieškovė šio termino nepraleido.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

21. Juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės subjektų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu pripažįstami ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai pripažintini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais bankroto pripažinimą tyčiniu. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo. Kitaip tariant, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas, o dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

22. Įvertinus nurodytus išaiškinimus kaip nepagrįsti atmestini bylos nagrinėjimo eigoje teikti atsakovų argumentai, kad ieškovė neteisėtai siekia perkelti atsakovams įrodinėjimo pareigą. Ieškovei apsisprendus savo teises ginti atsakovų veiksmų neteisėtumą siejant su aplinkybėmis, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įvardintomis kaip nulėmusiomis bankroto pripažinimą tyčiniu, būtent subjektams, atsakingiems už nurodytų aplinkybių atsiradimą, tenka pareiga nuginčyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo prezumpciją.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

23. Kaip matyti iš ieškinio ir jo patikslinimų turinio, neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, ieškovė sieja su dalies UAB „Naras“ veiklos perkėlimu į naujai įsteigtas įmones. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, aplinkybė, kad dalis UAB „Naras“ prekybinės veiklos buvo perkelta į du 2010 m. liepos 10 d. naujai įsteigtus juridinius asmenius – atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (į naujai įsteigtas įmones perėjus dirbti nemažai daliai buvusių UAB „Naras“ darbuotojų, įmonėms perleidus UAB „Naras“ turtą, reikalingą prekybinei veiklai vykdyti, joms vykdžius iki tol UAB „Naras“ vykdytą veiklą, ją vykdžius tose pačiose patalpose, perėmus dalį klientų), kurių akcininkais tapo tie patys asmenys, buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-547/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016, ir įvertinta kaip pagrindas UAB „Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Priimant šiuos procesinius sprendimus jau buvo įvertinta atsakovų nagrinėjamoje byloje akcentuota aplinkybė, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs UAB „Naras“ bankrotą, yra nepasisekęs investicinis projektas ir bendrovės nesugebėjimas vykdyti su AB banku „Snoras“ sudaryta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu pažymint, jog tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, bei akcentuojant, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytą prekybos veiklą toliau tęsti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant šią veiklą nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių kreditorinių įsipareigojimų AB bankui „Snoras“, o toks sprendimas, nors palankus kitiems UAB „Naras“ kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankui „Snoras“, kadangi šis kreditorius iš kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai išskirtas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išsakyti bei įvertinti atsakovų argumentai, jog naujų įmonių įsteigimas ir veiklos jose vykdymas buvo pagrįstas verslo sprendimas, naudingas UAB „Naras“ kreditoriams, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėmė dalį UAB „Naras“ kreditorinių įsipareigojimų, jog pati UAB „Naras“ neturėjo galimybių tęsti prekybinės veiklos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt (pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt), o 2012 m. – 481 519 Lt (pardavimo pajamos – 4 254 768 Lt); 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt (pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt), o 2012 m. – 19 914 Lt (pardavimų pajamos – 6 024 210 Lt)), t. y. dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Sutikdamas su atsakovų argumentu, kad tai nebūtų padėję UAB „Naras“ išvengti bankroto, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog UAB „Naras“ finansinė padėtis dalies veiklos perkėlimu buvo pabloginta, t. y. UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmai, nesiekiant gauti pajamų per UAB „Naras“ vykdomą veiklą, o šią veiklą realizuojant per kitus, naujai įsteigtus juridinius asmenis, prisidėjo prie UAB „Naras“ finansinės būklės prastėjimo. Kartu 2016 m. vasario 25 d. nutartyje konstatuota, kad tiekėjų atsisakymo tęsti bendradarbiavimą faktas nebuvo įrodytas, grindžiamas tik prielaidomis. Priešingai, į bylą pateiktas UAB „Naras“ 2011 m. liepos 17 d. prašymas buvo įvertintas kaip patvirtinantis, kad patys UAB „Naras“ vadovai informavo tiekėjus apie naujų įmonių įsteigimą ir kvietė toliau bendradarbiauti su jomis. Neįrodyta pripažinta ir aplinkybė, kad dalinį UAB „Naras“ atsiskaitymą su kreditoriais sąlygojo būtent veiklos perkėlimas, jog su kreditoriais negalėjo būti atsiskaityta kitu būdu (pavyzdžiui, restruktūrizuojant UAB „Naras“ įstatymų nustatyta tvarka ar šiai bendrovei tęsiant veiklą).

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti pakartotinai. Visi atsakovai dalyvavo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1022-547/2015, jiems šioje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės yra privalomos, jos negali būti pakartotinio įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, todėl su neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo faktu susiję argumentai, reikšti pakartotinai po to, kai buvo įvertinti bei atmesti sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, iš naujo nevertinami.

26. Atsakovai byloje akcentavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, turi įvardinti kiekvieno atsakovo veiksmus. Ieškovė byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad žalos atlyginimas yra siejamas su veiksmų, susijusių su veiklos perkėlimu iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, visuma. Kitaip tariant, civilinę atsakomybę prašoma taikyti ne atskiro sandorio ar veiksmo, bet schemos (eilės tarpusavyje suderintų veiksmų), kurią pasitelkus buvo padaryta žalos UAB „Naras“, pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

27. Kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš minėtų asmenų žalos atlyginimą pagrįstumo teismas turi įvertinti, kuo pasireiškė veiksmai, sukėlę žalą įmonei bei jos kreditoriams. Tik nustačius kad asmuo dalyvavo verslo perkėlime, jam turėtų būti taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

28. Be to, atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, kiekvienu konkrečiu atveju, esant bendrovės valdymo organo nario ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, dėl jų atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

Žemesnės instancijos teismas

29. Nagrinėjamu atveju reikalavimas reiškiamas penkiems fiziniams asmenims: N. S. – kaip buvusiam UAB „Naras“ vadovui ir akcininkui, A. V. ir J. R. – kaip buvusiems vadovams, M. S. ir E. M. – kaip buvusiems akcininkams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu metu galiojęs teisinis reglamentavimas (ĮBĮ 20 straipsnis), skirtingai nei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 3 dalis, nenumatė teismo pareigos, konstatavus tyčinį bankrotą, nustatyti ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Todėl nors Lietuvos apeliacinis teismas tyčinio bankroto byloje ir pažymėjo, kad neteisėtų veiksmų schemą pasitelkė UAB „Naras“ vadovai ir dalyviai, šių asmenų neindividualizavo ir jų dalyvavimo neteisėtuose veiksmuose masto nevertino bei šiuo klausimu nepasisakė.

30. Pabrėžtina, kad įvardindama sąlygų veiklos perkėlimui sudarymą bei paties veiklos perkėlimo įgyvendinimą sąlygojusius veiksmus ieškovė, vadovaudamasi konstatuojant UAB „Naras“ tyčinį bankrotą nustatytais faktais, akcentavo su kredito sutarties pratęsimu susijusias iniciatyvas, naujų įmonių steigimą, dalies darbuotojų, įrangos, prekių perkėlimą, dalies klientų ir veiklai vykdyti reikalingų patalpų perėmimą, kaip patvirtinančius vieningą veiklos perkėlimo iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ visumą. Nurodydama šias aplinkybes ieškovė iš esmės įvardijo dviejų atsakovų – N. S. ir A. V. veiksmus, kitų atsakovų atsakomybę siedama su bendro pobūdžio įstatyme įtvirtintomis įmonės vadovų bei dalyvių pareigomis.

31. Atsakovo A. V. atžvilgiu civilinę atsakomybę prašoma taikyti CK 2.87 straipsnio pagrindu. Būtent jis vadovavo UAB „Naras“ visų kredito sutarties su AB banku „Snoras“ pratęsimų metu, teikė informaciją apie investicinio projekto įgyvendinimą ir įmonės būklę (2008 m. birželio 2 d. el. susirašinėjimo medžiaga, 2008–2010 m. veiklos ataskaita, 2011 m. kovo 18 d. el. susirašinėjimo medžiaga) ir prašymus dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo (2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2010 m. kovo 20 d., 2010 m. balandžio 13 d. prašymai, 2010 m. balandžio 26 d. pranešimas, 2011 m. kovo 16 d. prašymas) (atsakovų N. S., M. S., E. M. atsiliepimo į ieškinį 6–9, 11, 13, 17 priedai). Pabrėžtina, kad dalis veiksmų (2011 m. kovo 16 d. prašymas, 2011 m. kovo 18 d. el. susirašinėjimas) vyko jau po atsakovių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo, po to, kai 2011 m. sausio 10 d. didžioji dalis UAB „Naras“ priklausiusių kasos aparatų, būtinų vykdant prekybinę veiklą, buvo perregistruoti naujai įsteigtų įmonių vardu (prie bylos prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1022-527/2015 (toliau – tyčinio bankroto byla) 4 t., b. l. 35–36), atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo pradėjusios perėminėti nuomos teises į UAB „Naras“ iš UAB „Didma“ nuomotas prekybines patalpas (tyčinio bankroto byla, 3 t., b. l. 109–124), iš UAB „Naras“ į naujai įsteigtas įmones buvo pradėję pereidinėti darbuotojai, įskaitant V. C. ir V. Ū., kurie tapo naujai įsteigtų įmonių vadovais (tyčinio bankroto byla, 1 t., b. l. 62–66), tačiau atsakovas A. V. informacijos apie šiuos procesus bankui neteikė.

32. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Viena vertus, A. V. su N. S. dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusiame susitikime su AB banko „Snoras“ atstovais, kuriame buvo įvardinta sudėtinga UAB „Naras“ finansinė padėtis, būtinybė pratęsti kredito sutarties galiojimą, tačiau kartu N. S. išreiškė poziciją, kad restruktūrizuoti įmonę netikslinga, kadangi ji vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, restruktūrizuojamos įmonės statusas apsunkintų plėtros galimybes, derybas su tiekėjais (pokalbio su klientu protokolas, ieškinio 9 priedas). Tokia pozicija aiškiai prieštaravo netrukus pradėtai veiklos perkėlimo schemai ir A. V. apie tai negalėjo būti nežinoma. Kita vertus, nors A. V. nebuvo UAB „Naras“ ir netapo naujai įsteigtų bendrovių akcininku, jo aktyvūs veiksmai, susiję su veiklos perkėlimu, buvo aiškiai nesuderinami su CK 2.87 straipsnyje įtvirtintomis UAB „Naras“ vadovo pareigomis. Kaip teisingai nurodo ieškovė, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ vadovai V. C. ir V. Ū., veikdami įmonių vardu savo kontaktuose nurodydavo su UAB „Naras“ siejamus duomenis (el. pašto adresus) (tyčinio bankroto byla, 3 t., b. l. 111–112, 117–118). Toks elgesys vertintinas kaip susijęs su atsakovo A. V. 2011 m. sausio 17 d. siųstu elektroniniu laišku (tyčinio bankroto byla, 4 t., b. l. 11–18), kuriame iš esmės pateikiamos elgesio po veiklos perkėlimo instrukcijos, parengiant kreipimosi į UAB „Naras“ tiekėjus bei tiekėjams perduotinų naujai įsteigtų įmonių, su kuriomis kviečiama tęsti bendradarbiavimą, rekvizitų šablonus. Be to, atsakovo A. V. 2011 m. kovo 18 d. el. laiško, siųsto atsakovui N. S. (tyčinio bankroto byla, 4 t., b. l. 23–27), turinys atskleidžia, kad, artimai bendradarbiaudamas su N. S., A. V. rengė paskolos sutarčių tarp N. S. ir naujai įsteigtų įmonių projektus, t. y. atliko veiksmus, reikšmingus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos tęstinumui.

33. Sprendimo 31 – 32 punktuose aptartos aplinkybės aiškiai atskleidžia aktyvų atsakovo A. V. vaidmenį veiksmuose, kurie pripažinti tyčinio bankroto pagrindu. Atsakomybė už šiuos veiksmus atsakovui kyla vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi. Šios išvados nepaneigia ir bylos nagrinėjimo eigoje tiek paties atsakovo A. V., tiek ir jo atstovo nuosekliai akcentuota aplinkybė, kad tuo metu, kai atsakovas nustojo eiti UAB „Naras“ vadovo pareigas (2011 m. spalio 21 d.), įmonė buvo moki, nes nebuvo pradelstas (buvo pratęstas) kredito grąžinimo AB bankui „Snoras“ terminas. Pabrėžtina, kad nesąžiningų veiksmų, pripažintų pagrindu tyčiniam bankrotui, visumos, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, sudedamoji dalis buvo prašymų atidėti kredito grąžinimą teikimas neinformuojant kreditoriaus apie tai, jog prekybinės veiklos perspektyvoms ir rezultatams neabejotinos įtakos turės šios veiklos perkėlimas į naujai įsteigtas įmones, t. y. su kredito termino pratęsimais susijusios iniciatyvos prisidėjo prie sąlygų veiklos perkėlimo įgyvendinimui sukūrimo ir vien formali aplinkybė, kad vienu ar kitu momentu teoriškai (buhalteriškai) buvo atkurtas UAB „Naras“ mokumas, nepaneigia A. V. dalyvavimo neteisėtoje schemoje fakto.

34. Nors atsakovu byloje įvardijamas ir UAB „Naras“ vadovo pareigas nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. ėjęs J. R., nei ieškinyje ar jo patikslinimuose, nei bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nurodytas joks aktyvus jo veiksmas dalyvaujant veiklos perkėlimo schemoje. Atsakovas, įmonėje dirbęs nuo 2002 m. (tyčinio bankroto byla, 1 t., b. l. 65), bendrovės vadovu buvo itin trumpą laiką (šiek tiek daugiau nei tris mėnesius), juo tapo po to, kai pasitraukė iki tol buvęs ilgametis vadovas A. V., ir paliko pareigas bei įmonę vadovu tapus N. S. Skirtingai nei daugelis kitų darbuotojų, tyčinio bankroto bylos duomenimis J. R., nutraukęs darbo santykius su UAB „Naras“, neperėjo dirbti į naujai įsteigtas įmones (tyčinio bankroto byla, 1 t., b. l. 65). Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad J. R. būnant įmonės vadovu buvo sprendžiamas kredito sutarties termino pratęsimo klausimas ar teikiami kokie nors klaidinantys duomenys bankui. Nebuvo įrodinėjamas ir aktyvus J. R. dalyvavimas veiklos perkėlime. Ieškovės atstovų akcentuota aplinkybė, kad J. R. vadovaujant UAB „Naras“ šiai įmonei vis dar priklausantys kasos aparatai, dar 2011 m. sausio 10 d. perregistruoti naujai įsteigtų įmonių vardu, buvo naudojami šių įmonių veikloje, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas aktyvaus dalyvavimo veiklos perkėlimo schemoje faktui patvirtinti. Kaip nurodė pati ieškovė, kasos aparatai buvo parduoti 2012 m. vasario 29 d. (tyčinio bankroto byla; 4 t., b. l. 33–34), kai UAB „Naras“ vadovu jau buvo N. S.

35. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje reiškiamas reikalavimas savo esme yra susijęs su aktyviais tyčiniais veiksmais, pripažintais tyčinio bankroto pagrindu, o ne su pasyviu neveikimu (kokiu galėtų būti, pavyzdžiui, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas). Net jeigu prie veiklos perkėlimo schemos įmonės vadovas gali teoriškai prisidėti ir neveikimu, spręsti, kad trijų mėnesių laikotarpis yra pakankamas tam, kad, nesant duomenų apie jokius aktyvius veiksmus, J. R. būtų vertinamas kaip prie tokios schemos įgyvendinimo tyčiniais veiksmais prisidėjęs asmuo, jog jo veikla neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nėra jokio pagrindo.

36. Sprendimo 34–35 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą konstatuoti, kad byloje nebuvo nustatyti atsakovo J. R. neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

37. CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu civilinę atsakomybę prašoma taikyti ir dar vienam UAB „Naras“ vadovui – atsakovui N. S., kuris direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012 m. vasario 3 d. iki neteisminio bankroto procedūrų pradžios. Kartu ieškinyje akcentuojama ir jo, kaip bendrovės akcininko, pareigų, įtvirtintų CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas. Vertinant šio atsakovo veiksmų apimtį pabrėžtina, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teikdamas paaiškinimus atsakovas N. S. neginčijo savo aktyvaus vaidmens veiksmuose, kurie buvo įvertinti kaip pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, o kartu ir kaip neteisėti veiksmai, už kuriuos nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti atsakomybę. Kaip minėta sprendimo 32 punkte, N. S. su A. V. UAB „Naras“ vardu dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusio susitikime su AB banko „Snoras“ atstovais, kuriame buvo įvardinta sudėtinga UAB „Naras“ finansinė padėtis, būtinybė pratęsti kredito sutarties galiojimą, aktyviai reiškė savo poziciją įmonės veiklos krypčių bei bendradarbiavimo su banku klausimais. Aktyvų jo, kaip akcininko, dalyvavimą patvirtina ir 2009 m. birželio 11 d. prašymas bankui dėl termino kreditui grąžinti pratęsimo (atsakovų N. S., M. S., E. M. atsiliepimo į ieškinį 9 priedas).

38. Kertinį jo vaidmenį patvirtino ir paaiškinimus teisme teikęs atsakovas M. S. Šį vaidmenį atskleidžia ir sprendimo 6, 8 punktuose aptartos aplinkybės, kad jis iki 2007 m. vasario 27 d. buvo vienintelis UAB „Naras“ akcininkas, kuris po sutuoktinės mirties ir dalies akcijų perėjimo paveldėjimo būdu atsakovams M. S. ir E. M., išlaikė kontrolinį įmonės akcijų paketą, jog būtent jis 2010 m. liepos 10 d. įsteigė atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (atsakovių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį 1–2 priedai) bei tapo vieninteliu įmonių akcininku, tik vėliau (2010 m. gruodžio mėn.) dalį akcijų padovanojęs atsakovams M. S. ir E. M., išsaugodamas kontrolinius akcijų paketus.

39. Į bylą pateikti įrodymai taip pat leidžia spręsti, kad nuoseklūs veiksmai buvo tęsiami ir N. S. tapus UAB „Naras“ vadovu. Kaip minėta sprendimo 34 punkte, kasos aparatų, kaip svarbios prekybinės įrangos, galutinio perleidimo naujai įsteigtoms įmonėms sandoriai buvo įforminti po to, kai UAB „Naras“ vadovu tapo N. S. Be to, N. S. 2012 m. kovo 26 d. prašydamas AB banko „Snoras“ dar kartą pratęsti kredito grąžinimo terminą įvardijo įvairius prekybinės veiklos mažėjimo veiksnius, nieko neužsimindamas apie veiklos perkėlimą ar prekybinės veiklos atsisakymą (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 11 priedas), nors ginčo nagrinėjimo eigoje šią iniciatyvą įvardijo kaip racionalų verslo sprendimą.

40. Apibendrindamas sprendimo 37–39 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovą N. S. pažeidus jo, tiek kaip UAB „Naras“ akcininko, tiek ir kaip bendrovės vadovo pareigas (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis).

41. Byloje civilinę atsakomybę prašoma taikyti ir kitų dviejų UAB „Naras“ akcininkų – M. S. ir E. M. – atžvilgiu. Kaip ir atsakovo J. R. atveju, ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo eigoje neįvardijo jokių aktyvaus, nesąžiningo aptariamų atsakovų vaidmens veiklos perkėlimo schemoje faktų, akcentuodama CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio akcininko pareigą elgtis sąžiningai. Teismas taip pat sutinka su atsakovų N. S., M. S. ir E. M. bylos nagrinėjimo eigoje nuosekliai pabrėžta akcijų įgijimo aplinkybių svarba. UAB „Naras“ akcininkais atsakovai M. S. ir E. M. tapo paveldėjimo būdu po jų motinos mirties, kas negali būti vertinama kaip faktas, patvirtinantis jų aktyvų siekį dalyvauti įmonės veikloje. Byloje nebuvo ginčijama ir aplinkybė, kad M. S. jokia forma nedalyvavo UAB „Naras“ veikloje. Nors atsakovė E. M. buvo UAB „Naras“ darbuotoja, kaip matyti iš į bylą pateiktų Sodros duomenų (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 4 priedas), didžiąją laikotarpio, su kuriuo siejami neteisėti veiksmai, dalį ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad E. M. priiminėjo kokius nors sprendimus, susijusius su veiklos perkėlimu, ar aktyviai juose dalyvavo.

42. Reikšminga aplinkybe vertinant pagrindus taikyti šių atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę teismas pripažįsta ir tai, kad nei M. S., nei E. M. nebuvo UAB „Statybų namai“ ar UAB „Technikos namai“ steigėjais. Net ir jų vėlesnis tapimas bendrovių akcininkais, atsižvelgiant į sandorio pobūdį (akcijas savo vaikams padovanojo atsakovas N. S.) negali būti vertinamas kaip patvirtinantis jų nesąžiningumą UAB „Naras“ atžvilgiu. Kaip labiausiai tikėtina vertintina įvykių eiga, kad, nusprendęs perkelti UAB „Naras“ veiklos dalį į kitas įmones, atsakovas N. S., atsižvelgdamas į tai, jog dalis UAB „Naras“ akcijų, kaip turto objektas, priklausė jo vaikams, priėmė sprendimą pasidalinti su jais ir turtinėmis teisėmis į naujai įsteigtas įmones. Akcentuotina ir tai, kad ne formalus akcijų turėjimas, bet aktyvus veiklos perkėlimo schemos įgyvendinimas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra įvertintas kaip bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, sukūręs teisę ieškovei, kaip kreditorei, reikšti tiesioginį reikalavimą už tokius veiksmus atsakingiems UAB „Naras“ vadovams bei dalyviams.

43. Apibendrindamas sprendimo 41–42 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad byloje nebuvo nustatyti atsakovų M. S. ir E. M. neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

Dėl atsakovų N. S. ir A. V. atsakomybės solidarumo

44. Konstatavus atsakovų N. S. ir A. V. veiksmų neteisėtumą, spręstinas ieškovės prašymo dėl jų atsakomybės pripažinimo solidaria klausimas. Nustatant kelių skirtingais laikotarpiais įmonei vadovavusių asmenų atsakomybės už padarytą žalą rūšį, taip pat skirtingų bendrovės akcininko ir vadovo atsakomybės rūšį, taikomos CK įtvirtintos nuostatos dėl solidariosios ir dalinės civilinės atsakomybės. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis). Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Dėl šios priežasties ir jų civilinė atsakomybė yra individuali, o solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

45. Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta sprendimo 30–32, 37–39 punktuose, civilinės atsakomybės taikymas siejamas ne su atskirais veiksmais, atliktais skirtingais laikotarpiais (kaip būtų, pvz., ginčijant konkretų sandorį, kaltinant atsakovus savalaikiu bankroto proceso neiniciavimu ar pan.), bet su nuoseklių bei kryptingų veiksmų, nukreiptų į veiklos perkėlimą, visuma. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas A. V. ėjo UAB „Naras“ vadovo pareigas, o atsakovas N. S. buvo bendrovės akcininkas, jie veikė kartu, derindami savo veiksmus. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad N. S. tęstiniai veiksmai, atlikti po to, kai jis tapo UAB „Naras“ vadovu, gali būti atskirti civilinės atsakomybės taikymo aspektu, nustatant atskirų veiksmų dalis (proporcijas) bei pritaikant atsakovams dalinę atsakomybę. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir faktas, kad A. V. netapo naujai įsteigtų įmonių akcininku. Aktyvus ir reikšmingas jo vaidmuo vieningų veiksmų schemoje bei CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigimas (duomenų, kurie leistų spręsti, kad be kurio nors vieno iš jų veiksmų veiklos perkėlimas nebūtų įvykęs, nebuvimas) yra pakankama sąlyga konstatuoti bendrininkavimą, kaip CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.279 straipsnyje įtvirtintą solidarios atsakomybės taikymo sąlygą.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

46. Kaip minėta sprendimo 21 punkte, tuo atveju, jeigu reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę reiškiamas neteisėtus atsakovų veiksmus siejant su tyčinio bankroto pagrindu pripažintomis aplinkybėmis, tiek žala, atitinkanti nepatenkintą kreditorinio reikalavimo dydį, tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir tokios žalos, yra preziumuojami, o ši prezumpcija atsakovų gali būti nuginčyta, jeigu neteisėti veiksmai nenulemia nemokumo, tik faktiškai nemokioje įmonėje dar labiau esmingai pabloginama turtinė padėtis, ir atsakovai įrodo, jog visi ar dalis nepatenkintų kreditoriaus reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą.

47. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, ieškinyje reiškiamas reikalavimas atitinka UAB „Naras“ bankroto procedūrų metu nepatenkintą AB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo, kurį yra perėmusi ieškovė, sumą. Atsakovai laikosi pozicijos, kad žalos dydis negali būti siejamas su nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma, akcentuodami tyčinio bankroto byloje konstatuotą aplinkybę, jog pagrindine bankroto priežastimi buvo nesėkmingas investicinis projektas. Nors dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo, išsiskiriančias šalių pozicijas dėl ieškinio pagrįstumo nulėmė skirtingas prekybinės veiklos perkėlimo pasekmių, t. y. jo įtakos UAB „Naras“ galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, vertinimas. Ieškinio sumos dydis leidžia spręsti, kad ieškovė prašo taikyti prezumpciją, pagal kurią visa bankroto procedūrų metu nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma pripažįstama susijusi priežastiniu ryšiu su bankroto pripažinimą tyčiniu sąlygojusiais neteisėtais veiksmais. Ginčydami šią prezumpciją atsakovai akcentuoja, kad dėl veiklos dalies perkėlimo UAB „Naras“ jokios žalos nepatyrė, nes pati prekybinės veiklos tęsti nebeturėjo galimybių, veiklos apimtys dar iki veiklos perkėlimo sparčiai mažėjo, prekės buvo perleistos naujai įsteigtoms įmonėms UAB „Naras“ palankiomis sąlygomis, šios įmonės kartu perėmė ir ženklią dalį UAB „Naras“ prievolių, užtikrino atsiskaitymą su tiekėjais, dėl veiklos apimčių sumažinimo ir darbuotojų perėjimo sumažėjo UAB „Naras“ veiklos sąnaudos, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veikla nebuvo pelninga, net ir gauto pelno dalis nėra susijusi su iš UAB „Naras“ perimta veikla, be to, bankroto procedūrų metu N. S. atsisakė savo kreditorinio reikalavimo, o tam, kad liko nepadengta dalis AB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo, įtakos turėjo ir bankroto procedūra bei administratoriaus veiksmai, organizuojant kreditoriui įkeisto turto pardavimą.

48. Kaip minėta sprendimo 24 punkte, atsakovų argumentai, kad pati UAB „Naras“ prekybinės veiklos tęsti nebegalėjo, dar tyčinio bankroto byloje buvo įvertinti kaip pakankamais įrodymais nepagrįsta prielaida. Atsakovai iš esmės akcentavo, kad su nepasiteisinusiu investiciniu projektu bei ribotomis galimybėmis grąžinti jam finansuoti skirtą kreditą susiję suvaržymai turėjo neigiamos įtakos įmonės apyvartinėms lėšoms bei galimybėms visa apimtimi tęsti ar net plėtoti prekybinę veiklą. Vertinant tokią poziciją papildomai akcentuotini keli aspektai:

48.1. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovai, sėkmingi ilgalaikiai verslo santykiai įprastai yra vertinami kaip privalumas santykiuose su verslo partneriais, tiekėjais ar klientais.

48.2. Net jeigu atsakovai N. S. ir A. V. tikėjosi, kad jų verslo ryšiai padės įtikinant potencialius tiekėjus geresnėmis sąlygomis bendradarbiauti su naujai įsteigtais juridiniais asmenimis, toks elgesys reiškė arba siekį suklaidinti tiekėjus, arba norą išvengti prievolių AB bankui „Snoras“ vykdymo. Imant kreditą investiciniam projektui įgyvendinti taip pat buvo galima įsteigti naują įmonę, tačiau tuomet aplinkybė, kad UAB „Naras“ vykdo prekybinę veiklą, buvo įvertinta kaip privalumas, t. y. tiek kaip pajamų šaltinis, tiek kaip prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo projekto nesėkmės atveju užtikrinimas. Tačiau susiklosčius tokio pobūdžio situacijai, atsakovai N. S. ir A. V. ėmėsi neteisėtų veiksmų, kurie aiškiai prieštaravo investicinio projekto įgyvendinimo pasitelkiant būtent UAB „Naras“ tikslams. Būtent šią aplinkybę patvirtina atsakovų N. S., M. S., E. M. atstovės 2020 m. rugsėjo 15 d. prašyme akcentuojami prie prašymo pridėtos UAB „Naras“ didžiosios knygos ir sąskaitų registrų duomenys. Nepakankant pajamų iš nekilnojamojo turto projekto šiam projektui finansuoti, šiuo tikslu buvo naudojamos mažmeninės prekybos generuotos pajamos ir neteisėtais pripažintais veiksmais atsakovai N. S. ir A. V. sukūrė sąlygas to išvengti.

48.3. Su tuo pačiu prašymu pateikti tiekėjų kreipimaisi, kuriais informuojama apie vėlavimą apmokėti sąskaitas, patys savaime taip pat negali būti vertinami kaip išskirtinė praktika, patvirtinanti tiekėjų apsisprendimą netęsti bendradarbiavimo su UAB „Naras“ arba nustatyti išskirtinai UAB „Naras“ galimybes tęsti prekybinę veiklą varžančias bendradarbiavimo sąlygas. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad, kaip nurodyta UAB „Naras“ bankroto administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. ūkinės veiklos ir sandorių analizėje (ieškinio 16 priedas), iki veiklos perkėlimo pagrindiniai UAB „Naras“ tiekėjai buvo dvi susijusios įmonės – to paties atsakovo N. S. valdoma UAB „Didma“, bei UAB „Jungtinis tiekimas“, kuri, kaip duodami paaiškinimus patvirtino atsakovai N. S. ir A. V., buvo įsteigta kartu su kitomis įmonėmis siekiant masto ekonomijos tiekimo srityje, kuri tiekdavo prekes savo dalininkams, tarp kurių buvo ir UAB „Naras“, po UAB „Statybų namai“ įsteigimo perleidusi savo dalį šiai naujai įsteigtai įmonei, o N. S. ir A. V. aktyviai dalyvavo UAB „Jungtinis tiekimas“ veikloje.

48.4. Kaip minėta sprendimo 32, 39 punktuose, 2010 m. vasario 19 d. vykusiame susitikime su AB banko „Snoras“ atstovais atsakovas N. S. teikė kreditoriui su jo įgyvendinta iniciatyva (beje, kaip nurodė N. S. ir A. V. teikdami paaiškinimus teisme, iniciatyva išskaidyti veiklas į kelias įmones buvo ilgai brandinama) nesuderinamą poziciją dėl nepritarimo restruktūrizacijai, nes tai galėtų neigiamai įtakoti santykius su tiekėjais, o 2012 m. kovo 26 d. prašyme AB bankui „Snoras“ dar kartą pratęsti kredito grąžinimo terminą įvardijo įvairius prekybinės veiklos mažėjimo veiksnius, nieko neužsimindamas apie veiklos perkėlimą ar prekybinės veiklos atsisakymą. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad nederinant su pagrindiniu įmonės kreditoriumi buvo priimtas vienašališkas sprendimas atsisakyti pajamas generavusios įmonės veiklos dalies. Pabrėžtina, kad toks sprendimas buvo grindžiamas jį įgyvendinusių suinteresuotų asmenų subjektyvia nuomone dėl jo ekonominio pagrįstumo.

48.5. Kaip akcentavo patys atsakovai, dar iki veiklos perkėlimo UAB „Naras“, kaip ir kitos to paties sektoriaus įmonės, susidūrė su 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės sąlygotais apyvartų (pardavimų) mažėjimais bei ekonominiais sunkumais. Dėl to subjektyvi atsakovų pozicija, kad prekių tiekėjų požiūrio į bendradarbiavimo sąlygas kaita buvo nulemta ne rinkoje besiklosčiusios situacijos, o būtent specifinių sunkumų, su kuriais susidūrė UAB „Naras“, tyčinio bankroto byloje ir buvo įvertinta kaip prielaida. Šios išvados nepaneigia ir atsakovų N. S., M. S., E. M. atstovės 2020 m. rugsėjo 15 d. į bylą pateikta „Credit info“ pažyma apie UAB „Naras“ finansinę būklę bei kreditingumą, kadangi patys savaime šie duomenys neleidžia daryti išvadų, kad kitos to paties sektoriaus įmonės tuo metu buvo vertinamos palankiau, jog palankiau būtų vertinamos naujai įsteigtos minimalaus įstatinio kapitalo įmonės.

49. Papildomai pasisakant dėl atsakovų argumento, kad UAB „Naras“ prekybinės veiklos apimtys ženkliai mažėjo dar 2009 – 2010 m., t. y. iki veiklos perkėlimo į naujai įsteigtas įmones, pažymėtina, jog dėl atsakovų N. S. ir A. V. įgyvendintos veiklos perkėlimo schemos nebeliko galimybės nei objektyviai įvertinti atsakovų pozicijos, kad tęsiant veiklą UAB „Naras“ tokios veiklos pelningumas būtų mažesnis (ar veikla būtų atnešusi dar didesnius nuostolius), nei spręsti, jog apyvarta 2011 – 2012 m. būtų dar kritusi net ir neįgyvendinus veiklos perkėlimo į kitas įmones schemos. Kita vertus, į bylą pateikti UAB „Naras“ finansinės atskaitomybės dokumentai (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 10, 23 priedai) atskleidžia, kad 2009 m., kai veiklos perkėlimo schema dar nebuvo pradėta įgyvendinti, bendra UAB „Naras“ pardavimo pajamų suma sudarė 12 926 790 Lt arba 3 743 857,16 Eur (12 926 790 Lt ÷ 3,4528), pardavimų savikaina – 10 419 195 Lt arba 3 017 607,45 Eur (10 419 195 Lt ÷ 3,4528), bendrasis pelnas, neįvertinus veiklos sąnaudų ir mokesčių – 2 507 595 Lt arba 726 249,71 Eur (2 507 595 Lt ÷ 3,4528). Šie duomenys parodo, kad net darant prielaidą, kad 19 mėn. laikotarpiu nuo tada, kai veiklą pradėjo vykdyti UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (2011 m. sausio mėn.), iki bankroto procedūros iniciavimo (2012 m. rugpjūčio mėn.) veiklos rezultatai nebūtų keitęsi, UAB „Naras“ bendrojo pelno rodiklis būtų sudaręs 1 149 895,37 Eur (726 249,71 Eur ÷ 12 mėn. × 19 mėn.) ir buvęs ženkliai mažesnis už ieškinio sumą. Pabrėžtina, kad ši suma apskaičiuota nevertinant veiklos sąnaudų bei fakto, jog minėtu laikotarpiu ir pačios UAB „Naras“ veikla nebuvo visiškai sustabdyta.

50. Veiklos perkėlimo naudą UAB „Naras“, o kartu ir bendrovės kreditoriams, atsakovai taip pat įrodinėjo aplinkybėmis, kad prekės naujai įsteigtoms įmonėms buvo perleistos su tam tikru antkainiu, kartu sumažinant veiklos sąnaudas (su atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atstovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pateikti buhalterinės programos sąskaitų registrai), be to, naujai įsteigtos įmonės perėmė dalį UAB „Naras“ mokestinių prievolių (atsakovių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį 10–11 priedai, atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 24 priedas) ir prievolių UAB „Naras“ darbuotojams. Pažymėtina, kad prievolės perėmimas ar įvykdymas už kitą asmenį savaime lemia ne kreditorinio reikalavimo išnykimą, bet reikalavimo teisės perėjimą prievolę įvykdžiusiam subjektui. Net jeigu UAB „Statybų namai“ ir / ar UAB „Technikos namai“ vėliau neįgyvendino savo teisių į kreditorinį reikalavimą, tai, kaip ir prekių, įsigytų iš UAB „Naras“, savikaina turėjo atsispindėti buhalterijoje kaip šių įmonių veiklos pelningumą mažinantis, tačiau jo nepaneigiantis, veiksnys. Kita vertus, atsakovų skaičiavimai dėl sutaupytų sąnaudų darbuotojams, kurie perėjo dirbti į naujai įsteigtas įmones (atsakovių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį 12 priedas) vertintini kaip prielaida, kurios pagrįstumo nėra galimybės patikrinti dėl neteisėtais veiksmais įgyvendintos prekybinės veiklos perkėlimo schemos. Ne visi ginčo laikotarpiu UAB „Naras“ palikę darbuotojai perėjo dirbti į naujai įsteigtas įmones (tyčinio bankroto byla, 1 t., b. l. 62–66), su dalimi darbuotojų darbo santykiai nutrūko kitais pagrindais, todėl vertinti, kad iki pat 2012 m. rugpjūčio 8 d. visi nurodyti darbuotojai būtų tęsę darbo santykius su UAB „Naras“ tokiomis pačiomis darbo sąlygomis ir juos atleidžiant iš darbo dėl įmonės bankroto būtų tekę mokėti būtent atsakovių nurodyto dydžio išeitines išmokas, nėra pagrindo.

51. Atsakovai taip pat akcentavo, kad žalos dydžio skaičiavimas turėtų būti siejamas su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ prekiaujant iš UAB „Naras“ įsigytomis prekėmis gautu pelnu. Siekiant įrodyti, kad tokio pelno naujai įsteigtos įmonės negavo, atsakovų iniciatyva Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė ekspertizės aktą. Ieškovės atstovams nesutikus su šios ekspertizės rezultatais, 2022 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta pakartotinė ekspertizė, užduodant ekspertei L. R. tapačius klausimus, ekspertizės aktas teismui pateiktas 2022 m. birželio 6 d. Įvertinus šias aplinkybes pažymėtina, kad atsakovų pasirinkta strategija sieti su veiklos perkėlimu susijusią žalą ar naudą su prekybos perleistomis prekėmis rezultatais bei šiai strategijai pagrįsti rinkti įrodymai yra susiję su vienu neteisėta pripažintos veiklos perkėlimo schemos aspektu. Tokia strategija būtų galima vadovautis tuo atveju, jeigu neteisėtu (neteisėtais) būtų prašoma pripažinti prekių perleidimo sandorį (sandorius). Ji taip pat grindžiama prielaida, kad UAB „Naras“ tęsdama prekybinę veiklą būtų apsiribojusi prekių likučių išpardavimu, ir nebūtų komplektavusi asortimento, kaip tą darė veiklą vykdydamos naujai įsteigtos įmonės. Priėmę sprendimą, kad UAB „Naras“ nebegali vykdyti visavertės prekybinės veiklos dėl su investicine veikla susijusių suvaržymų, bet kartu matydami tokios veiklos potencialą, atsakovai N. S. ir A. V., užuot atskyrę pelningą veiklos dalį, ją perkeldami į kitas įmones, elgdamiesi sąžiningai turėjo ieškoti su pagrindiniu įmonės kreditoriumi, su kuriuo atsiskaitymai strigo, suderintų sprendimų, kreipdamiesi dėl suvaržymų atlaisvinimo, restruktūrizacijos ar veiklos modelio, kuris leistų tęsti pelningą veiklą ir iš tos veiklos gaunamu pelnu finansuoti pinigines prievoles, o, kreditoriui nesutinkant su tokiais pasiūlymais, konstatuoti, kad prekybinės veiklos vykdyti nėra galimybių bei ją stabdyti. Imdamiesi neteisėto veiklos perkėlimo atsakovai prisiėmė riziką, kad kilus ginčui nebus realių galimybių įvertinti, ar objektyviai nebuvo galimybių tokius pačius veiklos rezultatus gauti UAB „Naras“. Tai, kad subjektyviai nebuvo suinteresuotumo vystyti UAB „Naras“ prekybinę veiklą, suvokiant, jog su tokia veikla susijusi nauda turės būti panaudojama investiciniam projektui finansuoti, t. y. iš esmės atiteks AB bankui „Snoras“, negali būti vertinama kaip pateisinanti atsakovų veiksmus, o kartu ir patvirtinanti jų pasirinktos strategijos ginčijant žalos bei priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, prezumpcijas žalos dydį sieti vien tik su konkrečių prekių pardavimu, pagrįstumą.

52. Sprendimo 51 punkte pateikta išvada paneigia ir atsakovų argumentų, kad pelninga UAB „Technikos namai“ veikla buvo susijusi su prekyba medžiagomis, kuriomis UAB „Naras“ neprekiavo, reikšmę (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atstovės 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo priedas). UAB „Technikos namai“ dėl veiklos perkėlimo perėmė ne tik dalį UAB „Naras“ prekių, bet ir, kaip minėta sprendimo 23 punkte, prekybines erdves, įrangą ir darbuotojus, pasinaudojo UAB „Naras“ įdirbiu tiekėjų ir klientų tarpe. Pareigos įrodyti, kad šie verslo subjekto atributai negalėjo būti naudojami to paties rezultato siekiant UAB „Naras“, atsakovai neįvykdė.

53. Kaip minėta sprendimo 24 punkte, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (UAB „Technikos namai“ pelnas 2011 m. sudarė 204 684 Lt, 2012 m. – 481 519 Lt, UAB „Statybų namai“ pelnas 2011 m. sudarė 246 816 Lt, 2012 m. – 19 914 Lt), t. y. dėl veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Viena vertus, šie duomenys dar kartą patvirtina veiklos, kaip visumos, perėmimo reikšmę, kadangi net ir sudėtingomis verslui ekonominėmis sąlygomis iš karto buvo pradėta generuoti reikšmingus pelnus. Kita vertus, tyčinio bankroto byloje duomenys buvo pateikti iliustravimo tikslais, nesiejant jų su konkrečiu žalos dydžiu. Žalos dydžio nustatymo tikslais svarbu pažymėti, kad tyčinio bankroto byloje buvo naudojami pelno (nuostolių) ataskaitų (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atstovės 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo 27–28 priedai) duomenys apie grynąjį pelną po apmokestinimo (pelno mokesčio sumokėjimo). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamam reikalavimui aktualesni pelno prieš apmokestinimą duomenys, kadangi tuo atveju, jeigu veikla būtų buvusi tęsiama UAB „Naras“, 2011 – 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų mažinama nuostolio suma. UAB „Technikos namai“ pelnas prieš mokesčius sudarė 241 047 Lt arba 69 812,04 Eur (241 047 Lt ÷ 3,4528), UAB „Statybų namai“ – 290 738 Lt arba 84 203,54 Eur (290 738 Lt ÷ 3,4528). Apskaičiuojant 2012 m. veiklos, vykdytos iki 2012 m. rugpjūčio 8 d., pelningumą, nesant kitokių duomenų, taikytina 221 dienos iš 366 dienų proporcija ir konstatuotina, kad UAB „Technikos namai“ gavo 99 019,07 Eur (566 212 Lt ÷ 3,4528 ÷ 366 × 221) pelno, UAB „Statybų namai“ – 4 107,05 Eur (23 485 Lt ÷ 3,4528 ÷ 366 × 221). Šias sumas sudėjus gaunamas 257 141,70 Eur (69 812,04 Eur + 84 203,54 Eur + 99 019,07 Eur + 4 107,05 Eur) pelnas, kurį sugebėjo sugeneruoti naujai pradėjęs veikti, tų pačių asmenų kontroliuojamas toje pačioje vietoje tokiu pačiu principu veikiantis verslas. Spręsti, kad šią sumą viršijanti nepatenkinto ieškovės kreditorinio reikalavimo dalis yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo, todėl atsakovai pripažįstami nuginčiję prezumpciją, pagal kurią žala pripažįstama visa nepatenkinto kreditorinio reikalavimo suma.

54. Pasisakant dėl to, ar atsakovai įvykdė pareigą įrodyti dar mažesnį žalos dydį, pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Atsakovų argumentai, kad naujai įsteigtos įmonės per 9 veiklos metus iš viso turėjo 152 279,87 Eur grynojo pelno (atsakovų N. S., M. S., E. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priedas), nėra reikšmingi, kadangi vėlesnio laikotarpio pelningumas, ypač po bankroto pripažinimo tyčiniu, kai, kaip pripažino paaiškinimus teikdamas atsakovas N. S., jam pačiam iškilo klausimų dėl veiklos perspektyvų, vertintinas kaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su reiškiamu reikalavimu. Pozicija, kad bankroto administratorius neišnaudojo visų galimybių gauti maksimalią kainą už parduodamą įmonei priklausiusį turtą (atsakovų N. S., M. S., E. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priedai), vertintina kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida. Nesutikdami su administratoriaus veiksmais neteisminio bankroto procedūrų eigoje atsakovai turėjo teisę teisės aktuose nustatyta tvarka ginčyti tokių veiksmų teisėtumą, tačiau to nepadarė. Įmonės bankroto procedūrų metu teisę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą išsaugo tik tie kreditoriai, kurie tinkamai laikosi reikalavimo pareiškimo procedūros bei šios teisės neatsisako. Atsakovo N. S. atsisakymas savo kreditorinio reikalavimo UAB „Naras“ atžvilgiu (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 18–19 priedai) teatskleidžia jo disponavimą savo reikalavimo teise, tačiau negali būti vertinamas kaip kažkokiu būdu įtakojantis ieškovės teisę reikalauti žalos atlyginimo. Kita vertus, sutiktina su atsakovų argumentu, kad bendra nepatenkintų UAB „Naras“ kreditorinių reikalavimų suma sudarė 1 694 244,28 Eur (ieškinio 22 priedas), iš jų 345,23 Eur antrosios eilės, t. y. pirmenybės teise tenkintinų reikalavimų ir 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų, įskaitant 1 672 146,61 Eur ieškovės reikalavimą. Pripažinus, kad dėl neteisėtų veiksmų ne UAB „Naras“, bet įmonės, į kurias perkelta prekybinė veikla, gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį galėjo gauti UAB „Naras“, pradžioje tokiomis pajamomis būtų sukurta galimybė patenkinti antrosios eilės reikalavimus, o iš likusios sumos (257 141,70 Eur – 345,23 Eur = 256 796,47 Eur) ieškovės kreditoriniam reikalavimui tenkinti potencialiai galėjo būti skirta 253 498,78 Eur (1 672 146,61 Eur ieškovės kreditorinis reikalavimas ÷ 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų sumos × 256 796,47 Eur skirstytinos sumos). Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad yra pagrindas žalos dydžiu pripažinti dar mažesnę sumą, atsakovai nepateikė.

55. Apibendrinant sprendimo 46–54 punktuose aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad atsakovai iš dalies įvykdė pareigą nuginčyti žalos dydžio ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, prezumpciją, kas tampa pagrindu nustatyti 253 498,78 Eur žalos dydį.

Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

56. Kaip minėta sprendimo 22 punkte, atsakovai turi teisę ginčyti jų kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, prezumpciją. Atsakovų N. S. ir A. V. argumentai, kad savo veiksmais jie siekė naudos tiek UAB „Naras“, tiek ir įmonės kreditoriams, atmesti pasisakant dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

57. Be to, ginčydami savo kaltę atsakovai akcentavo ir AB banko „Snoras“ elgesį tiek išduodant kreditą, tiek ir 2012 m. nepratęsiant kredito grąžinimo termino bei inicijuojant bankroto procedūrą. Pažymėtina, kad išduodamas kreditą ar priimdamas sprendimus dėl kredito sutarties pakeitimų bei nutraukimo bankas prisiėmė tam tikrą verslo riziką, susijusią su tuo, kad sąžiningai besielgiantis kreditorius gali atsidurti situacijoje, kai negalės kredito grąžinti. Kita vertus, tai niekaip neįtakoja banko, o kartu ir jo teisių perėmėjos ieškovės, teisės reikšti pretenzijas atsakovams dėl jų neteisėtais veiksmais sukurtų pasekmių pašalinimo.

58. Kaip jų atsakomybę eliminuojantį veiksnį atsakovai įvardijo ir aplinkybę, kad įsteigus naujas įmones jų atsiskaitomosios sąskaitos buvo atidarytos būtent AB banke „Snoras“ (atsakovų N. S., M. S. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį 16 priedas, atsakovių UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3–4 priedai). Sutikti su šiuo motyvu nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įgyvendindami veiklos perkėlimo į kitas įmones schemą atsakovai N. S. ir A. V. lygiagrečiai derėjosi su AB banku „Snoras“ dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, akcentuodami kitus su prekybine veikla susijusius sunkumus, tačiau informacijos apie ketinamą vykdyti ar įvykdytą veiklos perkėlimą bankui neteikė. Vien tai, kad bankas galimai turėjo teorinę galimybę išsiaiškinti atsakovų įgyvendintą schemą, negali būti pripažįstama aplinkybe, paneigiančia atsakovų kaltę ar patvirtinančia priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir banko veiksmų.

Dėl prašymo taikyti solidariąją atsakomybę UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atžvilgiu

59. Konstatavus, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos reikalavimui dėl solidaraus 253 498,78 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovų N. S. ir A. V., spręstinas reikalavimo šią sumą taip pat solidariai priteisti ir iš atsakovių UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ pagrįstumo.

60. Kaip minėta sprendimo 13–15 punktuose, kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos, susijusios su bankroto procedūrų eigoje likusiu nepatenkintu kreditoriniu reikalavimu ar jo dalimi, atlyginimo yra ribojama veiksmų, kurie yra įvertinti kaip sąlygoję bankroto pripažinimą tyčiniu. Nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto byloje buvo kalbama išskirtinai apie UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmus. Kad tokia pozicija negalėjo būti nesuprantama ieškovės atstovams, netiesiogiai patvirtina ir jų teikiant patikslintus ieškinius pasitelkta argumentacija. 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktame ieškinio patikslinime, kuriuo įmonės, į kurias neteisėtais veiksmais perkelta dalis UAB „Naras“ veiklos, buvo įvardintos atsakovėmis, buvo teikiami argumentai dėl nesąžiningos konkurencijos ir pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija (CK 1.116 straipsnis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnis), tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. pateiktame dar kartą patikslintame ieškinyje minėtos argumentacijos, kaip faktinio ieškinio pagrindo, atsisakyta, pažymint aptariamų juridinių asmenų dalyvavimą veiklos perkėlimo schemoje.

61. Kita vertus, jokie pačių įmonių neteisėti veiksmai nėra įvardijami. Pabrėžtina, kad pačios įmonės šiuo atveju tapo neteisėtų atsakovų N. S. ir A. V. veiksmų rezultatu. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovėms UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atsakomybė gali kilti būtent tų veiksmų, kurie lėmė bankroto pripažinimą tyčiniu, pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kuriuo vadovaudamasi ieškovė galėjo ginti savo teises ir kurį reikšdama ieškinį pasirinko. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas savo pobūdžiu į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes panašioje civilinėje byloje pasisakydamas dėl įmonės, kuri dėl neteisėtų veiksmų gavo naudos, atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-1120/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62. Įvertinus sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų visumą darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio dalį dėl 253 498,78 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovų N. S. ir A. V.

63. Kartu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

64. Tenkinus ieškinį iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas taip: (2 300 Eur + (253 498,78 Eur – 100 000 Eur) ×1 proc.) × 75 proc. = 2 876 Eur. Įstatyme nesant numatytos solidarios proceso dalyvių atsakomybės už bylinėjimosi išlaidas, ši suma lygiomis dalimis – po 1 438 Eur (2 876 Eur ÷ 2) priteistina ieškovei iš atsakovų N. S. ir A. V. Kita už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis (ieškinio 24 priedas), kaip ir žyminis mokestis, sumokėtas už nepagrįstais pripažintus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei skundą dėl nutarties, kuria toks prašymas atmestas, priskirtina ieškovei (CPK 93 straipsnis).

65. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie 15 861,04 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija JCK22 Nr. 00356, 2022 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Serija PPK22 Nr. 015), 335,53 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro išrašus (PVM sąskaita faktūra Serija JCK21 Nr. 21632, 2022 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas), 4 000 Eur išlaidas už ekspertizę (2022 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymas), 112,70 Eur ir 0,33 Eur išlaidas už bylos kopijas (2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymai). Bendra išlaidų suma – 20 309,60 Eur (15 861,04 Eur + 335,53 Eur + 4 000 Eur + 112,70 Eur + 0,33 Eur). Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, ypač įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, advokato (ir jo padėjėjo) darbo laiko sąnaudas. Išnagrinėjus bylą, patenkintas 253 498,78 Eur reikalavimas, atmestų reikalavimų suma sudaro 1 418 598,57 Eur (1 672 097,35 Eur – 253 498,78 Eur). Patenkintų reikalavimų dalis apskaičiuotina taip: 253 498,78 Eur ÷ 1 672 097,35 Eur × 100 proc. = 15 proc. Taikant šią proporciją ieškovei iš atsakovų N. S. ir A. V. priteisiama po 1 523,22 Eur (20 309,60 Eur × 15 proc. ÷ 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

66. Atsakovė UAB „Statybų namai“ pateikė įrodymus apie 726 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija AKS Nr. 7299, 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas). Kadangi šios atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimai yra atmesti, jos turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, atsakovei UAB „Statybų namai“ iš ieškovės priteisiamas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

67. Atsakovė UAB „Technikos namai“ pateikė įrodymus apie 580,80 Eur atstovavimo išlaidas (2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija AKS Nr. 6635, 2020 m. lapkričio 3 d. įrodymai apie apmokėjimą). Kadangi šios atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimai yra atmesti, jos turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, atsakovei UAB „Statybų namai“ iš ieškovės priteisiamas 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

68. Atsakovas A. V. pateikė įrodymus apie 1 700 Eur atstovavimo išlaidas (2020 m. balandžio 27 d. sąskaita faktūra Nr. 2020/017(2), 2020 m. balandžio 27 d. kasos pajamų orderis Nr. 002/2020, 2022 m. spalio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 2022/041(1) 2022 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderis Nr. 004/2022, 1 226 Eur išlaidas už ekspertų dalyvavimą (2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas). Bendra išlaidų suma – 2 926 Eur (1 700 Eur + 1 000 Eur + 226 Eur). Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Kadangi atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 85 proc., taikant šią proporciją atsakovui A. V. iš ieškovės priteisiamas 2 487,10 Eur (2 926 Eur × 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Atsakovas N. S. pateikė įrodymus apie 5 445 Eur išlaidas už ekspertizę (2020 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas), 17 332,80 Eur atstovavimo išlaidas (PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. birželio 19 d. Serija AKS Nr. 6393 (3 877,60 Eur), 2020 m. rugsėjo 7 d. Serija AKS Nr. 6532 (1 258,40 Eur), 2020 m. spalio 2 d. Serija AKS Nr. 6580 (1 524,60 Eur), 2020 m. lapkričio 3 d. Serija AKS Nr. 6634 (1 258,40 Eur), 2021 m. vasario 1 d. Serija AKS Nr. 6769 (580,80 Eur), 2021 m. gegužės 5 d. Serija AKS Nr. 6864 (363 Eur), 2021 m. lapkričio 10 d. Serija AKS Nr. 7050 (677,60 Eur), 2021 m. lapkričio 29 d. Serija AKS Nr. 7067 (1 016,40 Eur), 2021 m. gruodžio 20 d. Serija AKS Nr. 7097 (750,20 Eur), 2022 m. sausio 31 d. Serija AKS Nr. 7146 (774,40 Eur), 2022 m. kovo 31 d. Serija AKS Nr. 7219 (290,40 Eur), 2022 m. liepos 25 d. Serija AKS Nr. 7336 (968 Eur), 2022 m. rugsėjo 23 d. Serija AKS Nr. 7383 (2 516,80 Eur), 2022 m. spalio 27 d. Serija AKS Nr. 7413 (1 476,20 Eur), atsakovo N. S. mokėjimai: 2020 m. birželio 19 d. – 3 877,60 Eur, 2020 m. liepos 17 d. – 411,40 Eur, 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 242 Eur, 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 258,40 Eur, 2020 m. spalio 2 d. – 1 524,60 Eur, 2020 m. lapkričio 4 d. – 1 258,40 Eur, 2021 m. vasario 1 d. – 580,80 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. – 363 Eur, 2021 m. liepos 7 d. – 387,20 Eur, 2021 m. lapkričio 29 d. – 1 694 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. – 750,20 Eur, 2022 m. vasario 7 d. – 774,40 Eur, 2022 m. balandžio 5 d. – 290,40 Eur, 2022 m. liepos 25 d. – 968 Eur, 2022 m. rugsėjo 24 d. – 2 516,80 Eur, 2022 m. spalio 27 d. – 2 250,60 Eur). Atsakovas N. S. taip pat prašo priteisti 5 774,40 Eur atstovavimo išlaidas, tačiau pateikia PVM sąskaitų faktūrų 5 783,80 Eur sumai ir įrodymus apie šių sąskaitų apmokėjimą 4 864,20 Eur sumai (PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. birželio 30 d. Serija AKS Nr. 6425 (193,60 Eur), 2020 m. gruodžio 31 d. Serija AKS Nr. 6425 (629,20 Eur), 2021 m. lapkričio 15 d. Serija AKS Nr. 7057 (290,40 Eur), 2022 m. rugsėjo 13 d. Serija AKS Nr. 7367 (919,60 Eur), 2022 m. spalio 3 d. Serija AKS Nr. 7398 (871,20 Eur), 2022 m. spalio 27 d. Serija AKS Nr. 7399 (2 879,80 Eur), atsakovo N. S. mokėjimo nurodymai: 2020 m. liepos 21 d. – 193,60 Eur, 2021 m. sausio 26 d. – 629,20 Eur, 2021 m. lapkričio 22 d. – 290,40 Eur, 2022 m. spalio 3 d. – 871,20 Eur, 2022 m. spalio 27 d. – 2 879,80 Eur). Bendra įrodymais pagrįsta išlaidų suma – 27 642 Eur (5 445 Eur + 17 332,80 Eur + 4 864,20 Eur). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje vertinant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgiama ne tik į jų atitikimą Rekomendacijose nustatytiems rekomenduojamiems priteisti maksimaliems užmokesčio dydžiams, bet ir bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas. Dėl bylos sudėtingumo atsakovui N. S. teisines paslaugas teikė du advokatai, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma nevertintina kaip per didelė. Kadangi atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 85 proc., taikant šią proporciją atsakovui N. S. iš ieškovės priteisiamas 23 495,70 Eur (27 642 Eur × 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

70. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovui N. S. iš ieškovės priteisiamas 20 534,48 Eur (23 495,70 Eur - 1 438 Eur - 1 523,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovei iš atsakovo A. V. – 474,12 Eur (1 438 Eur + 1 523,22 Eur – 2 487,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, solidariai iš atsakovų N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 253 498,78 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 78 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 474,12 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, 20 534,48 Eur (dvidešimties tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų namai“, juridinio asmens kodas 302527851, iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“, juridinio asmens kodas 302527762, iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, 580,80 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų 80) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas