Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-257-370/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: e2A-257-370/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00219-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: N. S., A. V., M. S., E. M., J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“
Ieškovas: mažosios bendrijos „Ameriturtas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-257-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00219-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. S. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ ieškinį atsakovams N. S., M. S., E. M., A. V., J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ameriturtas“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. S., M. S., E. M., A. V., J. R., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ 1 672 097,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė yra likviduotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Naras“ (toliau – ir bendrovė) kreditorė, turinti 1 672 097,35 Eur nepatenkintą finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Atsakovai N. S., M. S. ir E. M. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 27 d. iki bankroto procedūros iniciavimo bendrovei buvo UAB „Naras“ akcininkai, bendrovės vadovu iki 2011 m. spalio 21 d. buvo atsakovas A. V., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. – atsakovas J. R., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. – atsakovas N. S..

3. Bendrovė 2007 m. balandžio 16 d. su paraiška kreditui gauti kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – AB) banką „Snoras“ (toliau – ir Bankas), kuriam nurodė, kad pageidauja gauti 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditą projektui (gyvenamųjų namų kvartalo, adresu Šaltinio g., Marijampolė, vystymui) įgyvendinti. Bankas ir bendrovė 2007 m. gegužės 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-82144-000 (toliau – ir kredito sutartis), kurios pagrindu Bankas suteikė bendrovei 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditą, skirtą projektui finansuoti, o bendrovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2008 m. spalio 24 d. Bendrovė nustatytu terminu kredito negrąžino, kredito grąžinimo terminas papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 1 d. Bankas 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. M.12-00016 „Dėl sandorio nutraukimo“ pranešė bendrovei, kad 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 031-82144-000 nutraukiama. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei inicijuotas neteisminis bankrotas. Bankroto administratorius 2013 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje nurodė, kad UAB „Naras“ valdymo organo nariai (vadovai) ir dalyviai (akcininkai) tikėtina suderintais veiksmais ir / ar neveikimu nuo 2010 m. kryptingai pradėjo mažinti bendrovės veiklą, pelningą jos dalį perkeldami į 2010 m. liepos 10 d. įsteigus du naujus ūkio subjektus – atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 UAB „Naras“ bankrotą pripažino tyčiniu.

5. Neteisminio bankroto procedūrų metu patvirtintą 1 672 097,35 Eur banko finansinį reikalavimą perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o vėliau ieškovė. Ieškovės vertinimu, atsakovai N. S., M. S., E. M., A. V., J. R. savo tyčiniais veiksmais ir / ar neveikimu laikotarpiu nuo 2010 m iki 2012 m. privedė bendrovę prie bankroto, o konkuruojantys ūkio subjektai (UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“), prisidėję prie bendrovės pagrindinės veiklos perkėlimo, sukėlė žalą ieškovei (išvestinė žala iš Bendrovei padarytos žalos), kaip bendrovės kreditoriui, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai solidariai atlygintų padarytą žalą.

Šalies argumentai

6. Atsakovai A. V. ir J. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nepateikė kreditoriaus reikalavimo perėmimą patvirtinančių įrodymų. Taip pat nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovei buvo padaryta žala, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

7. Atsakovai N. S., M. S. ir E. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovai M. S. ir E. M. bendrovės veikloje iš esmės nedalyvavo, bendrovės akcininkais tapo paveldėdami dalį bendrovės akcijų. Pažymėjo, kad nors UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau tyčinio bankroto byloje teismai konstatavo, jog pagrindinis bankrotą lėmęs veiksnys buvo nepasisekęs investicinis projektas, o veiklos perkėlimą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą nurodė kaip papildomus veiksnius. Dėl nurodytos priežasties civilinė atsakomybė už minėtus sprendimus atsakingų asmenų atžvilgiu galėtų būti taikoma tik konstatavus priežastinio ryšio sąlygą. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimo teisę, todėl aplinkybė, jog ieškovė pati neteisminės bankroto procedūros metu pasitvirtino save UAB „Naras“ kreditore, nėra pakankama reikalavimo teisei įrodyti.

8. Atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės buvo įsteigtos 2010 m. birželio 3 d., įregistruotos 2010 m. liepos 10 d. Bendrovių steigėjas ir pradiniu akcininkas buvo atsakovas N. S., 2011 m. gruodžio mėn. dalį akcijų perleidęs savo vaikams atsakovams M. S. ir E. M., kurie naujai įsteigtų bendrovių veikloje nedalyvavo. Atsakovės su UAB „Naras“ nekonkuravo, jų steigimo tikslas buvo sumažinti neigiamų nuostolingos UAB „Naras“ veiklos padarinių naštą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie galbūt neteisėtais UAB „Statybų namai“ ar UAB „Technikos namai“ veiksmais UAB „Naras“ ar jos kreditoriams padarytą žalą. Priešingai, atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėmė 211 271,90 Lt (61 188,57 Eur) UAB „Naras“ mokestinę nepriemoką, taip pat su 9–10 proc. antkainiu nupirko iš UAB „Naras“ prekių už 1 919 533,34 Lt (555 935,28 Eur), kai pati bendrovė 2011 m. dėl būtinybės perkainoti prekių likučius patyrė 454 000 Lt (131 487,48 Eur) nuostolių. Daliai darbuotojų perėjus į naujai įsteigtas įmones UAB „Naras“ sutaupė 284 750,96 Lt (82 469,57 Eur) išeitinėms išmokoms, dėl sumažintų prekybinės veiklos apimčių sutaupė apie 500 000 Lt (144 810 Eur) veiklos sąnaudų. UAB „Naras“ pardavimų pajamos žymiai krito dar iki UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo (2009 m. fiksuotas 40 proc. kritimas), panašia apimtimi mažėjo ir prekių likučiai, bendrovei trūko apyvartinių lėšų, 2010 m. tipinės veiklos nuostoliai sudarė 117 315 Lt (33 976,77 Eur), t. y. įmonė savarankiškai vykdyti prekybinės veiklos nebeturėjo galimybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų N. S. ir A. V. 253 498,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2) priteisė ieškovei iš atsakovo A. V. 474,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, 3) priteisė atsakovui N. S. iš ieškovės 20 534,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, 4) priteisė atsakovei UAB „Statybų namai“ iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5) priteisė atsakovei UAB „Technikos namai“ 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti reikalavimo perleidimo sandoriai (įskaitant notarine tvarka patvirtintą hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį) neleidžia abejoti tiek reikalavimo perleidimo sandorio turiniu, tiek ir jo sudarymo aplinkybėmis, o pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopija, kartu su duomenimis, kad ieškovę bankroto administratorius buvo įtraukęs į kreditorių sąrašą, likvidacinį balansą ar kreditorių susirinkimų protokolus, patvirtina ir ieškovės pozicijos, jog UAB „Naras“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad ieškovė, galbūt netinkamai vykdydama savo buhalterinę apskaitą, nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimą į savo finansinę atskaitomybę, kaip ir atsakovų argumentai dėl galimų reikalavimo perėmimo motyvų, sandoriams nesant nuginčytiems, nėra pagrindas abejoti ieškovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusu.

11. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Banko finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, o pagal bankroto administratoriaus ataskaitą, užtikrinant reikalavimą įkeistas turtas (kredito lėšomis pastatytos gyvenamosios patalpos) buvo parduodamos ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatė, kad pagal atsakovų N. S., M. S., E. M., UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ pateiktus duomenis ieškovės finansinio reikalavimo suma 2019 m. – 2020 m. kelis kartus kito, kol sumažėjo 376 201,59 Eur dydžiu iki ieškinio sumos. Teismas padarė išvadą, kad teismų procesinių sprendimų dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo dieną nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokia Banko finansinio reikalavimo suma liks nepatenkinta bankroto proceso eigoje, ir ieškovė neturėjo galimybės suformuluoti reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo dalyko, todėl ieškovė, ieškinį pareikšdama 2020 m. balandžio 15 d., sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016) pažymėjo, jog UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt (pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt), o 2012 m. – 481 519 Lt (pardavimo pajamos – 4 254 768 Lt); 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt (pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt), o 2012 m. – 19 914 Lt (pardavimų pajamos – 6 024 210 Lt)), t. y. dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Nustatė, kad sutikdamas su atsakovų argumentu, jog tai nebūtų padėję UAB „Naras“ išvengti bankroto, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog UAB „Naras“ finansinė padėtis dalies veiklos perkėlimu buvo pabloginta, t. y. UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmai, nesiekiant gauti pajamų per UAB „Naras“ vykdomą veiklą, o šią veiklą realizuojant per kitus, naujai įsteigtus juridinius asmenis, prisidėjo prie UAB „Naras“ finansinės būklės prastėjimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieškovei padarytos žalos solidariai yra atsakingi tik atsakovai A. V. ir N. S., nes jų neteisėti veiksmai, perkeliant prekybinę veiklą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, todėl negali būti pakartotinio nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad atsakovai A. V. ir N. S. dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusiame su Banko atstovais susitikime, kuriame atsakovai nurodė sudėtingą UAB „Naras“ finansinę padėtį ir būtinybė pratęsti kredito sutarties galiojimą, taip pat atsakovas N. S. išreiškė poziciją, kad restruktūrizuoti bendrovę netikslinga, nes ji vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, restruktūrizuojamos įmonės statusas apsunkintų plėtros galimybes, derybas su tiekėjais. Teismo vertinimu, tokia atsakovų pozicija prieštaravo netrukus pradėtai bendrovės veiklos perkėlimo schemai į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir A. V. apie tai negalėjo būti nežinoma.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovų N. S. ir A. V. įgyvendintos bendrovės veiklos perkėlimo schemos nebeliko galimybės nei objektyviai įvertinti atsakovų pozicijos, kad tęsiant veiklą UAB „Naras“ tokios veiklos pelningumas būtų mažesnis (ar veikla būtų atnešusi dar didesnius nuostolius), nei spręsti, jog apyvarta 2011 – 2012 m. būtų dar kritusi net ir neįgyvendinus veiklos perkėlimo į kitas įmones schemos. Kita vertus, į bylą pateikti UAB „Naras“ finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidžia, kad 2009 m., kai veiklos perkėlimo schema dar nebuvo pradėta įgyvendinti, bendra UAB „Naras“ pardavimo pajamų suma sudarė 12 926 790 Lt (3 743 857,16 Eur), pardavimų savikaina – 10 419 195 Lt (3 017 607,45 Eur), bendrasis pelnas, neįvertinus veiklos sąnaudų ir mokesčių – 2 507 595 Lt (726 249,71 Eur). Teismo vertinimu, net darant prielaidą, kad 19 mėn. laikotarpiu nuo tada, kai veiklą pradėjo vykdyti UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (2011 m. sausio mėn.), iki bankroto procedūros iniciavimo (2012 m. rugpjūčio mėn.) veiklos rezultatai nebūtų keitęsi, UAB „Naras“ bendrojo pelno rodiklis būtų sudaręs 1 149 895,37 Eur (726 249,71 Eur ÷ 12 mėn. × 19 mėn.) ir buvęs žymiai mažesnis už ieškinio sumą.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iki 2012 m. gautą pelną, nustatė, kad atsakovės gavo iš viso 257 141,70 Eur pelną, kurį sugebėjo sugeneruoti naujai pradėjęs veikti, tų pačių asmenų kontroliuojamas, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu principu veikiantis verslas. Teismo vertinimu, spręsti, kad šią sumą viršijanti nepatenkinto ieškovės finansinio reikalavimo dalis yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo, todėl atsakovai pripažįstami nuginčiję prezumpciją, pagal kurią žala pripažįstama visa nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo suma. Pripažinus, kad dėl neteisėtų veiksmų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį galėjo gauti UAB „Naras“, pradžioje tokiomis pajamomis būtų sukurta galimybė patenkinti antrosios eilės reikalavimus, o iš likusios sumos (257 141,70 Eur – 345,23 Eur = 256 796,47 Eur) ieškovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo būti skirta 253 498,78 Eur (1 672 146,61 Eur ieškovės finansinis reikalavimas ÷ 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų sumos × 256 796,47 Eur skirstytinos sumos).

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ tapo neteisėtų atsakovų N. S. ir A. V. veiksmų rezultatu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovėms UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atsakomybė gali kilti dėl tų veiksmų, kurie lėmė bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovai N. S. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino restitucijos nuostolių ir negautų pajamų institutus. Negautos pajamos ir restitucijos nuostoliai nėra tapatūs dalykai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos tai yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau tai neturi nieko bendro su nesąžiningos sandorio šalies gauta nauda (restitucijos nuostoliais). Šių dviejų nuostolių kategorijų tiek nustatymas, tiek įrodinėjimas yra iš esmės skirtingi. Pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju tariamai negautas UAB „Naras“ pajamas prilygindamas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gautam pelnui iki mokesčių, paprasčiausiai pasirinko netinkamą nuostolių nustatymo ir apskaičiavimo metodiką, kuria remdamasis negautų pajamų nustatyti paprasčiausiai negalėjo.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prekybinės veiklos tęsti nebegalėjęs ir apyvartinių lėšų tam neturėjęs UAB „Naras“ neturėjo jokių realių, pagrįstų, neišvengiamų, objektyvių galimybių uždirbti tas pačias pajamas, kurias uždirbo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Teismas netinkamai, neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, UAB „Naras“ negautomis pajamomis pripažino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelną iki mokesčių. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė restitucijos nuostolių atlyginimo institutą, bet ir nesivadovaudamas kasacinio teismo nustatytais kriterijais, negautomis pajamomis pripažino teorinius finansinius rodiklius, kurių UAB „Naras“ negalėjo, neplanavo ir neturėjo lūkesčio sugeneruoti. Teismo išvados reiškia teorines prielaidas, o ne neišvengiamai ir realiai gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieškovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur).

17.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes, spręsdamas dėl atsakovų N. S. ir A. V. nesąžiningumo, neištyrė ir neįvertino liudytojo V. V., kuris ginčo laikotarpiu buvo Banko Marijampolės filialo valdytojas, parodymų. V. V. buvo pagrindinis banko atstovas, su kuriuo vyko komunikavimas kredito sutarties vykdymo klausimais. Būdamas bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo, jis paliudijo eilę bylai reikšmingų aplinkybių apie faktinį, nebūtinai dokumentais formalizuotą, šalių bendradarbiavimą, tačiau teismas jo parodymų nevertino.

17.4. Pirmosios instancijos teismas, taip pat vertindamas ir spręsdamas dėl UAB „Naras“ galimybių tęsti prekybinę veiklą, neištyrė ir neįvertino eksperto R. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės akto (toliau – ir ekspertizės aktas) išvadų. Ekspertizės akte pateiktos išvados, susijusios ne tik su UAB „Naras“ prekių pardavimo pelningumu, kurį teismas įvertino kaip nereikšmingą kilusiam ginčui, tačiau ir išvados dėl UAB „Naras“ finansinio pajėgumo, apyvartinių lėšų trūkumo, prognozuojamo veiklos pelningumo tęsiant prekybinę veiklą. Šie klausimai kilusio ginčo išnagrinėjimui yra reikšmingi ir teismas dėl jų pasisakė, t. y. pasisakė specialių žinių reikalaujančiais ekonominio pobūdžio klausimais, nemotyvuotai nesiremdamas specialių žinių turinčio asmens išvadomis.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsitikino ieškovės reikalavimo teisių turėjimu. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teisę įsigijo 2019 m. balandžio 19 d., tačiau iš ieškovės 2019 m. balanso matyti, kad per vienerius metus gautinų sumų eilutėje joks turtas neapskaitytas, t. y. reikalavimo teisė balanse neapskaityta, kaip ir sąnaudos jai įsigyti. Šiuo konkrečiu atveju įrodymai - Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro skelbiamos ieškovės finansinės ataskaitos – paneigia faktą, kad ieškovė iš UAB „Baltijos kredito sprendimai“ įgijo reikalavimo teisę į bendrovės skolą, t. y. ataskaitose neapskaityta nei pati reikalavimo teisė, nei ją realizavus gautos pajamos.

Atsiliepimas

18. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Priešingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas nustatyti, jog atsakovai N. S. ir A. V. neteisėtais veiksmais Banko atžvilgiu padarė 253 498,78 Eur žalos.

18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotas faktas, jog UAB „Naras“ prekybinės veiklos perkėlimas padarė žalą tiek UAB „Naras“, tiek jos kreditorei AB bankas „Snoras“. Kadangi žalos padarymo faktas yra konstatuotas, net ir laikant, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos nustatymo metodas nėra tinkamas, tai nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes teismas turi pareigą nustatyti žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė priteistinos žalos atlyginimo dydį. Nors ieškovės reikalaujamos žalos dydis jau yra įrodytas prezumpcija, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės veikdamas atsakovų interesais, pats apskaičiavo UAB „Naras“ negautų pajamų dydį, kurio pagrindu laikė nuginčyta dalį prezumpcijos ir priteisė ieškovės naudai 253 498,78 Eur žalos atlyginimo. Teismas UAB „Naras“ negautas pajamas apskaičiavo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ finansinių rezultatų pagrindu. Toks negautų pajamų apskaičiavimo būdas ne tik nėra draudžiamas, tačiau praktikoje yra naudojamas ir nereiškia, kad teismas žalą priteisia restitucijos nuostolių pagrindu. Teismas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos rezultatais tik rėmėsi apskaičiuodamas UAB „Naras“ negautas pajamas, tačiau jų gautos naudos nesulygino su negautomis pajamos. Šiuo konkrečiu atveju teismas pasirinko vertinti ne UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ grynąjį pelną, o ikimokestinį pelną.

18.4. UAB „Naras“ laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. sąnaudas sudarė ne tik sąnaudos prekybinės veiklos vykdymui, bet ir sąnaudos, susijusios su investicinio projekto išvystymu ir įgyvendinimu. Atsakovai, skaičiuodami UAB „Naras“ pelningumo rodiklius ir juos lygindami su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ rodikliais, nutyli, kad į UAB „Naras“ bendras veiklos sąnaudas patenka ir sąnaudos, susijusios su investiciniu nekilnojamuoju projektu, tačiau UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ sąnaudas sudaro išimtinai tik prekybinės veiklos sąnaudos, nes jie kitokia veikla nesivertė. Todėl visiškai natūralu, kad UAB „Naras“ nesėkmingo investicinio projekto sąnaudos gali mažinti jo pelningumą ir jis skiriasi nuo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

18.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Naras“ galimybių tęsti prekybinę veiklą, neištyrė ir neįvertino eksperto R. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės akto išvadų. Tokie atsakovų teiginiai yra tik bandymas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir siekis iš naujo vertinti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos prejudicinių faktų forma. Aplinkybė, kad veiklos perkėlimas sukėlė žalą, yra konstatuota bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje.

18.6. Priešingai nei nurodo atsakovai, byloje apklausto liudytojo V. V. parodymai yra nepatikimi ir neįrodo, kad atsakovai bendrovės ir banko atžvilgiu buvo sąžiningi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją V. V. paaiškėjo, kad šis liudytojas jau ilgus metus yra artimai pažįstamas su atsakovu N. S., kadangi jie kartu dirbo savivaldybėje, yra vieno „Rotary“ klubo nariai, susitinka įvairiuose renginiuose ir pan.

18.7. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė yra BUAB „Naras“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę. UAB „Naras“ iniciatyva 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo pradėta neteisminė UAB „Naras“ bankroto procedūra, kurioje AB bankas „Snoras“ buvo patvirtinta UAB „Naras“ kreditore, turinčia reikalavimo teisę į UAB „Naras“. Bankroto procedūros metu AB bankas „Snoras“, kaip UAB „Naras“ kreditorė, perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ turimą reikalavimo teisę į UAB „Naras“. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ buvo įtraukta į UAB „Naras“ kreditorių sąrašą, pakeičiant AB bankas „Snoras“. Galiausiai, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kaip UAB „Naras“ kreditorė, perleido ieškovei turimą reikalavimo teisę į UAB „Naras“. Ieškovė buvo įtraukta į UAB „Naras“ kreditorių sąrašą, pakeičiant UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Net jeigu ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose yra klaidų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties apskaitymu, tai nedaro įtakos šios sutarties galiojimui, nes tokios klaidos yra ištaisomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 19 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 15 d. gautas apeliantų N. S. ir A. V. prašymas priimti naują įrodymą – Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir TEVKT) 2023 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. KT-148. Nurodo, kad TEVKT 2023 m. sausio 31 d. sprendimu teismo ekspertei L. R. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, už 2022 m. birželio 6 d. ekspertizės akte Nr. 22/606 padarytą pažeidimą, atsakant į teismo suformuluotą 3-ajį klausimą. Nurodo, kad TEVKT 2023 m. sausio 31 d. sprendimas yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje ir vertinant teismo ekspertės L. R. sudaryto ekspertizės akto teisėtumą ir pagrįstumą.

22. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Įvertinus tai, kad apeliantų pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi vertinant teismo ekspertės L. R. atliktos ekspertizės akto išvadas, šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų įrodymų kontekste.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas N. S. 1991 m. liepos 22 d. įregistravo individualią įmonę „S. komercinė firma „Naras“, kuri 2006 m. kovo 31 d. buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, po pertvarkymo tapo UAB „Naras“.

24. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. vasario 27 d. atsakovas N. S. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, valdantis 2 500 vnt. (100 proc.) akcijų. Nuo 2007 m. vasario 27 d. iki bendrovės veiklos pabaigos N. S. valdė 1 562 vnt. (62,48 proc.) akcijų, kita dalis akcijų (938 vnt.) po N. S. sutuoktinės L. S. mirties buvo paveldėta jų vaikų – 469 vnt. (18,76 proc.) paveldėjo E. M., 469 vnt. (18,76 proc.) M. S..

25. Bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. spalio 21 d. ėjo atsakovas A. V., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo J. R., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo N. S..

26. Bendrovės pagrindinė komercinė–ūkinė veikla nuo pat jos įsteigimo buvo mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. Bendrovė 2007 m. pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Šaltinio g., Marijampolėje, projektą.

27. Bendrovė 2007 m. balandžio 16 d. su paraiška kreditui gauti kreipėsi į AB bankas „Snoras“ dėl 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kredito projektui įgyvendinti suteikimo.

28. Bankas ir bendrovė 2007 m. gegužės 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-82144-000, kurios pagrindu Bankas suteikė bendrovei 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditą, bendrovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2008 m. spalio 24 d.

29. Kredito grąžinimo terminas 2008 m. rugpjūčio 11 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. liepos 9 d., 2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 9 d., 2011 m. lapkričio 16 d., 2012 m. kovo 6 d. papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 1 d.

30. Atsakovas N. S. 2010 m. liepos 10 d. įsteigė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

31. Bankas 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. M.12-00016 „Dėl sandorio nutraukimo“, pranešė bendrovei, kad 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 031-82144-000 nutraukiama.

32. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei inicijuotas neteisminis bankrotas.

33. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 pagal BUAB ,,Naras“ bankroto administratoriaus R. S. patikslintą pareiškimą UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo UAB ,,Statybų namai“, UAB ,,Technikos namai“, N. S., J. R., A. V., E. M. ir M. S., AB bankas „Snoras“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones. UAB „Naras“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ akcininkai – tas pats N. S. bei su juo giminystės ryšiais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M. S. ir E. M.; iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų. Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ atsiskaitydavo su savo pasirinktais kreditoriais, įskaitant susijusius asmenis, sąmoningai teikdama jiems pirmenybę prieš kitus kreditorius, įskaitant AB banką „Snoras“ ir valstybės institucijas, UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sąžiningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABĮ numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo, akcininkai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, nustatė pagrindą UAB „Naras“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

34. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytą prekybos veiklą toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant šią veiklą nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių įsipareigojimų kreditorei AB bankui „Snoras“. Toks sprendimas, nors palankus kitiems UAB „Naras“ kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankui „Snoras“ kaip vienam iš UAB „Naras“ kreditorių, taigi šis kreditorius iš kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai išskirtas. Be to, apeliantų į bylą pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtino ir tokio sprendimo naudingumo UAB „Naras“ kaip juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai, teismas padarė išvadą, kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti.

Žemesnės instancijos teismas

35. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus (Banko) reikalavimo teises pagal 2007 m. gegužės 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 031-82144-000.

36. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. sudarė hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises.

37. Ieškovė ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu pranešė UAB „Naras“ apie reikalavimo teisių perleidimą.

38. BUAB „Naras“ 2020 m. gegužės 21 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieškovei padarytos žalos solidariai yra atsakingi tik apeliantai A. V. ir N. S., nes jų neteisėti veiksmai, perkeliant prekybinę veiklą į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, todėl negali būti pakartotinio nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad A. V. ir N. S. dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusiame su Banko atstovais susitikime, kuriame atsakovai nurodė sudėtingą UAB „Naras“ finansinę padėtį ir būtinybę pratęsti kredito sutarties galiojimą, taip pat atsakovas N. S. išreiškė poziciją, kad restruktūrizuoti bendrovę netikslinga, nes ji vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, restruktūrizuojamos įmonės statusas apsunkintų plėtros galimybes, derybas su tiekėjais. Teismo vertinimu, tokia apeliantų pozicija prieštaravo netrukus pradėtai bendrovės veiklos perkėlimo schemai į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir A. V. apie tai negalėjo būti nežinoma.

40. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prekybinės veiklos tęsti nebegalėjęs ir apyvartinių lėšų tam neturėjęs UAB „Naras“ neturėjo jokių realių, pagrįstų, neišvengiamų, objektyvių galimybių uždirbti tas pačias pajamas, kurias uždirbo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Teismas netinkamai, neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, UAB „Naras“ negautomis pajamomis pripažino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelną iki mokesčių. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė restitucijos nuostolių atlyginimo institutą, bet ir nesivadovaudamas kasacinio teismo nustatytais kriterijais, negautomis pajamomis pripažino teorinius finansinius rodiklius, kurių UAB „Naras“ negalėjo, neplanavo ir neturėjo lūkesčio sugeneruoti. Teismo išvados reiškia teorines prielaidas, o ne neišvengiamai ir realiai gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieškovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

42. Pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).

43. Kaip nurodo kasacinis teismas, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl apeliantų atsakomybės šioje byloje, nes apeliantai, kaip tretieji asmenys, dalyvavo tyčinio bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 nustatė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones – UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“, kurių akcininkai – N. S. bei su juo giminystės ryšiais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M. S. ir E. M., taip pat nustatė, kad iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų. Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ atsiskaitydavo su savo pasirinktais kreditoriais, sąmoningai teikdama jiems pirmenybę prieš kitus kreditorius, įskaitant AB banką „Snoras“ ir valstybės institucijas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytą prekybos veiklą toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant šią veiklą nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių finansinių įsipareigojimų AB bankui „Snoras“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai, todėl dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, šiuo atveju apeliantams tenka pareiga įrodyti, kad bankroto bylą nagrinėjusių teismų nustatyti neteisėti įmonės vadovo veiksmai nėra susiję su žalos, kurią patyrė ieškovė dėl nepatenkinto finansinio reikalavimo BUAB „Naras“ bankroto byloje, atsiradimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, jog BUAB „Naras“ nebūtų pajėgi atsiskaityti su Banku nepriklausomai nuo to, ar būtų buvę atlikti bankroto pripažinimą tyčiniu lėmę apeliantų veiksmai, ar ne, šiuo konkrečiu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi įmonės nemokumo nustatymo momentas yra bylą dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjusių teismų prerogatyva ir šios faktinės aplinkybės nustatymas bei teisinis vertinimas jau yra atliktas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisminio bankroto procedūrų metu patvirtintą 1 672 097,35 Eur AB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o vėliau ieškovė. Ieškovės reikalavimas iš esmės yra susijęs su tuo, kad BUAB „Naras“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų Bankui ir dėl to jai buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad Banko ir BUAB „Naras“ sudarytos sutarties galiojimas būtų nuginčytas (CPK 178 straipsnis), todėl iš jos kylantys šalių tarpusavio įsipareigojimai turėjo būti vykdomi sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neužtikrino, kad jų vadovaujama bendrovė tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus kreditorei (AB bankas „Snoras“), taip pat, laiko požiūriu vertinant bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjusių teismų nustatytus neteisėtus apeliantų veiksmus ir BUAB „Naras“ įsiskolinimo Bankui susidarymo momentą, spręstina, jog šis įsiskolinimas, vėliau tapęs nepatenkintu finansiniu reikalavimu BUAB „Naras“ bankroto byloje, priežastingumo ryšiu yra susijęs su apeliantų, kaip įmonės vadovų, neteisėtais veiksmais.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir priteistos žalos dydžio

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iki 2012 m. gautą pelną, nustatė, kad atsakovės gavo iš viso 257 141,70 Eur pelną, kurį sugebėjo sugeneruoti naujai pradėjęs veikti tokiu pačiu principu veikiantis verslas. Pripažinęs, kad dėl neteisėtų veiksmų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį galėjo gauti UAB „Naras“, pradžioje tokiomis pajamomis būtų sukurta galimybė patenkinti antrosios eilės reikalavimus, o iš likusios sumos (257 141,70 Eur – 345,23 Eur = 256 796,47 Eur) ieškovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo būti skirta 253 498,78 Eur (1 672 146,61 Eur ieškovės finansinis reikalavimas ÷ 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų sumos × 256 796,47 Eur skirstytinos sumos).

50. Iš apeliantų apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad apeliantai kelia klausimus dėl įrodymų pakankamumo ir vertinimo bei priteistinos žalos dydžio. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino restitucijos nuostolių ir negautų pajamų institutus, nes šiuo konkrečiu atveju negautas UAB „Naras“ pajamas prilygino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gautam pelnui iki mokesčių, t. y. teismas pasirinko netinkamą nuostolių nustatymo ir apskaičiavimo metodiką. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados reiškia teorines prielaidas, o ne neišvengiamai ir realiai UAB „Naras“ gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieškovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

51. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad jo valdoma bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, negu įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022 26–28 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

53. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė priežasčių ir pagrindų, dėl kurių reikėtų bylos įrodymus dėl 253 498,78 Eur žalos atlyginimo (BUAB „Naras“ negautų pajamų dėl veiklos perkėlimo į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“) įvertinti kitaip negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nes apeliantai nepaneigė sprendime ir tyčinio bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Naras“ 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 38 duomenimis bendra nepatenkintų UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 694 244,28 Eur įskaitant ir 1 672 146,61 Eur ieškovės finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi byloje buvo paskirta audito ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ginčo laikotarpiu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo pelną. Ekspertizė buvo pavesta atlikti teismo ekspertui R. B.. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė audito ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertei L. R.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt (59 280,58 Eur), pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt (867 784,69 Eur), o 2012 m. atitinkamai 481 519 Lt (139 457,54 Eur) ir 4 254 768 Lt (1 232 265,99 Eur); 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt (71 428,85 Eur), pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt (1 626 203,66 Eur), o 2012 m. atitinkamai 19 914 Lt (5 767,49 Eur) ir 6 024 210 Lt (1 744 731,81 Eur)), todėl padarė išvadą, kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie duomenys patvirtina veiklos, kaip visumos, perėmimo reikšmę. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl neva netinkamo ekspertų išvadų ar liudytojų parodymų vertinimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo aplinkybių, nustatytų tyčinio bankroto byloje.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, detalesnės gautos naudos nuostatos nepateikia. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-378/2018, 84 punktas).

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius, jog ieškovės pasirinktu pažeistų teisių gynybos būdu pareikštas reikalavimas atlyginti padarytą žalą dėl apeliantų (akcininko, įsteigusio atsakoves, perkeliant į jas esminę, pajamas (pelną) generuojančią veiklą, ir vadovo, žinančio veiklos perkėlimo faktą ir vykdžiusio atsiskaitymus su kreditoriais, išskiriant pradinį kreditorių banką, kurio teisių perėmėja yra ieškovė) bendrų neteisėtų veiksmų, kuriais ji prarado galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą BUAB „Naras“ bankroto byloje, svarbu yra užtikrinti, jog, sprendžiant dėl apeliantų solidariosios pareigos atlyginti ieškovei negautas pajamas, nebūtų pažeistas principas restitutio in integrum (liet. grąžinimas į iki pažeidimo buvusią situaciją), t. y. kad ieškovei nebūtų priteista žalos atlyginimo daugiau, nei ji patyrė žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas prieš mokesčius sudarė 241 047 Lt (69 812,04 Eur, UAB „Statybų namai“ – 290 738 Lt (84 203,54 Eur), o iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Technikos namai“ gavo 566 212 Lt (99 019,07 Eur) pelno, UAB „Statybų namai“ – 23 485 Lt (4 107,05 Eur), t. y. UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“, dėl neteisėtų apeliantų veiksmų perkeliant į šias bendroves UAB „Naras“ veiklą, iš viso gavo 257 141,70 Eur pelną. Šiuo konkrečiu atveju, bendra nepatenkintų UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 694 244,28 Eur, iš jų 345,23 Eur antrosios eilės ir 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų, įskaitant 1 672 146,61 Eur ieškovės reikalavimą (tai iš esmės ieškovės finansinio reikalavimo suma), todėl pripažinus, kad UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį paskirsčius kreditoriams ieškovei galėjo būti sukurta galimybė atgauti dalį patvirtinto finansinio reikalavimo – 253 498,78 Eur. Apeliantai leistinais įrodymais ir argumentais šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti reikalavimo perleidimo sandoriai neleidžia abejoti tiek reikalavimo perleidimo sandorio turiniu, tiek ir jo sudarymo aplinkybėmis, o pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopija, kartu su duomenimis, kad ieškovę bankroto administratorius buvo įtraukęs į kreditorių sąrašą, likvidacinį balansą ar kreditorių susirinkimų protokolus, patvirtina ir ieškovės pozicijos, jog UAB „Naras“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad ieškovė, galbūt netinkamai vykdydama savo buhalterinę apskaitą, nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimą į savo finansinę atskaitomybę, kaip ir atsakovų argumentai dėl galimų reikalavimo perėmimo motyvų, sandoriams nesant nuginčytiems, nėra pagrindas abejoti ieškovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusu. Apeliantų vertinimu, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro skelbiamos ieškovės finansinės ataskaitos – paneigia faktą, kad ieškovė iš UAB „Baltijos kredito sprendimai“ įgijo reikalavimo teisę į bendrovės skolą, t. y. ataskaitose neapskaityta nei pati reikalavimo teisė, nei ją realizavus gautos pajamos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

58. Teisėjų kolegija nenustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas neegizstuojantis reikalavimas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kilus šalių ginčui dėl CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, pažeidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

59. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad reikalavimo perleidimo dalykas yra kildinamas iš kredito sutarties, tarp šalių nekilo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus (Banko) reikalavimo teises pagal kredito sutartį. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. sudarė hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises. Ieškovė ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu pranešė UAB „Naras“ apie reikalavimo teisių perleidimą. Taigi, aptartų aplinkybių visuma, įrodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, apeliantai nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovė į savo buhalterinę apskaitą, nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimą į savo finansinę atskaitomybę VĮ Registrų centre, nereiškia, jog reikalavimo teisė neegzistuoja, juolab kad nagrinėjimu atveju byloje nustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė.

60. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos

63. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 791,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Kadangi ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (4 791,60 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, ieškovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, neviršijanti Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytos maksimalios priteistinos sumos – 2 338,70 Eur (po 1 169,35 Eur) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, iš atsakovų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 169,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė