Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su (patikslintu) ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiui sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėms išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise tvarko mama D. J.. Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą nepilnamečio vaiko D. J. bendravimo su tėvu A. J. tvarką ir nustatyti, kad: 2.1. vaikas D. J., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne ar be nakvynės (atsižvelgiant į vaiko norus) praleidžia pas tėvą A. J.. Tėvas A. J. bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Tėvas A. J. apie planuojama vaiko pasiėmimo vietą ir laiką privalo prieš 2 darbo dieną informuoti mamą D. J. SMS žinute; 2.2. vaikas D. J. praleidžia žiemos atostogas pas tėvą A. J. neporiniais atostogų pradžios kalendoriniais metais, nuo neporinių metų gruodžio 24 d. iki priešpaskutinės žiemos atostogų dienos. Tėvas A. J. apie planuojamą vaiko pasiėmimo vietą ir laiką privalo prieš 7 kalendorines dieną informuoti mamą D. J. SMS žinute; 2.3. vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. pavasario atostogas poriniais kalendoriniais metais, nuo Šv. Velykų išvakarių (t. y. nuo penktadienio) iki priešpaskutinės pavasario atostogų dienos. Tėvas A. J. apie planuojamą vaiko pasiėmimo vietą ir laiką privalo prieš 7 kalendorines dieną informuoti mamą D. J. SMS žinute; 2.4. vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. rudens atostogas poriniais kalendoriniais metais nuo šių atostogų pirmos dienos iki priešpaskutinės atostogų dienos. Tėvas A. J. apie planuojamą vaiko pasiėmimo vietą ir laiką privalo prieš 7 kalendorines dieną informuoti mamą D. J. SMS žinute; 2.5. vaikas D. J. praleidžia 1 (vieną) mėnesį per vasaros atostogas pas tėvą A. J. kiekvienais kalendoriniais metais. Konkretus atostogų laikas turi būti suderintas su mama D. J. SMS žinutėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios; 3) Priteisti iš atsakovo A. J. vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 935 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra mama (duomenys neskelbtini); 4) Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko D. J. naudai 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Nustatyti, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra mama D. J..

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, nes šalys nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką, kad nepilnamečiai vaikai praleidžia lygiai laiko su abiem tėvais. Santuoką šalys nutraukė nuo (duomenys neskelbtini) ir atsakovas apie metus laikėsi sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, rūpinosi jais. Maždaug po metų atsakovas pradėjo nesilaikyti bendravimo tvarkos, vis trumpėjo jo laikas skirtas vaikams, kol galiausiai visiškai nustojo jais rūpintis, visos išlaidos susijusios su vaikais, liko ieškovei. Ne kartą buvo kalbama su atsakovu, kad jis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, bet atsakovas tai ignoruodavo. 2023 m. kovo mėnesį tarp atsakovo ir vaikų įvyko konfliktas, atsakovas būdamas neblaivus grasino vaikams (kaip vėliau paaiškėjo, taip būdavo nuolat). Vaikai naktį paskambino ieškovei, kad ateitų jų pasiimti. Nuo to vakaro abu vaikai gyveno tik su ieškove, su atsakovu praktiškai iš vis nebendravo, atsakovas kartais telefonu parašydavo ar paskambindavo. Vaikai buvo apsisprendę pas atsakovą nebegrįžti. 2023 m. rugsėjo mėnesį ieškovė pradėjo griežtai reikalauti atsakovo prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepavykus susitarti pradėjo ikiteisminę mediacijos procedūrą. Mediacijos metu pasiekus žodinį sutarimą dėl išlaikymo vaikams dydžio, atsakovas be ieškovės žinios pasiėmė nepilnametį vaiką D. J. iš mokyklos, teigdamas, kad jis turi teisę 3 savaites su vaiku praleisti laiką. Nors šiuo metu D. J. vėl gyvena su ieškove, tačiau ieškovė įsitikinusi, kad šiuo metu atsakovas vaiku manipuliuoja, inicijuojami konfliktai su ieškove (pvz. per jėgą veržiasi į ieškovės gyvenamąją vietą). Ieškovė nurodo, kad ji nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, po santuokos nutraukimo bendras butas (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovui, iki šiol atsakovas už butą nėra sumokėjęs ieškovei visos kompensacijos. Su vaikais ieškovė gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), už buto nuomą moka 300 Eur. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis 1 100 Eur atskaičius mokesčius. Papildomų išlaidų po 30 Eur (viso 60 Eur) kas mėnesį patiria vaikus D. J. ir N. J. apdraudusi Investiciniu draudimu Compensa Live Vienna Insurance Group SE (metinės išlaidos 720 Eur). Teigia, kad šiuo metu vaikų D. J. ir N. J. poreikiams kas mėnesį ieškovė išleidžia vidutiniškai 800 Eur – 1000 Eur. Ši suma nėra pakankama pilnaverčiams vaikų poreikiams užtikrinti, tačiau atsakovui neteikiat išlaikymo, objektyviai daugiau skirti vaikams negali. N. J. nors tapo pilnametis, bet ieškovė jį toliau išlaiko. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikų poreikiams kas mėnesį reikėtų apie 200 Eur maistui, įskaitant maitinimą mokykloje (2 vaikams 400 Eur), 100 Eur būsto nuomai (2 vaikams 200 Eur), 40 Eur komunaliniai mokesčiai (2 vaikams 80 Eur), apie 50 Eur rūbams (4 sezonai - avalynė, striukės, kelnės, marškiniai, megztiniai, vaiko uniforma mokyklai ir kt.), (2 vaikams 100 Eur), apie 10 Eur vaistams, vitaminams, maisto papildams (2 vaikams 20 Eur), apie 10 Eur higienos priemonėms (prausikliai, dušo žėlė, šampūnas, dantų šepetėlis, dantų pasta ir kt.) (2 vaikams 20 Eur), apie 50 Eur mokyklinėms priemonėms (skaičiuojant 9 mėn. vidurkį: pratybų sąsiuviniai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, flomasteriai, klijai, kitos technologijų priemonės, kuprinės: 100 Eur, įnašai į klasės fondą: 20 Eur, dovanos / sveikinimai (mokytojų diena, gimtadieniai, rugsėjo 1 d., Kalėdos, kovo 8 d., metų pabaiga: 50 Eur) (2 vaikams 100 Eur), apie 6 Eur transportui (2 vaikams 12 Eur), apie 50 Eur pramogoms (knygos, teatras, kino teatras, gimtadieniai, parkai ir kt.) (2 vaikams 100 Eur), apie 11,5 Eur ryšio paslaugos (2 vaikams 23 Eur), iš viso gaunasi vienam vaikui apie 527,50 Eur, 2 vaikams apie 1 055 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas, jis nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini). Ieškovei nėra žinoma atsakovo dabartinė turtinė padėtis ir jo gaunamos pajamos, tačiau jis nebedirba jūreiviu. Pažymi, kad atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus asmuo, turi jūrininko kvalifikaciją.

3. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo mėnesio buvo visiškai nustojęs bendrauti su vaikais, visas vaikų išlaikymas teko ieškovei, todėl už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. iš atsakovo priteistinas 2 000 Eur išlaikymo įskolinimas D. J., kuris skaičiuojamas po 200 Eur už 10 mėnesių. N. J. tapus pilnamečiu, jam priteistinas išlaikymo įskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. po 200 Eur, o nuo 2024 m. vasario 1 d. iki (duomenys neskelbtini) po 250 Eur ir sudaro 2 935 Eur (2 000 Eur + 935 Eur). Ieškovė nurodo, kad prašo priteisti išlaikymo įskolinimą už laikotarpį kai vaikas N. J. buvo nepilnametis ir ieškovė išlaikė jį viena ir už save, ir už atsakovą, todėl išlaikymo įskolinimas priteistinas jai. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų N. J. ir D. J. bendravimo tvarka su atsakovu buvo nustatyta jam grįžus iš darbo jūroje, t. y. atsakovas turėjo būti su vaikais visą laikotarpį grįžus iš jūros iki sekančio išvykimo dirbti į jūrą dienos. Faktiškai tuo metu atsakovas 3 savaites dirbdavo jūroje, 3 savaites būdavo namuose. Tačiau atsakovas šiuo metu jūreiviu nebedirba. Be to, atsakovas pradėjo nesilaikyti bendravimo tvarkos, vis trumpėjo jo laikas skirtas vaikams, kol galiausiai visiškai nustojo jais rūpintis, nuo 2023 m. kovo mėnesio su vaikais beveik nebebendravo. Ieškovė nurodo, kad N. J. tapus pilnamečiu, bendravimo su juo tvarka nebenustatoma. Tačiau nurodo, kad keistina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. J. tvarka. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovas jam nustatytu laiku dažnai neatvyksta pasiimti vaiko, ieškovė laukia, nežino kaip elgtis, taip keičiasi jos suplanuota dienotvarkė. Atsakovas taip pat pasiima vaiką iš mokyklos nepranešęs ieškovei, ieškovė vaiko ieško, pergyvena, vaikas būdamas su atsakovu į telefono skambučius neatsako, ieškovė tik numano, kad vaikas su atsakovu, bet jei vaikas būtų ne su atsakovu, ieškovė nežinotų ar jam nereikia pagalbos. Toks atsakovo elgesys yra neatsakingas, todėl atsakovas apie vaiko pasiėmimo laiką ir vietą privalo informuoti ieškovę iš anksto SMS žinute.

4. Atsakovas atsiliepimo į (patikslintą) ieškinį nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Institucija) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog šeima Skyriui nėra žinoma. 2023 m. sausio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai D. J. atžvilgiu, 2023 m. balandžio 28 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai N. J. atžvilgiu, 2024 m. vasario 20 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai D. ir N. J. atžvilgiu. Atlikus situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Šeimai nuo 2024 m. kovo 1 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas priteisti nepilnamečiams vaikams N. ir D. J. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, tačiau užtikrintų galimybę tenkinti tik būtinuosius, kasdienius vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Institucija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys turi vienodą teisę bendrauti su vaiku ir buvo nusistačiusios bendravimo tvarką 50:50, tačiau pasikeitus aplinkybėms ieškovė prašo pakeisti bendravimo tvarką. Įvertinus bylos medžiagą ir aplinkybes, Skyrius taip pat mano, jog šiuo metu nėra galimybės įgyvendinti bendravimo tvarkos 50:50, nes tokia bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai dėl jos sutaria abu tėvai, bei nustatoma, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Susipažinus su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, Skyrius mano, kad ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes yra orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia ir bendrauja su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, darbo dienomis, švenčių dienomis, atostogų metu, suvienodinimą. Todėl Skyrius neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, tačiau atkreipia dėmesį į ieškinio reikalavimą dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėčiu kas antrą savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio iki sekmadienio, siekiant užtikrinti maksimalų vaikų bendravimą su tėčiu, siūlytina apsvarstyti, bendravimą kas antrą savaitgalį ne nuo šeštadienio, o nuo penktadienio, pasibaigus ugdymosi procesui, popamokinėms veikloms. Skyrius taip pat atkreipia dėmesį, jog svarbu atsižvelgti į vaiko norus. Skyriaus vertinimu, būtina išlaikyti, kurti sveikus ir artimus, atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko šeimyninius ryšius, nes vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia ir bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui ir atsižvelgiant į vaiko norus, nustatymą.

6. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovas pradėjo vaikus pasiimti kada nori, kada nenori. Apie išlaidų dalinimąsi per pusę, ar pirkinių pirkimą taip pat nėjo susitarti su atsakovu. Vaikai išreiškė norą gyventi pas ieškovę. Paaiškino, jog 2023 m. kovo mėn. buvo įvykis, kurio metu vyresnysis sūnus paskambino ieškovei ir pasakė, jog tėvas yra išgėręs, rėkauja, neleidžia miegoti ir prašė ieškovės juos pasiimti. Ieškovė parsivedė vaikus, o vaikai nuo to laiko buvo susipykę su tėvu, visiškai su juo nebendravo ilgą laiką. Ne kartą prašė atsakovo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Skambino, rašė žinutes, tačiau susitarti nepavyko. Vyresnysis sūnus negrįžo gyventi pas tėvą 50:50 principu, o jaunesnysis kartas nuo karto būna pas tėtį. Nurodė, jog buvo susitarę, kad didesnius pirkinius pirks per pusę, tačiau gavosi taip, jog visi pirkiniai yra iš ieškovės pusės. Tai prasidėjo nuo 2022 m. žiemos. Po 2023 m. kovo mėn. įvykio, vaikai ilgą laiką nebendravo su atsakovu, vyresnysis sūnus nekeldavo nei ragelio, nei į žinutes atsakydavo, o mažojo atsakovas ateidavo prie mokyklos pasitikti, pasiklabėdavo. Su nakvyne nepasilikdavo, tačiau šiuo metu kas dvi savaites pasilieka su nakvyne savaitgaliui ar ilgiau. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar nuo 2023 m. kovo mėn. atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo teigia, jog ne. Nurodė, jog vyresnysis sūnus lanko sporto salę, tačiau atsakovas nemoka, o mažasis sūnus anksčiau lankė robotiką į kurią užrašė atsakovas, nepasitaręs su ieškove, tačiau už būrelį nemokėjo. Nurodė, jog vyresnysis sūnus dar mokosi mokykloje 12 klasėje. Nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomojasi. Buto nuoma su komunaliniais mokesčiais žiemą gaunasi apie 500 Eur, o vasarą apie 400 Eur. Teigia, jog dirba uždarojoje akcinė bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovės pareigose, mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1 150 Eur. Dėl vaikų poreikių nurodė, jog moka taupiai gyventi. Didelių sveikatos problemų neturi, išskyrus tai, jog vyresnysis sūnus turi alerginę astmą, atopinį dermatitą, tai būna, jog kartais tenka nueiti pas gydytojus privačiai, kas kainuoja. Kompensacijos už butą, po santuokos nutraukimo, atsakovas dar nėra išmokėjęs. Nurodė, jog mažajam sūnui šiuo metu yra 10 metų. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar vaikas pats nori pas tėvą pasilikti su nakvyne ir ilgiau nurodė, jog būna, kad pats vaikas nori, bet būna ir taip, jog paskambinus vaikas kaip ir nori namo eiti, tačiau tėtis komentuoja, neleidžia pasikalbėti, padaro tokį konfliktą ir vaikas pareina namo arba nepareina. Nustatytos laikinos bendravimo tvarkos atsakovas nesilaiko, laikino išlaikymo taip pat neteikia. Dėl išduoto smurto artimoje aplinkoje orderio nurodė, jog atsakovas turėjo pasiimti vaiką, tačiau jis paskambino neblaivus ir atsakovė pasakė, jog jam neblaiviam vaiko neduos ir gali neiti. Ieškovė su vaikais išvažiavo į sodą, o vakare grįžus atsakovas pradėjo skambinti. Tuo metu mažasis sūnus kaip tik išėjo į lauką, o atsakovui pasirodė, kad vaikas buvo namuose ir atsakovas atvažiavo pas ieškovę. Atsakovas liepė pakviesti vaiką, tačiau ieškovė pasakė, jog vaikas yra lauke, o jis ieškove nepatikėjo, ją nustūmė nuo durų ir įėjo į butą, apsižvalgęs išėjo. Ieškovė išsigando, todėl iškvietė policiją. Dėl įvykio 2024 m. rugsėjo 8 d. ieškovė nurodė, kad vaikas buvo pas atsakovą ir jie buvo sutarę, jog vaikas pasiims pamokas ir pasidarys namų darbus, t. y., kad D. pirmadienį į mokyklą išeis iš atsakovo namų. Grįžusi namo pamatė, jog visos mokyklinės priemonės paliktos, nieko nepasiėmė, skambino D., jis nurodė, jog yra mieste. Ieškovė paprašė duoti tėtį, tačiau atsakovas buvo visiškai neblaivus ir sukonfliktavo. Ieškovė pasakė, jog atvažiuoja pasiimti D. ir nėra čia ko jiems pyktis, tačiau atvažiavus į vietą niekas neįsileido. Ieškovė išsikvietė policiją, tarp policijos ir atsakovo taip pat kilo konfliktas. Teko kviesti vaikų teises, nes atsakovas vaiko iš ten neišleido. Patikslino, jog tuo metu jie buvo pas atsakovo tetą, o ten yra dažnai išgėrinėjama. Atvykus vaikų teisėms atsakovas taip pat nenorėjo atiduoti vaiko, tačiau ieškovė išsivedė vaiką basą, be daiktų, teta daiktus metė per balkoną. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaiku manipuliuoja. Nurodė, kad būnant pas atsakovą D. dažnai būna vienas, ne kartą atėjus socialiniai darbuotojai D. atidarė duris, buvo vienas. Nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas su vaiku bendrautų daugiau, tačiau nori konkrečios tvarkos. Neprieštarauja, jog vaikas pas atsakovą būtų nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Teismui pasiteiravus dėl bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu, ieškovė nurodė, jog neprieštarauja, kad su atsakovu atostogas keistųsi paeiliui. Dėl vasaros atostogų nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas su vaiku bendrautų 5 savaites. Patvirtino, jog vaikui būnant pas atsakovą, ji su vaiku bendrauja telefonu, o vaikui esant pas ieškovę, vaikas telefonu bendrauja su atsakovu. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, jog kiekvienas su vaiku praleidžia kas dvi savaites.

7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad jo vertinimu, atsakovas nenuoširdžiai atsakinėja į klausimus, mėtosi, bando išvengti atsakymo į klausimus. Jo nuomone, atsakovas pusę laiko bendravimo su vaiku sieja su išlaikymo neteikimu. Atsakovui susiklostė puiki padėtis, jog, kai jis išėjo iš darbo, su vaikais nebendravo, bet jis toliau neteikė išlaikymo, o dabar vėl galvoja, kad nusistatys, kad vaikas pusę laiko su mama, pusę su tėvu ir vėl toliau jis galės nemokėti išlaikymo, ką jis sėkmingai ir daro. Pažymėjo, jog vietoje to, kad teiktų išlaikymą vaikui, atsakovas padengė būsto kreditą, kurio nėra tikslo dengti, nes kreditas suteiktas 15 metų terminui. Teigia, jog atsakovas visais būdais vengia išlaikymo. Nurodė, jog ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku. Vaikas tai patvirtino. Mama atsižvelgia į vaiko norus, netrukdo. Atstovo nuomone, atsakovas manipuliuoja vaiko jausmais, nes N. parodymais jau anksčiau vaikus nuteikinėja prieš mamą. Šiuo metu D. veikia psichologiškai aiškindamas, jog jam liūdna be jo, nors iki to laiko, kol neprasidėjo teismas, ilgą laiką nebendravo su D.. Atnaujino santykius tik po kreipimosi į teismą. Tėvas nesilaikė bendravimo tvarkos, todėl turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri labiausiai atitiks vaiko interesus. Sutinka su teismo siūloma patikslinta bendravimo tvarka. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama. Akivaizdu, kad vaikas šiuo metu daugiausiai būna su mama, net ir nepakeitus bendravimo tvarkos mama išlaiko vaiką. Išlaikymas turi būti priteistas.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimai nesutiko. Nurodė, kad nori su vaiku praleisti pusę laiko, t. y. 50:50, kas dvi savaites. Teigia, jog nustatytos bendravimo tvarkos laikėsi. Nurodė, jog vaikams išlaikymą teikia ne asmeniškai į ieškovės sąskaitą, o duoda vaikams. Vaikais rūpinasi, padeda vyresniajam motociklą remontuoti, perkas detales. Laikino išlaikymo nemokėjo, tikėjosi, jog jį atšauks, tačiau nurodė, kad apmokės, kai bus finansiškai stabilus. Teigia, jog iš karto tiek pinigų neturi. Dėl mažojo vaiko ieškosi darbo krante nuo 8-17 val. Dabar metus laiko nedirba, nes laukia normalaus kontrakto, gyvena iš santaupų. Moka buto paskolą 300-400 Eur per mėnesį, komunaliniai 200-300 Eur. Nurodė, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę. Tokį darbą ir dirba. Nurodė, kad vaikų akivaizdoje alkoholio nevartoja. Kreipėsi į teismą dėl orderio panaikinimo ir teismas jį panaikino. Dėl antro konflikto nurodė, jog jokio konflikto nebuvo. Nurodė, jog susirašė žinutėmis, jog vaikas yra pas atsakovą ir jai kilo klausimų, kodėl pratybos padėtos, teigė, jog grįš vakare ir jas paims. Kai policija atvyko, vaikas stovėjo šalia atsakovo ir plėšti už rankos vaiką, atsakovo nuomone, nėra normalu. Vaikas buvo įsikabinęs į koją. Vyresnysis vaikas su atsakovu bendrauja, nuveža į mokyklą. Dalyvauja susirinkimuose. Nurodė, kad kai būna vaikas pas jį, kiek reikia pinigų, tiek ir skiria. Vieną kartą daugiau, kitą kartą mažiau, pagal vaiko norus. Konkrečios sumos įvardyti negali. Nurodė, kad jei neturi kontrakto stoja į užimtumo tarnybą ir iš ten gauna išmokas. Nurodė, kad iki 2025 m. sausio 2 d. bankui turi sumokėti 1 253 Eur skolą. Atsakydamas į ieškovės atstovo užduotą klausimą ar yra skola AB „Klaipėdos energija“ už šilumą nurodė, kad gali būti, o pasiteiravus, kodėl nemoka, nurodė, kad sumokės. Papildomai nurodė, kad nori gauti kompensaciją. Patvirtino, jog anksčiau tris savaites dirbdavo, tris savaites būdavo namuose. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po šios darbovietės daugiau oficialiai niekur nedirbo. Nurodė, kad 2023 m. kovo mėn. vaikai nepersikraustė gyventi pas ieškovę, o tiesiog po atsakovo trijų savaičių laikotarpio išėjo pas ieškovę. Atsakovas atvažiavo po trijų savaičių pasiimti vaikų, tačiau ieškovė pasakė, jog atsakovas vaikų negaus. Būdamas su vaiku eina į parkus, muziejus, renginius ir pan. 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad išmokėjo visą būsto paskolą. Nurodė, kad padėjo tėvai. Nurodė, kad vis dar nedirba, nes yra po operacijos, gyvena iš santaupų. Vaiko išlaikymui gali skirti iki 200 Eur. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos atostogų metu atsakovas sutiko. Nurodė, jog pagal savo specialybę gali dirbti mechaniku, inžinieriumi, tekintoju.

9. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. J. teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą. Nurodė, kad šeima Skyriui žinoma. Buvo gauti 4 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus, iš trys buvo nustatyti nesmurtiniai. Šeimai yra inicijuotas atvejo vadybos procesas nuo 2024 m. kovo 1 d. Šeimai numatytos pagalbos priemonės iš dalies yra įgyvendinamos. Paskutinio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu buvo aptarta, jog situacija šeimoje stabilizavosi, jiems pavyksta bendradarbiauti. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, jog Skyriaus vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį iš esmės atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau būtų galima užtikrinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Pažymi, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis nesiekia teismų praktikoje numatyto minimalaus išlaikymo dydžio. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, jog teismui nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiko, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog Skyriaus nuomone šiuo metu nėra galimybės įgyvendinti bendravimo tvarkos 50 ant 50, nes tokia bendravimo tvarka nustatoma tik išskirtinais atvejais. Šiuo atveju tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos. Todėl Skyriaus vertinimu, ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, taip pat teismo pasiūlyta bendravimo tvarka, jog vaikas su atsakovu bendrauja nuo ketvirtadienio, atitinka vaiko interesus. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad ieškovė, siekiant išvengti konflikto, yra linkusi lanksčiai tartis dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. J. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra vadovaujantis įstatymais, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Iš byloje pateikto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jau pilnamečio N. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. J. ir A. J..

12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų N. J. (šiuo metu jau pilnametis) ir D. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. J.. Pareiškėjai susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią vaikų tėvas A. J. bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną kartą, kai grįžta iš darbo jūroje nuo grįžimo dienos visą laikotarpį iki sekančio išvykimo dirbti į jūrą dienos. Jeigu A. J. darbo grafikas ateityje pasikeis ir jo buvimo jūroje laikotarpis taps ilgesnis negu trys savaitės, jo bendravimo su vaikais laikotarpis sudarys tokį pat laikotarpį kaip jo buvimo jūroje laikotarpis. Jeigu A. J. buvimo jūroje laikotarpis taps trumpesnis negu buvimo krante laikotarpis, jo bendravimo su vaikais laikotarpis sudarys tokį pat laikotarpį kaip jo buvimo jūroje laikotarpis, o likęs jo buvimo krante laikotarpis bendravimui su vaikais bus dalinamas pusiau su D. J.. Sutuoktiniams susitarus, A. J. gali papildomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu laiku. Kiekvienas iš sutuoktinių pilnai išlaiko abu nepilnamečius vaikus tuo laikotarpiu, kuriuo vaikai pas kiekvieną iš sutuoktinių gyvena.

13. Iš pateiktos 2024 m. sausio 24 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės gaunamos pajamos yra 1 100 Eur į mėnesį atskaičius privalomuosius mokėjimus (failas 1, e. b. l. 15-16).

14. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. spalio 15 d. patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto nuomos mokestis per mėnesį 280 Eur (failas 1, e. b. l. 17).

15. Ieškovė į bylą pateikė Compensa Vienna Insurance Group SE, veikiančios per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą, draudimo sutartis, iš kurių matyti, kad draudėja D. J. apdraudė N. J. ir D. J., draudimo mėnesinė įmoka – po 30 Eur vienam vaikui, iš viso 60 Eur / mėn. (failas 1, e. b. l. 18-19).

16. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos (failas 1, e. b. l. 54-80; 85-119).

17. Iš 2024 m. kovo 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė būstą nuomojasi, namuose visi patogumai, butas švarus, tvarkingas. Vaikai turi atskirą savo kambarį, kuriame yra 2 atskiros viengulės lovos, 2 rašomieji stalai ir kiti būtini namų apyvokos daiktai. Vaikai gali nevaržomai naudotis visomis buto patalpomis, jiems sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (failas 1, e. b. l. 120-123).

18. Iš 2024 m. kovo 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas gyvena jam nuosavybes teise priklausančiame 4 kambarių bute su holu, bute yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga. Kiekvienam vaikui yra atskiras kambarys, o juose visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (failas 1, e. b. l. 124-127).

19. Į bylą pateiktas 2024 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos planas D. J. ir A. J. šeimai (failas 1, e. b. l. 128-133).

20. Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. gegužės 4 d. pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 4 d. A. J. skirtas 15 dienų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo A. J. skirtas įpareigojimas nesiartinti 100 m atstumu prie D. J., N. ir D. J. (failas 1, e. b. l. 140).

21. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog tenkintas A. J. skundas ir panaikintas 2024 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūno priimtas sprendimas skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1, e. b. l. 179-182).

22. 2022 m. birželio 20 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 2, e. b. l. 5-22).

23. Ieškovė į bylą pateikė akcinės bendrovės „Swedbank“ savo banko sąskaitos bei N. J. banko sąskaitos išrašus apie gaunamus mokėjimus už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (failas 2, e. b. l. 29-36).

24. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 2, e. b. l. 41-53).

25. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis, ieškovės bei atsakovo vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos kelių transporto priemones nėra (failas 2, e. b. l. 68-69).

26. Iš 2024 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Nekilnojamojo turto registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (failas 2, e. b. l. 70-71).

27. Atsakovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. (failas 2, e. b. l. 98-110).

28. Išvadą byloje teikianti institucija į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos planas D. J. ir A. J. šeimai (failas 2, e. b. l. 129-135).

29. Teismo psichologė D. G. 2025 m. vasario 4 d. pateikė išvadą raštu (failas 2, e. b. l. 135-138).

30. Atsakovas į bylą pateikė akcinės bendrovės SEB bankas 2025 m. vasario 10 d. pranešimą, kuriame informuojama, jog hipotekos išregistravimas atliktas (failas 2, e. b. l. 140).

31. Atsakovas į bylą pateikė akcinės bendrovės SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (failas 2, e. b. l. 141-146).

32. Teismas į bylą išreikalavo duomenis už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 11 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ieškovės ir atsakovo darbovietes ir jiems mokamas išmokas. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 2 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra (failas 2, e. b. l. 147-153).

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.

34. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

36. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

37. Ieškovė prašo nustatyti 2024 m. birželio 10 d. pateiktame patikslintame ieškinyje (sprendimo 1 punkte) nurodytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Ieškovė teigia, jog atsakovas nuo 2023 m. kovo mėnesio nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalims konfliktuojant tarpusavyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, būtina pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. tvarką. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl platesnės bendravimo tvarkos nei nurodyta patikslintame ieškinyje nustatymo, ieškovė sutiko, jog vaikas su atsakovu bendrautų ne nuo penktadienio, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, vaiko vasaros atostogų metu 5 savaites, o kitomis atostogomis bendrautų rotacijos principu. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, tačiau iš dalies neprieštaravo teismo siūlomai bendravimo tvarkai atostogų metu.

38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad „50:50 procentų laiko“ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279/2019). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tokias „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos nustatymo sąlygas: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

39. Iš byloje esančios 2024 m. vasario 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gautas pranešimas iš vaiko motinos, kad tėvas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis. Situacija buvo aptarta su nepilnamečiu vaiku D. J., Skyriaus specialistei kalbant su vaiku individualiai. Nurodyta, jog pokalbio metu vaikas teigė, kad šiuo metu gyvena su tėvu, nes jis taip nusprendė. Toks sprendimas buvo priimtas, nes ilgą laiką nematė tėčio, tad norėjo su juo pagyventi. Skyriaus specialistei pasiteiravus dėl kokių priežasčių vaikas anksčiau nebendravo su tėčiu, atsakyti negalėjo, nurodė, jog neatsimena. Vaikas taip pat nurodė, kad su tėčiu gyvena gerai, turi savo atskirą kambarį, o gyvenant pas mamą, kambarį reikia dalintis su broliu. Nurodė, kad tiek pas mamą, tiek pas tėtį būna maisto. Teigia, jog su mama, broliu bei tėčiu santykiai geri. Skyriaus specialistei pasiteiravus su kuo vaikas norėtų gyventi, nurodė, kad kas 21 dieną, kaip anksčiau, 21 dieną su tėčiu ir 21 dieną su mama. Anketoje Skyriaus specialistė pažymėjo, jog įžvelgiama, kad vaikas vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus tiesiogiai, bandydavo atsakyti, bet ne to, ko buvo prašoma. Taip pat įžvelgė, kad vaiko kalba, žodžiai, pagal jo amžių galimai yra brandesnė, pasakojimai yra panašūs į suaugusiojo kalbą.

40. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad mama atvyko pasiimti vaiko iš tėvo, tačiau vaikas atsisako vykti su ja. Tėvas girtas, girtumą tikrintis atsisako. Anketoje nurodyta, jog įvykio dieną su vaiku nebendrauta, kadangi vaikas buvo sutrikęs ir išsigandęs dėl tėvo elgesio, išėjus į kiemą vos neverkė. Tėvas vaiko paėmimo metu buvo agresyvus, neleido vaikui eiti pas mamą, nedavė batų. 2024 m. rugsėjo 12 d. Skyriaus specialistė bendravo su vaiku individualiai. Skyriaus specialistė nurodė, kad vaikas dažniau į klausimus atsakydavo nežinau, neprisimenu. Vaikas papasakojo, jog tą savaitgalį leido su tėčiu, iš tėčio namų pirmadienį turėjo eiti į mokyklą, nes taip sutarė tėvai. Sekmadienį nuėjo pas tėčio tetą, būnant ten jam paskambino mama, vėliau mama kalbėjo su tėčiu ir kažkas nutiko. Vaikas nurodė, kad tada atvažiavo mama, norėjo jį pasiimti, bet jis nenorėjo ten eiti. Vaikas nurodė, jog iš pradžių tėtis buvo normalus, nešaukė, neklykė, tačiau vėliau tėvas šaukė, klykė, bet nežino kodėl. Vaikas nurodė, kad būnant pas tėtį, tėtis ant jo nešaukia, gražiai bendrauja su juo. Skyriaus specialistė pažymėjo, jog įžvelgiama, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą abiejų tėvų atžvilgiu. Vaikas yra santūrus, vengia atsakyti į klausimus, kurių atsakymas gali pakenkti. Vaikas minimaliai rodo emocijas.

41. Teismo psichologė 2025 m. vasario 4 d. pateikė raštu išvadą. Nurodė, kad su D. J. bendravo individualiai, viso pokalbio metu vaikas jautėsi gana nedrąsiai, kalbėdamas kiek jaudinosi, keletą kartų susigraudino sunkiai rinkdamas žodžius, į klausimus buvo linkęs atsakyti trumpais sakiniais, vengė plačiau paaiškinti savo atsakymus. Teismo psichologė išvadoje nurodė, kad vaikas jaučia nerimą dėl susiklosčiusios situacijos jo šeimoje bei savo ateities. Berniukas teigė, kad su tėčiu norėtų praleisti daugiau laiko, tačiau nei mamai, nei tėčiui nėra išsakęs tokio savo noro. Toks elgesys gali būti susijęs su noru apsaugoti abu tėvus bei išvengti galimo tėvų konflikto. Pokalbio metu berniukas akcentavo ne tik savo santykį su kiekvienu iš tėvų, bet ir tėvų tarpusavio santykius (girdėtus tėvų konfliktus), pokalbius su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Teismo psichologė pažymėjo, jog dėl šios priežasties D. yra linkęs nutylėti savo poreikius, jausmus, pagrįsti savo norus, nes tokiu būdu siekia išvengti lojalumo konflikto. Išvadoje nurodyta, jog vaikas myli abu tėvus, būdamas atskirai nuo vieno iš jų – pasiilgsta kito, tačiau jo būsena gali apsunkinti ir tėvų elgesys. Vaikas nurodė, kad žino, jog tėčiui „biškiuka liūdna“, kai jis nebūna su tėčiu, teigia, jog tėtis pats yra taip sakęs. Teismo psichologė nurodė, kad matydamas tėčio liūdesį, berniukas gali patirti emocinę įtampą, nes jaučiasi atsakingas už tai, kiek laiko su juo praleisti, jog tai nesukeltų tėčiui papildomo skausmo, liūdesio ar net abiejų tėvų tarpusavio pykčio. Nurodoma, kad bendraujant su D. ne kartą pastebėtas vaiko lojalumo konfliktas. Apie abu tėvus berniukas kalba vienodai, stengiasi išvengti neigiamų apibūdinimų, prisiminimų. Toks vaiko elgesys gali būti vertinamas kaip pasyvus bandymas išlaikyti neutralumą, o tai dažnai nutinka, kai vaikas jaučiasi, kad vienas iš tėvų (arba abu) tikisi jo paramos, palaikymo, tačiau vaikas siekia įtikti tiek tėčiui, tiek mamai. Išvadoje pabrėžiama, kad dėl savo gyvenimiškos patirties stokos, D. pats negali objektyviai ir savarankiškai vertinti byloje nagrinėjamų klausimų ir priimti sprendimų dėl savo ateities. Taip pat pabrėžiama, kad atsižvelgiant į D. amžių, šiuo metu jam itin svarbu užtikrinti stabilumą, aiškias ribas, dienos rėžimą. Pokalbio metu berniukas teigė, kad pats bet kada gali nuspręsti, kada ir kiek laiko leidžia su kiekvienu iš tėvų, tačiau teismo psichologė pažymėjo, jog 10 metų vaikui tam tikrose situacijose tai gali būti per didelė atsakomybė. Nurodo, kad tėvams labai svarbu atsižvelgti į vaiko norą, bendrauti ir su juo, stebėti jo emocinę būseną, tačiau nepamiršti, jog vaiko norai ne visada gali atitikti jo interesus. Apibendrindama į bylą pateiktą išvadą teismo psichologė nurodė, jog labai svarbu, kad D. būtų vienodai ir suprantamai paaiškinta esama situacija, priimti sprendimai, susitarimai, nes negalėdamas aiškiai suvokti ateities procesų ir sprendimų, D. ateityje gali pradėti jausti nerimą ar nesaugumo jausmą. Labai svarbu, kad rūpindamiesi vaiko emocine būsena, tėvai patys nebijotų kreiptis pagalbos į specialistus, o imantis bet kokių, su vaiku susijusių veiksmų, tėvams rekomenduojama pirmiausiai vadovautis ne savo asmeniniais norais, o sūnaus interesais.

42. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, byloje esančius įrodymus, kurį laiką užsitęsusius šalių konfliktiškus santykius, siekiant šalių nepilnamečiam vaikui užtikrinti stabilumą ir bendravimo su abiem tėvais apibrėžtumą, darytina išvada, jog atsakovo prašomas „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama. Nors, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, kad atstumas tarp ieškovės ir atsakovo namų yra 5 min, vaiko socialinė aplinka išlieka tapati, būnant tiek pas mamą, tiek pas tėtį, vaikas su tokia tvarka sutinka ir sugeba išreikšti savo norus, tačiau pažymėtina, jog su tokia tvarka nesutinka ieškovė. Be to, teismo psichologė 2025 m. vasario 4 d. rašytinėje išvadoje pažymėjo, jog D. šiuo metu svarbu užtikrinti stabilumą, aiškias ribas ir dienos rėžimą. Taip pat, atsižvelgiant į jo amžių, jam gali būti per didelė atsakomybė nuspręsti kiek laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų, ypatingai, kai vaikas šiuo metu išgyvena lojalumo konfliktą.

43. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismo psichologės pateiktą rašytinę išvadą, darytina išvada, kad šiuo metu 2021 m. gruodžio 6 d. teismo nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko interesų. Pasikeitus faktinei situacijai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei įvertinus šalių konfliktiškus santykius darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas pakeisti 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku D. bendravimo tvarką ir nustatyti naują.

44. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

45. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, teismo psichologės 2025 m. vasario 5 d. išvadoje nurodytas aplinkybes, jog vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir jam reikalingas stabilumas bei dienos rėžimas, atsižvelgiant į išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktą galutinę išvadą teismo posėdžio metu, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti ieškovė (su tam tikromis korekcijomis). Atkreiptinas šalių dėmesys, jog abu tėvai turi stengtis ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teisę į saugias ir ramias namų sąlygas ir neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus bei siekti su vaiku kurti ryšį, pagrįstą pagarba ir pasitikėjimu, bei gerbti vienas kitą.

46. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis), nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja: 1. Vaikas D. J., kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio, po ugdymo proceso pabaigos, o šiems nevykstant – nuo 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. praleidžia pas tėvą A. J.. Tėvas A. J. bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Apie planuojama vaiko pasiėmimo vietą ir laiką tėvas A. J. privalo prieš 2 darbo dienas informuoti mamą D. J. SMS žinute; 2. Vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogas, pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogas (pradedant 2025 metais), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) 18.00 val.; 3. Vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. poriniais kalendoriniais metais rudens ir vaiko žiemos (vasario mėnesį) atostogas, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) 18.00 val.; 4. Tėvas A. J. apie planuojamą vaiko pasiėmimo vietą ir laiką prieš vaiko atostogas privalo prieš 7 kalendorines dienas informuoti mamą D. J. SMS žinute; 5. vaikas D. J. praleidžia 5 savaites (nepertraukiamai arba dalimis) per vasaros atostogas pas tėvą A. J. kiekvienais kalendoriniais metais. Konkretus atostogų laikas turi būti suderintas su mama D. J. SMS žinutėmis ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios. Kilus nesutarimui dėl vaiko vasaros atostogų grafiko, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko.

47. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismo sprendimu nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka negali sureguliuoti kiekvieną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku atvejį. Tėvai, spręsdami klausimus dėl vaiko auklėjimo ir lavinimo, turi bendradarbiauti, gerbti vienas kitą užtikrindami geriausias vaikų teises bei geriausius jų interesus. Atsakovo ir ieškovės sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis.

Dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo

48. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

49. Teismo sprendimu pakeitus atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iškyla būtinybė spręsti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiui D. priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, nes šalys nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad nepilnametis vaikas praleidžia lygiai laiko su abiem tėvais.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.4. punkte šalys susitarė, kad kiekvienas iš sutuoktinių pilnai išlaiko abu nepilnamečius vaikus tuo laikotarpiu, kuriuo vaikai pas kiekvieną iš sutuoktinių gyvena. Šiuo metu šalių vaikas N. J. jau yra sulaukęs pilnametystės, o sūnui D. J. yra 10 metų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiams kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 800 Eur – 1 000 Eur. Nors N. J. tapo pilnametis, tačiau ieškovė ir toliau jį išlaiko. Ieškovė ieškinyje nurodė vaikų poreikių išlaidas: 200 Eur maistui, įskaitant maitinimą mokykloje (2 vaikams 400 Eur), 100 Eur būsto nuomai (2 vaikams 200 Eur), 40 Eur komunaliniai mokesčiai (2 vaikams 80 Eur), apie 50 Eur rūbams (4 sezonai - avalynė, striukės, kelnės, marškiniai, megztiniai, vaiko uniforma mokyklai ir kt.), (2 vaikams 100 Eur), apie 10 Eur vaistams, vitaminams, maisto papildams (2 vaikams 20 Eur), apie 10 Eur higienos priemonėms (prausikliai, dušo žėlė, šampūnas, dantų šepetėlis, dantų pasta ir kt.) (2 vaikams 20 Eur), apie 50 Eur mokyklinėms priemonėms (skaičiuojant 9 mėn. vidurkį: pratybų sąsiuviniai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, flomasteriai, klijai, kitos technologijų priemonės, kuprinės: 100 Eur, įnašai į klasės fondą: 20 Eur, dovanos / sveikinimai (mokytojų diena, gimtadieniai, rugsėjo 1 d., Kalėdos, kovo 8 d., metų pabaiga: 50 Eur ) (2 vaikams 100 Eur), apie 6 Eur transportui (2 vaikams 12 Eur), apie 50 Eur pramogoms (knygos, teatras, kino teatras, gimtadieniai, parkai ir kt.) (2 vaikams 100 Eur), apie 11,5 Eur ryšio paslaugos (2 vaikams 23 Eur), iš viso gaunasi vienam vaikui apie 527,50 Eur, 2 vaikams apie 1 055 Eur.

51. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

52. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

53. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jos mėnesinės pajamos uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 1 100 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Ieškovė su vaikais gyvena nuomojame bute, viena išlaiko tiek nepilnametį D. J., tiek jau pilnametį N. J.. Ieškovė nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, kitų pajamų negauna.

54. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų teikti iki 200 Eur dydžio išlaikymą. Teigė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda, kai vaikas būna pas jį, t. y. perka maisto, vedasi į įvairias pramogas ir kt. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgą laiką dirbo, todėl šiuo metu gyvena iš santaupų. Taip pat nurodė, kad padengė visa būsto kredito paskolą, tam padėjo tėvai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl virš metų laiko nedirba paaiškino, jog vyksta teismai, paskui nurodė, jog buvo operuota ranka.

55. Išvadą byloje teikianti institucija galutinėje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Eur periodinėmis išmokomis mokama suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

56. Nustatydamas D. J. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

57. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1 038,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777,00 Eur.

58. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Pabrėžtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

59. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu teismui pasiteiravus, kodėl atsakovas niekur nedirba, nurodė, kad vyksta teisminiai procesai, neseniai buvo atlikta rankos operacija, tačiau rašytinių įrodymų apie sveikatos problemas nepateikė. CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina, kad dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

60. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. J. teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametis gyvena kartu su įstatymine atstove (mama), ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovas nurodė, jog jau kurį laiką nedirba, gyvena iš santaupų. Šiuo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir nepilnamečio vaiko laikinas išlaikymas, kurio kaip pripažino atsakovas teismo posėdžio metu, jis nemoka. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

61. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, atsižvelgiant tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažiau nei pusė šiuo metu nustatyto MMA dydžio, darytina išvada, kad prašomas išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo tarp atsakovo turtinės padėties ir jo sūnaus poreikių, užtikrina galimybę patenkinti būtinus šalių sūnaus poreikius.

62. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 122,50 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).

63. Remiantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant šioje byloje į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažiau nei pusė šiuo metu nustatyto MMA dydžio, nėra duomenų apie turimus atsakovo skolinius įsipareigojimus, šiuo atveju visos abejonės vertinamos šalių nepilnamečio sūnaus naudai, todėl iš priteisiamo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis teismas neiškaito vaikui valstybės mokamų pinigų.

64. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. J. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. J..

65. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

66. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko N. J. (šiuo metu jau pilnametis) naudai 2 935 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. J. naudai 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Nustatyti, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra mama D. J..

67. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo mėn. buvo visiškai nustojęs bendrauti su vaikais, visas vaikų išlaikymas teko ieškovei, todėl už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. iš atsakovo priteistinas 2 000 Eur išlaikymo įskolinimas D. J., kuris skaičiuojamas po 200 Eur už 10 mėnesių. N. J. tapus pilnamečiu, jam priteistinas 2 935 Eur išlaikymo įskolinimas, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. po 200 Eur, o nuo 2024 m. vasario 1 iki (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (2 000 Eur + 935 Eur).

68. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

69. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutraukiant santuoką šalys buvo susitarusios dalintis vaikų priežiūra po lygiai ir atsižvelgiant tai išlaikymas vaikams nebuvo priteistas. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo mėn. visiškai su vaikais nebendravo, nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, išlaikymo vaikams neteikė, atsakovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepaneigė, šias aplinkybes taip pat patvirtina 2024 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)vaiko situacijos vertinimo anketos (vaikų išklausytos nuomonės), įvertinus išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 2 000 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. J. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. (10 mėnesių), bei priteisti iš atsakovo pilnamečio vaiko N. J. naudai 2 935 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (suėjus pilnametystei). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodomas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas N. J. prieštaravimų nereiškė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

13. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur), už neturtinį reikalavimą dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo mokėtinas 111 Eur žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo žyminis mokestis sudaro 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur x 3 % x 75 %), už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 111 Eur (2 000 Eur + 2 935 Eur = 4 935 Eur x 3 % x 75 %) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Tenkinus ieškinį ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 290 Eur (111 Eur + 68 Eur + 111 Eur) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

15. Be to, teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyta laikina ieškovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. J. tvarka ir priteistas laikino išlaikymo dydis.

17. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nėra skubiai vykdoma, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, galiojimas pratęsiamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad:

1. Vaikas D. J., kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio, po ugdymo proceso pabaigos, o šiems nevykstant – nuo 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. praleidžia pas tėvą A. J.. Tėvas A. J. bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Apie planuojama vaiko pasiėmimo vietą ir laiką tėvas A. J. privalo prieš 2 darbo dienas informuoti mamą D. J. SMS žinute;

2. Vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) 18.00 val.;

3. Vaikas D. J. praleidžia pas tėvą A. J. poriniais kalendoriniais metais rudens ir vaiko žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) 18.00 val.;

4. Tėvas A. J. apie planuojama vaiko pasiėmimo vietą ir laiką prieš vaiko atostogas privalo prieš 7 kalendorines dienas informuoti mamą D. J. SMS žinute;

5. Vaikas D. J. praleidžia 5 savaites (nepertraukiamai arba dalimis) per vasaros atostogas pas tėvą A. J. kiekvienais kalendoriniais metais. Konkretus atostogų laikas turi būti suderintas su mama D. J. SMS žinutėmis ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų vaiko vasaros atostogų pradžios. Kilus nesutarimui dėl vaiko vasaros atostogų grafiko, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko. Atsakovo ir ieškovės sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 935 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje – dėl išlaikymo priteisimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.