Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-51-1131/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-04-02
Bylos Nr.: 1-51-1131/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09315-2025-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Benetytė
Kaltinamasis: E. V.
Advokatai: Arūnas Justeikas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-51-1131/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09315-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.23.1.2; 1.2.25.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 2 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui (nuotoliniu būdu),kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,transporto priemonės savininkui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius pradėti dirbti,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais,

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų 8 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, 2015 m. spalio 6 d. paleistas lygtinai, 2016 m. balandžio 8 d. lygtinis paleidimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, 2016 m. gruodžio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę,

4) Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, 2018 m. balandžio 11 d. atliko arešto bausmę,

5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2025 m. liepos 4 d., baudžiamojo poveikio priemonę – 2025 m. liepos 10 d.,

6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. V. paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. V. paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti: 2025 m. kovo 15 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo plastiko maišelį su 0,0815 g baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,0705 g narkotinės medžiagos – gryno kokaino, kuriuos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno ir laikė automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone iki 2025 m. kovo 15 d. 20.45 val., kol (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stovėjimo aikštelėje, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. V. 2025 m. balandžio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0097, 2025 m. balandžio 19 d. 20.32 val. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas, o 20.58 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas), vairavo V. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. V. nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsn

io 2 dalį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 15 d. paprašė tėčio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti drabužių. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) bazes nusipirko drabužių, ėjo pavalgyti, su drauge buvo susitikęs ir iki vakaro buvo ten. Nežino kodėl, gal dėl jo veido, prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, su kepure, aukšto ūgio, šviesių plaukų, ir pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų. Jis (nepažįstamas vaikinas) išsitraukė narkotinių medžiagų, kurio paklausė, kiek jų yra. Jis atsakė, kad čia yra mažai ir klausė, kiek pasiūlytų pinigų už juos. Paklausė jo, kokios čia yra narkotinės medžiagos. Atsakė, kad kokainas. Jam pasakė, kad nelabai turi pinigų, kad galėtų už juos duoti 10 Eur. Jis (nepažįstamas vaikinas) sutiko. Įsigijęs narkotines medžiagas apie 19 val. sėdo į automobilį, kadangi visi jo reikalai buvo užbaigti, ir važiavo į savo gimtąjį miestą, į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apie 20 val. Sustojo (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje stotelėje, kurioje atlikinėjo tuos nelegalius veiksmus su narkotinėmis medžiagomis. Po kiek laiko priėjo M. G., kuris atidarė duris, ir iš galo privažiavo policija. Policijos pareigūnas, priėjęs prie automobilio iš kairės pusės prie vairuotojo, atidarė duris, o jis ką tik buvo atlikęs nelegalų veiksmą, visi įkalčiai buvo ant porankio. Iškart jam pareigūnas liepė išlipti iš automobilio. Jam išlipus iš automobilio, buvo uždėti antrankiai, o kitas pareigūnas buvo priėjęs prie M. G.. Jis (E. V.) iš karto buvo sulaikytas ir uždarytas automobilyje. Nelegalūs veiksmai – tai narkotinių medžiagų vartojimas. Labai gailisi, tai tikrai ne išeitis. Jam yra sunku dėl tos praeitos bylos, kurioje nukentėjusysis V. B.. Daug visko susidėjo, metus laiko vyko tyrimas, sveikatos sutrikimai, ir paslydo ant to reikalo. Per aną bylą du darbus prarado, nes prokurorė neišleido dirbti. Pirmą kartą išleido, o vėliau neišleido, nors visada grįždavo, viską darydavo. Kovo 3 d. buvo bylos pridavimo terminas, vėl gavo išeiti iš darbo, o sakė, kad greitai teismas vyks, apsiklaus, jis kaip tik buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) prašė, kad vėl išleistų į darbą, bet neišleido, nes sakė, kad greitai teismas bus. Sakė, kad visada jis grįžta, tarėsi, pristatė darbo sutartis, bet neleido. Užsitęsė ir teismas, nes pirmas posėdis buvo birželio 10 d. Dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti, na ir tokie visi dalykai. Čia buvo antras kartas gyvenime, kai vartojo narkotines medžiagas. Jam pirmoje vietoje yra darbas. Asmuo, kuris pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų, prie jo priėjo (duomenys neskelbtini), prie bazių, kur yra kavinė „(duomenys neskelbtini)“. Labai gailisi dėl šio elgesio. Sunaudojo narkotinių medžiagų vadinamą liniją, daug mažesnę dalį. Darė greitąjį narkotinių medžiagų testą, kur reikia apsižioti. Policijos pareigūnai teigė, kad tas testas rodė ir žolę, amfetaminą, visas juosteles. Testas buvo teigiamas. Kaltinamajame akte, kuriame parašyta, kad atsisakyta pūsti, nori pasakyti, kad jam policijos pareigūnai nedavė pūsti į alkotesterį. Jis kalba apie narkotines medžiagas. Jam policijos pareigūnai davė atlikti testą, bet nedavė pūsti į alkotesterį. Tėtis apie tai, kad jis uždarytas areštinėje, sužinojo iš policijos pareigūnų, atvykusių atlikti kratą. Atlikus kratą, jis buvo paleistas, o grįžęs jis viską papasakojo tėčiui, kaip kas atsitiko. Kitą dieną jie ėmėsi visų veiksmų, kad būtų grąžintas automobilis. O kaltinamajame akte parašyta, kad tėtis apie šį įvykį nežinojo net jam grįžus iš areštinės. Tėtis nežinojo iki tol, kol pareigūnai neatvažiavo daryti kratos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 16 d., balandžio 25 d., gegužės 26 d. įtariamasis E. V. prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 15 d. jis važiavo į (duomenys neskelbtini), kur norėjo nusipirkti naujų rūbų. Vyko vienas su jo tėvui V. V. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tėvas jam kartais leidžia naudotis. 2025 m. kovo 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) bazėje prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė jam įsigyti kokaino ir parodė plastikinį permatomą maišelį su biriais baltais milteliais. Jis sutiko ir už 10 eurų nusipirko maišelį su kokainu. Apie 20.30 val. jis grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį ir užsuko į ten esančią autobusų stotelę, kur dalį kokaino suvartojo. Maišelį su likusiu kokainu pasidėjo prie pavarų dėžės, šalia porankio, kur po to ir rado policijos pareigūnai. Jam sėdint automobilyje, prie jo priėjo M. G.. Vos tik jis priėjo prie jo automobilio, privažiavo policijos pareigūnai. Juos pamatęs, jis ištraukė automobilio raktelį iš spynelės ir išlipo iš automobilio, numetė automobilio raktelį po automobiliu. Policijos pareigūnai automobilyje prie porankio pamatė maišelį su kokainu ir jį paėmė. Policijos pareigūnai jam padarė testą, tačiau jis neprisimena, kokias narkotines medžiagas jo organizme rado. Jis pirmą kartą vartojo kokainą, nesijautė nuo jo apsvaigęs. Kokainą pirko sau, tikslo platinti neturėjo. Dėl to, kad įsigijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, labai gailisi (2 t., b. l. 34-36, 42-45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 24 d. liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 15 d. apie 21.00 val. jis atsitiktinai susitiko su E. V. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų stotelėje. E. V. sėdėjo automobilyje „Audi A6“. Ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, jis nežino, to nepastebėjo. E. V. prašė jo sėstis į jo automobilį pakalbėti, tačiau jam atidarant priekines keleivio dureles atvyko policijos pareigūnai. Jis nespėjo įsėsti į automobilį. Vienas policijos pareigūnas priėjo prie jo, kitas prie E. V.. Jis išgirdo sakant policijos pareigūną, kad yra galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 177-179).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. liudytojas V. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sūnus E. V. gyvena kartu su juo. V. V. turi automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu. 2025 m. kovo 15 d. po 14.00 val. jis E. V. davė savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad nuvyktų į (duomenys neskelbtini) bazę nusipirkti drabužių. Vėliau jį policijos pareigūnai informavo, kad sūnus sulaikytas. 2025 m. kovo 16 d. per pietus į jo namus atvykę policijos pareigūnai darė kratą, ieškojo narkotinių medžiagų, bet nerado. Sūnus iš areštinės grįžo 2025 m. kovo 16 d. vakare ir jam apie įvykį nieko nepasakojo, tik pasakė, jog jo automobilis yra nuvežtas į saugojimo aikštelę. Apie jo automobilyje rastas narkotines medžiagas jis nieko nežinojo (1 t., b. l. 166-168).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 16 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09315-25 matyti, kad 2025 m. kovo 15 d. apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), autobusų stovėjimo aikštelėje policijos pareigūnams patikrinus stovėjusį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone ties porankiu rastas plastikinis paketėlis su baltos spalvos milteliais. Prie automobilio buvęs E. V. prisipažino, kad šis paketėlis yra jo. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas paketėlis su baltos spalvos milteliais, mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini), automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, fotografuota. E. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 1-5).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 16 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2025 m. kovo 15 d. apie 20.43 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja galimai neblaivus asmuo. 2025 m. kovo 15 d. apie 20.45 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistas D. S. ir vyresnysis specialistas M. U., atvykę į (duomenys neskelbtini) miestelį, važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo autobusų stotelėje stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. einant link vairuotojo durelių, iš automobilio išlipo E. V., kuris po automobiliu numetė automobilio užvedimo raktą. Apžiūrint automobilį, ties porankiu rastas permatomas plastikinis paketas su viduje esančia biria baltos spalvos medžiaga. E. V. pasakė, kad tai narkotinė medžiaga kokainas, kuris priklauso jam, jį pirko savo reikmėms. Buvo paimtas jo seilių mėginys dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, testo rezultatas teigiamas, rastos medžiagos – kokainas ir amfetaminas. Pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu E. V. atsisakė. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, fotografuota. E. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 12-20).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Įvykio vietoje yra pilkos spalvos automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis autobusų stotelėje. Tarp sėdynių yra tamsios spalvos porankis, prie kurio padėtas permatomas plastikinis paketas su viduje esančia baltos spalvos galimai sintetinės kilmės biria narkotine medžiaga. Apžiūros metu plastikinis paketas su viduje esančia biria medžiaga paimtas, taip pat paimtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvežtas saugojimui į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę (1 t., b. l. 20-31).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. kovo 16 d. kratos protokolo matyti, kad 2025 m. kovo 16 d. atlikta neatidėliotina krata E. V. gyvenamosios ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kratos metu nusikalstamos veikos objektų nerasta (1 t., b. l. 44-46).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. spalio 22 d. priklauso V. V. (1 t., b. l. 57-59).

Iš 2025 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad užfiksuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai. Automobilis grąžintas transporto priemonės savininkui V. V. (1 t., b. l. 60-73).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. kovo 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos – kokaino. Šių miltelių masė 0,0815 g, juose yra 0,0705 g gryno kokaino (skaičiuojant bazės forma). Atliekant tyrimą, sunaudoti visi milteliai su kokainu, tirti pateiktų miltelių pakuotė (viename voke) grąžinta Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 83-91).

Dėl E. V. nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad iš 18–19 d. nuo 3.30 val. ryto iki 4.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), su vilkiku, kurį pastatęs nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 8 val. Apie 8.30 val. paskambino tėčiui, kuris atvažiavo jo paimti, ir jie apie 9.30 val. grįžo atgal į savo (duomenys neskelbtini) miestelį. Grįžęs su tėčiu bandė užkurti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesikūrė, nes akumuliatorius buvo išsikrovęs. Jis paprašė tėčio su laidais užkurti automobilį. Kai užkūrė automobilį, visus daiktus nusinešė namo ir sėdo į automobilį. Važiavo šeštadienį 19 d. apsikirpti plaukų. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo apie 10–10.30 val. Jam nuėjus į kirpyklą pasakė, kad neturi vietos, kad 12 val. bus vieta. Todėl jis 12 val. nuvažiavo apsikirpti, o apsikirpęs apie 13 val. nuvažiavo į dėvėtų drabužių parduotuvę, iš kurios grįžo į (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės sutiko iš (duomenys neskelbtini) grįžusį V. D., kuris pasikvietė prie šašlykinės. Jis nuvažiavo prie šašlykinės, pasikalbėjo. Jiems bekalbant prie jo automobilio galo prisistatė policijos pareigūnai, kurie pasikvietę jį pasakė, kad gavo iškvietimą, kad po miestelį jis važinėja neblaivus. Jis pareigūnams atsakė, kad baigtų juokus. Bendraujant su policijos pareigūne gal net metro atstumo nebuvo. Jis jos paklausė, ar jis atrodo neblaivus. Ji atsakė, kad tikrai atrodo blaivus. Paklausė jo gimimo metų, viską užsirašė ir paliko jį. Jis su tuo (duomenys neskelbtini) kalbėjosi ir po to grįžęs į miestelį nuvažiavo į parduotuvę, kurioje nusipirko degtinės, alaus ir, lyg, ėjo pirkti dar cigarečių. Pardavėja pasiūlė pigesnės degtinės, kurią nusipirko, nes kaip tik kitą dieną buvo Velykos. Paskui važinėjosi po kaimelį. Sugalvojo dar važiuoti į miestą nusipirkti mėsos, šašlykų. Nuvažiavęs į miestą, viską nusipirko ir grįžęs į kaimelį dar prasuko ratą ir nuvažiavo į degalinę. Degalinėje kalbėjosi su tokiu asmeniu. Bekalbant buvo užkurtas automobilis, kuriam trūko aušinimo sistemos šlangė tarp pečiuko ir variklio, na, ir pasipylė visas antifrizas. Užgesinęs automobilį nuėjo į degalinę paprašyti raktų nuo tualeto, kad galėtų vandens prisipilti. Grįžęs į automobilį ieškojo taros. Buvo atsidaręs visas automobilio duris ir bagažinę, nes ieškojo tos taros, kurios nerado, tačiau rado šiukšlių, kurias išmetė į šiukšlinę. Paskui iš matymo atvažiavo pažįstamas žmogus, kurio paklausė, gal turi tuščią tarą, sakė, kad neturi, bet atsakė, kad čia netoli gyvena, nes neseniai ten atsikraustęs. Nuvažiavo į namus ir atvežė tarą. Tada jis nuėjo ir kiek galima prisipylė vandens. Paskui atvažiavo praeitame posėdyje apklaustas liudytojas, dirbantis (duomenys neskelbtini) servise, kurio paprašė padėti, nes kaip tik kapotas buvo atidarytas. Jis priėjo, pažiūrėjo ir pasakė, kad negali nieko padėti, dar pasakė, kad čia reikia naujos šlangės, ir viskas, jis išvažiavo. Susipylęs vandenį važiuodamas pro tą meistrą, kuris pas uošvius žolę pjovė, sustojo jo paklausti, ar tikrai neturi pažįstamų, iš kurių būtų galima šlangę nupirkti, nes reikalingas automobilis važinėti. Atsakė, kad tikrai nieko negali padėti, kad jis pats turi ieškotis internete. Jam sėdant važiuoti jis (meistras) dar jį perspėjo, kad važiuotų tiesiai namo, kad variklio neperkaitintų. Dar nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti vandens. Nusipirko 5 l vandens ir dar alaus butelių. Prie parduotuvės dar truputį pastovėjo, palaukė kol atvės variklis, ir grįžo iki namų. Parvažiuojant (duomenys neskelbtini) g. prie namų apsisukinėjo aikštelėje, nes namie automobilį pastato prie bordiūro. Kadangi jam reikėjo tiesiai pavažiuoti, tai bevažiuojant iš galo privažiavo automobilis. Jis „pasidavė“ į kairę pusę, o kadangi abiejose priekiniuose padangose buvo guzai, prisilietus prie bordelio sprogo padanga. Kaip tik ėjo G.. Jis išlipo ir ten su G. susiginčijo. Išėjo tėtis, ir dar buvo G. pusbrolis prilėkęs, kurį pamiršo paminėti jis. Jie apsižodžiavo. Tėtis nuėjo prie namų, o jis (E. V.) atgal gražiai grįžo su tuščia padanga ir automobilį pastatė prie savo namų. Tėtis pradėjo šaukti. Tada jis (E. V.) padavė tėčiui raktelius, kad nešauktų, o pats pasiliko prie automobilio. Nežino, kokį 20 min. bėgyje parėjo namo, nuėjo į virtuvę ir įsipylė degtinės, kurią išgėrė. Tėčio virtuvėje nebuvo. Tada išėjo į lauką pasižiūrėti, ar automobilyje nėra atsarginio rato. Jo neradęs prisiminė, kad atsarginį ratą turi sklepe. Dar sykį nuėjo į namus pasiimti raktų. Įsipylė išgerti dar degtinės. Atsimena, kad automobilyje gėrė dar alaus ir kaip tik atvyko policijos pareigūnai. Policija paskambino į duris. Jis paklausė „Kas čia skambina?“. Kaip tik tuo metu dar gėrė degtinę. Išėjo. Iš kairės pusės stovi D. Š., iš dešinės pusės – K. R., ir rodo jam, kad ateitų. Nieko nežinodamas ir galvodamas, kad nieko nepadarė išėjo į laiptinę. Pareigūnė iš vienos pusės, R. iš kitos pusės, dar pareigūnei pasakė eiti pirma, ir nuėjo prie automobilio. Jo paklausė, ar žino, dėl ko čia viskas, kad gavo iškvietimą dėl vairavimo esant neblaiviam. Jis pasakė, kad baigtų juokus, kad jis nevairavo. K. R. pasiėmęs popierius pradėjo viską užsirašinėti, kurio paklausė, kodėl jam pildo, kokios jam čia bus bylos, pasakė, kad tikrai išgėręs nevažiavo. Pareigūno paklausė, ar čia jam daro už senus laikus, nes jie buvo susipykę, keršija, nes viską surašinėja. Pareigūnui pasakė, kad nevažiavo, ir liepė pasižiūrėti automobilį, kuriam padanga nuleista, ir kad atsidarytų kapotą ir pažiūrėtų, jog šlangė trūkusi. Jis atsidarė kapotą, žiūrėjo, o Š. žiūrėjo, kas automobilyje yra. Rado alaus butelius, fotografavo viską. Jis norėjo alaus butelį imti. Dar tėtis atėjo prie automobilio priekio, nes R. buvo atsidaręs kapotą. Tėtis atėjo ir sakė, kad jis vairavo automobilį. R. pasakė, kad už melagingus parodymus bus byla, tuoj nuims nuo automobilio vairo pirštų anspaudus. Tada pareigūnui kategoriškai pasakė, kad vairavo jis (E. V.) ir, kad 19 val. automobilis buvo pastatytas. Paskui jis (E. V.) norėjo pasiimti alaus butelį, atsigerti, tačiau pareigūnė ir R. puolė, ir jį iškart už rankų vedė. R., vesdamas jį (E. V.), specialiai petį panarino. Nuėjus prie automobilio davė pūsti. Kuomet jį išsivedė iš namų, jam pūsti davė po kokių 10 min., ne iškart davė pūsti. Uždėjo antrankius. Dar gale prie automobilio jis (E. V.) jam (R.) pasakė, kad gal jam keršija už tai, kad su jo buvusia žmona buvo. Į automobilį jis buvo laipinamas be jokių perspėjimų. Jam, belipant į sulaikymo kamerą, buvo panaudotas tazeris. Tada jis (E. V.) ir panaudojo necenzūrinį žodį „p...“ ar kažką panašaus ant jo (R.). Jį (E. V.) ten uždarė. Būdamas automobilyje šaukė R., kad automobilyje nėra antifrizo, o Š. sėdėjo automobilyje, kuri skambino ir su kažkuo tarėsi, juokėsi dėl jo sulaikymo, išvežimo, matyt dėl liudininkų kažkokių. Dar R. iš trijų kartų atėjęs klausė: „Kur rakteliai?“. Jam jis (E. V.) atsakė, kad rakteliai yra namuose pas tėvą. Vėliau jis klausė, ar jį sulaikys. Atsakė, kad dar nežino, sprendžia reikalą, nes su kažkuo kalbėjosi, kokį sprendimą priims, ar jį sulaikyti, ar ne. Paskui sulaikymo kameroje būnant davė antrą kartą pūsti, įpūtė 1,83 promilės. Padarė visus tuos testus: nosies ir ėjo linija. Dar R. sakė: „O gaudaisi?“. Atsakė jam, kad neseniai gėrė alkoholio, kad yra nedaug išgėręs. Tada vėl jį uždarė į sulaikymo kamerą. Iškvietė kitą ekipažą, kuris jį ir išvežė į areštinę. Buvo jau naktis. Budinčio jis iš karto paprašė iškviesti greitąją, nes petį, kuris buvo išnarintas, skaudėjo. Greitoji jį nuvežė į ligoninę, kurioje peršvietus petį buvo nustatyta, jog petys išnarintas. Parvežė jį atgal į areštinę. Kitą dieną, buvo sekmadienis, 20 d., Velykos, jį apklausinėjo. Sakė jam prisipažinti, tačiau jis pasakė, kad nėra dėl ko prisipažinti, jei jis nieko nėea padaręs?“. Pasakė, kad jo dar nepaleis, nes Velykos, vėliau tyrėja pasakė, kad jį paleidžia. Apsižodžiavęs su K. G. ir pastatęs automobilį, raktelius tėčiui padavė lauke. Nežino, kiek laiko praėjo, kuomet antrą kartą grįžo į namus pasiimti raktelių. Galėjo būti kelios minutės, nes išgėrė 100–150 g. degtinės, tris stikliukus. Pirmą kartą parėjęs taip pat gėrė degtinės. Nežino kiek išgėrė. Gal bendrai apie 0,350 ml, ir dar alaus gėrė. Tuo metu automobilis „Audi A6“ priklausė tėčiui. Tėtis automobilį įsigijo nuo 2024 m. spalio mėn. Automobilis iš pat pradžių buvo jo, o paskui pardavė tėčiui. Nuo 2024 m. spalio mėn. automobilis tapo tėčio, nes jam (E. V.) reikėjo išvažiuoti į užsienį. Tėčio paprašė paskolinti 200 Eur, ir pasakė, kad perrašo jam (tėčiui) automobilį, kol bus užsienyje, kad pardavęs automobilį grąžins jam 500 Eur. Jis (E. V.) planavo grįžęs pirkti kitą automobilį. Būdamas užsienyje, net jei automobilis būtų jo (E. V.) vardu pagal pirkimo-pardavimo sutartį, jo nebūtų pardavęs. Automobilį pardavė tėčiui lyg už 200 Eur, už tiek, kiek jam skolino išvažiuoti. Tėtis alkoholio nevartoja. Kadangi pats jis išgeria, tai ir pirko alkoholį. Neturi priklausomybių alkoholiui, nes juk ne viską iškart išgeria. Išgeria po 100 ar 200 g. Ne visos jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su alkoholio vartojimu. Išgeria, bet tikrai ne kiekvieną dieną. Girdėjo tėvo parodymus, duotus teisme. Atsižvelgiant į tėvo amžių, jis daug ko neminėjo duodamas parodymus teisme. Patvirtina, kad tėvas buvo išėjęs į lauką. Tėvas kiek atsiminė, tai tokius ir parodymus davė, nes kiek jau laiko praėjo. Pamiršo paminėti, kad jam (E. V.) būnant lauke, jis (E. V.) kalbėjosi su Ž., su kuria sukonfliktavo, nes su ja jis (E. V.) nesutaria. Liudytojos Ž. U. parodymai yra melagingi, kad jis vairavo neblaivus. Ž. U. gal ir matė alaus butelį, kurį jis laikė rankoje. Gal ji matė pro langą, kuomet jis alų gėrė automobilyje, bet prie jos jis negėrė. Po 19 val. parėjo namo. Galėjo būti po 19.10 ar 19.20 val., tiksliai nežino, galėjo būti iki pusės 8 val. Vartojo alų iki pareinant namo. Kai vartojo alų, automobilio nevairavo. Kaip vairuos, jei padanga buvo tuščia ir aušinimo sistema sugedusi? Nuo degalinės parvažiavo su automobiliu, nes rizikavo. Nepripažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę. K. G. sutiko kokius 30–40 m nuo savo namo. Būtent susitikimo metu su G. ir sprogo padanga, kaip ir minėjo, statant automobilį: pavažiavus į priekį ir iš galo kitam automobiliui pravažiavus jis „pasidavė“ į kairę pusę, ir ratas, prisilietęs prie bordiūro, sprogo. Atvažiavę pareigūnai akivaizdžiai matė padangų žymes nuo tos vietos, kur sprogo padanga, iki tos vietos, kur pastatė automobilį. Pareigūnai tai matė ir fotografavo. K. G. teisingai sakė, kad galėjo būti apie 19 val., nes jis iš parduotuvės grįžo užsipylęs vandens. Parduotuvėje galėjo būti 18.45 val., nes tada pirko alų bei vandenį.

Teisiamajame posėdyje transporto priemonės savininkas V. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus ir paaiškino, kad sutinka duoti parodymus, tačiau į kai kuriuos klausimus neatsakys. Žiūrėjo televizorių, automobilio „Audi A6“ raktai buvo pas jį, o Erikas buvo namuose. Buvo rodomos žinios, galėjo būti prieš 19 val., į laikrodį nežiūrėjo, tačiau žino, kad dar buvo rodomos žinios, kurios prasideda 18.30 val. Automobilis stovėjo, variklis nebuvo užvestas. Vėliau iš kažkur atvažiavo policija, kuri atėjo prie namų, tačiau į butą nėjo, tik įėjo į laiptinę. Policijos pareigūnai paklausė, kur yra E. V.. E. V. priėjo ir pareigūnai jį išsivedė iš namų. Eidamas iš antro aukšto, jis kultūringai praleido policininkę ir pasakė: „Prašom eiti priekyje“, tačiau policininkė kategoriškai atsisakė eiti priekyje. Jis (V. V.) nuėjo ir paklausė, kas vyksta, tačiau niekas neatsakė, tik girdėjo pareigūnų pokalbį, kad „mes jo nepagavome girto“, ir jie tarėsi, jog automobilio neveš. Vėliau buvo nuspręsta automobilį vis dėlto išvežti. Jis (V. V.) priėjo arčiau, galvojo, kad jam sakys, jog yra girtas, tačiau nieko nepasakė. Pats pasisiūlė pasitikrinti blaivumą, paklausė, ar gali pūsti. Pareigūnai paklausė, kieno automobilis. Atsakė, kad automobilis jo, pasakė, jog dokumentai yra namuose ir gali juos atnešti. Tačiau pareigūnai nurodė, kad jiems reikalingi raktai. Atsakė, kad raktai yra namuose ir neduos, nes prašė nurodyti priežastis, kodėl jie reikalauja raktų, kadangi automobilis stovėjo vietoje. Automobilio raktai liko pas jį (V. V.). Automobilis buvo išvežtas be raktų. Vėliau pareigūnai pradėjo apžiūrą, tačiau automobilyje nieko nerado. Tuo metu, kai pareigūnai atvyko, automobilyje buvo atidarytas alaus butelis, tačiau jis buvo padėtas ne vairuotojo pusėje, o kitoje. Pareigūnai, atidarę vairuotojo dureles, tą butelį pastatė prie vairuotojo durelių. Jis paėmė tą butelį, kurį nunešęs prie malkų krūvos padėjo. Pareigūnai pradėjo šaukti, kad grąžintų butelį. Jis (V. V.) pasakė, kad jie patys gali jo ieškoti. Butelį patraukė tam, jog vėliau, darinėjant dureles, jis nebūtų sudaužytas ir nebūtų stiklo šukių. Alaus butelio į krūmus nemetė. Kai buvo atidarytos vairuotojo durelės, butelis stovėjo šalia jų, todėl, darinėjant dureles, jis galėjo būti užkliudytas ir sudaužytas. Dėl to jis tą butelį paėmė ir nunešė padėti jį į kitą vietą. Kieme yra malkų krūva ir apsodinta gyvatvorė. Butelį padėjo prie malkų krūvos. Policijos pareigūnai ieškojo butelio visur, po gyvatvore, ir klausė, kur jis yra. Pareigūnams jis pasakė, kad butelis padėtas prie malkų krūvos, tame kampe. Iš pradžių jam neleido pūsti. Vėliau, apvažiavus kaimelį su kitu automobiliu, ne „Audi“, ir jį pastačius, policija leido jam pūsti. Jis alkoholio neįpūtė, nes jau 25 metus nevartoja alkoholio. Kurį laiką dar laukė, vėliau numojo ranka ir nuėjo į namus. Per langą matė, kad apie 23 val. atvažiavo automobilis, skirtas automobiliams išvežti. Taip pat pastebėjo, kad policija užplombavo visas duris, tačiau vairuotojo pusės langas liko neuždarytas, kuro bako jie neužplombavo. Neaišku, ką jie tikrino. Aplinkiniams buvo matoma, kaip automobilis buvo kraunamas ant išvežimo transporto priemonės. Policijos pareigūnai prožektoriais apšvietė laiptinę ir stebėjo, kas ateina į jo namus. Sūnus važiavo su automobiliu, tačiau vėliau įvyko gedimas – išbėgo aušinimo skystis, trūko vamzdis ir nuleido padangą. Dėl to su juo susiginčijo, nes pasakė, kad davus automobilį viskas sugriūva ir patiria nuostolių. Po to jis (E. V.) grąžino jam raktus, kurie pas sūnų buvo iki 19 val. Raktus iš sūnaus pasiėmė prieš 19 val. būdamas bute. Automobilio raktus sūnui davė ryte, nes jis buvo blaivus, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį. Šeimos nariui nereikia išduoti įgaliojimo naudotis automobiliu. E. V. važiavo nusipirkti maisto ar kažką kito. Jam nebuvo žinoma, kad tą pačią dieną buvo įvykęs incidentas su policija. Tik vėliau sūnus apie tai papasakojo. Sūnus nurodė, kad apie 14 val. buvo gautas melagingas iškvietimas, kad buvo atvykusi policija, kuri nustatė, jog jis (E. V.) buvo blaivus. Sūnus nenurodė, kur tiksliai tas incidentas vyko, tačiau jis įvyko ne namuose. Ar sūnus apie 19 val. buvo išgėręs, nežino, nes neturėjo alkotesterio. Mano, kad jis galėjo būti išgėręs alaus, gal ir daugiau. Kiek žino, kai pareigūnai jį išsivedė iš namų, jam buvo atliktas blaivumo patikrinimas ir jis įpūtė tam tikrą kiekį. Jo vertinimu, tuo metu sūnus atrodė taip pat, kaip atrodo ir dabar teisme. Po to, kai sūnus grąžino raktus, jis (E. V.) namuose iš pykčio vartojo alkoholį. Jo paklausė, ką jis daro, ir pasakė, kad nenori nei dūmų, nei alkoholio vartojimo namuose, tačiau jis vis tiek vartojo alkoholį. Po 19 val. į lauką nebuvo išėjęs iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Prisimena laiką, nes tuo metu per LNK televiziją rodė žinias, kurias visada žiūri. Atvykus policijai, E. V. bendravo kultūringai. Kaip jau minėjo, pareigūnai jį išsivedė iš namų. Eidamas iš antro aukšto jis norėjo praleisti pareigūnę, kad ši eitų pirma. Matė, kad vėliau jis buvo įsodintas į policijos automobilį, o po to išleistas. Apie 19 val., prieš atvykstant policijos pareigūnams, sūnus namuose vartojo alkoholį. Nežino, kokį alkoholį sūnus vartojo, tačiau mano, kad galėjo būti degtinė. Jis gėrė iš pykčio, nes jis (V. V.) ant jo (E. V.) supyko dėl to, kad davė automobilį nuvažiuoti apsipirkti, o jis jį grąžino su nuleista padanga ir išbėgusiu aušinimo skysčiu, dėl ko patyrė nuostolių. Sūnus automobilio tyčia negadino, tačiau automobilis sugedo. Galbūt jis kur nors užvažiavo su padanga, tačiau aušinimo skysčio trūkimas galėjo įvykti bet kam. Tą dieną oras buvo gražus ir karštas. Policijos pareigūnai atvyko praėjus maždaug vienai valandai po to, kai sūnus grįžo į namus. Tikslaus laiko nurodyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, tačiau tai buvo po 20 val. Sūnus į butą grįžo apie 19 val., o policijos pareigūnai atvyko apie 20 val. Jų butas yra 3 kambarių. Jis (V. V.) buvo virtuvėje, o sūnus buvo kambaryje. Negali tiksliai pasakyti, ar sūnus buvo išėjęs į kiemą iki 20 val., tačiau jam atrodo, kad nebuvo. Faktiškai automobiliu naudojasi abu: tiek jis, tiek sūnus. Sūnus pirko „Audi“ automobilį, tačiau jis (V. V.) davė jam pinigų, nes E. V. neturėjo pakankamai lėšų. Balandžio 19 d. automobilis priklausė jam (V. V.). Iš pradžių automobilis buvo registruotas sūnaus vardu, tačiau atsiradus problemoms dėl narkotikų, automobilį persirašė savo vardu. Persirašymui įtakos turėjo tai, kad jis (V. V.) buvo davęs pinigų automobiliui įsigyti, todėl persirašė automobilį savo vardu. Automobilis yra jo (V. V.) turtas, nes jis prisidėjo finansine dalimi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. U. paaiškino, kad su kaltinamuoju jos nesieja jokie santykiai. Jį pažįsta, nes yra jos kaimynas, kur jos tėvas gyvena. Santykiai buvo tik kaimyniški ir normalūs. Nelabai ką prisimena, kaip viskas vyko, žino tik tiek, kad E. V. važiavo išgėręs, nes prieš tai matė, kaip jis vartojo alkoholį ir kaip po to sėdo už vairo. E. V. alų gėrė kieme, po išgėrimo sėdėjo automobilyje ir pavažiavo. Toli jis nevažiavo, bet pavažiavo link jos kiemo, truputį toliau, ir paskui grįžo atgal į vietą, kur prieš tai buvo pastatytas automobilis. Tiksliai neprisimena, kada viskas įvyko, bet tikriausiai buvo vasara. Nebuvo vėlus vakaras. Ji paskambino dėl to, nes kieme buvo vaikų. Policiją iškvietė, kad neatsitiktų nelaimė. Tiksliai valandų nepasakys, nes seniai tas įvykis buvo. E. V. pavažiavus link kiemo, ji tada ir paskambino policijai. Po jos skambučio atvažiavo policijos pareigūnai. E. V., pamatęs pareigūnus, išlipo iš automobilio ir, greičiausiai, ėjo į namus, link savo laiptinės durų. Po jos skambučio policijai praėjo kelios minutės ir nedaug trūko, kad policija būtų jį pagavusi įvykio vietoje, kaip jis vairuoja. E. V. pavažiavęs buvo sustojęs ir tik E. V. grįžus su automobiliu į tą pačią vietą, atvyko pareigūnai, kurie nespėjo to pamatyti. Nematė, ar automobilyje buvo daugiau žmonių. E. V. sėdėjo prie automobilio vairo. Kai E. V. išlipo iš automobilio, nematė, ar jis ką nors nešėsi su savimi. Kai E. V. pamatė policiją ir kai ėjo link laiptinės durų, policijos pareigūnai jį pasikvietė. Negali pasakyti, ar E. V. įėjo į laiptinę, nes nebematė. Pareigūnai patys galėjo pamatyti, kad E. V. išlipo iš automobilio, nes atvažiavo tiesiai, pamatė jį ir tada greitai išlipo iš automobilio ir ėjo link jo. Viskas vyko tikrai greitai. Visą įvykį stebėjo pro langą. Ji gyvena antrame aukšte. E. V. išlipus iš automobilio ir jam einant iki laiptinės, yra toks momentas, kad nesimato, kaip jis įeina į laiptinę. Nuo to momento, kai E. V. nebematė, praėjo iki minutės laiko, kol pamatė, kad policijos pareigūnai jį pasiėmė. Po to, kai policija pasiėmė E. V., ji jau nebežiūrėjo pro langą. Vėliau pareigūnai paskambino, paklausė, ar galėtų paliudyti, nes jis kaltės nepripažįsta. Kieme jie užtruko ilgai, nes ją pareigūnai labai vėlai pasikvietė duoti parodymų. Kai E. V. buvo kieme, kalbėjosi su juo, nes ji taip pat buvo kieme. Neprisimena, ką tiksliai kalbėjo su E. V., bet greičiausiai apie gyvenimą, nieko ypatingo. Vaikai gal labiau buvo parke, bet ji pati savo dukrą išleidžia į kiemą ir labai išgyveno dėl jos. Bijojo, kad E. V. gali su automobiliu pertrenkti. Tuo momentu kieme gal nebuvo daug vaikų, bet jų kiemas yra pagrindinis, netoli yra parkas, o vaikai eina per gatvę. Išsigando dėl savo vaiko, todėl iškvietė policiją. Ji buvo savo vaiką išleidusi į kiemą, bet kai E. V. pradėjo važinėtis, pasiėmė dukrą iš kiemo, kad neatsitiktų nelaimė. Kai kalbėjosi su E. V., jis neatrodė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Ji jo nemato kiekvieną dieną, kad galėtų tiksliai pasakyti, ar jis buvo neblaivus, tačiau jis stovėjo ant kojų, tiesiog vartojo alkoholį. Apie automobilį su E. V. nekalbėjo. Nelabai atsimena, ką sakė ikiteisminiame tyrime, nes praėjo daug laiko. Galėjo būti pokalbis, kad E. V. guodėsi dėl automobilio. Tas įvykis buvo labai seniai, todėl visko neprisimena. Ji gerai atsimena tik tai, kad jis vairavo automobilį išgėręs, tikriausiai, nes gėrė alų. Jos namas ir jo namas yra šalia vienas kito. Negali pasakyti, kokį atstumą važiavo E. V., bet jis nuo savo kiemo iki jos laiptinės privažiavo ir dar prie kitos laiptinės nuvažiavo. Mano, kad atsitrenkė į bordiūrą, nes girdėjo garsą, spėja, kad trenkėsi ratu. Kai davė parodymus ikiteisminiame tyrime, minėjo, kad buvo girdėti, jog jis atsitrenkė į bordiūrą ar šaligatvį. Ji stebėjo visą įvykį pro savo langą, nebuvo kieme, todėl nematė, ar automobilis buvo sugadintas. Nereikia pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų. Kažkiek prisimena, bet tik tiek, kad neprisimena viso pokalbio su E. V.. E. V. automobilis, kuris stovėjo, iki jo namo laiptinės, buvo maždaug 15 didelių žingsnių atstumu. Mano, kad atvažiuodami policijos pareigūnai galėjo matyti E. V., sėdintį automobilyje. Galbūt jie nepamatė, kaip jis sėdėjo, bet pamatė, kaip jis išlipo iš automobilio, nes matė, kur nuėjo. E. V. automobilis stovėjo tiesiai priešais atvažiuojančią policija, todėl pareigūnai jį ir pamatė. Ten yra tiesi gatvė, aikštelė, o automobilis stovėjo prie namo. Po to ratu eina kelias. Su E. V. kalbėjosi ji, jos sesuo ir sesers vyras. Jos vienintelis buvo iškvietimas policijai. Apie 14 val. iškvietimą negali pakomentuoti, nes nežino. Žino tik tiek, kad tą dieną buvo iškvietimų. Negali įvardinti žmogaus, kvietusio policiją. Galbūt ne jis iškvietė policiją, nes čia buvo kalbos. Kaimas mažas, visi kalba. Jai papasakojo kaimynė, kad ji žino, kas dar iškvietė policiją. Ji pasakė vardą ir pavardę, bet ji negali sakyti, kas tas žmogus, nes vėliau tai būtų neteisingas įvardijimas ir galėtų būti kalta. Pati ji asmeniškai nematė, kas skambino, tiesiog jai papasakojo. Policijai ji skambino vieną kartą, o po to jai pareigūnai atskambino. Jų santykiai su E. V. normalūs, nes jie nėra priešai, pažįstami tik kaip kaimynai. Jokių nuoskaudų prieš E. V. neturi dėl prieš keletą metų vykusių įvykių, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Neturi jokių nuoskaudų dėl to, kas buvo nutikę tarp E. V. ir jos vyro. E. V. susibarė su praeiviu, iš pirmo aukšto gyventoju, lyg vardu K.. Konfliktas nesibaigė muštynėmis, viskas baigėsi apsistumdymu. Mano, kad E. V., pamatęs asmenis, su kuriais sukonfliktavo, pavažiavo automobiliu link jų ir atsitrenkė į bordiūrą, ir tada prasidėjo konfliktas. E. V. tėvą pažįsta. Iš matymo gali atskirti, ar ten yra E. V. tėvas. Iki atvykstant policijai E. V. tėvas buvo išėjęs į kiemą. Tėvas atėjo įvykus konfliktui, ten, kur buvo apsistumdymas. Pamena, kad atėjęs E. V. tėvas su visais pradėjo peštis, parėkavo. Atvykus policijai tėvo nebuvo. Nematė, kur jis nuėjo, nes ji stebėjo E. V. ir jo namus. Neatsimena, kelintą valandą vyko konfliktas. Ji policijai paskambino, kuomet E. V., pajudėjęs automobiliu iš vietos, atsitrenkė į bordiūrą. Policija atvyko praėjus 2 minutėms po to, kai E. V. pasibaigus konfliktui pajudėjo nuo bordiūro ir kai į savo vietą pastatė automobilį. Su kaltinamuoju jų santykiai geri, nesipyksta. Tą vakarą su kaltinamuoju nekalbėjo, nesipyko. Jei prieš tą laiką ir buvo koks nors įvykis tarp jos brolio ir kaltinamojo, tai ji galėjo jau daug kartų E. V. iškviesti policiją. Policijai paskambino dėl vaiko, kuris tuo metu žaidė parke. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 185-186), ji juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. Š. paaiškino, kad ji yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. Kaltinamojo E. V. nepažįsta. Pradėjus tarnybą gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją (duomenys neskelbtini) miestelyje, į kurį nuvyko su kolega. Tai buvo balandžio antroje pusėje, tikslios dienos nepamena. Į įvykio vietą nuvyko apie 20.30 val. Atvykus į įvykio vietą, pamatė E. V., išlipantį iš savo automobilio ir nueinantį link daugiabučio namo laiptinės durų, kurias atsidaręs įėjo į laiptinę. Jiems nuėjus paskui E. V., jį sutiko laiptinėje, prie jo gyvenamojo buto durų. Jį išsivedė į lauką aiškintis įvykio aplinkybių, dėl kurių atvyko. Žinoma, jis viską neigė, bet nuolat norėjo eiti link automobilio ir atsidarinėti duris, tačiau jie jam to neleisdavo daryti. Nevykdydamas jų reikalavimų, jis porą kartų bandė atsidaryti duris, nes automobilyje buvo alus, kurį jis mėgino pasiimti. Tuomet jis buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir pasodintas į laikinąją sulaikymo patalpą. Jis buvo gan agresyvus, priešinosi, nenorėjo atsisėsti į laikinojo sulaikymo patalpą, todėl prieš jį buvo panaudotas tazeris. Tada toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Buvo susisiekta su liudytoja, kuri papasakojo visą situaciją: ji matė, kad prieš tai E. V. vartojo alkoholį, t. y. alų, ir po kurio laiko sėdęs į savo automobilį pavažiavo gatvele. Buvo šviesus paros. Jiems nuvykus galėjo būti apie 20.30 val. Buvo balandžio antra pusė, kiek pamena, buvo gan šviesu. Atstumas galėjo būti 100–200 m, kuomet pamatė E. V. išlipantį iš automobilio vairuotojo pusės ir įeinantį į laiptinę, nes jie tiesiai atvažiavo ir viskas puikiai matėsi. Nematė, ar E. V. rankose kažką nešėsi. E. V. sutiko laiptinėje prie buto durų, bet tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko. E. V. sutiko išeinantį iš buto laiptinėje. Jis leidosi laiptais žemyn. Manytų, kad E. V. buvo įėjęs į butą ir kad jį sutiko jau leidžiantis laiptais, bet tiksliai negali pasakyti. Nuo jų įėjimo į laiptinę iki susitikimo su besileidžiančiu E. V., praėjo labai nedaug laiko, nes atvažiavę jie iškart nubėgo paskui jį. Viskas įvyko per kelias minutes, labai greitai. E. V. buvo agresyvus. Atsivedus jį prie tarnybinio automobilio jam buvo patikrintas blaivumas. Tiksliai neatsimena, kas tikrino, ji ar kolega, bet tikrai buvo atliktas blaivumo patikrinimas. E. V. sakė, kad dienos metu vartojo alkoholio, bet neigė, kad vairavo automobilį. Automobilį jie apžiūrėjo. Automobilyje prie porankio rado įstatytą nugertą alaus butelį, žalios spalvos. Kai parsivedė E. V. iš laiptinės, prie automobilio aiškinantis įvykio aplinkybes, jis kelis kartus bandė atidaryti automobilio duris, norėdamas paimti tą butelį, bet jie jam neleido to padaryti. Nepamena, kur padėjo butelį, bet, jei gerai pamena, buvo jo tėvas išėjęs į kiemą. Kol jie su E. V. buvo prie tarnybinio automobilio, tėvas galimai galėjo paimti tą butelį. Priėję prie automobilio pamatė, kad yra nuleistas automobilio ratas. Tiksliai neprisimena, bet lyg kairės pusės priekinis ratas. Nuo automobilio iki laiptinės, kur E. V. įėjo, galėjo būti atstumas apie 50 m arba mažiau. Tiksliai atstumų negali išmatuoti. Visur sako „apie“, nes gal buvo mažiau. Važiuodami matė E. V., sėdintį automobilyje. Kadangi jiems dar reikėjo privažiuoti, matė E. V. išlipantį iš automobilio ir sparčiu žingsniu einantį į laiptinę. Ji buvo su pareigūno apranga. „Body“ kameros buvo įjungtos, bet kai važiavo, jos buvo išjungtos. Jas pareigūnai įjungia išlipdami iš automobilio, bet automobilio kameros turėjo užfiksuoti įvykį. Bendraujant su E. V. kameros viską fiksavo. E. V. gyvena viršutiniame aukšte, bet negali tiksliai pasakyti kelintame – gal keturių, gal penkių, gal trijų aukštų daugiabutis. Žino tik, kad viršutiniame. Kadangi nepamena, kiek aukštų yra daugiabutis, tiksliai negali pasakyti, kuriame aukšte susitiko su E. V.. Einant ir ieškant įtariamojo, neskaičiuoja aukštų. Bandant E. V. įsodinti į laikino sulaikymo patalpas, jis atsisakė tai daryti, todėl buvo panaudotas specialusis įtaisas – tazeris, kurio pagalba E. V. buvo pasodintas į laikinojo sulaikymo patalpas automobilyje. Dėl reikalavimo nevykdymo buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Fizinė jėga nebuvo panaudota E. V., kuomet jis nevykdė pareigūnų reikalavimų. Nematė E. V., vairuojančio automobilį. Pačio vairavimo fakto neužfiksavo. Per duomenų bazę aiškinosi, kam priklauso automobilis. Automobilis buvo paimtas dėl vairavimo neblaiviam, nes girtumas viršijo vidutinį. Transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę kaip nusikaltimo įrankis. Pagal liudytojų parodymus buvo nurodyta, kad automobilį vairavo neblaivus E. V., todėl automobilis ir buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Negali pasakyti, kiek liudytojų buvo, nes praėjo daug laiko. Liudytoja buvo su savo šeimos nariais, bet kiek jų buvo, šiuo metu pasakyti negali. Neatsimena, kur rado E. V. vairuotojo pažymėjimą. Kiek pamena, E. V. lipo laiptais, kur jie sutiko, bet tiksliai visų aplinkybių negali pasakyti. Negali atsakyti, ar skambino į durų skambutį. Viskas buvo surašyta, kad automobiliui nuleista padanga. Negali atsakyti, ar buvo pasakyta, kad automobiliui trūkęs aušinimo vamzdis. Labiausiai koncentravosi į liudytojos parodymus. Jie (pareigūnai) negalėjo įvardinti, kur buvo trūkęs aušinimo vamzdis. Kaltinamasis vengė atsakyti į visus klausimus apie vairavimą neblaiviam. Jis sakė, kad nevairavo automobilio, nors automobilio variklis buvo šiltas. Nepamena, ar jiems (pareigūnams) sakė, kelintą valandą kaltinamasis pastatė automobilį. Galėjo būti, kad jos parodymuose buvo nurodyta, jog kaltinamasis automobilį pastatė apie 13 val. Negali pasakyti, ar kaltinamasis sakė, kad automobilį pastatė 13 val., nes neprisimena. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. R. paaiškino, kad jis yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas. Kaltinamąjį E. V. pažįsta darbo reikalais. Neatsimena tikslios datos, bet tai buvo balandžio mėnesio vakaras. Pradėjo dirbti su kolege Reagavimo skyriaus tyrėja D. Š.. Po 20 val. gavo pranešimą iš Šiaulių VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja matė vyriškį, kuris važiavo automobiliu, galimai atsitrenkė į gatvės bordiūrą ir galimai buvo neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) miestelį, prie nurodyto namo pamatė stovintį automobilį, kuris atitiko pranešime nurodytą transporto priemonę pagal valstybinį numerį. Jame sėdintį vyriškį pamatė dar neprivažiavę, kuris išlipo iš vairuotojo pusės ir greitai nuėjo į laiptinę. Jie privažiavo prie automobilio. Su kolege išlipo ir nuėjo į tą laiptinę, į kurią vyriškis buvo pasišalinęs. Užlipus į antrą aukštą iš kambario išėjo vyriškis, E. V., kurio paprašė ateiti prie savo automobilio aiškintis įvykio aplinkybes. Apžiūrėjus automobilį kartu su juo, pamatė prie rankinio stabdžio nugertą alaus butelį. Kai paprašė E. V. paaiškinti, ar jis vairavo automobilį neblaivus, jis visada tą neigė. Tuo tarpu kolegė bendravo su pranešėja, kuri nurodė, kad E. V. vairavo automobilį. Apžiūrėjus bortelį, kuris nebuvo apgadintas, eismo įvykio neformino, nes nebuvo eismo įvykio sudėties. E. V. nustatė girtumą, tiksliai nepasakys, bet buvo vidutinis girtumo laipsnis. Kolegė apklausinėjo liudytojus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo buvo sulaikytas. Tiksliai nepasakys, ar buvo kalbėta apie alkoholio vartojimą, ar jis ką nors apie tai sakė. Atvažiuodami pastebėjo stovintį automobilį, kurio vairuotojo pusėje sėdėjo kaltinamasis E. V.. Matė, kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipo E. V., kuris greitu žingsniu pasišalino nuo automobilio. Tuo metu, kuomet E. V. įėjo į laiptinę ir kai jie jį susitiko, galėjo praeiti apie 1–2 minutes. Matė, kai E. V. išėjo iš buto. Buvo nuleistas automobilio priekinis ratas. Nepasakys tiksliai, ar automobilyje buvo alkoholinių gėrimų. Nepastebėjo, ar kaltinamasis kažką nešėsi. Automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Asmens neblaivumą tikrino jis. Buvo klausta kaltinamojo, kada jis vartojo alkoholį. Atsakymas buvo įrašytas į neblaivumo aktą. Informacija dėl alkoholio vartojimo turi būti nurodyta neblaivumo akte. Kiek pamena, E. V. kažką minėjo apie automobilio gedimą, bet tiksliai nepasakys. Gal tai buvo, kad automobilis neužsiveda, bet tiksliai neprisimena. „Body“ kameras, kurias visada įjungia, naudojo. Automobilyje yra kameros, bet ar jos veikia, ar neveikia, jie nežino. Jie nėra įpareigoti ir neturi prieigos patikrinti, ar kameros veikia. Kiek pamena, jie neskambino į durų skambutį, kad E. V. išeitų. Dėl darbo pobūdžio yra tekę būti E. V. gyvenamojoje vietoje. E. V. gyvena antrame aukšte, jo žiniomis, ten gyvena jo tėtis. Tazeris buvo panaudotas todėl, kad E. V. nevykdė teisėtų reikalavimų – nesileido į tarnybinį automobilį, stangino rankas, mosikavo, priešinosi. Fizinius veiksmus naudojo, bet jie nepavyko. Kiek pamena, tėvas buvo pasirodęs prie automobilio. Nematė, kad kaltinamasis būtų vairavęs automobilį. Neatsimena, todėl negali atsakyti, ar tarėsi su kolege dėl automobilio nutempimo. Sunku pasakyti, koks buvo atstumas, kai pamatė E. V. išlipantį iš automobilio, bet jis nebuvo didelis. Automobilis buvo prie namo, o laiptinė iš tos pusės, kur stovėjo automobilis, todėl atstumas buvo nedidelis. Nespėjo privažiuoti prie išlipančio E. V.. Jei būtų spėję, būtų jį sustabdę. E. V. norėjo iš automobilio pasiimti butelį, bet jie neleido to padaryti, nes aiškinosi įvykio aplinkybes. Tai buvo susiję su neblaiviu vairuotoju, ir kai atvažiavo norėjo, kad viskas būtų užfiksuota. Kolegė buvo atsakinga už automobilio apžiūrą ir užfiksavimą, nes ji pradėjo ikiteisminį tyrimą ir turėjo fotografuoti, jis to nedarė. Nepasakys, ar buvo atidarę automobilio kapotą. Jis automobilio variklio šilumos netikrino. Neatsimena, ar buvo atsukę aušinimo skysčio bakelį. Tiksliai nepasakys, ar kaltinamasis sakė, kad aušinimo skysčio vamzdelis trūko. Neatsimena, ar kaltinamasis minėjo, kad buvo vartojęs alkoholį po automobilio pastatymo. Atvažiavę į įvykio vietą, visada įjungia kameras. Nežino, negali atsakyti, ar kameros galėjo atsijunginėti. Neatsimena, kur rado kaltinamojo pažymėjimą. Kiek pamena, turbūt E. V. pirmas išėjo iš buto, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar tai įvyko po jų prašymo jam išeiti. Yra filmuota medžiaga. Nepasakys, kelintą valandą kaltinamasis nurodė pastatęs automobilį. Po tiek laiko nepasakys, ar kaltinamasis papasakojo viską, kas atsitiko su automobiliu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. P. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį E. V., su kuriuo santykiai geri, nesipyksta. Apie įvykį žino, nes E. V. jo prašė paliudyti apie tai, kad jis buvo blaivus. Jis apie 18–19 val. degalinėje sutiko E. V., kurio automobiliui buvo prakiurusi šlanga. E. V. prašė jo padėti, tačiau jis niekuo jam negalėjo padėti. E. V. sustojus prie jo (L. P.) uošvių namų, pasakė važiuoti namo, nes negalėjo padėti dėl kiauros šlangos. Variklis buvo užviręs, todėl patarė tiesiog grįžti namo ir pastatyti automobilį. Daugiau nieko nepamena, nes įvykis buvo seniai. Nematė, kad jis būtų buvęs neblaivus, nejuto alkoholio kvapo. Jų susitikimas įvyko 2025 m. liepos mėnesį, tiksliai neatsimena mėnesio, tačiau buvo šilta. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje. Jam (L. P.) atvažiavus į degalinę, E. V. ten jau buvo atvykęs automobiliu, iš kurio bėgo skysčiai. Jis (E. V.) paprašė, kad jis pažiūrėtų automobilį. Jis apžiūrėjo ir pasakė, kad dėl kiauros šlangos negali padėti. Jam grįžtant, greičiausiai važiuojant namo, jis dar kartą sustojo (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo (L. P.) uošviai, ir vėl prašė pagalbos. Jis (L. P.) dar kartą pasakė, kad nieko padėti negali, ir jis išvažiavo namo. Tą dieną jo nebesutiko. Grįžęs į namus, (duomenys neskelbtini), apie 19.30 val., matė E. V. automobilį, stovintį namuose. Paskutinį kartą E. V. matė tarp 18–19 val. Automobilis galėjo nuvažiuoti tam tikrą atstumą, nes jis (L. P.) sakė jam važiuoti namo ir pastatyti automobilį, kad variklis neperkaistų dėl vandens trūkumo. Kadangi jo uošviai gyvena pakeliui tarp degalinės ir E. V. namų, maždaug 1 km atstumu, tai grįždamas E. V. ir stabtelėjo. Iš uošvių namų į namus grįžo aie 19.30 val., tiksliai nepasakys. Automobilis stovėjo prie jo (E. V.) namų, prie buto, aikštelėje. Jei asmuo būtų išgėręs, tai būtų pastebėjęs. Nematė, ar prie jo (L. P.) gyvenamosios vietos buvo atvykusi policija, nes jų butas kampinis, todėl pro langus nesimato E. V. automobilio. E. V. automobilis buvo „Audi A6“. Nežino, kam tas automobilis priklauso. Stovinčiame automobilyje nieko nematė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. G. paaiškino, kad su kaltinamuoju E. V. jo nesieja jokie santykiai, yra pažįstami ir kilę iš to paties kaimo. Įvykis galėjo būti prieš metus laiko. Kiek jam žinoma, atvykusi policija nuvarė E. V. automobilį, tačiau kodėl nuvarė tą automobilį – nežino. Policija buvo atvykusi prie jo namų. Jis (K. G.) gyvena netoli jo (E. V.) namų, toje pačioje gatvėje, nuo jo (K. G.) namų matosi jo (E. V.) namai. Būdamas namuose pro langą matė, kaip policijos pareigūnai nuvarė jo (E. V.) automobilį. Su kaltinamuoju apie šį įvykį nebendravo. Jis gavo teismo šaukimą, o E. V. jo nekvietė. Jų santykiai su E. V. nei geri, nei blogi. Yra buvę, kad su E. V. yra apsižodžiavęs. Prieš tai, kai policininkai nuvarė automobilį, su E. V. buvo susitikęs. Jis (E. V.) važiuodamas sustojo prie jo. Tada apsižodžiavo, susiginčijo ir išsiskirstė. Ginčas kilo dėl senų laikų. Jam (K. G.) atrodė, kad su E. V. viskas buvo normaliai, nepastebėjo, kad jis būtų apsvaigęs ar stipriai išgėręs. Nepastebėjo jokių E. V. apsvaigimo požymių. Kuomet kieme jie ginčijosi, prie jų buvo atėjęs E. V. tėvas. Apsižodžiavimas vyko vakare, tarp 18–19 val. Jam vienam einant pravažiavo jis (E. V.), kuris paskui apsisukęs atvažiavo iki jo, o paskui grįžo namo. Apsižodžiavimo metu kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio. Tuo metu su juo (K. G.) nieko nebuvo. Buvo jis (K. G.), E. V. ir jo tėvas. Po jų apsižodžiavimo, policija atvyko maždaug valandos bėgyje. Nematė, ar E. V. po jų apsižodžiavimo buvo kažkur išvykęs. E. V. automobilio padanga buvo tuščia. Kada įvyko tas įvykis, datos tiksliai negali pasakyti, neprisimena, o laiką nurodo apytiksliai. Pasibaigus jų apsižodžiavimui, kaltinamasis apsisuko ir nuvažiavo į netoliese esančius namus. Jie gyvena toje pačioje gatvėje. Kaltinamajam po apsižodžiavimo reikėjo automobilį tik truputį perstumti, gal apie 100 m. Po to konflikto jis (K. G.) nuėjo į namus. Grįžęs į namus, nematė, ką kaltinamasis darė. Kadangi sėdėjo prie lango, tai pro jį matė, kaip tralas išvežė automobilį, tačiau daugiau jokių kitų veiksmų, kuriuos atliko policija, nematė. Pro jo langą matosi gatve pravažiuojantys automobiliai, bet tada jau buvo vėlu ir sutemę. Nematė, kada atvyko policija. Nematė, kada pasišalino E. V. tėvas, kuomet vyko konfliktas tarp jo ir E. V., bet mano, kad greičiausiai jis išėjo namo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 20 d. įtariamasis E. V. kaltės klausimo nekomentavo ir pasinaudojo teise neduoti parodymų (2 t., b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. įtariamasis E. V.kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad yra sudaręs susitarimą su advokatu, parodymus duos tik teisme (2 t., b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. V.2025 m. gegužės 26 d. paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis nesutinka, nes išgėręs nevairavo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tėvui V. V.. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, kol nepaėmė policija. Naktį iš 2025 m. balandžio 18 d. Į 19 d. iš reiso grįžo į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A6“ visą savaitę nebuvo kurtas, jis neužsivedė, tačiau tėvas su laidais užvedė automobilį. 2025 m. balandžio 19 d. apie 9.00 val. jis minėtu automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini), o apie 13-14 val. grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko pažįstamą V. D., kuris kepė šašlykus. Jiems besikalbant privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad gautas pranešimas, jog vairuoja automobilį neblaivus. Alkoholio matuokliu jo netikrino, nes jis akivaizdžiai buvo blaivus. Po to automobiliu „Audi A6“ jis nuvažiavo į parduotuvę, ten pirko alkoholį, o prieš tai turėjo du nealkoholinius alaus butelius automobilio salone. Parduotuvėje nusipirko 1 ar 2 (nepamena) butelius degtinės. Iš parduotuvės išvyko vienas, nusipirkęs degtinę. Toliau važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestelį be priežastis. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko nepasakysi, važinėjant po miestelį trūko automobilio aušinimo sistemos šlangė. Sustojo prie L. P., kuris dirba (duomenys neskelbtini) servise, turi garažą (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jo paklausė, ar įmanoma sutvarkyti, pasakė, kad ne, reikia būtinai sutvarkyti šlangę. Toliau važiavo ir sustojo į tą pačią parduotuvę nusipirkti vandens, kad neužkaistų variklis, ir dar nusipirko du alaus butelius po 0,5 litro stiklinėse tarose, toliau vyko namo ir pastatinėjo automobilį prie namų aikštelėje. Atvažiavo kitas automobilis, kurį jis praleido, ir užvažiuodamas ant kelkraščio jam sprogo automobilio priekinė kairės pusės padanga. Prie savo gyvenamojo daugiabučio su susprogusia padanga pastatė automobilį. Tada nuėjo į savo butą, (duomenys neskelbtini). Jam grįžus namo, tėvo paklausė, ar jis kartu su juo išgers, tėvas atsisakė. Automobilio užvedimo raktelį palikus savo bute, ėjo atgal prie savo automobilio, nes norėjo pakeisti automobilio padangą. Automobilis nebuvo rakintas, buvo praviras dar langas. Nebuvo atsarginio rato pakeisti padangai, tuomet vėl atsisėdo į automobilį, į vairuotojo pusę. Išgėrė apie 0,35 ml. degtinės ir du alaus butelius. Gėrė vienas. Tada vėl nuėjo iki savo namų pasiimti nuo sklepo rakto, kuriame buvo laikomas atsarginis ratas. Namuose spėjo išgerti gal du stikliukus degtinės ir į namų buto duris pasibeldė policijos pareigūnai. Atidarė duris, policijos pareigūnai pasakė, kad išeitų iš buto. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis įtariamas vairavęs neblaivus. Sutiko išeiti ir kartu išėjus su policijos pareigūnais lauke pradėjo jam sakyti, jog jis vairavo neblaivus. Apžiūrinėjo automobilį policijos pareigūnai, pildė dokumentus, buvo pravertas langas, o automobilio salone buvo likęs pusė nugerto alaus butelio. Jis pasiėmė alaus butelį iš automobilio salono į rankas, o policijos pareigūnas paklausė, kam jis jį pasiėmė. Jis atsakė policijos pareigūnui, kodėl negali, jis nieko nepadarė, nevairavo. Jį policijos pareigūnai pradėjo tąsyti ir jis paklausė, už ką jį sulaiko. Pakartojo dar kartą, jog vairavo neblaivus, tuomet prieš jį buvo panaudotas tazeris. Jis atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį. Tada atėjo tėvas V. V., kaip automobilio savininkas, ir prašė, kad nenuvežtų automobilio. Visą įvykį matė tėvas. Policijos pareigūnas vis klausinėjo, kur yra automobilio užvedimo raktas, klausė ir jo tėvo. Kai grįžo, paliko automobilio raktus bute. Matė, kaip policijos pareigūnai užfiksavo visus automobilio gedimus. Policijos pareigūnai prašė papūsti ir pūtė du kartus, pirmu pūtimu įpūtė 1,7 promilės, o antru – 1,8 promilės. Ant neblaivumo nustatymo akto, kiek pamena, pasirašė, į gydymo įstaigą nevyko ir neprašė nusistatyti neblaivumo. Po to areštinėje pareikalavo, kad jam būtų iškviesti medikai, nes buvo išsukta ranka. Asmenys, kurie galimai melagingai iškvietė, turi piktumų su juo, nes jis su jais anksčiau turėjo konfliktų. Policijos pareigūnai iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. liudytojas V. V. atsisakė duoti parodymus, nes byloje jo sūnus E. V. yra įtariamasis (1 t., b. l. 172-173).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 19-20 d. liudytoja Ž. U. paaiškino, kad 2025 m. balandžio 19 d. apie 19.00 val., jai būnant kieme, prie (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), prie jos ir jos sesers D. C. priėjo akivaizdžiai neblaivus E. V. su užkimštu alaus buteliu rankose, kurį vėliau atsidarė ir prie jų gėrė. Alaus butelis buvo žalios spalvos. E. V. pradėjo jas kalbinti, kadangi jie pažįstami nuo vaikystės. Jis skundėsi, kad sugedo jo automobilis. Jos nenorėjo su E. V. palaikyti pokalbio, todėl nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būnant namuose išgirdo, kaip E. V. savo automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos. Automobilyje E. V. sėdėjo vienas. Buto langai yra į kiemo pusę, pro kuriuos matėsi E. V. automobilis. Jį stebėjo, kadangi jis sėdėjo automobilyje už vairo. Apie 20.00 val. E. V. užsivedė savo automobilį ir nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur sustojęs pradėjo žodžiu konfliktuoti su praeiviu. Atėjus E. V. tėvui, jis apsiramino ir, įsėdęs į savo automobilį, grįžo atgal prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur ir pastatė savo automobilį. Pro langą matė, kaip E. V. staiga pradėjo rinktis savo daiktus ir išlipo iš savo automobilio. Tuo metu privažiavo policija ir nuėjo paskui E. V. (1 t., b. l. 185-190).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 9 d. liudytojas K. R. paaiškino, kad 2025 m. balandžio 19 d. nuo 20.00 val. dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja D. Š.. Apie 20.17 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje į kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja matė, jog vartojo alkoholį. Pranešė gyventoja, kuri neprisistatė. 20.28 val. jiems nuvykus į nurodytą vietą, prie (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį minėtą automobilį „Audi A6“ ir iš vairuotojo vietos išlipantį vyriškį. Juos pamatęs, jis greitai pasišalino į daugiabučio namo laiptinę. Nuėjus į laiptinę, iš antrame aukšte esančio buto išėjo E. V.. Su juo buvo grįžta prie automobilio aiškintis įvykio aplinkybių. E. V. pradėjo atidarinėti automobilio „Audi A6“ duris ir norėjo iš automobilio salono paimti atidarytą ir nugertą alaus butelį, kuris buvo tarp priekinių sėdynių ties porankiu. Prieš tai E. V. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Jis sutiko ir pūtė į alkotesterį. Kiek įpūtė, jis neprisimena. E. V. atsidarė automobilio dureles, iš salono pasiėmė minėtą alaus butelį ir norėjo alų išgerti. Jis iš E. V. atėmė alaus butelį ir padėjo prie minėto automobilio. E. V. už teisėtų reikalavimų nevykdymą buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos. Pareikalavus keletą kartų lipti į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo patalpą, E. V. atsisakė tai daryti, taip nevykdydamas jo teisėtų, kaip policijos pareigūno, reikalavimų E. V. prie tarnybinio automobilio jo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo mosikuoti rankomis, todėl sulaikant buvo panaudota spec. priemonė Taser kaip įprastas elektros šokas ir E. V. įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo surašė tarnybinį pranešimą. Aiškinantis aplinkybes atėjo E. V. tėvas V. V., teigdamas, kad tai jo automobilis. Automobilio raktelių E. V. nepateikė bei nebuvo minėtame automobilyje. E. V. tėvas V. V. taip pat nepateikė automobilio raktelių, teigė, kad galimai turi būti pas sūnų. Aiškinantis aplinkybes lauke prie automobilio vaikštinėjo E. V. tėvas ir jis staiga griebė alaus butelį, kuris buvo padėtas prie automobilio, ir jį numetė į gyvatvorę. V. V. buvo paklausta, kodėl jis taip pasielgė, jis atsakė, kad kam jis čia reikalingas. Kartu su kolege ėjo ieškoti numesto alaus butelio, kuris buvo rastas gyvatvorėje, padėtas atgal į minėtą automobilį. Apžiūrint automobilį nustatyta, kad pradurta priekinė kairės pusės padanga. Apžiūrint kelio bortelį, jis nebuvo apgadintas, todėl eismo įvykio medžiaga nebuvo rinkta. E. V. buvo duoda antrą kartą pūsti, kiek įpūtė neprisimena, ant neblaivumo nustatymo akto pasirašė, į gydymo įstaigą nesiprašė. Pačio fakto vairavimo nematė, tik matė, kaip išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, tai matė įvykio liudytoja, kuri teigė, jog matė, kaip E. V. neblaivus vairavo, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilio vairuotojo pusėje buvo praviras langas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. E. V. tėvas susirinko iš automobilio asmeninius daiktus (2 t., b. l. 3-5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2025 m. balandžio 19 d. nuo 20.00 val. dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju patruliu K. R.. Apie 20.17 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ,,Į kelio bortelį, gatvėje, atsitrenkė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja matė, jog vartojo alkoholį. Pranešė gyventoja, neprisistatė.“ Atvykus apie 20.28 val. į nurodytą adresą (duomenys neskelbtini), pamatė pagal pranešimą stovintį nurodytą automobilį ,,Audi A6“, valstybinio numerio neprisimena, ir iš jo išlipantį vyriškį iš vairuotojo pusės, kuris juos pamatęs greitai pasišalino-nubėgo į daugiabučio namo laiptinę. Nuėjus kartu su kolega į laiptinę ir lipant į antrą namo aukštą, iš buto išėjo E. V. (jai jis žinomas kaip policijos pareigūnei). Kartu su E. V. buvo grįžta prie automobilio aiškintis įvykio aplinkybių. E. V. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, jis sutiko ir pūtė į alkotesterį. Kiek įpūtė, neprisimena. E. V. pradėjo atidarinėti automobilio ,,Audi A6“ duris ir norėjo iš automobilio salono paimti atidarytą, nugertą alaus butelį. Alaus butelis buvo automobilio salone tarp priekinių sėdynių ties porankiu. Kolega K. R. pareikalavo keletą kartų atsitraukti E. V. nuo automobilio ,,Audi A6“, tačiau jis nevykdė kolegos, kaip policijos pareigūno, teisėtų reikalavimų. E. V. nuo automobilio ,,Audi A6“ neatsitraukė, atsidarė automobilio duris ir iš salono pasiėmė minėtą alaus butelį ir norėjo jį išgerti. K. R. iš E. V. atėmė alaus butelį ir padėjo prie minėto automobilio. E. V. už teisėtų reikalavimų nevykdymą buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos. K. R. pareikalavo keletą kartų lipti į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo patalpą, tačiau E. V. atsisakė tai daryti, taip nevykdydamas kolegos teisėtų, kaip policijos pareigūno, reikalavimų. E. V. prie tarnybinio automobilio kolegos K. R. atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo mosikuoti rankomis, todėl sulaikant kolega K. R. panaudojo spec. Priemonę Taser kaip įprastą elektros šoką ir E. V. buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Toliau aiškinantis aplinkybes atėjo prie minėto automobilio E. V. tėvas V. V., teigdamas, kad tai jo automobilis. Automobilio raktelių E. V. nepateikė, jų nepateikė ir E. V. tėvas V. V., teigdamas, kad turi būti pas sūnų, jis automobilio raktelių neturi. Lauke prie automobilio vaikštinėjo E. V. tėvas ir staiga griebė alaus butelį, kuris buvo padėtas prie automobilio, jį numetė į gyvatvorę. V. V. buvo paklausta, kodėl taip pasielgė, jis atsakė, kad kam jis čia reikalingas. Kartu su kolega K. R. ėjo ieškoti numesto alaus butelio, kuris buvo rastas gyvatvorėje, padėtas atgal į minėtą automobilį. Apžiūrint automobilį buvo pradurta priekinė kairės pusės padanga. Apžiūrint kelio bortelį, jis nebuvo apgadintas, todėl eismo įvykio medžiaga nebuvo rinkta. Apžiūrėtas automobilis, kuriame nebuvo automobilio raktelio ir jo niekas nepateikė, buvo praviras vairuotojo pusėje durelių langas. Taip pat apžiūrėjo, ar šiltas variklis, jautėsi šiluma nuo variklio dangčio, o pradarius variklio dangtį dar labiau pasijuto šiluma. E. V. buvo duota antrą kartą pūsti, kiek įpūtė neprisimena, ant neblaivumo nustatymo akto pasirašė, į gydymo įstaigą nesiprašė. Pačio vairavimo fakto kartu su kolega nematė, tik matė, kaip E. V. išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir nuėjo sparčiu žingsniu į laiptinę, juos pamatęs. Tai matė įvykio liudytoja, kuri teigė, jog matė, kaip neblaivus E. V. vairavo minėtą automobilį, ji ją apklausė liudytoja. Ji surašė tarnybinį pranešimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Automobilis be užvedimo raktelio ir praviru kairės pusės priekiniu durelių langu nuvežtas į saugojimo aikštelę. E. V. tėvas iš automobilio susirinko asmeninius daiktus (2 t., b. l. 9-11).

Iš PRĮR įvykio suvestinės matyti, kad 2025 m. balandžio 19 d. 20.16 val. (skambučio pradžia 20.14 val.) privatus fizinis asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini) į kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja matė, jog vartojo alkoholį. 2025 m. balandžio 19 d. 20.22 val. gautas pranešimas, kad pranešėja teiraujasi, ar vyksta pareigūnai, vairuotojas kabinėjasi, bijo, kad pabėgs (1 t., b. l. 153-154, 156-157).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 19 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2025 m. balandžio 19 d. 20.17 val. gautas budėtojo pranešimas, kad į gatvėje kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja matė, jog vartojo alkoholį. 20.28 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), pareigūnai pamatė, kaip, pamatęs pareigūnus, iš nurodyto automobilio išlipa ir greitu žingsniu link daugiabučio gyvenamojo namo į laiptinę nueina asmuo. Pasivijus ir susistabdžius asmenį, kuris išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, tai E. V., išėjo su juo į lauką. Aiškinantis aplinkybes prie automobilio, jis pradėjo atidarinėti automobilio dureles ir norėjo iš automobilio salono paimti atidarytą nugertą alaus butelį. Pareikalavus jo atsitraukti nuo automobilio, jis pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl buvo vedamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Jam atsisakius lipti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, buvo panaudota spec. priemonė Taser ir jis buvo įsodintas į automobilį. Jis kategoriškai neigė vairavęs minėtą automobilį. Pasitikrinus girtumą alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0097, patikros sertifikato Nr. 2215258, galioja nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., E. V. pirmu tikrinimu nustatytas 1,70 prom. girtumas, antru tikrinimu nustatytas 1,80 prom. girtumas. E. V. buvo atliktas blaivumo nustatymo aktas, su kuriuo E. V. sutiko ir jį pasirašė. Apžiūrint automobilį, jo salone buvo rastas atidarytas ir nugertas alaus „(duomenys neskelbtini)“ stiklinis butelis. E. V. nurodė, kad alaus negėrė, automobilyje tiesiog sėdėjo, paskutinį kartą šiuo automobiliu važiavo apie 13.00 val. Patikrinus variklio dangtį, šis buvo šiltas, o atidarius variklio dangtį, automobilio variklis buvo karštas. Apžiūrint automobilio saloną, automobilio užvedimo spynelėje užvedimo raktelių nebuvo. Paklausus E. V. kur užvedimo rakteliai, šis pasakė, kad pas tėvą V. V.. Paklausus V. V., kur automobilio rakteliai, šis pasakė, kad automobilio rakteliai turėtų būti pas sūnų E. V.. Susisiekus telefonu su pranešėja Ž. U., kuri nurodė, kad būdama (duomenys neskelbtini), pro kambario langą matė, kaip važiavo ir kaip atvykstant policijos pareigūnams E. V. išlipo iš automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. U. jį atpažino, kadangi E. V. pažįsta nuo vaikystės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal deklaracijos duomenis priklauso V. V.. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). E. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 101-108).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Šalia daugiabučio namo, prie gatvės bortelio stovi pilkos spalvos automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis išjungtas. Automobilio durys uždarytos. Vairuotojo pusės, priekinių durelių (kur turėtų būti langas) anga yra atvira. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, apgadintas kairės pusės sparnas, išdužusi kairės pusės lempa, tuščias ir apgadintas priekinis kairės pusės ratas, išdužę priekiniai kairės pusės ir dešinės pusės rūko žibintai, apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis, įskilęs priekinis dešinės pusės langas. Apžiūrint automobilio saloną, priekyje, ties porankiu yra atidarytas ir nugertas alaus „(duomenys neskelbtini)“ stiklinė, žalios spalvos tara. Ant automobilio kairės pusės galinės sėdynės yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. V. vardu. Gale, kairėje pusėje ant grindų yra pilnas alaus „(duomenys neskelbtini)“ butelis. Ant galinės sėdynės dešinės pusės yra pilnas alaus „(duomenys neskelbtini)“ butelis. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės yra pilnas alaus „(duomenys neskelbtini)“ butelis. Variklio skyriuje ant kėbulo yra identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi A6“, kuris nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109-123).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiai gyvenamieji namai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jie stovi stačiu kampu vienas į kitą ir pro daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) langus pilnai matosi gatvė ir prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovintys automobiliai. (duomenys neskelbtini) butas yra (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) namo aukšte, po dešine puse ir langai yra į gatvės pusę. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kampe. Pro daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) buto langą (iš antro namo aukšto) pilnai matosi gatvė ir stovintys automobiliai prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampo (1 t., b. l. 124-130).

Iš 2025 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog E. V. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0097, patikros Nr. 2215258, pirmu tikrinimu 2025 m. balandžio 19 d. 20.32 val. nustatytas 1,70 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. balandžio 19 d. 20.58 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Atlikti testai bendrai asmens būklei nustatyti: E. V. galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat galėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Su tikrinimo rezultatais E. V. sutiko ir neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (1 t., b. l. 136).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 4 policijos pareigūno kūno kameros įrašai. Apžiūros metu užfiksuota, kad policijos pareigūnai užeina į daugiabučio namo laiptinę, laiptine eina į viršų, buto duris atidaro įtariamasis E. V.. Policijos pareigūnas E. V. paklausia: ,,Ko bėgi?“. Kartu su policijos pareigūnais E. V. išeina į lauką prie automobilio. Policijos pareigūnas klausia E. V.: „Ar vartojęs pats alkoholį?“ Atsako: „Aš nevairuoju“. Policijos pareigūnas sako: „Išsiaiškinsim kas matė-nematė“. Klausia: Kam priklauso mašina?“ E. V. teigia, kad šiandien jau buvo iškvietimas, matė blaivų, melagingas iškvietimas. Policijos pareigūnas klausia E. V.: „Ar čia alų gėrei mašinoje, kad jis nugertas?“. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip E. V. bando atidaryti automobilio vairuotojo pusės priekines dureles, policijos pareigūnas griežtu tonu pasako, kad nelįsti į automobilį, kai viską išsiaiškins, tada paaiškins, prašo padėtį alų. Nevykdo E. V. teisėtų policijos reikalavimų, vyksta susistumdymas, panaudojamas tazeris. Tuomet E. V. atsisėda į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Toliau vaizdo įrašuose matosi, kaip policijos pareigūnas klausia: „Ar jūs automobilio savininkas, kur automobilio registracijos liudijimas?“. E. V. tėvas V. V. atsako: „Pas vaiką“. „Ant jūsų vardo mašina?“. Atsako V. V.: „Taip“. Policijos pareigūnas paprašo automobilio raktelių, atsako, kad neturi. Policijos pareigūnė pasako, kad važiavo tarp (duomenys neskelbtini) namo. Toliau policijos pareigūnas klausia E. V.: ,,Tai prisipažįsti vairavęs?“. Atsako: „Nevairavau“. Policijos pareigūnas bendrauja su E. V. ir sako: ,,Taip mes stovinčią radom“. Pareigūnas klausia: „Kada paskutinį kartą vartojot alkoholį?“. Atsako: „Dieną“. Tuomet policijos pareigūnas klausia: ,,O ką veikia atidarytas alaus butelis automobilyje, negalit pasakyti?“. Policijos pareigūnas sako: ,,Aš fakto nenustačiau, kad vairavai, yra skundų, kad važinėji po miestelį prigėręs“. Vaizdo įraše matosi, kaip pildomi dokumentai, klausia: „Kodėl automobilio variklis šiltas? Šita mašina priklauso ne tau?“. Pareigūnas duomenų bazėje tikrina kam priklauso automobilis, kas savininkas. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip duodama antrą kartą pūsti E. V. ir įpučia 1,82 promiles, šiek tiek pakilo. Policijos pareigūnas paaiškina E. V., jog jis įtariamas vairavęs neblaivus, yra žmonės liudininkai. Toliau vaizdo įrašuose matosi kaip policijos pareigūnas sako E. V.: ,,Jeigu nevairavot, tai nėra ko bijoti“. Automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį ant tėvo. Atliktas neblaivumo testas. Klausia: „Prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“. E. V. atsako: „Prieš valandą laiko“. Toliau klausiama, ar su tikrinimo rezultatais sutinka, pasirašo, kad sutinka. Toliau paaiškinama, kad per valandą laiko vykti į gydymo įstaigą, E. V. atsisako. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip patikrintas blaivumas V. V. – blaivus. Toliau matoma vaizdo įraše, kad apžiūrimas automobilis, sako variklis karštas, sakė antifrizas išbėgęs. Iš automobilio paimami asmeniniai daiktai ir paduodami V. V.. Peržiūrėta E. V. rankinė, iš kurios paimama automobilio registracijos liudijimas ir vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 151-152, 158-160).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi trys bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Apžiūrima pirma iš Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurios rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio eigoje girdisi vienas moteriškas balsas – operatorės, kitas moteriškas balsas – pranešančiojo apie įvykį. Pranešančio apie įvykį laikas 2025 m. balandžio 19 d. 13.47 val. Praneša: „Sveiki, norėčiau pranešti apie galimai girtą vairuotoją, važinėja po miestelį, ką tik pralėkė, „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariu E. V., dažnai girtas važinėjasi, matė kolektyvas, ką tik pralėkė, vėl užsipirkęs. (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini). Sustojęs prie garažų. Nenorėčiau pranešti savo duomenų“. Antra apžiūrima Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo kopija. Pranešėjo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešančio apie įvykį laikas 2025 m. balandžio 19 d. 20.14 val. Pokalbyje užfiksuota, kad: „(duomenys neskelbtini) gatvėje mačiau, kad vienas žmogus išgėręs važiuoja ir atsitrenkė į bordiūrą“. „Kur pareigūnams ieškoti?“. „Ties (duomenys neskelbtini) namu, važinėjasi „Audi“, valstybinis (duomenys neskelbtini)“. „Ar svirduliuoja?“. „Tai pavažiuoja, tai užgesina. Nenoriu pranešti savo pavardės ir vardo“. Trečia apžiūrima Bendrojo pagalbos centro garso įrašo kopija. Pranešėjo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešančio apie įvykį laikas 2025 m. balandžio 19 d. 20.22 val. Pokalbis trunka 31 sekundę. Pokalbyje užfiksuota: „Laba diena, skambinau, kabinėjasi prie žmonių, vyksta muštynės ant kiemo“. „Ar kam greitosios reikia?“. „Ne, kol kas, kad nepabėgtų, neaišku kuo baigsis, ar važiuoja pareigūnai?“. „Važiuoja“ (1 t., b. l. 161-163).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2006 metų gamybos automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3300 eurų (1 t., b. l. 150).

Iš 2024 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. V. iš E. V. nusipirko automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147-149).

Dėl E. V. nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kokainas yra narkotinė medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kokaino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g. Šiuo atveju E. V. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis neviršijo 0,2 g.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis E. V., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad draudžiamas medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens Kaune, po to važiavo automobiliu atgal namo į (duomenys neskelbtini) ir grįžęs dalį narkotinių medžiagų suvartojo automobilyje. Aplinkybę, kad E. V. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti: 2025 m. kovo 15 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo plastiko maišelį su 0,0815 g baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,0705 g narkotinės medžiagos – gryno kokaino, kuriuos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno ir laikė automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone iki 2025 m. kovo 15 d. 20.45 val., kol (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stovėjimo aikštelėje, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl E. V. nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, transporto priemonės savininko ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Kaltinamojo, transporto priemonės savininko ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės visiškai nepripažino ir paaiškino, kad jis 2025 m. balandžio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nevairavo. Automobilį tądien jis vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau po automobilio vairavimo, t. y. jau po to kai, atsitrenkus į bordiūrą, sprogo automobilio padanga ir kai jis priparkavo automobilį.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo, transporto priemonės savininko bei liudytojų paaiškinimų teisme, Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų) visumos nustatyta ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad kaltinamasis 2025 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat iš esmės byloje neginčijamas kaltinamajam E. V. alkotesteriu nustatytas neblaivumas. Faktą, kad kaltinamasis buvo daugiau nei 1,5 prom. apsvaigęs nuo alkoholio, pagrindžia neblaivumo nustatymo akto duomenys ir pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad atvykę pareigūnai jam alkoholio matuokliu pirmu tikrinimu 2025 m. balandžio 19 d. 20.32 val. nustatė 1,70 promilių girtumą, antru tikrinimu 2025 m. balandžio 19 d. 20.58 val. nustatė 1,80 promilių girtumą. Su alkotesterio tikrinimo rezultatais E. V. sutiko, jų neginčijo ir neblaivumo nustatymo aktą pasirašė.

Tačiau esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, kelintą valandą pirmiau minėtoje vietoje kaltinamasis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar jis tai darė, būdamas blaivus ar būdamas daugiau nei 1,5 prom. neblaivus.

Tai, kad E. V. automobilį, vairavo būdamas neblaivus, visų pirma, patvirtina liudytojos Ž. U. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ši liudytoja nurodė, kad 2025 m. balandžio 19 d. apie 19.00 val., jai būnant kieme, prie (duomenys neskelbtini), prie jos ir jos sesers priėjo akivaizdžiai neblaivus E. V. su užkimštu alaus buteliu rankose, kurį vėliau atsidarė ir prie jų gėrė. Alaus butelis buvo žalios spalvos. E. V. pradėjo jas kalbinti, kadangi jie pažįstami nuo vaikystės. Jis skundėsi, kad sugedo jo automobilis. Jos nenorėjo su E. V. palaikyti pokalbio, todėl nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būnant namuose išgirdo, kaip E. V. savo automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos. Automobilyje E. V. sėdėjo vienas. Jos buto langai yra į kiemo pusę, pro kuriuos matėsi E. V. automobilis. Jį stebėjo, kadangi jis sėdėjo automobilyje už vairo. Apie 20.00 val. E. V. užsivedė savo automobilį ir nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur sustojęs pradėjo žodžiu konfliktuoti su praeiviu, iš pirmo aukšto gyventoju, lyg vardu K.. Atėjus E. V. tėvui, jis apsiramino ir, įsėdęs į savo automobilį, grįžo atgal prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur ir pastatė savo automobilį. Tuo metu privažiavo policija. Ji pro langą matė, kaip E. V. staiga pradėjo rinktis savo daiktus ir išlipo iš savo automobilio. E. V., pamatęs pareigūnus, išlipo iš automobilio ir, greičiausiai, ėjo į namus, link savo laiptinės durų. Pareigūnai nuėjo paskui E. V.. Ji policijai paskambino, kuomet E. V., pajudėjęs automobiliu iš vietos, atsitrenkė į bordiūrą. Policija atvyko praėjus kelioms minutėms po to, kai E. V. pasibaigus konfliktui pajudėjo nuo bordiūro ir kai į savo vietą pastatė automobilį. Po jos skambučio policijai praėjo kelios minutės ir nedaug trūko, kad policija būtų jį pagavusi įvykio vietoje, kaip jis vairuoja. Pareigūnai patys galėjo pamatyti, kad E. V. išlipo iš automobilio, nes atvažiavo tiesiai, pamatė jį ir tada greitai išlipo iš automobilio ir ėjo link jo. Nuo to momento, kai E. V. nebematė, praėjo iki minutės laiko, kol pamatė, kad policijos pareigūnai jį pasiėmė. Apie 14 val. iškvietimą negali pakomentuoti, nes nežino.

Šios liudytojos parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos paaiškinimais ar laikyti juos nepatikimais, byloje nenustatytas jos suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, jos nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, ir, priešingai nei teigia kaltinamasis ir kaltinamojo gynėjas, patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad kaltinamasis sėdėjo automobilyje ir, pamatęs pareigūnus, iš jo išlipo ir nuėjo į daugiabučio laiptinę, patvirtina ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai liudytojai K. R. ir D. Š.. Liudytojos Ž. U. parodymus dėl laiko, kada kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, patvirtina PRĮR įvykio suvestinė ir bendrojo pagalbos centro garso įrašai, iš kurių matyti, kad būtent 2025 m. balandžio 19 d. 20.16 val. (skambučio pradžia 20.14 val.) privatus fizinis asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje į kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja matė, jog vartojo alkoholį, o būtent 2025 m. balandžio 19 d. 20.22 val. gautas pranešimas, kad pranešėja teiraujasi, ar vyksta pareigūnai, vairuotojas kabinėjasi, bijo, kad pabėgs (1 t., b. l. 153-154, 156-157). Taigi, liudytojos nurodomos aplinkybės dėl įvykio laiko, t. y. kada kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad liudytoja klysta dėl nurodomo laiko. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos proceso metu gynybos pusė nurodė, jog tą pačią dieną iš tos pačio pranešėjo (kaip ir vakare) buvo gautas melagingas iškvietimas, kad kaltinamasis vairuoja neblaivus, tačiau liudytoja šias aplinkybes kategoriškai paneigė, o tai patvirtina ir PRĮR įvykio suvestinė bei bendrojo pagalbos centro garso įrašai, iš kurių matyti, kad tą dieną 13.47 val. buvo skambinta iš kito telefono numerio nei liudytojos telefono numeris skambinant 20.14 val. ir 20.22 val. Šios liudytojos parodymų patikimumą sustiprina ir tai, jog sutampa jos nurodoma butelio spalva, kurią turėjo kaltinamasis, kai ji su juo šnekėjosi, su butelių, rastų kaltinamojo automobilyje, spalva, taip pat pareigūnų atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros duomenys ir pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad pro daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) buto langą (iš antro namo aukšto), t. y. iš buto, kuriame pro langą liudytoja Ž. U. stebėjo kaltinamąjį vairuojant automobilį neblaiviam, pilnai matosi gatvė ir stovintys automobiliai prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampo (1 t., b. l. 124-130).

Liudytojai L. P. ir K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį paskutinį kartą tądien matė tarp 18–19 val., liudytojas L. P. paaiškino, kad apie 19.30 val. matė E. V. automobilį, stovintį namuose, tiksliai nepasakys. Be to, liudytojas K. G. nurodė, kad datos tiksliai negali pasakyti, neprisimena, o laiką nurodo apytiksliai. Taigi, kaip matyti, šie abu liudytojai paskui, po 19.30 val., kaltinamojo jau nebematė, t. y. nematė, ar kaltinamasis neblaivus važinėjosi automobiliu. Be to, liudytojų L. P. ir K. G. nurodomas aplinkybes dėl laiko, kada jie matė kaltinamąjį, kada su juo K. G. sukonfliktavo ir pan. patvirtina tik kaltinamojo parodymai, kuriuos teismas laiko nepatikimais, šių liudytojų parodymai prieštarauja pirmiau minėtiems liudytojos Ž. U. parodymams ir juos patvirtinusiems objektyviems įrodymams. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojų L. P. ir K. G. parodymus dėl laiko, nėra, todėl teismas šiais liudytojų parodymais nesivadovauja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors liudytojai nurodo, kad įvykio dienos, mėnesio nepamena, nes įvykis buvo seniai, tačiau pakankamai gerai atsiminė laiko/valandų intervalą, kada jie matė kaltinamąjį, kas iš esmės yra neįtikima, todėl tokius jų parodymus teismas laiko siekiu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam. Teismas taip pat nesivadovauja kaltinamojo tėvo transporto priemonės savininko V. V. parodymais teisme apie tai, kad automobilio raktelius iš sūnaus jis pasiėmė prieš 19 val. būdamas bute, nes šie parodymai, kaip jau minėta pirmiau, prieštarauja liudytojos Ž. U. parodymams ir juos patvirtinusiems objektyviems įrodymams. Be to, transporto priemonės savininko parodymai yra prieštaringi – iš pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad jis atvykusiems policijos pareigūnams, paprašiusiems pateikti automobilio raktelius, tvirtina, kad rakteliai yra pas sūnų, t. y. kaltinamąjį. Šie V. V. parodymai taip pat nesutampa ir su kaltinamojo parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis raktelius tėvui atidavė, būdamas lauke, sukonfliktavus su K. G.. Be to, pats kaltinamasis nurodė ir tai, kad jo tėvas V. V. negalėjo žinoti, kada jis tiksliai grįžo į namus ar išėjo, nes jis ir tėvas buvo atskiruose kambariuose, be to, tėvas labai garsiai klausosi televizoriaus. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, laiko paneigta kaltinamojo versiją, kad jis vairavo automobilį iki 19 val., po to jį pastatė ir daugiau jo nebevairavo.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis automobilio nevairavo, būdamas neblaivus, laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi – ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė nieko apie tai, kad važiavo į degalinę, kad sutiko L. P. ir prašė jo pagalbos dėl mašinos, šias aplinkybes jis nurodė tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pastatęs automobilį, jame gėrė degtinę ir alų, o kai grįžo namo, išgėrė du stikliukus degtinės ir tada pasibeldė pareigūnai, tačiau teisme kaltinamasis nurodė jau kitokias aplinkybes, t. y. kad pastatęs automobilį nuėjo į virtuvę ir įsipylė degtinės, kurią išgėrė, tada išėjo į lauką pasižiūrėti, ar automobilyje nėra atsarginio rato, jo neradęs prisiminė, kad atsarginį ratą turi sklepe ir dar sykį nuėjo į namus pasiimti raktų, įsipylė išgerti dar degtinės, atsimena, kad automobilyje gėrė dar alaus ir kaip tik atvyko policijos pareigūnai. Kaip jau minėta, byloje esančiais parodymais paneigta kaltinamojo versija, kad jis automobilio po 19 val. nevairavo, priešingai, jį vairavo apie 20 val., o tai, kad jis po 19 val. gėrė alkoholinius gėrimus patvirtina ne tik liudytojos Ž. U. parodymai, bet ir paties kaltinamojo parodymai bei kaltinamojo V. V. tėvas, kuris nurodė, kad sūnus namuose vartojo alkoholį, nežino, kokį alkoholį sūnus vartojo, tačiau mano, kad galėjo būti degtinė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo versija, kad jis grįžęs į namus po automobilio pastatymo išgėrė kelis stikliukus degtinės iki prie buto laiptinėje pasirodant policijos pareigūnams yra neįtikima ir paneigta byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančius liudytojos Ž. U. ir policijos pareigūnų liudytojų D. Š. ir K. R. paaiškinimus matyti, kad nuo to momento, kai pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, kaltinamąjį matė išlipantį iš automobilio ir sparčiu žingsniu einantį į laiptinę, iki to momento, kai pareigūnai jį sutiko bute ir išsivedė į laiptinę praėjo apie 1–2 minutes. Nelogiška, kad per tokį itin trumpą laiko tarpą, kaltinamasis galėtų spėti užlipti į antrą aukštą, atsidaryti duris, įeiti į butą, pasiimti degtinės butelį, jį atsidaryti ir įsipilti į stikliuką, jį išgerti ir tą patį pakartoti dar du kartus, todėl ši kaltinamojo versija atmestina. Be to, tiek iš neblaivumo nustatymo akto, tiek iš pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad kaltinamasis, prieš jam atliekant neblaivumo tikrinimą alkotesteriu, nurodė jog alkoholį vartojo dieną, po to nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, tačiau apie tai, kad jis dar ir gėrė degtinę bute ką tik, t. y. kaip tik tuo momentu, kai į laiptinę prie buto atėjo pareigūnai, nenurodė. Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, prieš atliekant jo neblaivumo tikrinimą alkotesteriu, buvo praradęs laiko nuovoką ar pan., nes teisme kaltinamasis paaiškino, kad kuomet pareigūnai jį išsivedė iš namų, jam pūsti davė po kokių 10 min. Taigi, kaltinamasis orientavosi laike, tačiau, kodėl pareigūnų prieš tikrinimą neįspėjo, kad alkoholį (degtinę) vartojo ką tik, o ne prieš valandą, pareigūnams nenurodė. Taigi, matyti, kad kaltinamojo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir tarpusavyje vieni kitiems prieštarauja.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2025 m. balandžio 19 d. 20.14 val. pranešėja Ž. U. BPC telefonu informavo, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje į kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, matė, jog vartojo alkoholį. 2025 m. balandžio 19 d. 20.22 val. gautas pranešimas, kad pranešėja teiraujasi, ar vyksta pareigūnai, vairuotojas kabinėjasi, bijo, kad pabėgs. Pokalbis trunka 31 sekundę. Liudytoja Ž. U. taip pat nurodė, kad ji policijai paskambino, kuomet E. V., pajudėjęs automobiliu iš vietos, atsitrenkė į bordiūrą. Policija atvyko praėjus 2 minutėms po to, kai E. V. pasibaigus konfliktui pajudėjo nuo bordiūro ir kai į savo vietą pastatė automobilį. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 20.28 val. E. V. blaivumas pirmą kartą patikrintas 20.32 val. ir tuo metu buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 20.58 val. buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas. Taigi, kaip matyti pareigūnai į įvykio vietą nuo pirmojo pranešėjos skambučio atvyko po 14 min, nuo antro pranešėjos skambučio – po 5-6 min. Tiek šios liudytojos, tiek policijos pareigūnų nurodomi pranešimo, atvykimo į įvykio vietą laikai, tarpusavyje sutampa, taip pat sutampa ir neprieštarauja BPC užfiksuotam laikui ir sudaro logišką, nuoseklią ir patikimą įrodymų visumą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai automobilio vairavimo neblaivaus asmens faktas yra nustatytas ne policijos pareigūnų (reido ar budėjimo metu), o kitų asmenų (kaip šiuo atveju liudytojai Ž. U. pastebėjus ir paskambinus BPC), objektyviai nėra galimybės patikrinti tokio asmens neblaivumą iš karto, kai nustatomas vairavimo faktas. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2021, 2K-19-813/2026). Nagrinėjamu atveju nuo antro pranešėjos skambučio, kai kaltinamasis dar konfliktavo su praeiviu ir pabaigęs konfliktą dar po to vairavo ir pastatė automobilį iki pirmojo patikrinimo alkotesteriu praėjo ne daugiau kaip 9-10 min. Teismo vertinimu, toks laikas įvertinant konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes (neblaivaus asmens vairavimo faktas nustatytas liudytojai Ž. U. iškvietus policijos pareigūnus per BPC, jų atvykimas į įvykio vietą po pirmojo pranešėjos skambučio per 14 min, nuo antro pranešėjos skambučio – per 5-6 min.) laikytinas šioje situacijoje įmanomai trumpiausiu laiku po automobilio vairavimo.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, už vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (be padarinių), yra nustatyta griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė. Be to, teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas elgesys, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022, 2K-7-98-628/2022).

Taigi, šių faktų visuma, pagrįsta teisiamajame posėdyje apklausto kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimais ir byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamasis transporto priemonę vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis E. V. 2025 m. balandžio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0097, 2025 m. balandžio 19 d. 20.32 val. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas, o 20.58 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas), vairavo V. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo E. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo E. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę daugiabučio namo kieme, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, kaltinamasis įgijo narkotinių medžiagų, jas laikė ir gabeno, o vėliau, kaip nurodė pats kaltinamasis ir patvirtino atlikti testai, ir jas vartojo.

Jo atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad jis šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir neatlikus bausmės, tačiau jis padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl nėra pagrindo pripažinti šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nenustatyta. Teismas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip jau minėta, recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, anksčiau buvo teistas, šia nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs jam paskirtos bausmės, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis baustas administracine tvarka, informacijos apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą nėra, jauno, darbingo amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 105-113). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui ir neatlikęs bausmės, nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei pusei metų nuo jo atžvilgiu priimto 2024 m. apkaltinamojo nuosprendžio (2 t., b. l. 90-104).

Kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos yra susijusios su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, kad kaltinamasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą matyti ir iš ankstesnių jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kaltinamasis šių problemų nesprendžia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam buvo skirtos laisvės atėmimo, arešto bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, kuris vėliau buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau iš savo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nepasimoko ir išvadų nedaro. Pažymėtina ir tai, kad formuojasi kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. V. skirtina ne švelniausia, bet ir ne griežčiausia su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – 60 parų areštas, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina – 20 parų areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o vėliau paskiria galutinę subendrintą bausmę. Bausmės gali būti apimamos arba visiškai ar iš dalies sudedamos. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika yra laikoma nesunkiu nusikaltimu, o BK 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamuoju nusižengimu. Taigi, nuteistojo padarytos veikos formaliai priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika pažeidžia transporto eismo saugumą, tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas be tikslo platinti – pažeidžia visuomenės sveikatos apsaugą. Nors abi veikos padarytos tyčia, jų objektai ir padarymo aplinkybės skiriasi. Tokios aplinkybės liudija skirtingą nusikalstamų veikų pavojingumą, sudarantį pagrindą taikyti švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-24-606/2020).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskirta bausmė yra subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, yra neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė šiuo metu negali būti bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nuosprendžiu.

E. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 15 d. 20.50 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 14.00 val. ir nuo 2025 m. balandžio 19 d. 21.00 val. iki 2025 m. balandžio 20 d. 10.28 val. (2 t., b. l. 21-27, 48-54). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į arešto bausmės laiką.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis yra anksčiau teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamajam jau anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs bausmės, ir nepraėjus nei pusei metų nuo jo atžvilgiu priimto 2024 m. apkaltinamojo nuosprendžio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 2 metams (BK 67, 68 straipsniai).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. Taigi E. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 20 d. (2 t., b. l. 86-87). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš E. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

E. V. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėto automobilio savininkas nuo 2024 m. spalio 22 d. yra V. V. (1 t., b. l. 147-149), byloje tai neabejotinai paneigiančių duomenų nėra, taip pat teismas nenustatė neabejotinų duomenų, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu būtų priklausiusi E. V.. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas V. V. žinojo ar galėjo žinoti, jog minimas automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Dėl to turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3300 eurų (1 t., b. l. 150). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo E. V. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 3300 eurų.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui ir baudžiamasi nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), į tai, kad viena nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 82-89).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina. Kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, dokumentas (saugomas šioje byloje prie 1 t. galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: miltelių pakuotė (1 vnt.), esanti voke, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikintini teisės aktų nustatyta tvarka.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini savininkui V. V..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, paimtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu ir 2025 m. balandžio 10 d. pakvitavimu grąžintas savininkui E. V.. Atsižvelgiant į tai, kad šio daikto klausimas išspręstas, daiktas grąžintas jo savininkui, jo klausimas BPK 94 straipsnio tvarka nespręstinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su BPC garso įrašais ir pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. V. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti E. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 15 d. 20.50 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 14.00 val. (vieną dieną) ir nuo 2025 m. balandžio 19 d. 21.00 val. iki 2025 m. balandžio 20 d. 10.28 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. V. pripažinti recidyvistu.

Paskirti E. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

E. V. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. V. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

E. V. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, dokumentą (saugomą šioje byloje prie 1 t. galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtą į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą (saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti savininkui V. V..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: miltelių pakuotę (1 vnt.), esančią voke, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su BPC garso įrašais ir pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė