Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-182-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
2A-182-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė, Galina Blaževič
Atsakovas
T. M.
Ieškovas
V. M.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-182-527/2014;
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1;121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0258-375/2013 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir atsakovo T. M. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo sumažinimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė 2012-10-30 patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3355-192/2010 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punkto sąlygą, numatančią nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su jo tėvu T. M., ir nustatyti, kad sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra su motina V. M., panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą (nepilnametę dukterį I. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-16 iki vaiko pilnametystės pilnai išlaiko V. M.) ir 4.2 punktą (nepilnametį sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-16 iki vaiko pilnametystės pilnai išlaiko T. M.), priteisti nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti nepilnamečio vaiko I. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30 (išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-23), t. y. už 16 mėnesių, viso 8 000 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašė priteisti iš atsakovo 6 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, dukters I. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o sūnaus D. – su atsakovu. Šalys pripažino, kad I. ir D. reikalingas 500 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui ir kad nepilnametę dukrą išlaikys motina, o sūnų – atsakovas. Sūnus D. nuo 2011-04-01 iki šiol gyvena ne su atsakovu, o su ieškove, todėl keistinos sutarties nuostatos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o atsakovas privalo teikti išlaikymą, nes abu tėvai privalo vienodai rūpintis vaiko auklėjimu. Sūnus nuo 2011-04-01 iki dabar nuolatos gyvena su ieškove (išskyrus nuo 2012-06-01 iki 2012-07-23), atsakovas tuo laikotarpiui neteikė išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už 16 mėnesių. Ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia apie 850 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistina pusė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų – po 425 Lt kiekvienam vaikui mėnesinių periodinių išmokų. Sūnui persikėlus gyventi pas ieškovę, atsakovas neteikė išlaikymo nei vienam vaikui. Atsakovas nepaiso teismo sprendimo ir išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 50 Lt–100 Lt abiems vaikams.

Atsakovas 2013-05-06 priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu sūnui D. priteistą išlaikymą, jį sumažinant ir už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30, viso už 16 mėnesių, priteisti sūnui D. išlaikymą po 135 Lt per mėnesį, ieškovės reikalavimą dėl 8 000 Lt įsiskolinimo sūnui D. atmesti; priteisti nepilnamečių vaikų – sūnaus D. ir dukters I. išlaikymui iš atsakovo po 250 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (t. 1, b. l. 121–124). Atsakovas nurodė, kad neturi finansinių galimybių teikti ieškovės nurodyto išlaikymo. Iširus jo ir ieškovės šeimai, jis pradėjo gyventi su kita moterimi, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R., todėl atsirado prievolė dar vieno nepilnamečio išlaikymui. Nuo 2009-07-14 susirgo sunkia sąnarių liga, todėl negalėjo dirbti. Jis turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį bei buvo priverstas mokėti AB Ūkio bankui už vaikams nupirktą kompiuterį, nes ieškovė visiškai prie įmokų neprisidėjo. Liga ir nedarbingumas tęsėsi iki 2011-12-02. Buvo nustatytas neįgalumas ir nustatytas 55 proc. netekto darbingumo lygis. Per šį laikotarpį gyveno ir savo nepilnamečius vaikus išlaikė iš ligos pašalpos ir iš individualios veiklos gautų pajamų. Nuo 2011-04-01 sūnus persikėlė gyventi pas ieškovę, tačiau pagal galimybes jis duodavo sūnui piniginių lėšų, prisidėdavo jo mama V. M. ir sesuo A. E.. Sūnus savaitgaliais gyvendavo pas jį, kiekvienais metais jį vasaros metu veždavosi atostogauti prie jūros. (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus P. Jau gimus sūnui R. 2010-12-21 priteistas išlaikymas neatitiko jo turtinės padėties ir finansinių galimybių. Nuo 2011-01-31 jis buvo įregistravęs individualią veiklą, iš kurios per veiklos laikotarpį gavo 4 707,22 Lt pajamų. Gimus sūnums R. ir P., sūnui D. priteisto 500 Lt išlaikymo mokėti negalėjo, kadangi toks išlaikymas nebūtų atitikęs iš esmės pasikeitusios finansinės padėties ir pažeistų kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesus. 2012 m. neturėjo jokio darbo ir augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų P., o nuo 2012-06-23 iki 2012-12-22 buvo registruotas darbo biržoje. Šiuo metu jis turi pareigą išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus. Turtinė padėtis ir toliau lieka bloga. Iki 2013 m. gegužės mėnesio jis neuždirbo jokių pajamų, o nuo 2013-05-08 jam pavyko įsidarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl mokėti ieškovės prašomo išlaikymo negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-09-06 sprendimu (t. 2, b. l. 109–114) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3355-192/2010 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 p. sąlygą, numatančią nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ir nustatė, kad sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki pilnametystės yra su motina V. M.; panaikino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą; panaikino santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punktą; priteisė nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2012-10-30 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė nepilnametės I. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo išlaikymo sūnui D. M. įsiskolinimą 6 600 Lt už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30; priteisė iš atsakovo ieškovei 142 Lt žyminio mokesčio bei 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo 351 Lt žyminio mokesčio bei 63 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo nuraukta 2010-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 9–10). Nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, o dukters I. M., gim. (duomenys neskelbtini) – su ieškove. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė, jog vaikų išlaikymui reikalinga 500 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo 2011-04-01 sūnus D. gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl sūnaus gyvenamosios vietos bei priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš atsakovo sūnui D. 8 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30. Bylos nagrinėjimo eigoje nustačius, kad šiuo laikotarpiu atsakovas yra teikęs išlaikymą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 6 600 Lt įsiskolinimo.

Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikė pagrįstu ir tenkino. Teismo nuomone, šalims sutarus, jog vieno vaiko išlaikymui yra reikalingos lėšos – 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, bei sūnui D. 2011-04-01 grįžus gyventi pas ieškovę, atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą ne tik dukrai I., bet ir sūnui. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-04-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos 2012-10-30 už 16 mėnesių po 500 Lt sudarė 8 000 Lt. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad keletą kartų atsakovas yra pervedęs pinigų ir sūnaus išlaikymui šias sumas užskaičius, teismas iš atsakovo priteisė 6 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimo pakeisti 2010-12-21 teismo sprendimu sūnui D. M. priteistą išlaikymą, jį sumažinant ir už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30 priteisti sūnui D. išlaikymą po 135 Lt į mėnesį, kadangi įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti atbuline data nėra jokių teisinių galimybių. Teismas nurodė, jog atsakovas, negalėdamas teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo, galėjo pasinaudoti įstatymu reglamentuota galimybe ir kreiptis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau net ir tuo atveju išlaikymo sumažinimas galiotų tik ateityje įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui ir negaliotų atbuline data.

Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti skaičiavimai, jog vaikų išlaikymui ji išleidžia apie 850 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, pagrįsti, be to, ieškovė netgi sumažino priteistino išlaikymo dydį ir realiai įvertinusi vaikų poreikius bei tiek savo, tiek atsakovo finansines galimybes, prašė priteisti iš atsakovo 425 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Teismas pripažino, jog atsakovo dar dviejų mažamečių vaikų gimimas bei netektas darbingumas yra svarbiomis aplinkybėmis nustatant išlaikymo dydį, tačiau įvertino ir tą aplinkybę, jog su amžiumi didėjo ir atsakovo vaikų I. bei D. poreikiai. Teismo nuomone, mažamečių vaikų poreikiai ženkliai skiriasi nuo paaugliško amžiaus vaikų, nes tiek I., tiek D. sparčiai augančiam organizmui reikia daugiau maisto, kuris dar turi būti ir pilnavertiškas, kad užtikrintų normalų jų fizinį vystymąsi. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog mažamečių jo vaikų poreikiai yra didesni, nes jiems reikia higienos priemonių, išskirtinių maisto produktų (pvz., triušienos). Teismo nuomone, tokio amžiaus vaikams kaip šalių dukra I. ir sūnus D. taip pat reikia higienos priemonių, o jų mitybos racionui taip pat labai tiktų ir triušiena. Įvertino ir tą aplinkybę, jog sūnus D. turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuota bronchinė astma bei alergija. Teismo nuomone, paaugliai paprastai greitai išauga drabužius, avalynę, reikia lėšų ir jų socialiniam, kultūriniam ugdymui, todėl laikė, kad dukters I. ir sūnaus D. socialiai priimtinų poreikių patenkinimui reikia daugiau lėšų nei mažamečiams atsakovo sūnums R. ir P.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas nedarbingas, pragyveno iš gaunamos ligos pašalpos bei iš individualios veiklos gautų pajamų, šią aplinkybę atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 122). Atsakovas yra įgijęs šiuo metu paklausią rinkoje santechniko specialybę, todėl jis gavo ir gauna didesnes pajamas, nei rodo Sodros duomenų bazė. Tai, kad atsakovas nenurodė, dėl kokio atlyginimo dydžio buvo sutaręs su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovui nėra aktualios oficialiai rodomos pajamos. Atsakovas nežinojo ir savo mažamečių vaikų mamos D. B. darbo užmokesčio dydžio. Sodros duomenimis teismas nustatė, kad D. B. uždirba daugiau nei 4 000 Lt (t. 1, b. l. 160–162), todėl sprendė, jog atsakovo bendra šeimos finansinė padėtis yra gera. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog šiuo metu jo sveikata yra gera, todėl teismas sprendė, kad, turėdamas paklausią rinkoje santechniko specialybę, atsakovas turi galimybę užsidirbti ir teikti savo vaikams išlaikymą, garantuojantį socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 119–123) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, priteisiant 6 600 Lt sumą išlaikymo įsiskolinimo bei dėl išlaikymo 2 nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisiant išlaikymą po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą kiekvienam, atmesti; tenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą pakeisti 2010-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu sūnui D. M. priteista išlaikymą, jį sumažinant už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30, viso už 16 mėnesių, bei priteisti sūnui D. išlaikymą po 135 Lt į mėnesį, bei nurodydamas, jog įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti atbuline data nėra jokių teisinių galimybių, netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuo 2010-12-21 atsakovas įgijo prievolę išlaikyti sūnų D., teikdamas išlaikymą po 500 Lt laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki vaiko pilnametystės, ką jis iki tol, kol turėjo finansines galimybes, pastoviai darė, sūnus D. iki 2011-04-01 gyveno su atsakovu ir atsakovas jį išlaikė. Iširus atsakovo ir ieškovės šeimai, atsakovas pradėjo gyventi faktinėje šeimoje su kita moterimi, (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus R., todėl atsakovui atsirado prievolė dar vieno nepilnamečio sūnaus išlaikymui, be to, nuo 2009-07-14 atsakovas susirgo sunkia sąnarių liga, todėl negalėjo dirbti, be to, jo turtinę padėtį apsunkino dar ir turimi kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal sudarytą kredito sutartį, kuria atsakovas su V. M. buvo įsigiję būstą šeimai ir po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingi bankui už šios paskolos grąžinimą. Atsakovui susirgus ir neturint pajamų, buvo nutraukta kredito sutartis su AB SEB banku, 2009-09-30 skolos likutis buvo 150 484,70 Lt. Atsakovo liga ir nedarbingumas tęsėsi nuo 2009-07-14 iki 2011-12-02, dėl diagnozuotos sąnarių ligos atsakovui buvo nustatytas neįgalumas ir 55 proc. netekto darbingumo lygis, visą šį laikotarpį atsakovas gyveno ir savo nepilnamečius vaikus išlaikė iš gaunamos ligos pašalpos ir iš individualios veiklos gautų pajamų. Nuo 2011-04-01 D. persikėlė gyventi pas ieškovę, tačiau pagal galimybes atsakovas duodavo sūnui piniginių lėšų, prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo atsakovo mama V. M. ir sesuo A. E., be to, sūnus beveik visus savaitgalius gyveno pas atsakovą, ir atsakovas jį išlaikė, kiekvienais metais sūnų veždavo vasaros metu atostogauti prie jūros arba ežerų. (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė antras sūnus P., todėl atsakovas įgijo prievolę išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Gimus antrajam sūnui R., 2010-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas sūnui D. po 500 Lt į mėnesį neatitiko atsakovo turtinės padėties ir finansinių galimybių. Nuo 2011-01-14 iki 2011-01-28 atsakovas buvo nedarbingas ir jo už šį laikotarpį gauta pašalpa sudarė 109,02 Lt, už laikotarpį nuo 2011-11-21 iki 2011-11-30 išmokėta pašalpa sudarė 87,60 Lt, už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-12-02 išmokėta pašalpa sudarė 21,90 Lt. Nuo 2011-01-31 atsakovas buvo įregistravęs individualią veiklą, per veiklos laikotarpį gavo 4 707 Lt apmokestinamų pajamų, laikotarpiais nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2011 metų rugsėjo mėnesį atsakovui buvo išmokėta 529,46 Lt, už 2011 metų spalio - 701 Lt, už 2011 metų lapkričio mėnesį – 463,27 Lt, per 2011 metų gruodžio mėnesį – 196,42 Lt. Nuo 2011 metų kovo mėnesio atsakovas dirbo E. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, už 2011 metų kovo mėnesį gavo 117,95 Lt, už 2011 metų balandžio mėnesį – 117,95 Lt, už 2011 metų gegužės mėnesį – 117,95 Lt, už 2011 metų birželio mėnesį – 117,95 Lt, už 2011 metų liepos mėnesį – 117,95 Lt, už 2011 metų rugsėjo mėnesį – 102,03 Lt. Įvertinant šiuos visus duomenis, t. y. atsakovo iš individualios veiklos gautas pajamas (4 707,22 Lt), iš darbo santykių gautas pajamas (2 581,93 Lt), gautą ligos pašalpą (316,64 Lt), viso per 2011 metus atsakovas gavo tik 7 605,79 Lt pajamų, padalijus šią sumą, vienam mėnesiui tenka 633,80 Lt pajamų. Iš šių pinigų atsakovas turėjo išlaikyti du, o vėliau tris nepilnamečius vaikus, todėl akivaizdu, kad šių pajamų nepakako visų nepilnamečių vaikų išlaikymui, šias lėšas reikėjo padalinti visiems trims nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovo sūnui D. priteisto 500 Lt į mėnesį išlaikymo atsakovas mokėti negalėjo, nes to neleido atsakovo tuometinė turtinė padėtis, teismas turėjo atsakovo sunkią turtinę padėtį konstatuoti jau šiai datai.

2012 metais atsakovas pusę metų neturėjo jokio darbo ir augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų P., o nuo 2012-06-23 iki 2012-12-22 buvo registruotas darbo biržoje, už šį laikotarpį gavo 1 790,27 Lt nedarbo draudimo išmokų. Tokia suma buvo nepakankama visų trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui, skiriant po 500 Lt vienam sūnui D., atsakovas būtų palikęs be pragyvenimo lėšų kitus du nepilnamečius vaikus. Byloje pateiktas atsakovo medicininės kortelės nuorašas, Kauno apylinkės teismas jos duomenimis visiškai nesirėmė ir jų nevertino, nors atsakovui sunki sąnarių liga, diagnozuota 2007 metų vasarą, būtent ir buvo ta priežastis, kuri įtakojo atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, apribojo atsakovo galimybes normaliai dirbti, atsakovas gydėsi ligoninėje, po to namuose, negalėjo normaliai judėti, buvo kurį laiką neįgalus, todėl negalėjo normaliai dirbti ir uždirbti pakankamai lėšų visų vaikų išlaikymui. Ta aplinkybė, kad kai atsakovas sirgo ir neturėjo nei fizinių, nei finansinių galimybių netgi kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, negali būti pagrindu atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus, nes CK 3.201 straipsnio nuostatos nenumato kreipimosi į teismą termino. Atsakovas priešieškinyje detaliai nurodė laikotarpius ir pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, nuo kada labai pablogėjo jo turtinė padėtis, atsirado jo prievolės išlaikyti dar du mažamečius vaikus ir atsakovas susirgo, tačiau teismas nei dėl pateiktų rašytinių įrodymų, nei dėl nurodomų aplinkybių sprendime nepasisakė, atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė. Toks teisės normų taikymas nėra teisingas, nes atsakovo reikalavimas yra grindžiamas CK 3.201 straipsniu, kuris numato, kad šios normos taikymui būtina nustatyti, kaip po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba pakito vaiko poreikiai. Faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, nustatymas yra pagrindas išlaikymo dydžiui sumažinti. Tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu tinkamai nenustatė, nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog išlaikymo atgaline data sumažinti negalima, nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Įstatymo leidėjas CK 3.201 straipsnyje nenumatė momento, nuo kada turi būti sumažinamas teismo sprendimu priteistas išlaikymas, tačiau, teismui nustačius esminį turtinės padėties pablogėjimo momentą, išlaikymas turi būti mažinamas nuo to laikotarpio. Atsakovas išlaikymo dydį prašo sumažinti už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30, viso už 16 mėnesių, priteisiant sūnui D. išlaikymą po 135 Lt į mėnesį, kas sudarytų 2 160 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Teismas, priteisdamas nepilnamečių vaikų išlaikymui po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, neatsižvelgė į atsakovo turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių bei dabartinę turtinę padėtį, tuo netinkamai taikydamas CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis bei CK 3.198 straipsnio 1 dalį. Atsakovo turtinė padėtis ir šiuo metu yra bloga, visi tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, nes nepavyksta susirasti darbo, nuosavybės teise nevaldo jokio turto, neturi santaupų, šiuo metu ir toliau moka iš AB SEB banko gautos paskolos būstui parduoto ir iš įkeisto turto nepadengtą paskolos likutį, išlaiko 4 nepilnamečius vaikus. Todėl sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka atsakovo dabartinės turtinės padėties ir yra aiškiai per didelis. Atsakovui tik 2013-05-08 trumpam pavyko įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atsakovas negalėjo dirbti dėl blogos sveikatos būklės, šiuo metu ieško atsakovo sveikatos stovį atitinančio darbo, registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje, negauna jokių pajamų, todėl išlaikymo priteisimas po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui neatitinka tiek atsakovo dabartinės turtinės padėties, tiek kitų dviejų atsakovo mažamečių sūnų interesų. CK 3.198 straipsnio 2 dalis numato, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo, kas reiškia, kad visi vaikai yra lygūs ir turi gauti vienodo dydžio išlaikymą. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, akivaizdu, kad būtų užtikrinta tik atsakovo iš pirmosios santuokos gimusių vaikų teisė gauti išlaikymą, esant atsakovo dabartinei turtinei padėčiai arba atsakovui pavykus susirasti darbą ir įsidarbinus už minimalų atlyginimą (kas paprastai būna įsidarbinus naujoje darbovietėje), visos piniginės lėšos būtų skirtos tik vyresnių 2 vaikų išlaikymui, kiti nepilnamečiai vaikai liktų be jokių lėšų. Toks teismo sprendimas yra ydingas ir negali būti paliktas galioti, todėl ir šioje dalyje yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 129–134). Atsakovas pripažino, kad nuo 2010-12-21 įgijo prievolę išlaikyti sūnų D., teikdamas išlaikymą po 500 Lt laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki vaiko pilnametystės, ką atsakovas iki tol, kol turėjo finansines galimybes, pastoviai darė, sūnus D. 2011-04-01 gyveno su atsakovu ir atsakovas jį išlaikė. Tokiu būdu atsakovas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2010-12-21 iki 2011-04-01 buvo reikalinga teismo sprendimu priteista išlaikymo suma, kurią jis teikė iki 2011-04-01. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad jo finansinės galimybės sumažėjo (duomenys neskelbtini) gimus jo sūnui R., nes, kaip nurodė pats apeliantas, ir po jo gimimo jis D. teikė 500 Lt išlaikymą. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės yra prieštaraujančios viena kitai, kas tik patvirtina, jog jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Sūnui D. persikėlus gyventi pas ieškovę, atsakovas abiejų vaikų išlaikymui iš viso teikdavo vidutiniškai po 50–100 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, kad išlaikymo neteikimas nėra sąlygotas jo finansinių galimybių, o tik nerūpestingumo bei piktnaudžiavimo ieškovės gerumu. Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas dėl to, kad „prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo atsakovo mama V. M. ir sesuo A. E., be to, sūnus beveik visus savaitgalius gyveno pas atsakovą, ir atsakovas jį išlaikė, kiekvienais metais veždavo vasaros metu atostogauti prie jūros arba ežerų“. Vien ta aplinkybė, kad sūnus aplankydavo atsakovą ir savo močiutę (a mamą), nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo išlaikymo vaikui teikimo. Sūnus, atsikraustęs pas ieškovę, su tėvu ne tik kad nepraleisdavo visų savaitgalių, bet ir praktiškai iš viso nebendravo, todėl jo nurodytos aplinkybės apie savaitgalių ir atostogų praleidimą kartu yra labai toli nuo tiesos. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis kiekvienais metais turi galimybę važiuoti vasaros metu atostogauti prie jūros arba ežerų, patvirtina aplinkybę, kad jo turtinė padėtis yra gera ir jis gali leisti sau ir savo šeimai tokį malonumą. Atsakovas užsiima individualia veikla ir, vertinant jo ir jo šeimos išvykas bei jų pragyvenimo įpročius, yra visiškai akivaizdu, jog atsakovas slepia savo tikrąją finansinę padėtį su tikslu sumažinti vaikams išlaikymo dydį. Atostogauti atsakovas turi ir lėšų, ir sveikatos, kai tuo tarpu uždirbti vaikų išlaikymui jis negali. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad „atsakovas gavo ir gauna didesnes pajamas, nei rodo Sodros duomenų bazė“. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats net nežino, dėl kokio atlyginimo dydžio buvo sutaręs su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas tik patvirtina, jog jam nėra aktualios oficialiai rodomos pajamos. Atsakovas nežinojo ir savo mažamečių vaikų mamos D. B. darbo užmokesčio dydžio. Kaip rodo Sodros duomenys, D. B. uždirba daugiau nei 4 000 Lt (t. 1, b. 1. 160-162), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendra šeimos finansinė padėtis yra gera. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad jis nedirba ir pateikia darbo ieškančio asmens atmintinę. Atsakovas prisiregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis tik dėl to, kad nereikėtų mokėti mokesčių ir tam, kad galėtų sumažinti išlaikymą ieškovės ir jo vaikams.

Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vengia išlaikyti vaikus. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3355-192/2010 patvirtinus, jog atsakovas yra ieškovei skolingas 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-11-24 iki 2010-04-16, šio įsiskolinimo iki šiol nėra padengęs. Be to, atsakovas nepaiso teismo priteisto vaikams laikino išlaikymo ir vaikų išlaikymui netgi ne kiekvieną mėnesį perveda po 50 Lt–100 Lt abiems vaikams, kas laikytina kaip pasityčiojimas tiek iš teismo nutarties, tiek ir iš ieškovės ir vaikų. Toks atsakovo elgesys laikytinas ne tik, kad nesąžiningu, bet piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, kas tik patvirtina atsakovo piktavališkumą ir nenorą išlaikyti savo paties vaikus bei aiškią nuostatą, jog jis dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių neprivalo laikytis įstatymų ir teikti vaikams išlaikymą.

Apeliantas vaikų išlaikymo dydžio sumažinimą vis grindžia tuo, kad jis turėjo sveikatos problemų, tačiau, kaip ir pats nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu jo sveikata yra gera, todėl yra visiškai akivaizdu, kad jis turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti ir teikti vaikams būtiną išlaikymą.

Aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl išlaikymo sumažinimo, patvirtina, kad jo finansinės galimybės nepasikeitė ir jis turėjo galimybes teikti 500 Lt išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui D., tačiau tik dėl nesąžiningumo ir abejingumo vaikams šios savo pareigos nevykdė.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo finansinė padėtis yra bloga, nėra pateisinama priežastis atleisti atsakovą nuo išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, jog šiuo metu jo sveikata yra gera, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą bei materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kolegijai nepripažinus žodinio bylos nagrinėjimo būtinu (CPK 322 str.).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl priteisto 6 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30 nepilnamečiam sūnui D. ir dėl išlaikymo dviems nepilnamečiams vaikams, priteisto kiekvienam po 425 Lt, dydžio. Apeliantas prašo sumažinti priteistą 6 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki 2 160 Lt, kurį skaičiuoja po 135 Lt x 16 mėn., taip pat apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams D. ir I. nuo 425 Lt iki 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 2 160 Lt, taip pat teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį – neatsižvelgė į atsakovo turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių bei dabartinę turtinę padėtį, todėl netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis ir 3.198 straipsnio 1 dalį.

Dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-28 nutartyje konstatavo, kad, sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas teiktinas vaiko interesams. Bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

Nagrinėjamuoju atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu nutraukiant šalių santuoką ir nepilnamečio sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, o dukters I. M., gim. (duomenys neskelbtini) – su ieškove, šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė, jog vaikų išlaikymui reikalinga 500 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. teismo sprendimu patvirtinta išlaikymo suma vienam vaikui 500 Lt per mėnesį.

Atsakovas išlaikymo dydį prašo sumažinti už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30 (išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-23), viso už 16 mėnesių, priteisiant sūnui D. išlaikymą po 135 Lt į mėnesį, kas sudarytų 2 160 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimą, apelianto argumentai dėl netinkamai pritaikyto CK 3.201 straipsnio nuostatų atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti atbuline data nėra jokių teisinių galimybių, kolegijos nuomone, tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo sūnui D. M. įsiskolinimą 6 600 Lt už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-10-30 (išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-23), viso už 16 mėnesių, paskaičiuotą po 500 Lt per mėnesį, tačiau minusavus ieškovės pripažintas atsakovo geranoriškai sumokėtas sumas, paliktina nepakeista.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Taigi atsakovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, kadangi iširus ieškovės ir atsakovo santuokai jam gyvenant su kita moterimi (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R., todėl atsirado prievolė dar vieno nepilnamečio išlaikymui, (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus P., todėl jau gimus sūnui R. 2010-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitiko jo turtinės padėties ir finansinių galimybių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ar atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, turi būti atsižvelgta į išlaikytinių skaičių, tačiau nesutiktina su apelianto argumentu, kad jo finansinės galimybės sumažėjo (duomenys neskelbtini) gimus jo sūnui R. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2010-12-21, t. y. po atsakovo sūnaus R. gimimo, vadinasi, šalys, nutraukdamos santuoką ir susitardamos dėl išlaikymo dydžio – 500 Lt kiekvienam vaikui, įvertino savo turtinę padėtį ir galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovė ir atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Atsakovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi atsakovas jau po sūnaus R. gimimo įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Apeliantas nurodo, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus P., todėl atsakovas įgijo prievolę išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į šią atsakovo nurodytą aplinkybę, bet ir į tai, jog 2011-04-01 sūnui D. grįžus gyventi pas ieškovę, ieškovei, kurios pajamos yra tik apie 1 000 Lt neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 153–155), taip pat atsirado pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau vienai, kai tuo tarpu atsakovas du nepilnamečius išlaiko kartu su jų motina D. B..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina atsakovo turtinės padėties – gaunamų pajamų esminio pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Apeliantas nurodo, kad jo liga ir nedarbingumas tęsėsi nuo 2009-07-14 iki 2011-12-02, t. y. daugiau nei prieš metus iki santuokos nutraukimo ir metai po santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš Sodros duomenų per 2009 metus atsakovui išmokėta 2 384,70 Lt ligos pašalpa, atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atsakovo draudžiamos pajamos per 2009 metus sudarė 5 737,96 Lt kartu su ligos pašalpa (t. 1, b. l. 128); per 2010 metus atsakovo draudžiamos pajamos sudarė 4 487,84 Lt, atsakovui buvo išmokėta 198,87 Lt ligos pašalpa; per 2011 metus atsakovo draudžiamos pajamos sudarė 5 771,42 Lt, išmokėta 316,64 Lt ligos pašalpa; gavo 7 605,79 Lt pajamų (iš individualios veiklos gavo 4 707,22 Lt, iš darbo santykių gavo 2 581,93 Lt ir 316,64 Lt ligos pašalpą (t. 1, b. l. 32–36)). Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad iš esmės pablogėjo atsakovo turtinė padėtis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas gavo ir gauna didesnes pajamas, nei rodo Sodros duomenų bazė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, teismo posėdžio metu pats pripažino, jog šiuo metu neturi sveikatos problemų, dirba santechniku ir ieškosi kito darbo (t. 1, b. l. 148). Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas, būdamas darbingas ir pakankamai jauno amžiaus (38 m.), gali dirbti pastovų darbą ir gauti pastovias pajamas iš darbinės veiklos, tuo pagerinant savo finansinę padėtį bei padidinant galimybes skirti lėšų nepilnamečiams išlaikyti. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis kiekvienais metais turi galimybę važiuoti vasaros metu atostogauti prie jūros arba ežerų, paneigia atsakovo teiginius apie itin prastą jo turtinę padėtį. Tai, kad atsakovo šeimos finansinė padėtis nėra bloga, taip pat patvirtina atsakovo sugyventinės – jo mažamečių vaikų mamos, D. B. gaunamos pajamos, kurios Sodros duomenimis yra 4 560 Lt neatskaičius mokesčių (t. 1, b. 1. 160-162).

Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog išlaikymo priteisimas po 425 Lt mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui neatitinka tiek atsakovo dabartinės turtinės padėties, tiek kitų dviejų atsakovo mažamečių sūnų interesų, atmestini kaip nepagrįsti. Visu pirma, pažymėtina, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, patikslintu ieškiniu sumažinta nuo 500 iki 425 Lt, yra mažesnė, nei buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimu. Antra, priteistas nepilnamečiams išlaikymo dydis po 425 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Iš apelianto priteistas išlaikymo dydis net mažesnis už teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, kuri yra 1 000 Lt. Be to, nesutiktina su atsakovu, jog visų keturių vaikų poreikiai yra vienodi. Sūnus D. yra 16 metų amžiaus, t. y. paauglys, todėl akivaizdu, jog paauglio socialiai priimtinų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų nei atsakovo mažamečių sūnų R. (4 m.) ir P. (2 m.). Apelianto dukra I. (6 m.) 2014 m. pradės lankyti pradinę mokyklą, todėl jos poreikiai taip pat yra didesni, nei mažamečių R. ir P. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė išlaikymo vaikams dydį, įvertinęs ir vaikų poreikius, ir tėvų turtinę padėtį.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Galina BlaževičJolita CirulienėIzolda Nėnienė