- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-793-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01308-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-802/2020 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei L. M. dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę L. M. raštu paneigti jo garbę ir orumą žeminantį teiginį, kad „A. pirko t.!!!“, paskelbtą socialinio tinko Facebook paskyroje ,,Žinau, ką renku“, patalpinant ieškovo nurodomo turinio atsiprašymo tekstą; priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad jis (ieškovas) dalyvavo 2019 m. kovo mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kaip partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kandidatavo į (duomenys neskelbtini) mero postą, pateko į antrąjį rinkimų turą, kuriame jo oponentu buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. P.. Antrojo rinkimų turo metu, konkrečiai 2019 m. kovo 17 d., laidoje ,,Žinau, ką renku“, vyko tiesioginiai kandidatų į Kalvarijos savivaldybės merus debatai, kurie buvo tiesiogiai transliuojami socialinio tinklo Facebook paskyroje. Prisijungę prie paskyros asmenys galėjo komentuoti kandidatų pasisakymus ir užduoti jiems klausimus, kuriuos pagarsindavo laidos vedėjas. Vykstant kandidatų ir studijoje buvusių asmenų diskusijai apie balsų pirkimą rinkimuose, kurią pradėjo ieškovas V. A., uždavęs savo oponentui klausimą ,,ar galiu tikėtis sąžiningų rinkimų“, laidos vedėjas pagarsino, kad ,,ponia L. M., kuri prieš tai sakė, kaip ponas A. kaip jaučiasi sėdėdamas prie pono V. P., nes nuolat juodino, dabar sako, kad ponas A. pirko balsus T.“. Laidos ,,Žinau, ką renku“ atsakovės komentaras „A. pirko t.!!!“ buvo paskelbtas be jokio konteksto ar konkretaus faktinio pagrindo, t. y. nei prieš tai vykusiuose debatuose, nei laidos Facebook puslapyje vykusiuose diskusijose nebuvo paskelbta faktų ar įvykių, su kuriais galėtų būti siejamas atsakovės paskelbtas teiginys, t. y. nei apie pirmojo turo metu T. įvykusį kažkokį incidentą, nei apie tai, kad yra pradėtas kažkoks ikiteisminis tyrimas ar pan.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jeigu ieškovas mano, jog tam tikras teiginys įžeidžia jo garbę ir orumą, tai jis turėtų prašyti, kad teismas pripažintų, jog toks teiginys neatitinka tikrovės ir žeidžia jo garbę bei orumą. Tuo tarpu ieškovas prašo išsakytą teiginį paneigti tam tikru būdu. Be to, teiginys nežemina asmens garbės ir orumo, nes tai buvo atsakovės nuomonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei L. M. iš ieškovo V. A. 180 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. kovo mėnesį dalyvavo rinkimuose į (duomenys neskelbtini) mero postą. Antrojo rinkimų turo metu, 2019 m. kovo 17 d. vykusios rinkiminės laidos ,,Žinau, ką renku“ Facebook paskyroje atsakovė L. M. parašė komentarą ,,A. pirko t.!!!“ (b. l. 50). Byloje nėra ginčo, kad komentaro parašymo metu laidoje buvo diskutuojama apie sąžiningą rinkiminę kampaniją ir šią diskusiją pradėjo pats ieškovas, užduodamas politiniam oponentui klausimą ,,ar galiu tikėtis sąžiningų rinkimų rinkimų dieną? (laidos vaizdo įrašo 01:36:46/51 sekundės“), kuris sukėlė studijoje audringą reakciją ir joje esančių žmonių pasisakymus bei paskatino laidos stebėtojų komentarus socialinio tinklo Facebook paskyroje. Teismas taip pat nustatė, kad rinkimų į (duomenys neskelbtini) merus I turo metu S. L., kuri buvo rinkimų stebėtoja nuo ieškovą į merus delegavusios partijos, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-564/2019, buvo pripažinta kalta įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 straipsnio 1 dalyje, už balsų pirkimą V. A. naudai (b. l. 39; vieši Liteko sistemos duomenys). Šis faktas, kad balsai buvo perkami ieškovo naudai, nedidelio miestelio žmonėms buvo žinomas.
6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje ir 89 dalyje pateiktomis „nuomonės“ ir „žinios“ sąvokomis ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo komentaro kontekstą, formuluotę, ar teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip komentarą parašiusios atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.
7. Teismas pažymėjo, kad siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovas dalyvavo rinkimuose į Kalvarijos miestelio merus, kad rinkimai regioniniai, kad laidos peržiūrų skaičius siekia 3,8 tūkst. žmonių ir 29 kartus yra pasidalinta nuoroda į šią laidą (b. l. 17), teismas sprendė, kad ginčijamo komentaro paskleidimo faktas yra akivaizdus. Todėl nustačius, kad pirmojo rinkimų turo metu paaiškėjo viešai žinomas faktas, jog S. L., kaip rinkimų stebėtoja, pirko balsus ieškovo naudai, atsakovės parašytas komentaras vertintinas šios viešai pasklidusios informacijos kontekste.
8. Anot teismo, pats komentaras, išsakytas kitoje vietoje ir kitu laiku savyje turėtų mažai informacijos, kadangi ką konkrečiai ieškovas pirko, jame nėra nurodoma. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovui apie tai, kad S. L. pirko balsus jo naudai taip pat buvo žinoma, todėl užduodamas klausimą oponentui apie sąžiningus rinkimus, tokios, ar panašios reakcijos jis turėjo tikėtis. Būtent ieškovo užduotas klausimas išprovokavo stebinčių žmonių diskusiją šiuo klausimu tiek salėje, tiek Facebook paskyroje, kurios (tokios diskusijos) kitu atveju galimai net nebūtų buvę. Teismo nuomone, atsakovės, kuri rinkimuose palaikė ieškovo oponentą, taip pat ir kitų žmonių reakcija buvo momentinė ir labai tikėtina, kad gerai neapgalvota, pateikta skubant pasidalinti apie daugeliui žinomą faktą. Tokiame kontekste atsakovės pateiktas teiginys sudaro pagrindą eiliniam vykusios diskusijos skaitytojui suprasti, kad atsakovei yra žinoma, jog ieškovo naudai balsai buvo perkami. Teismo vertinimu, vien tai, kad nagrinėjamu atveju konkreti ginčytina frazė atsakovės buvo išsakyta daugiau teigiamojo, nei svarstomojo pobūdžio tonu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo paskleista ieškovo ieškinyje nurodoma žinia apie ieškovą, todėl tai laikytina atsakovės nuomone, kuri susiformavo turimų tikrų faktinių duomenų pagrindu ir kuri, be abejonės, nėra visiškai tiksli.
9. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti skleidžiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Pažymėjo, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovė, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Atsižvelgdamas į ieškovo naudai perkamų rinkėjų balsų kontekstą, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą savo pareikštai nuomonei susidaryti. Įvertinęs ginčijamą frazę ir jos pareiškimo kontekstą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog išsakyta subjektyvia nuomone atsakovė siekė pažeminti ieškovo garbę ir orumą.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra viešai žinomas asmuo, aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje, kandidatavęs ir buvęs savivaldybės meru, administracijos direktoriumi, teismas pažymėjo, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu (ginčo laidos metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalis). Todėl ieškovo, kaip viešojo asmens, kritikos ribos taip pat yra platesnės nei privačių asmenų. Nurodė, kad viešasis asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atveju galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.
11. Apibendrindamas tai, kas nurodyta sprendime, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė nuomonę, kuria nesiekė pažeminti ieškovo garbės ir orumo, todėl jai civilinė atsakomybė, numatyta CK 2.24 straipsnyje, negali būti taikoma.
12. Pasisakydamas dėl neturinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Nenustačius, kad atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, nėra pagrindo spręsti ir priteistinos kompensacijos už pažeistą teisinį gėrį klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nesivadovavo išplėtotoje ir nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje išaiškintais žinios ir nuomonės atribojimo kriterijais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertindamas atsakovės per visuomenės informavimo priemonę paskleistas konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovą kaip subjektyvią nuomonę, teismas atsižvelgė ne į tos laidos kontekstą (debatų metu paminėtą informaciją, prieš tai buvusius komentarus, pačios atsakovės komentarą), bet į praėjus dviem mėnesiams po laidos priimtą baudžiamąjį įsakymą, nors nei pats įsakymas, nei jame aprašyta veika nebuvo 2019 m. kovo 17 d. vykusios rinkiminės laidos „Žinau, ką renku“ kontekstas. Teismas vertino tik patį baudžiamojo įsakymo priėmimo faktą, bet neanalizavo ir nesirėmė tame įsakyme aprašytomis aplinkybėmis (teismo nustatytais faktais), kuriomis galimai rėmėsi ar galėjo remtis atsakovė.
13.2. Iš esmės visos teismo išvados yra formuluojamos kitoje byloje priimto baudžiamojo įsakymo priėmimo faktu, nors minėtas baudžiamasis įsakymas šioje byloje neturi jokios prejudicinės reikšmės, o jame nustatyti faktai (konkrečios faktinės aplinkybės, o ne jų teisinis vertinimas baudžiamojoje byloje) teismo nėra analizuojami ir siejami su šioje byloje nagrinėjamais atsakovės veiksmais. Teismas pažeidė pareigą įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, taip pat įrodymų visetą, bei iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
13.3. Teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiu faktu, jog ieškovas neva žinojo apie S. L. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jai pareikštus įtarimus. Akivaizdu, kad ieškovas to nežinojo, nes kitaip nebūtų tokio klausimo (apie sąžiningus rinkimus) uždavęs.
13.4. Teismo išvada, kad atsakovė, kuri rinkimuose palaikė ieškovo oponentą, parašė komentarą neva norėdama pasidalinti apie daugeliui žmonių žinomą faktą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes byloje tokių įrodymų paprasčiausia nėra: nei laidos vaizdo įrašas, nei Facebook puslapio komentarai, įskaitant atsakovės ir kitų laidos žiūrovų, nei baudžiamajame įsakyme nustatyti faktai tokios teismo išvados nepatvirtina.
13.5. Teismas šios bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kokie konkretūs faktai atsakovei buvo žinomi jos komentaro parašymo metu, kai ji tuos faktus sužinojo, kodėl ji iš tų faktų padarė tokią išvadą. Pati atsakovė nei savo komentare, nei bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo galimybe pateikti atitinkamus paaiškinimus.
13.6. Teismas darė išvadą, kad atsakovė komentare išsakė savo nuomonę. Ginčo teiginys suformuluotas tvirtinant, įrodinėjant; atsakovės kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai; atsakovė nei išsakydama komentarą, nei vėliau nepateikė jokio viešai paskleistus duomenis patvirtinančių įrodymų ar jų faktinio pagrindo. Iš atsakovės teiginio paskelbimo aplinkybių nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tai yra dėl S. L. veiksmų atsakovės susiformavusi nuomonė, nes patys veiksmai (įvykiai) nei laidoje, nei komentare nepaminėti ir nebuvo viešai žinomi.
13.7. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad žinios ir nuomonės atskyrimo klausimas sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
13.8. Anot apelianto, jo skunde nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti, todėl byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
14. Atsakovė L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliantas, būdamas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininku ir šios politinės partijos iškeltu kandidatu į savivaldybės merus, dalyvaudamas rinkimų politinėje kampanijoje ir ją organizuodamas, turėjo žinoti jo naudai rinkimų kampanijos metu veikiančius asmenis, įskaitant rinkimų stebėtoją S. L.. Be to, iš ieškovo duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad jam buvo žinoma apie tai, jog S. L. pirmojo turo rinkimų dieną buvo sulaikyta. Balsavimas pirmajame ture vyko 2019 m. kovo 3 d. Tikėtina, kad ieškovas galėjo nežinoti S. L. sulaikymo detalių, tačiau ieškovui naivu būtų buvę tikėtis, kad rinkimų stebėtoja rinkimų dieną buvo sulaikyta ne dėl rinkimų įstatymų pažeidimo. Net jei ieškovas ir turėjo vilties, kad sulaikymas nėra susijęs su rinkimų tvarkos pažeidimu, tai per dvi savaites, t. y. iki 2019 m. kovo 17 d., kai dalyvavo politinėje diskusijų laidoje, kurios metu ir buvo paskleistas ginčo teiginys, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti dėl politinės partijos skyriaus, kuriam pats vadovauja, deleguotos rinkimų stebėtojos sulaikymo aplinkybių.
14.2. Šiuo atveju ieškovo ginčijamų faktų tikrumas buvo patvirtintas teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-564/2019, todėl tokiomis aplinkybėmis aiškintis atsakovės turimos informacijos šaltinių patikimumą nėra jokios prasmės.
14.3. Teismas išsamiai išanalizavo įvykių kontekstą, įvertino ieškovo kaip politiko statusą, ieškovo organizuojamos politinės rinkimų kampanijos ypatumus, kurie ir nulėmė ginčijamą atsakovės nuomonę.
14.4. Ieškovas dėl savo anksčiau eitų mero pareigų bei ilgą laiką užimamų savivaldybės tarybos nario pareigų ir visuomeninę reikšmę turinčio nuolatinio kandidatavimo į savivaldybės mero pareigas bei su tuo susijusių jo vykdomų politinių kampanijų yra plačiai žinomas asmuo ir daro didelę įtaką Kalvarijos savivaldybės bendruomenės viešajam gyvenimui. Ginčo komentaras nėra sietinas su apelianto privačiu gyvenimu ir pats apeliantas ginčo teiginį traktuoja kaip teiginį, susijusį su rinkimų tvarkos pažeidimu. Ginčo teiginio paskleidimo būdas rodo, jog paskleista informacija buvo siekiama reaguoti į debatų metu prasidėjusią viešąją diskusiją ir išanalizuoti klausimus, susijusius su galimais rinkimų tvarkos pažeidimais. Įvertinus informacijos turinį bei jos pateikimo kontekstą, galima teigti, kad esant visuomeniškai svarbioms aplinkybėms, informacijos apie viešojo asmens naudai daromus rinkimų tvarkos pažeidimus pateikimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti apie balsavimo už renkamą politiką ypatumus. Politinių debatų žiūrovai, įskaitant atsakovę, turėjo pakankamą objektyvų pagrindą pareikšti nuomonę apie neteisėto poveikio rinkėjams atvejus rinkimų metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019 m. kovo mėn. dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose kaip partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kandidatuodamas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero postą, kurių metu pateko į antrąjį rinkimų turą, kur jo oponentu buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. P.. Antrojo rinkimų turo metu, 2019 m. kovo 17 d. laidoje ,,Žinau, ką renku“, vyko tiesioginiai kandidatų į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus debatai, kurie buvo tiesiogiai transliuojami socialinio tinklo Facebook paskyroje. Po ieškovo savo aponentui adresuotų žodžių „ar galiu tikėtis sąžiningų rinkimų rinkimų dieną?“ (laidos vaizdo įrašo 01:36:46/51 sekundės), atsakovė minėtame socialiniame tinkle parašė tokio turinio komentarą „A. pirko t.!!!“ (įrašo laikas 1:37:53, b. l. 5), kurį viešai pagarsino laidos vedantysis. Ieškovo nuomone, atsakovės išsakytas teiginys yra žinia, o ne nuomonė, šis teiginys, kaip neatitinkantis tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas garbės ir orumo bylų apžvalgoje nurodo, kad nagrinėdami bylas dėl garbės ir orumo bei asmens privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo teismai turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – VIĮ), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), EŽTT praktika.
19. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, draudžiama persekioti už kritiką. Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmenys paprastai vadinami viešaisiais asmenimis. Todėl visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. „Viešo asmens kritika, kad ir kokia ji griežta ar kandi būtų, yra leistina. Todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu gali būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę koliziją pirmenybė teiktina pastarajai. <...>. Jeigu asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį vien turėdamas tikslą šį asmenį įžeisti, pažeminti, pakenkti, tai atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais“ (prof. Valentinas Mikelėnas, CK II knygos „Asmenys“ ir 2.24 straipsnio komentaro autorius).
20. Viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai – politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešųjų asmenų sąvoka pateikiama VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų santykių metu). EŽTT praktikoje aiškiai suformuota doktrina, kuria remiantis politikai, ypač patys aktyviai dalyvaujantys viešuosiuose debatuose, negali tikėtis absoliutaus savo garbės ir orumo gynimo (EŽTT 1997 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Oberschlick v. Austrija, Nr. 20834/92.).
21. Į bylą pateikti rašytiniai duomenys apie ieškovą leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra profesionalus politikas ir valstybės pareigūnas, ilgą laiką dalyvavęs ir dalyvaujantis savivaldybių veikloje – nuo 1997 metų buvo renkamas į savivaldybės tarybas, nuo 2009 m. iki 2011 m. užėmė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus, o nuo 2011 m. iki 2015 m. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas (b. l. 6, 19).
22. Paskleidus duomenis ar nuomonę apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę, visuomeninę, profesinę veiklą, atsakomybė EŽTT jurisprudencijoje nustatoma įvertinus duomenų paskleidimo tikslą ir įvertinus juos paskleidusio asmens elgesį. Jeigu saviraiškos laisve pasinaudojęs asmuo veikė sąžiningai, kruopščiai patikrino skleidžiamą informaciją (kuo kaltinimai didesni, tuo turi būti patikimesni tai patvirtinantys faktai), pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą pateikiant tokio turinio informaciją, kurią visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (viešasis interesas), tai nereikšmingi informacijos netikslumai arba agresyvi įžeidžianti ar agresyviai atakuojanti kritika nėra pagrindas asmeniui taikyti atsakomybę (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Lenkija, Nr. 51744/99; 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje A/S Diena and Ozolins v. Latvija, Nr. 16657/03).
23. Skleidžiama informacija (duomenys) teisiniu požiūriu skirstoma į žinias ir nuomones. Pagal VIĮ 2 straipsnio 89 dalį, žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Taigi, žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis). Pagrindinis kriterijus, skiriantis išreikštą nuomonę nuo paskleistos žinios, yra galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų. Konstitucine prasme nuomonės, kuria siekiama įžeisti kitą asmenį, pažeminti jo garbę ir orumą, reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise, sukeliančiu civilinę atsakomybę. Kai nuomonės reiškimas iš esmės reiškia tam tikrų faktų išdėstymą ir toks nuomonės reiškimas pažeidžia kito asmens garbę ir orumą, tai asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę ginti savo pažeistas asmenines neturtines vertybes teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001). Todėl teismas, spręsdamas bylą, turi pareigą ne tik tirti, ar paskleista žinia, ar nuomonė, bet ir išsiaiškinti, kokia visuomeninė nuomonė suformuota, ar tokia nuomonė yra pagrįsta, pareikšta sąžiningai.
24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės komentaras apie galimus ieškovo pažeidimus (balsų pirkimą; atsakovės komentaras „A. pirko t.!!!“) vykdant rinkiminę veiklą buvo paskleistas tiesioginių pretendentų į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus debetų metu, ieškovui uždavus klausimą dėl sąžiningų rinkimų ir toliau tęsiant diskusiją dėl balsų pirkimo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės pateiktos informacijos (komentaro) formą ir viešosios aptariamo klausimo diskusijos kontekstą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išsakyti duomenys apie balsų pirkimą buvo atsakovės nuomonė, o ne žinia. Tačiau pažymėtina, kad visuomenėje vykstant diskusijai viešojo intereso klausimais, kai asmenys turėtų naudotis plačia laisve kritikuoti valdžios veiksmus, net kai patiems teiginiams gali trūkti aiškaus faktinio pagrindo, vis mažiau svarbus tampa faktinių ir vertinamųjų teiginių (žinios ir nuomonės) skirtumas (EŽTT 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Lombardo and Others v. Malta, Nr. 7333/06, 60 punktas). Todėl pagrindinis klausimas, į kurį turėjo atsakyti bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ar atsakovės paskleista žinia atitiko (buvo artima) tiesos kriterijų, ar ja (paskleista žinia/komentaru) buvo siekiama įžeisti ieškovą, pažeminti jo garbę ir orumą.
25. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).
26. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad S. L., kuri buvo rinkimų į merus stebėtoja nuo ieškovą delegavusios partijos, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-564/2019, buvo pripažinta kalta įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 straipsnio 1 dalyje, už balsų pirkimą ieškovo V. A. naudai.
27. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės ir ieškovo sąsajų su nuteistąja bei jo veiksmų aptartame kontekste plačiau nedetalizavo, apsiribodamas tik paties fakto konstatavimu, minėto baudžiamojo įsakymo turinys leidžia spręsti, kad S. L. buvo nubausta už tai, kad papirkdama trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose. Tai yra minėto baudžiamojo įsakymo turinys patvirtina, kad 2019 m. kovo 3 d., apie 12.00 val., būdama 2019 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų stebėtoja (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. 14, automobilyje „ Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. 14, esančios (duomenys neskelbtini), papirko (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančias rinkėjas K. R. ir B. S. pažadėdama, kad jei balsuos už jos nurodytus kandidatus bei partiją, bus nutiesta asfaltuota kelio danga nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstama veiką ji automobilyje ant baltos spalvos voko užrašė skaičių „1“ ir vardą „Valdas“ reiškiančius kandidato į merus V. A. eilę balsavimo biuletenyje ir kandidato į merus vardą bei skaičius: „1, 17, 6, 13“ reiškiančius kandidatų į savivaldybių tarybą (duomenys neskelbtini) reitingavimą, tokiu būdu nurodydama už kokius asmenis turi balsuoti K. R. ir B. S., taip paveikė K. R. ir B. S. valią realizuojant teisę rinkti – atiduoti balsą rinkimuose į 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas bei merų rinkimuose (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Taigi, 2019 m. kovo 17 d. laidoje ,,Žinau, ką renku“ ieškovo užduotas klausimas „ar galiu tikėtis sąžiningų rinkimų dieną?“ ir po to sekusi audringa laidos dalyvių reakcija bei vėliau sekęs atsakovės komentaras leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad nuo ieškovo partijos deleguoto asmens S. L. neteisėti veiksmai (papirkimas, trukdęs Lietuvos Respublikos piliečiams realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose) atsakovei, kaip galimai ir kitiems asmenims, buvo žinomi iki 2019 m. kovo 17 d. laidos ,,Žinau, ką renku“ pasirodymo. Todėl, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, taip pat atsižvelgiant į visuomeninę mero rinkimų reikšmę, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovės paskelbta informacija buvo aiškiai neteisinga arba ja buvo sąmoningai siekiama pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į aptartą situaciją ir tai, kad atsakovės komentaras buvo paskelbtas viešoje diskusijoje visuomenei aktualiais klausimais, kurioje dalyvavo kaip viešasis asmuo ir pats apeliantas, leidžia spręsti, kad tokioje situacijoje ieškovas turėjo būti pakantesnis kritikai.
29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų bylą turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
30. Nors pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas vertindamas bylos aplinkybes, susijusias su „žinios“ ir „nuomonės“ taikymu bei aiškinimu, nedetalizavo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamojo įsakymo turinio, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
32. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remdamasi nurodytu, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 100 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurį surašė advokato padėjėjas V. R. (b. l. 27, 85-87).
33. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
34. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).
35. Todėl atsakovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.