Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. M., R. J., V. K. ir B. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20-393/2021 pagal ieškovių D. M., R. J., V. K. ir B. K. ieškinį atsakovams V. C., UAB „Barsta“, S. K. firmai „Korika“, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl bendros žemės sklypo ribos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo: 1) pripažinti neteisėtais UAB „Barsta“ matininko Z. J. atliktus kadastrinius matavimus pagal 2009-01-06 parengtą žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir laužtine linija nustatytą bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti neteisėtais NŽT Lazdijų skyriaus kadastrinių matavimų, kuriuos atliko UAB „Barsta“ matininkas Z. J., dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suderinimus; 3) pripažinti neteisėtais S. K. firmos „Korika“ matininkės M. K. 2015-03-23 atliktus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastro bylą); 4) pripažinti neteisėtu 2015-04-29 NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 4SK-535-(14.4.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., kadastro duomenys; 5) nustatyti gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „Geostatus“ matininko E. G. parengtą žemės sklypo plano projektą, t. y. bendrą ribą tarp šių sklypų tiesia, o ne laužyta linija, nekertant ieškovei R. J. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 8I1ž, priklausančio žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 6) atnaujinti ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, jei teismas dėl bet kokių priežasčių nuspręstų, kad toks terminas yra praleistas; 7) priteisti iš atsakovų ieškovių naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

2. Ieškovės nurodė, kad jos yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. R. J. priklauso visi šiame žemės sklype esantys statiniai. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) 2017-04-26 rašte Nr. 1SS-(1130-19.5) nurodyta informaciją, šis sklypas 1997-04-22 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, o žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, t. y. pagal preliminarius matavimus. Gretimas su ieškovių sklypu besiribojantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., žemės sklypo savininkė yra V. C.. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) 2015-07-20 rašte Nr. 3JA-274-288 nurodyta, kad šis sklypas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1997-11-10. Šio žemės sklypo ribos pažymėtos pagal UAB „Barsta“ matininko Z. J. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal 2009-01-06 parengtą šio žemės sklypo planą. Iš byloje pateiktų atsiliepimų ieškovėms tapo žinoma, kad kadastro duomenys pagal UAB „Barsta“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti nuo 2009-08-03 iki 20105-05-15. Taip pat ieškovėms pateikus ieškinį tapo žinoma, kad 2015-04-29 NŽT vedėjo sprendimu Nr. 4SK-535-(14.4110.) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal S. K. firmos „Korika“ matininkės S. K. 2015-03-23 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šie kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2015-05-15. D. M. ir R. J. 2010 metais (gavo NŽT raštą Nr. 3B-(12.5-J-659-1077) tapo žinoma, kad UAB „Barsta“ matininkas Z. J., atlikdamas kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus ir nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypų, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane ribą pažymėjo neteisingai, plane pažymėdamas ne toje vietoje ir paimdamas iš R. J. 6 metrus namų valdos abipus ūkinio pastato 8I1ž ir bendrą ribą, kuri sutapo su kadastro vietovių skiriamąja riba tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo ne tiesia o laužtine linija. 1993 m. namų valdos žemės sklypo plane nurodytas ūkinis pastatas 8I1ž yra sklypo šiaurinėje dalyje ties bendra riba su gretimu sklypu, kurios ilgis 95,502 m, ir jis negali patekti apie 6 metrus į gretimą sklypą.

3. Atsakovės atstovas L. P., nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad kuomet buvo priimami sprendimai, tai jie siejami su 2009 metų sausio 6 d., kuomet buvo pasirašytas UAB „Barsta“ žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, ir jame yra ieškovių parašai ir su ribomis ieškovės yra sutikusios. Tuomet sekė visi kiti sprendimai, NŽT sprendimai dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo, S. K. firmos „Korika“ patikslinimai, kur buvo tikslinamos tik vidinės sklypo ribos, o išorinės sklypo ribos nekito. 2015 m. balandžio 29 d. buvo priimtas įsakymas dėl patvirtinimo. Pagal administracinės teisenos terminus, tai jie jau seniai yra praleisti, nes jie trumpi, jei skaičiuoti bendrąjį senaties terminą, 10 metų terminas, taip pat praleistas. Ieškovės dalyvavo kur reikalingas jų dalyvavimas, dalyvavo ir tai yra tik gynybinė pozicija. Bylos įrodymai, visi kadastriniai matavimai buvo atlikti tinkamai, dalyvavo ieškovės visuose matavimuose, įskaitant ir 2009 m. sausio 6 d. bei J. atliktuose matavimuose. Ieškovės rašė skundus institucijoms, buvo sudarytos komisijos ir atliekami patikrinimai, buvo nustatyta, kad žemės sklypai Nr. 90 ir 92, t. y. V. C. ir ieškovių žemės sklypai, jie per pradinius dokumentus nebuvo tikslūs, t. y. 94 - 96 metais, per privatizavimo procesą situacija nebuvo tinkamai įvertinta vietoje ir dalis ieškovių naudojamos sodybos buvo įmatuota į J. K. grąžintiną žemės sklypą natūra Nr. 90. Tai iš tiesų privatizavimo metu padarytos klaidos ir su 2009 m. pradžios UAB „Barsta“ rengtais dokumentais ir su įsakymu dėl UAB „Barsta“ kadastrinių matavimų patvirtinimo 2009 m. liepos 24 d. kai buvo patvirtintas planas ir sklypo riba buvo laužtine linija, apeinant vieną iš statinių kuris priklauso ieškovėms, buvo padarytos laužtinės linijos ir ūkinis pastatas priklausantis ieškovėms, jau statinys atsirado ieškovių žemės sklype, buvo ištaisyta privatizavimo metu padaryta klaida. Žemės sklype Nr. 92 buvo privatizavimo matavimai atlikti netinkamai įvertinus situaciją vietoje, buvo neįvertintas pastatas, kuris šiandien paaiškėjo, kad buvo pastatytas ant kaimo ribos. Jis buvo perkirstas per pusę. Su UAB „Barsta“ matavimais ši klaida buvo ištaisyta, buvo atitrauktos ribos, ir kad pastatas galėtų būti funkcionalus. Pastatas turbūt buvo valstybinėje žemėje, tokias prielaidas daro, nes pastatas statytas seniai. Kai buvo rengiami privatizavimo planai nebuvo nustatytas pastatas ir linija kirto pastatą. 2009 m. ši klaida ir buvo ištaisyta. Taip pat paaiškino, kad ieškovės naudojasi istoriškai, realiai suformuotu seniai žemės sklypu, nieks nepasikeitė. Prie pastato yra krūmai, jos laiko ten sudėtus daiktus. Patraukus liniją pagal ieškovų planą, pastūmus liniją į atsakovės žemės sklypą, sklypas įsiterptų į jos sodą, kuris sodintas 1923 metais. Ten yra maždaug 50 metų liepos, tos liepos tikrai nebuvo sodintos ieškovių žemės sklype. Patraukus sklypo ribą jos atsidurtų pas ieškoves. Anksčiau jokio ginčo tarp kaimynų nebuvo. Atlikus geodezinius matavimus, ieškovės pradėjo teikti, kad jų pastatas yra atsakovės sklype.

4. Atsakovo UAB „Barsta“ atstovas A. K., su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad daug kartų sprendė tuos ginčus, ieškovės visada buvo prieš, 2009 m. jis atliko matavimus ir juos atliko teisingai. Laužtinė linija yra dėl to, kad yra pastatas. Ieškovių pastatas turėjo stovėti ant ieškovių žemės. Visas pastatas stovi ant ieškovių žemės. Sklypo riba nekerta pastato. Sklypo riba skyrė seniūnijas, kaimus, buvo atskiros kadastrinės vietovės. Buvo sprendžiama aukščiausiu lygiu. 2009 m. sausio 6 d. žemės sklypo paženklinimo aktas, jo pasirašyme dalyvavo visi nurodyti asmenys. Ieškovės dalyvavo nužymint sklypo ribas. Jos dalyvavo ir jokių pastabų nebuvo pareikšta. Kai sklypo riba buvo tiesia linija, tai tada kirto pastatą.

5. Atsakovo S. K. firmos „Korika“ atstovas S. K., paaiškino, kad 2015 m. atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, išorinės sklypo ribos nesikeitė, todėl ieškovės ir nebuvo kviestos į kadastrinius matavimus.

6. Atsakovo NŽT atstovas K. A., nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Yra išlikę seni tarybiniai riboženkliai, nubrėžus liniją, tada kirstų ieškovės R. J. pastatą, tam, kad būtų to išvengta sklypų riba buvo patikslinta ir padaryta laužtine linija. Pagal ieškovių pateiktą E. G. planą atsakovės žemės sklypo plotas sumažėja ir atitinkamai padidėja ieškovių sklypo plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad 2009-01-06 UAB „Barsta” geodezininkas Z. J. atliko 12.2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą. 2009-07-24 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2272-(l.3) buvo pakeisti minėto žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centre. S. K. firmos „Korika" matininkė M. K. 2015-03-04 atliko A. J. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus. Kadangi, išorinės žemės sklypo ribos nesikeitė, bei žemės sklypą žymintys riboženkliai išlikę, šis žemės sklypas buvo geodeziškai apmatuotas bei pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl į kadastrinius matavimus nebuvo kviečiami gretutinių žemės sklypų savininkai. Kadastriniai matavimai buvo atliekami tikslu patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. pokyčius žemės sklypo viduje. Sugretinus matininkės M. K. parengtoje A. J. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2009 m. sausio 6 d. UAB „Barsta“ matininko Z. J. matavimus, matyti, kad išorinės žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus nebuvo keičiamos ir paliekamos nustatytos ribos. 2015-04-29 NŽT prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-535-(14.4.110) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal S. K. firmos „Korika" matininkės M. K. 2015-03-23 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šie kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2015-05-15.

9. Teismas nurodė, kad priežastis, dėl kurios dalis ieškovių naudojamos sodybos, ieškovėms nepriklauso, yra ne klaidingai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendra riba (tuo pačiu ir ne UAB „Barsta” atlikti žemės sklypo Nr. 90 kadastriniai matavimai ir pagal juos parengti planai), o netinkamai žemės sklypų Nr. 90 ir Nr. 92 privatizavimo metu atlikti šių žemės sklypų matavimai, t. y. 1994-1996 metais, vykdant žemės sklypų Nr. 90 ir Nr. 92 privatizavimo procesą, nebuvo tinkamai įvertinta situacija vietovėje ir dalis ieškovių naudojamos sodybos buvo jmatuota į A. J. K. grąžintą natūra žemės sklypą Nr. 90. Atliekant žemės sklypo Nr. 90. kadastrinius matavimus buvo pakeistos šio sklypo ribos ir į šį sklypą neįmatuota žemė, reikalinga ieškovėms priklausančiam pastatui eksploatuoti, taip ištaisant privatizavimo metu padarytą klaidą dėl ieškovių naudojamos namų valdos žemės įmatavimo į A. J. K. grąžintą natūra žemės sklypą Nr. 90.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikia 2019-07-04 UAB „Geostatus" žemės sklypo planą, kaip teisingą, su tikslu, nustatyti žemės sklypo ribą taip, kad pastatas pažymėtas indeksu 8Ilž, patektų į joms priskirtiną žemės sklypą, taip dar labiau pakeičiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendrą ribą, nei kad ji nustatyta laužtine linija UAB „Barsta” parengtame kadastrinių matavimų plane. Patenkinus tokį ieškovių ieškinio reikalavimą, atsakovės interesai neproporcingai būtų pažeisti labiau, nei kad ieškovių. Pagal šiuo metu esamą situaciją, atsakovei priklausantis žemės sklypas atitinkamai sumažėtų 1250 kv. m (12,5 arai), atitinkamai šia dalimi nepagrįstai padidėtų ieškovėms priklausantis žemės sklypas, ir tokiu būdu nebūtų atstatytas socialinis teisingumas. 2019-07-04 UAB „Geostatus" parengtas žemės sklypo planas yra klaidinantis: 1. parengtame žemės sklypo plane, nustatant žemės sklypo ribą taškuose 1-2, taškuose 3-4 nustatyta, ne tiesi kaip deklaruojama, bet laužtinė linija; 2. žemės sklypo plane kartografuoti ieškovių statinio (8Ilž) kampai ar jų numeracija yra supainiota, statinio išorinių kraštinių ilgiai neatitinka pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų. UAB „Geostatus" pateiktoje schemoje minimo statinio kampų žymėjimas skiriasi nuo pateikto žemės sklypo plano, bei nėra pateikta statinio kampų koordinačių, todėl kyla abejonės ar tai tas pats 8Ilž statinys.

11. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2020-10-14 pateiktas raštas Nr. 4SD-4344-(14.4.7) nurodo, kad prie bylos pateikiami žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai 2019-01-25 Nr. 04KAM-4927 ir 2019-02-27 Nr. 04KAM-19812. 2019-01-25 akte Nr. 04KAM-4927, buvo tikrinami žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geostatus“ įmonės nustatyti kadastro duomenys ir buvo nustatyti pažeidimai, kurie yra nurodyti akte: sklypo šiaurinė kraštinė nesutampa su kadastro vietovių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kaimų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), seniūnijų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribomis. Kitos pastabos yra nurodyta, kad žemės sklypas pietine riba nesutampa su gretimai esančiu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekomplektuojama informacija dėl sklypo pietinės kraštinės nustatymo nuo pastovaus objekto, t. y. kelio Alytus – Lazdijai pagal turimus gretimų sklypų išmatavimus. Nesutampa sklypo pietinės kraštinės išmatavimai pagal parengtą šio sklypo 1995-04-11 abrisą (346m abrise ir 397,99 m plane). Todėl teismas darė išvadą, kad UAB „Geostatus“ kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriumi ir taip buvo pažeista Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir reikalavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

12. Teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas net tik dėl jo nepagrįstumo, bet ir dėl to, kad ieškovės praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, kurį taikyti prašo atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) tenkinti apeliančių / ieškovių ieškinio reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

14.1. teismas visiškai ignoravo ir nutylėjo sprendime aplinkybę, kad 1997 m. įregistravus ieškovių ir atsakovės gretimus sklypus, jų bendra riba buvo nubraižyta tiesia, nelaužyta linija už ūkinio pastato 8I1ž, paliekant jį ieškovių sklype, t. y. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tą tiesią ribą atspindi ieškovių pasodintos tujos, kurios buvo susodintos pagal pirminę, tiesią gretimų sklypų ribą ir priklausė ieškovėms, o dabar, pakeitus gretimų sklypų bendrą ribą, yra atsidūrusios atsakovės sklype. Teismas visiškai nesiaiškino esminių nagrinėjamo ginčo aplinkybių, t. y. kada ir kaip buvo pakeista bendra gretimų sklypų riba, t. y. kas ir kada bendrą tiesią gretimų sklypų ribą pakeitė į laužytą aplink ūkinį pastatą 8I1ž. Ieškovėms ši aplinkybė nėra žinoma, ji neatskleista ir byloje;

14.2. sprendime nurodyta, kad 1994-1996 m. vykdant gretimų žemės sklypų privatizavimą, buvo netinkamai atlikti gretimų žemės sklypų matavimai ir todėl dalis ieškovių naudojamos sodybos (sklypo Nr. 92) buvo įmatuota į atsakovės žemės sklypą Nr. 90. Tačiau šis teismo argumentas nepagrįstas, nes abu gretimi žemės sklypai su bendra riba Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti 1997 m. balandžio ir lapkričio mėn., t. y. po 1994-1996 m. privatizavimo;

14.3. nesutiktina su teismo sprendime nurodyta aplinkybe, kad ūkinis pastatas 8I1ž yra ieškovių nenaudojamas ir apleistas. Toks argumentas yra išimtas iš konteksto neatsižvelgiant į ieškovių paaiškinimus, kad 8I1ž yra ūkinis pastatas, kuriuo ieškovės norėtų ir toliau naudotis, tačiau, kadangi gretimo sklypo riba yra net arčiau nei 3 m nuo šio ūkinio pastato, tai realiai juo naudotis ieškovės negali dėl atsakovės keliamų pretenzijų ir reikalavimų neperžengti jos sklypo ribos;

14.4. pažymėtina, kad teismas ignoravo ieškovių paaiškinimus, kad jos sutiko su UAB „Barsta“ 2009-01-06 žemės sklypo ribų paženklinimu, kadangi bendra riba tarp gretimų sklypų buvo nubrėžta tiesia, o ne laužtine linija;

14.5. skundžiamame sprendime nurodyta, kad keičiant gretimų sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geostatus“ matavimus, būtų keičiama ir bendra kaimų ir seniūnijų riba. Toks teismo argumentas taip pat ištrauktas iš konteksto neatitinka realios situacijos, nes keičiant gretimų sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geostatus“ matavimus būtų ne keičiama, o atstatoma riba tarp vietovių, artimiausia tai ribai, kokia ji buvo visuomet iki ją vienašališkai ir slaptai atsakovei pakeičiant laužtine linija;

14.6. skundžiamame sprendime teigiama, kad buvo praleistas terminas, suteikianti teisę ieškovėms dėl ginčo kreiptis į teismą. Tačiau su šiuo teismo argumentu nesutiktina dėl jau minėtos priežasties, t. y. byloje taip ir nebuvo nustatytas momentas, kada gretimų sklypų savininkų suderinta bendra sklypų riba buvo perkeista į laužtinę ir kokia tvarka, t. y. ar tai buvo padaryta laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų, reglamentavusių gretimų žemės sklypų ribos pakeitimų procesus.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. K. firma „Korika“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad 2015 m. kovo 4 d. atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus (siekiant juos patikslinti dėl pokyčių sklypo viduje) ieškovės nebuvo kviečiamos, nes to nenumato teisės aktai (sklypas geodeziškai apmatuotas; riboženkliai išlikę; išorinės sklypo ribos nesikeitė).

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

16.1. ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad S. K. firmos „Korika" matininkės M. K. 2015-03-04 atlikti / tikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai nesilaikant šiam procesui nustatytų reikalavimų. Byloje yra nustatyta, kad visų pirma UAB „Barsta” geodezininkas Z. J. dar 2009 m. sausio 6 d. atliko 12.2500 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Alytaus apskrities viršininko įsakymu 2009-07-24 Nr. Ž-2272-(l.3) buvo pakeisti minėto žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Šie kadastriniai matavimai remiantis UAB „Barsta“ žemės ribų paženklinimo – paženklinimo aktu Nr.090126 buvo suderinti ir su ieškovėmis – jos sutiko su paženklintomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir jokių pastabų nepareiškė. Vėliau, S. K. firmos „Korika" matininkė M. K. 2015-03-04 pakartotinai atlikdama žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus, pagrįstai nekvietė gretimų sklypo savininkų, nes kadastriniai matavimai buvo rengiami su tikslu patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis dėl pasikeitimų žemės sklypo viduje, nekeičiant išorinių žemės sklypo ribų. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ punkto 32.1.1.1 kuriame reglamentuota, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Todėl, teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad kai išorinės žemės sklypo ribos nesikeičia, bei žemės sklypą žymintys riboženkliai yra išlikę, o žemės sklypas yra išmatuotas geodeziniais matavimais bei pažymėtas kadastro žemėlapyje, į kadastrinius matavimus gretutinių žemės sklypų savininkai nekviečiami;

16.2. sutiktina su teismo argumentais, jog UAB „Barsta” 2009 m. sausio 6 d. atlikus žemės sklypo Nr. 90 kadastrinius matavimus ir sutapatinus bendrą žemės sklypo ribą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių riba, buvo pakoreguota bendra šių sklypų riba ir į atsakovės V. C. žemės sklypą Nr. 90 buvo neįmatuota žemė, reikalinga ieškovėms priklausančiam pastatui eksploatuoti, taip ištaisant privatizavimo metu padarytą klaidą dėl ieškovių naudojamos namų valdos žemės įmatavimo į A. J. K. grąžintą natūra žemės sklypą Nr. 90;

16.3. pabrėžtina, kad žemės sklypų Nr. 90 ir Nr. 92 ribų parodymas ir paženklinimas buvo atliktas 1995–1996 m. Dėl šios priežasties teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad klaida yra padaryta būtent žemės sklypų privatizavimo proceso metu, kada nebuvo tinkamai įvertinti ir atlikti žemės sklypų matavimai;

16.4. negalima sutikti su apeliančių argumentais, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendra riba yra artimiausia tai ribai, kuri nubraižyta UAB „Geostatus“ žemės sklypo plane ir atitinka ieškovių tujomis apsodintą liniją. Pabrėžiame, kad UAB „Barsta“ parengtame plane žemės sklypo Nr. 90 plane ginčo riba ir yra sutapatinama su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta (duomenys neskelbtini) ir Serijų kadastro vietovių riba, kaip tai buvo nustatyta pagal preliminarius žemės sklypo matavimus. Tačiau, kadangi tiesia linija sujungus kadastro vietovės ribų posūkio taškus buvo nustatyta, kad riba kirstų ieškovėms priklausantį pastatą, buvo padarytas apėjimas aplink ieškovių ūkinį pastatą, paliekant pastatą ieškovių žemės sklype Nr. 92, kad ieškovės galėtų tinkamai naudotis ir eksploatuoti ūkinį pastatą. R. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų III skyriaus 10 punktas nustato, kad kadastro vietovės ar bloko ribos keitimas galimas tik, kai žemės sklypo riba kerta kadastro vietovės ar bloko ribą, šiuo atveju žemės sklypo ribos nekerta kadastro vietovės, bloko ir seniūnijų ribos, todėl pastatas buvo apeitas ir paliktas naudotis ieškovių sklype Nr. 92 tinkamam ūkinio pastato eksploatavimui;

16.5. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad patenkinus ieškovių ieškinio reikalavimus dar labiau pasikeistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendra riba, nei kad ji nustatyta laužtine linija aplink pastatą pagal UAB „Barsta” parengtą kadastrinių matavimų planą. Taip pat, kad atsakovės interesai būtų neproporcingai pažeisti labiau, nei kad ieškovių, nes atsakovei priklausantis žemės sklypas atitinkamai sumažėtų 1250 kv. m (12,5 arai), o atitinkamai šia dalimi nepagrįstai padidėtų ieškovėms priklausantis žemės sklypas, ir tokiu būdu nebūtų atstatytas socialinis teisingumas.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei nurodo (atkartoja) iš esmės tuos pačius argumentus, išreikšdama jiems pritarimą, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas. Taip pat prašo priteisti patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

21. Byloje nustatyta, kad apeliantės D. M., R. J., V. K. ir B. K. yra bendrasavininkės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., 9,9500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., užstatyta teritorija 0,4000 ha. Visi šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso apeliantei R. J.. Atsakovė V. C. asmenines nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), 12.2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., užstatyta teritorija 0,2880 ha; su sklype esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Nuosavybės teises atsakovė įgijo pagal 2015-06-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, po A. J. K. mirties (duomenys neskelbtini). Su atsakovės sklypu besiribojantis sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., priklauso apeliantėms, šio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Žemės sklypas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., 1997-04-22 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Lazdijų r. sav.. (duomenys neskelbtini), 1997-11-10 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. sausio 6 d. UAB „Barsta” geodezininkas Z. J. atliko 12.2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., kadastrinius matavimus, kuriuose dalyvavo ir apeliantės (pasirašė žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą), parengė kadastrinių matavimų bylą. Šiais matavimas buvo pakeista bendros žemės ribos konfigūracija, t. y. iš tiesios linijos į laužytą, apeinant apeliančių ūkinį pastatą 8I1ž. 2009 m. liepos 24 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2272-(l.3) buvo pakeisti minėto žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centre. 2015 m. kovo 4 d. S. K. firmos „Korika" matininkė M. K. atliko A. J. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus, tikslu juos patikslinti dėl pokyčių žemės sklypo viduje. Kadangi, išorinės žemės sklypo ribos nesikeitė, šiam žemės sklypui buvo atlikti geodeziniai matavimai, žemės sklypą žymintys riboženkliai išlikę, todėl į kadastrinius matavimus nebuvo kviečiami gretutinių žemės sklypų savininkai. 2015 m. balandžio 29 d. NŽT prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-535-(14.4.110) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys ir 2015 m. gegužės 15 d. įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

22. Byloje kilęs ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų (apeliančių ir atsakovės) dėl bendros jų žemės sklypų ribos, t. y. kurioje vietoje ji turėtų būti ir kokia jos konfigūracija. Apeliantės siekia pakeisti šiuo metu esamą (patvirtintą kadastriniais matavimais) žemės sklypų ribą pagal UAB „Geostatus“ atliktus matavimus (nubrėžiant tiesią liniją, kuri yra už apeliantės ūkinio pastato 8I1ž), tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino apeliančių reikalavimų. Apeliantės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) 1997 m. įregistravus apeliančių ir atsakovės gretimus sklypus, jų bendra riba buvo nubraižyta tiesia, nelaužyta linija už ūkinio pastato 8I1ž, paliekant jį apeliančių sklype, t. y. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) teismas visiškai nesiaiškino esminių nagrinėjamo ginčo aplinkybių, t. y. kada ir kaip buvo pakeista bendra gretimų sklypų riba, t. y. kas ir kada bendrą tiesią gretimų sklypų ribą pakeitė į laužytą aplink ūkinį pastatą 8I1ž; 3) teismas ignoravo apeliančių paaiškinimus, kad jos sutiko su UAB „Barsta“ 2009-01-06 žemės sklypo ribų paženklinimu, kadangi bendra riba tarp gretimų sklypų buvo nubrėžta tiesia, o ne laužtine linija.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

25. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

26. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

27. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

28. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad 1997 m. įregistravus apeliančių ir atsakovės gretimus sklypus, jų bendra riba buvo nubraižyta tiesia, nelaužyta linija už ūkinio pastato 8I1ž, paliekant jį apeliančių sklype, t. y. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai (2015 m. liepos 20 d. LR žemės ūkio ministerijos raštas, 2017 m. balandžio 26 d. NŽT prie žemės ūkio ministerijos raštas ir kt.), patvirtina: 1) kad bendros žemės sklypų ribos aiškiai nustatyti nebuvo galimybės, 2) kad bendra žemės sklypų riba neteisingai buvo nustatyta privatizuojant žemės sklypus, nes apeliantės R. J. dalis ūkinio pastato pateko į atsakovės žemės sklypą, 3) kad atstatant atsakovės žemės sklypo ribas pagal esamus dokumentus (tiesia linija), ji kirstų apeliantės ūkinį pastatą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad žemės sklypų bendra riba turėjo būti tiesi linija, tačiau ją atstačius būtų pažeistos apeliantės R. J. teisės (apribotas naudojimasis ūkiniu pastatu), nes priešingai nei teigia apeliantės, ši riba kirstų apeliantės ūkinį pastatą. Taigi, siekiant ištaisyti susidariusią padėtį, pašalinant galimą apeliantės teisių pažeidimą dėl naudojimosi ūkiniu pastatu, buvo pagrįstai nustatyta žemės sklypų bendra riba laužyta linija (apeinant ūkinį pastatą), ko pasekoje apeliantė gali netrukdomai naudotis ūkiniu pastatu.

29. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad nėra nustatyta kada ir kaip buvo pakeista bendra gretimų sklypų riba. Byloje yra pateiktas 2009 m. sausio 6 d. UAB „Barsta“ žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriuo ir buvo bendra žemės sklypų riba pakeista iš tiesios linijos į laužytą (apeinant apeliantės ūkinį pastatą). Šiuose matavimuose dalyvavo ir apeliantės, pasirašė šį aktą, jokių pastabų nepareiškė. Apeliančių paaiškinimai, kad jos sutiko su UAB „Barsta“ 2009 m. sausio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimu, kadangi bendra riba tarp gretimų sklypų buvo nubrėžta tiesia, o ne laužtine linija, laikytini deklaratyviais, niekuo nepagrįstais, neįrodytais teiginiais, kuriais siekiama paneigti savo sutikimus su nustatyta laužyta riba. Tokiais paaiškinimais, apeliantės iš esmės teigia, kad jos buvo apgautos, tačiau šias aplinkybes nurodė tik vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (nuo akto surašymo iki ieškinio padavimo (10 metų) šios aplinkybės nebuvo nurodomos; ieškinyje šios aplinkybės nebuvo nurodytos; bylos eigoje buvo teigiama, kad šio akto nepasirašė; vėliau, kad buvo apgautos) ir jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė.

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ūkinio pastato naudojimo/nenaudojimo ir kt.) nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliančių atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Atsakovė prašo priteisti 1 000 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. C., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovių D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.