Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendros žemės sklypo pakeitimo pagal ieškovių D. M., R. J., V. K. ir B. K. ieškinį atsakovams V. C., UAB „B.“, S. K. firmai „K.“, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl bendros žemės sklypo ribos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo pripažinti neteisėtais UAB „B.“ matininko Z. J. atliktus kadastrinius matavimus pagal 2009-01-06 parengtą žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir laužtine linija nustatytą bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti neteisėtais NŽT Lazdijų skyriaus kadastrinių matavimų, kuriuos atliko UAB „B.“ matininkas Z. J., dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suderinimus.

Pripažinti neteisėtais S. K. firmos „K.“ matininkės M. K. 2015-03-23 atliktus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastro bylą).

Pripažinti neteisėtu 2015-04-29 NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Nustatyti gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „G.“ matininko E. G. parengtą žemės sklypo plano projektą, t. y. bendrą ribą tarp šių sklypų tiesia, o ne laužyta linija, nekertant ieškovei R. J. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, jei teismas dėl bet kokių priežasčių nuspręstų, kad toks terminas yra praleistas.

Priteisti iš atsakovų ieškovių naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė D. M. paaiškino, kad ji yra ieškovės R. J. mama. Toje vietovėje gyvena apie 60 metų. Kaimynus J. K. ir D. M. skyrė atskiri kolūkiai, atskiros apylinkės, atskirti kaimai ir dabar atskiros seniūnijos. Tarybiniais laikais buvo sukasti riboženkliai kurie žymėjo ribas ir skyrė kolūkius. Atkuriant 1996 m. nuosavybės teises į žemę, J. K. pažymėta riba R. V. ir bendrasavininkių pažymėta N. riba sutapo. J. K. pasirašė dokumentus, kurie rodo, kad bendrasavininkių K. ir J. K. ribos paženklintos teisingai. 1987 m. buvo inventorizuota namų valda D. K., dabartinei D. M.. 1993 m. padovanojo savo namus dukrai R. J., namų valda buvo įregistruota dukros R. J. vardu. Namų valdos riba ir žemės ploto riba sutapo. 2008 m. gegužės mėnesį atvykę trys vyrai žymėjo Noragėlių seniūnijos ribą, sukaldami lenteles, kurių viršūnės buvo nudažytos raudona spalva. O kur buvo gelžbetoninis riboženklis įkaltas kuoliukas su prikalta lentele, kurioje užrašyta „Noragėlių seniūnija“. Kuoliuko viršūnė buvo nudažyta raudonai. Mirus J. K. visą ūkį paveldėjo sūnus A. K.. Kadangi A. K. buvo invalidas, tai jį atstovavo A. K., žmonos brolis. Kaimynas nusprendė daryti geodezinius matavimus. Atėjo kaimynė M. K. ir V. C., kad bendrasavininkas pasirašytų. Kadangi dokumentai buvo teisingi, ribos sutapo su kaimyno riba tiesia linija, pastato nekirto, bendrasavininkės pasirašė. Po pasirašymo prasidėjo riboženklių kilnojimas. 2009 m. išvakarėse, apie 17 val. išgirdo jos sode kaukšėjimą, nuėjusi pamatė A. K. ir V. C. kalančius jos sode geležinius strypus. Jie sakė, kad taiso ribas. Po švenčių 2009 m. sausio mėnesio pradžioje, su dukra R. J. nuvažiavo į žemėtvarkos skyrių, kad panaikintų parašus. Dukra parašė prašymą kurį priėmė V. S.. Atvažiavo Lazdijų žemėtvarkos komisija joms nepranešusi, tuo metu dukra dirbo, o D. M. gulėjo ligoninėje. 2009 m. vasario mėnesį buvo kviestos į Lazdijų žemėtvarkos skyrių. Susitikime dalyvavo V. S., K. J., A. K. ir ji. Tada ir buvo suklastoti neteisingi riboženkliai. 2010 m. parašė skundą Žemės ūkio ministerijai, gavo K. pasirašytą atsakymą, kad kaimynas neteisus, ribą pažymėjo laužtine linija. Riba turi būti pažymėta tiesia linija ir nekirsti pastato. Lazdijų žemėtvarkos skyrius klaidos netaisė. Tada kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. S. Buvo sudaryta komisija. Atvažiavus komisijai jau nebuvo gelžbetoninio riboženklio, o kitas perkeltas kitoje vietoje, kuoliukai ir lentelės numėtytos. Komisija pareiškė, kad nėra aiškumo ribai nustatyti. 2013 m. pasisamdė advokatę V. K., jos prašymu 2015 m. dar buvo iškviesta komisija, kuriai vadovavo P. Kadangi V. C. visi riboženkliai jau buvo sunaikinti, lentelės numėtytos, tai P. pareiškė, kad pažeidimai aiškiai matosi, bet ribą nustatyti sunku. Advokatė per šešerius metus nesugebėjo parašyti ieškinio teismui. Tada kreipėsi į dabartinį advokatą. Vartant dokumentus surado 2015 m. darytus kaimyno geodezinius matavimus. Jos to nežinojo ir nebuvo kviestos. Matavimai buvo tikslinami. 2013 m. mirė dukra R. K., jos dalį paveldėjo D. M.. Pas kaimyną mirė žemės savininkas A. K.. Tai kaip A. K. galėjo pasirašyti, jei jis 2014 m. jau buvo miręs. Jokio žemės trūkumo kaimynei nėra. Kaimynas įsiveržė į Seirijų seniūniją į R. J. valdą, tą patvirtina ir 2017 m. duotas žemės ūkio ministerijos atsakymas.

Ieškinys grindžiamas ir ieškovių atstovas advokatas V. Molis nurodė šias aplinkybes. Ieškovės D. M., R. J., V. K. ir B. K. yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. R. J. priklauso visi šiame žemės sklype esantys statiniai. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) 2017-04-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informaciją, šis sklypas 1997-04-22 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, o žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, t. y. pagal preliminarius matavimus. Gretimas su ieškovių sklypu besiribojantis sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė yra V. C. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) 2015-07-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šis sklypas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1997-11-10. Šio žemės sklypo ribos pažymėtos pagal UAB „B.“ matininko Z. J. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal 2009-01-06 parengtą šio žemės sklypo planą. Iš byloje pateiktų atsiliepimų ieškovėms tapo žinoma, kad kadastro duomenys pagal UAB „B.“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti nuo 2009-08-03 iki 20105-05-15. Taip pat ieškovėms pateikus ieškinį tapo žinoma, kad 2015-04-29 NŽT vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal S. K. firmos „K.“ matininkės S. K. 2015-03-23 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šie kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2015-05-15. D. M. ir R. J. 2010 metais (gavo NŽT raštą Nr. (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, kad UAB „B.“ matininkas Z. J., atlikdamas kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus ir nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypų, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane ribą pažymėjo neteisingai, plane pažymėdamas ne toje vietoje ir paimdamas iš R. J. 6 metrus namų valdos abipus ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir bendrą ribą, kuri sutapo su kadastro vietovių skiriamąja riba tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo ne tiesia o laužtine linija. 1993 m. namų valdos žemės sklypo plane nurodytas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) yra sklypo šiaurinėje dalyje ties bendra riba su gretimu sklypu, kurios ilgis 95,502 m ir jis negali patekti apie 6 metrus į gretimą sklypą. R. J. iniciatyva UAB „G.“ 2017-2018 m. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

UAB „G.“ 2017-10-16 rašte Nr. G-20, nurodyta, kad kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba su matuojamu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė po kaimyniniam sklypui atliktų kadastrinių matavimų ir nebesutampa nei su preliminarių matavimų metu teritorijų planavimo dokumentuose nurodytomis bei nustatytomis minėto sklypo ribomis, nei su matuojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis. Taip pat buvo konstatuota, kad bendra riba esamu metu kerta sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą, todėl siūlytina patikslinti kadastro vietovių bei seniūnijų ribas pagal UAB „G.“ matininko E. G. parengtą brėžinį, kad ribos sutaptų. Taip pat nurodė, kad tiek kaimyninis sklypas, tiek matuojamas sklypas yra skirtingose seniūnijoje, skirtinguose kaimuose, o anksčiau ir skirtinguose kolūkiuose. Ta pati informacija išdėstyta ir aiškinamajame rašte. Papildomai jame nurodyta, kad savininkėms priklausę želdiniai taip pat atsidūrė minėtame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dar 2010 m. ieškovės kreipėsi į įvairias institucijas ir įstaigas ir prašė išspręsti bendros sklypo ribos pakeitimo klausimą, tačiau nustatyti pažeidimai neištaisyti lig šiol. NŽT 2013-07-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pasiūlė gera valia atsisakyti dalies žemės sklypo, kurį UAB „B.“ matininkas Z. J. neteisėtai iš jos atėmė, jį priskirdamas gretimam sklypui. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus dokumentus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Ši nuostata detalizuojama Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, kuriose nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus parengiamas žemės sklypo planas, parengiama žemės sklypo kadastro duomenų forma ir suformuojama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatyta arba žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų, vykdytojas apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui ir teritoriniam NŽT padaliniui pagal sklypo buvimo teritoriją. NŽT išnagrinėjęs dokumentus pateikia išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir toliau žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. UAB „B.“ matininkas 2009 m. pradžioje atlikdamas kadastrinius matavimus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodytų veiksmų neatliko, buvo pažeistos įstatymo imperatyvios nuostatos, todėl kadastriniai matavimai neteisėti ir negalėjo būti derinami ir tvirtinami NŽT bei įregistruojami VĮ „Registrų centras“. S. K. firmos „K.“ matininkės M. K. padaryti UAB „B.“ pažeidimai nebuvo ištaisyti. Todėl darytina išvada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba formuojant šį žemės sklypą buvo nustatyta neteisingai. Žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planuose, parengtuose atlikus preliminarius matavimus, nurodyta, kad žemės sklypai tiesia riba atitinkamai pietinėje ir šiaurinėje pusėje ribojasi su skirtingų kadastro vietovių (duomenys neskelbtini), seniūnijų (duomenys neskelbtini) ir kaimų (duomenys neskelbtini) ribomis. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Bendras senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovių nuomone jos nepraleido senaties termino, tačiau jei teismas manytų, kad jis praleistas, tai terminas turėtų būti atnaujintas, kadangi iš visų šios bylos aplinkybių ir byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės aktyviai stengėsi išspręsti susidariusią situaciją, ir tik nesėkmingai išnaudojus visas galimybes ir būdus ginčą perkėlė į teismą.

S. K. firmos „K.“ atstovas S. K., paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kai daromi kadastriniai matavimai ir netinka riba yra instrumentų ją pakeisti. Galima žemės sklypo formavimo projektą parengti. Nereikia kreiptis į teismą. Žemės sklypo planas turi būti pateiktas tikras, kuris dabar galiojantis. Riboženkliai tikrai yra, pats apžiūrėjo. Mirė savininkas, statė statinį, todėl atsakovė V. C. užsakė matavimus, jie atliko ir pagal atliktus matavimus ji įsiregistravo. Kadastrinių matavimų byloje turi būti žemės sklypo paženklinimo aktas. Byloje jo nebuvo, todėl jų matininkė surašė naują žemės sklypo ribų parodymo - paženklinimo aktą. 2015 m. tiek ieškovės, tiek atsakovė, tiek UAB „B.“ parodė, kad buvo riboženkliai, išorinės sklypo ribos nesikeitė, todėl ieškovės ir nebuvo kviestos į kadastrinius matavimus. Byla buvo pateikta NŽT ir NŽT priėmė sprendimą pakeisti kadastro duomenis. Ieškovių žemės sklypui keičiant ribą reikia formuoti kadastrinę bylą, ją reikia pateikti NŽT tikrinimui, ir ji pasisako apie tinkamumą. Ieškovių yra parengti du planai, bendras sklypo plotas padidėtų ieškovėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės D. M., R. J., V. K. ir B. K. yra bendrasavininkės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), 9,9500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užstatyta teritorija 0,4000 ha. Visi šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovei R. J. (el. b. T. I., b. l. 34-38).

Atsakovė V. C. asmenines nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), 12.2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija 0,2880 ha; su sklype esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (el. T. II b. l. 9-12, 13-16).

Nuosavybės teises atsakovė įgijo pagal 2015-06-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, po A. J. K. mirties 2014-11-30.

Su atsakovės sklypu besiribojantis sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovėms, šio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai).

Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1997-04-22 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1997-11-10 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2009-01-06 UAB „B.” geodezininkas Z. J. atliko 12.2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą. 2009-07-24 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2272-(l.3) buvo pakeisti minėto žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įregistruoti VĮ Registrų centre (el. T. II, b. l. 17-21, 22).

S. K. firmos „K." matininkė M. K. 2015-03-04 atliko A. J. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (el. T. II, b.l.23-26). Kadangi, išorinės žemės sklypo ribos nesikeitė, bei žemės sklypą žymintys riboženkliai išlikę, šis žemės sklypas buvo geodeziškai apmatuotas bei pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl į kadastrinius matavimus nebuvo kviečiami gretutinių žemės sklypų savininkai. Kadastriniai matavimai buvo atliekami tikslu patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. pokyčius žemės sklypo viduje. Sugretinus matininkės M. K. parengtoje A. J. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2009 m. sausio 6 d. UAB „B.“ matininko Z. J. matavimus, matyti, kad išorinės žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus nebuvo keičiamos ir paliekamos nustatytos ribos.

2015-04-29 NŽT prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-535-(14.4.110) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal S. K. firmos „K." matininkės M. K. 2015-03-23 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šie kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2015-05-15 (el. T. II, b. l. 27, 28-32).

Vietoje nustačius riboženklio Nr. l ir vietos, kurioje ieškovių manymu turėtų būti riboženklis, žymintis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ribos posūkio tašką, koordinates ir šiuos taškus sujungus tiesia linija, nustatyta, kad ji kerta pastatą (duomenys neskelbtini). Taigi nepriklausomai nuo to, kurią vietą laikytume (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendros ribos posūkio tašku, minėtų kadastro vietovių bendra riba kirstų ūkinį pastatą. Taip pat teritorija, kurią ieškovės nurodo kaip jų naudojamos sodybos dalį, patektų į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, o tai reikštų, kad pagal žemės privatizavimo dokumentus priklausytų A. J. K.

Priežastis, dėl kurios dalis ieškovių naudojamos sodybos, ieškovėms nepriklauso, yra ne klaidingai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendra riba (tuo pačiu ir ne UAB „B.” atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir pagal juos parengti planai), o netinkamai žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu atlikti šių žemės sklypų matavimai, t. y. 1994-1996 metais, vykdant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo procesą, nebuvo tinkamai įvertinta situacija vietovėje ir dalis ieškovių naudojamos sodybos buvo jmatuota į A. J. K. grąžintą natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypų privatizavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio nuostatos reglamentavo, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Tai imperatyvi nuostata, draudžianti atkurti nuosavybė teises į žemę, kuri užimta sodybinių sklypų ir kitiems asmenims priklausančiais statiniais.

Atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo pakeistos šio sklypo ribos ir į šį sklypą neįmatuota žemė, reikalinga ieškovėms priklausančiam pastatui eksploatuoti, taip ištaisant privatizavimo metu padarytą klaidą dėl ieškovių naudojamos namų valdos žemės įmatavimo į A. J. K. grąžintą natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

2015-07-20 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (el./ b. T. I, b. l. 49-55), nurodytos analogiškos aplinkybės dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo kaip ir 2011-07-20 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje šios aplinkybės nenurodytos. 2015-07-20 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas aplinkybes dėl ieškovių valdomo žemės sklypo įgijimo teisėtumo. Pažymima, kad, R. K. 1991-12-27 Lazdijų rajono Seirijų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 15 ha žemės sklypą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 1996-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-215/96 patvirtino juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K. iki mirties (mirė 1934-08-19) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 16,75 ha žemės, nors R. J. prašė teismo nustatyti (prijungta civilinė byla Nr. 2-215/96), jog senelis A. K. iki nacionalizacijos (1940-07-22) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 16.75 ha žemės, todėl darytina išvada, kad žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22), A. K. negalėjo būti žemės savininkas, nes duomenų apie tai, kas valdė žemę po A. K. mirties nėra. Alytaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Lazdijų rajono žemės ūkio valdybos Seirijų agrarinės reformos tarnyba Lazdijų rajono apylinkės teismo 1996-05-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215/96 pagrindu, neteisėtai parengė pažymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę A. K. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), o Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-15 sprendimai Nr. 59-6121, kuriuo A. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytų 3 ha žemės plotą, Nr. 59-6123, kuriuo R. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 3 ha žemės plotą, Nr. 59-6124, kuriuo B. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 3 ha žemės plotą, Nr. 59- 6122, kuriuo V. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 3 ha žemės plotą, Nr. 59-5120 kuriuo R. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 1,75 ha žemės plotą, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo" įstatymo 1 straipsnio 1 dalies bei šio straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, todėl yra neteisėti. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos buvo pavesta nedelsiant informuoti aukščiau nurodytus asmenis, nurodant konkretų terminą iki kada jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas nacionalizacijos metu (1940-07-22) (duomenys neskelbtini), buvo pirmiau minėto 16,75 ha ploto žemės savininkas, nustatymo. Taip pat buvo nurodyta, kad jeigu per nurodytą terminą suinteresuoti asmenys Lazdijų skyriui nepateiks dokumento, kuris įrodo, kad buvo kreiptasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, inicijuoti viešojo intereso gynimą, kreipiantis į prokuratūrą dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-15 sprendimų Nr. 59-6121, 59-6125, 59-6123, 59-6124, 59-6122, 59-6120 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2014-01-08 liudijimo Nr. 2L panaikinimo teismine tvarka.

Ieškovės pateikia 2019-07-04 UAB „G." žemės sklypo planą (el. b. T. I, b. l. 56), kaip teisingą, su tikslu, nustatyti žemės sklypo ribą taip, kad pastatas pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), patektų į joms priskirtiną žemės sklypą, taip dar labiau pakeičiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bendrą ribą, nei kad ji nustatyta laužtine linija UAB „B.” parengtame kadastrinių matavimų plane. Patenkinus tokį ieškovių ieškinio reikalavimą, atsakovės interesai neproporcingai būtų pažeisti labiau, nei kad ieškovių. Pagal šiuo metu esamą situaciją, atsakovei priklausantis žemės sklypas atitinkamai sumažėtų 1250 kv. m (12,5 arai), atitinkamai šia dalimi nepagrįstai padidėtų ieškovėms priklausantis žemės sklypas, ir tokiu būdu nebūtų atstatytas socialinis teisingumas (el. T. II, b. l. 33-36,37). 2019-07-04 UAB „G." parengtas žemės sklypo planas yra klaidinantis: 1. parengtame žemės sklypo plane, nustatant žemės sklypo ribą taškuose 1-2, taškuose 3-4 nustatyta, ne tiesi kaip deklaruojama, bet laužtinė linija; 2. žemės sklypo plane kartografuoti ieškovių statinio (duomenys neskelbtini) kampai ar jų numeracija yra supainiota, statinio išorinių kraštinių ilgiai neatitinka pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų. UAB „G." pateiktoje schemoje minimo statinio kampų žymėjimas skiriasi nuo pateikto žemės sklypo plano, bei nėra pateikta statinio kampų koordinačių, todėl kyla abejonės ar tai tas pats (duomenys neskelbtini) statinys (el. T. II, b. l. 37,38).

Nors Nacionalinė žemės tarnyba ir yra pritarusi, kad bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba (konfigūracija) galimai ir nustatyta neteisingai, nes po atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų minėta riba nėra tiesi kaip tai nurodyta šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose, o pažymėta laužtine linija, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus nuomone, ši riba labiausiai atitinka faktinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą, neapriboja šalia ribos esančio D. M. priklausančio statinio, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) funkcionalumo, bei įmanomai tiksliausiai atitinka teritorijų planavimo dokumentus bei sklypų savininkų interesus. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jo savininkė atsakovė neprieštaravo dėl dalies savo žemės sklypo perkėlimo į ieškovių žemės sklypą tinkamam šiame žemės sklype esančio statinio (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, ir taip tarp šalių buvo rastas kompromisas.

UAB „G.“ 2017-10-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, (el. b. T. I. b. l. 59-60), kad po kadastrinių matavimų suformuota žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba iš esmės riboja sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio statinio (duomenys neskelbtini) funkcionalumą bei racionalų naudojimą, nes sklypo riba nuo statinio vietomis nustatyta arčiau kaip 3 metrai apeinant statinį iš trijų pusių.

Pagal S. K. firmos „K." pateiktą 2019-08-26 situacijos brėžinį matyti, kad UAB „B.“ atliekant kadastrinius matavimus buvo įvertinti reikiami atstumai, statinio (duomenys neskelbtini) tinkamam naudojimui. Pažymėtina tai, kad minimas ieškovių statinys yra apleistas ir daugelį metų nėra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, ką akivaizdžiai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (el. T. II, b. l. 39-40, 41, 42, 43).

2009-03-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. T. II, b. l. 44-45), Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, yra pažymėjęs, kad D. M. sodybos pastatai bei statiniai buvo inventorizuoti 1987-04-19, jų teisinė registracija atlikta 1993-12-01; ūkio pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1980 metais, po ūkinio pastato statybos praėjus 28 metams (pagal faktą 39), pastatas fiziškai pasenęs (sėda pamatai, sienos), dėl to susidaro vaizdas, kad pastatas nėra tvirtai surištas su žeme.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (toliau - Reglamentas) nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį. Reglamento tikslas - padėti statytojams (užsakovams), teritorijų planavimo organizatoriams bei teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, statinių projektuotojams, viešojo administravimo subjektams, dalyvaujantiems teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos veikloje, prognozuoti statinių gyvavimo trukmę jų normalaus naudojimo sąlygomis. Reglamentas taip pat taikomas statytojams (užsakovams) pasirenkant statybos produktus statiniui statyti, atsižvelgiant į jų pageidaujamą statinio gyvavimo trukmę (reglamento 1 punktas).

Reglamento priede II b skyriaus 7 punkte nustatyta pagalbinio ūkio paskirties (tvartai, daržinės, viralinės, sandėliai, šiltnamiai ir kiti panašūs statiniai, statinių trukmė. Šiuo atveju, statinio (duomenys neskelbtini) gyvavimo trukmė 40 metų ir yra beveik pasibaigusi.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė - laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: statinio projektavimo, statybos, naudojimo ir naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas, kurių reikia siekiant išvengti naudojimo sutrikimų; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą: valymo, statinio priežiūros ir remonto išlaidas.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ 6 punkte pateiktas sąvokų išaiškinimas:

„Avarinis statinys - statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.4] nustatyto esminio statinio reikalavimo - mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Statinio galimos avarinės būklės požymiai - statinio (jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių) deformacijos, dėl kurių gali būti nustatyta avarijos grėsmė “. Įvertinus faktinę statinio būklę pagal nustatytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad ginčo statinys yra avarinės būklės, ir kad jis būtent tokiu atitinkamų institucijų ir būtų pripažintas.

Pažymėtina tai, kad ieškovės pasirašė UAB „B.“ 2009-01-06 žemės ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jos sutiko su paženklintomis Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Žemės ribų paženklinimo akto 5 punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ir gretimų žemės sklypų naudotojų pastabas bei įrašus apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis. Šiuo atveju nebuvo pažeista Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 ..Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 29.8. punkto reikalavimai (paženklinimo - parodymo aktas) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 32 punkto reikalavimai (paženklinimo-parodymo aktas). Ieškovės 2009-01-06 žemės ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 090126 buvimo faktą nutyli.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2020-10-14 pateiktas raštas Nr. 4SD-4344-(14.4.7) nurodo, kad prie bylos pateikiami žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai 2019-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-01-25 akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrinami žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ įmonės nustatyti kadastro duomenys ir buvo nustatyti pažeidimai, kurie yra nurodyti akte: sklypo šiaurinė kraštinė nesutampa su kadastro vietovių (duomenys neskelbtini), kaimų (duomenys neskelbtini), seniūnijų (duomenys neskelbtini) ribomis. Kitos pastabos yra nurodyta, kad žemės sklypas pietine riba nesutampa su gretimėje esančiu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekomplektuojama informacija dėl sklypo pietinės kraštinės nustatymo nuo pastovaus objekto, t. y. kelio Alytus – Lazdijai pagal turimus gretimų sklypų išmatavimus. Nesutampa sklypo pietinės kraštinės išmatavimai pagal parengtą šio sklypo 1995-04-11 abrisą (346m abrise ir 397,99 m plane) ir šį tikrinimo aktą pasirašė V. S.. Analogiškos pastabos nurodytos ir 2019-02-27 akte Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad UAB „G.“ kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriumi ir taip buvo pažeista Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir reikalavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Apklaustas liudytoju matininkas E. G. taip pat patvirtino, kad jo atlikti matavimai nebuvo suderinti su NŽT du kartus. Taip pat nurodė, kad keičiant sklypų ribą pagal jo atliktus matavimus, būtų keičiama kaimų ir seniūnijų riba.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra tokia, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra taip pat pripažinęs kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 ).Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybės ir teismo padarytomis išvadomis dėl ginčo ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Ieškovės prašo teismo atnaujinti ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, jei teismas dėl bet kokių priežasčių nuspręstų, kad toks terminas yra praleistas. Ieškovės nurodo CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.127 straipsnio I dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

UAB „B.“ atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, buvo patvirtinti 2009-07-24 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr.Ž-2272-(1.3).

S. K. firmos „K.“ atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, buvo patvirtinti 2015-04-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4SK-535-(14.4.110.).

Kaip teigia ieškovės, jos aktyviai stengėsi išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją ne ginčo teisme būdu ir tik nesėkmingai išnaudojus visas įmanomas teisėtas priemones ir būdus nusprendė pasinaudoti ginčo nagrinėjimo teisme priemone. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovės nuolat rašė įvairaus turinio prašymus įvairioms institucijoms bei gavo šių institucijų atsakymus (2017-01-03 NŽT prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas (duomenys neskelbtini), 2017-04 NŽT prie žemės ūkio misterijos raštas, 2010-08-30 NŽT prie žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-20 Lietuvos žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovėms buvo žinomas aukščiau minėtų įsakymų priėmimo laikas ir jų turinys.

Be to, ieškovės UAB „B." 2009-01-06 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė 2009-01-06, ieškovės ieškinį dėl bendros gretimų žemės sklypų ribos pakeitimo/atstatymo pateikė teismui 2019-06-05.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

Vadovaujantis išdėstytu teismas prieina prie išvados, kad ieškovės praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, atsakovė prašo jį taikyti, todėl teismas ieškinį atmeta dar vadovaudamasis ir šiuo aspektu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK) 93 straipsnio 1dalis). Kadangi atmetamas ieškinys, todėl atsakovės V. C. turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovių.

Atsakovės V. C. bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 4180 Eur, jos pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaita ir pinigų priėmimo kvitu. Įvertinus tai, kad atsakovės atstovas teikė teisines konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai). Kadangi ieškinys atmetamas, šios atsakovės V. C. išlaidos priteistinos iš ieškovių (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš ieškovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už dokumentų siuntimą 21,21 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4180 (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur advokato pagalbai apmokėti atsakovei V. C., bei 21,21 (dvidešimt vieną eurą 21 ct) Eur valstybei už dokumentų siuntimą

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.