Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5153-1147/2024, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

13. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

15. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 str.).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. Jei tokių trūkumų paaiškėjo iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. 2024 m. liepos 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (patikslintas ieškinio dalykas). Teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovui nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti asmenis, kurių išrinkimą valdybos nariais ir pirmininku ieškovas ginčija, ir juos įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis; ieškovui pasiūlyta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, duomenų apie jų įregistravimo datą, taip pat dėl duomenų apie asmenis, išrinktus valdybos nariais ir pirmininku 2024 m. sausio 25 d. susirinkimo sprendimu, gavimo.

18. Ieškovas 2024 m. liepos 30 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuris priimtas tos pačios dienos teisėjo rezoliucija. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties nutraukė (civilinė byla Nr. e2S-2287-562/2024).

19. Ieškovas 2024 m. lapkričio 15 d. A. K. teismui pateikė patikslintą ieškinį. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad juo patikslintas 2-sis ieškinio reikalavimas: pripažinti 2024 m. sausio 25 d. vykusio SB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimą iš dalies neteisėtu ir panaikinti susirinkime priimtus sprendimus dalyje dėl pakeistų bendrijos įstatų, kurie patvirtinti susirinkimo protokolo 5 punkte, ir išrinktų valdybos narių A. T., V. M. (V. M.), G. M., J. B., A. P. (A. P.), M. M. (M. M.), A. K. (A. K.) bei pirmininko A. P. patvirtinimo, kaip tai įtvirtinta susirinkimo protokolo 6.1. ir 6.2. punktuose. 2024 m. lapkričio 15 d. patikslintame ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtraukti A. P., A. T., V. M., G. M., J. B., A. P., M. M., A. K..

20. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, konstatavęs, kad nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 24 d.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu nepagrįstai.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

23. Terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti nustatytas ne tik sprendžiant klausimą dėl šio procesinio dokumento priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose, nes teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, dėl kurių bylos iš viso negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

24. Visų pirma pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinys buvo priimtas teisėjo 2024 m. gegužės 24 d. rezoliucija, tačiau 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vėlesnėmis teismo nutartimis – 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. liepos 22 d. ieškovas vėl buvo įpareigotas šalinti teismo vis naujai nurodomus ieškinio trūkumus, nors 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. liepos 22 d. nutartyse nurodyti ieškinio trūkumai, atsižvelgus į jų pobūdį, galėjo būti nustatyti ir ieškovui nurodyti dar ieškinio priėmimo stadijoje ar bent pirminėje 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovui pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nustatyti trūkumai negali būti vertinami esminiais, trukdančiais pradėti bylą nagrinėti.

25. Be bendrųjų procesiniam dokumentui CPK 111 straipsnyje keliamų reikalavimų, reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 str. 2 d. 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

26. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui (pareiškimui) priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.

27. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

28. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

30. Nagrinėjamu atveju asmenys, kurių išrinkimą valdybos nariais ir pirmininku ieškovas ginčija, galėjo būti sukonkretinti parengiamajame teismo posėdyje ir teismas galėtų juos įtraukti dalyvauti byloje savo iniciatyva. Jų asmens duomenų nenurodymas pagal teismų praktiką, kaip minėta, taip pat nelaikytinas esmine kliūtimi tolesnei proceso eigai.

31. Ieškovui pateikus skundą dėl neskundžiamos 2024 m. liepos 22 d. teismo nutarties, teismas privalėjo atsisakyti jį priimti, nes nutartys dėl trūkumų šalinimo negali būti apeliacijos objektu. Teismui šį atskirąjį skundą priėmus ir perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ieškovas buvo suklaidintas dėl pareigos iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti 2024 m. liepos 22 d. nutartyje teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties nutraukus, ieškovas, šalindamas trūkumus, operatyviai – 2024 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas procese nebuvo pasyvus, operatyviai reaguodavo į teismo nurodymus, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad, nors civilinė byla nebuvo sustabdyta, pats teismas po atskirojo skundo išsiuntimo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui jokių procesinių veiksmų neatliko, skundžiamą nutartį priėmė tik 2024 m. lapkričio 19 d., bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo.

32. Taigi, nagrinėjamoje byloje procesas yra nepagrįstai užsitęsęs iš esmės dėl teismo netinkamų procesinių veiksmų – nuo bylos iškėlimo, t. y. 2024 m. gegužės 24 d., iki ieškinio palikimo nenagrinėto – 2024 m. lapkričio 19 d. net nebuvo baigta pasirengti bylos nagrinėjimui.

33. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybė turi būti suteikiama tiesos nustatymo tikslui. Šiuo atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus. Kadangi ieškinio reikalavimai yra pakankamai aiškūs, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas negalėjo būti taikomas, nes tokiu atveju nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas bei nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu, o patikslintą ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

35. Ieškovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 15 d. pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.