Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2800 Civilinė byla Nr. eCIK-910/2026 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00676-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 10 d. paduotu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Pavasaris“ dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių, sodininkų bendrijos susirinkimų pripažinimo neteisėtais, dalies priimtų sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. T., V. M., G. M., J. B., M. M., A. K.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir teisinio atstovavimo išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), formaliai atsisakydamas priteisti kasatoriaus patirtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Teismas tiesiogiai pažeidė imperatyviąją nuostatą, kad, atmetus abiejų šalių skundus, išlaidos gynyboje nuo priešingos šalies skundo privalo būti priteisiamos iš tą skundą teikusios šalies.

2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė subjektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios momentą reikalavimui dėl 2024 m. sausio 25 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Senaties pradžią teismai nepagrįstai susiejo su abstrakčiu faktu (susirinkimo data), o ne su realiu dokumentų turinio bei neteisėtumo pagrindų sužinojimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Tokiu vertinimu teismai nepagrįstai ignoravo įstatyme įtvirtintą reguliavimą, jog atsakovės neveikimas – informacijos neteikimas ir būtinų dokumentų neišdavimas – lėmė objektyvų ieškovo nežinojimą apie priimtų sprendimų turinį, todėl pašalino bet kokį teisinį bei faktinį pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo susirinkimo dienos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovui A. K. (duomenys neskelbtini) 121 (vieno šimto dvidešimt vieno) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 4 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymu Nr. 133. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.