Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Visvaldo Kazakiūno ir Donatos Kravčenkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 (IES1) ir atsakovės sodininkų bendrijos „Pavasaris“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Pavasaris“ dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių, 2023 m. kovo 24 d. ir 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimų pripažinimo neteisėtais, dalies priimtų sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys TAR2 (TAR2), TAR3, TAR7 (TAR7), TAR4, TAR5, TAR6 (TAR6), TAR1 (TAR1).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas pranešimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat išsiųsdamas pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais ir įkeldamas jį į bendrijos elektroninę informacinę sistemą, jeigu bendrija tokia naudojasi. Pranešime susirinkimo organizatorius turi nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, kokiu būdu galima pateikti pasiūlymus ir klausimus. 2014 m. birželio 20 d. bendrijos įstatuose taip pat numatyta susirinkimo organizavimo tvarka.

Tam, jog bendrijos narių susirinkimo sprendimai būtų teisėti, jie turi būti priimti laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos. Visi sodininkų bendrijos nariai apie rengiamus susirinkimus turėjo būti informuoti paskelbiant skelbimų lentoje ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje, taip pat vietiniame laikraštyje bei viename iš pagrindinių LR dienraščių bei privalomai turėjo būti informuoti raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis – nurodant susirinkimo organizavimo vietą ir laiką, paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas tokius veiksmus atliko ir apie skelbiamus susirinkimus tinkamai informavo ieškovą ir visus kitus sodininkų bendrijos narius.

Ieškovas pirminį ieškinį teismui pateikė 2024 m. gegužės 22 d. Tačiau tuo metu, ieškovas nežinojo kokie asmenys yra išrinkti šiame susirinkime į valdybos narius, koks asmuo yra išrinktas į valdybos pirmininkus ir nežinojo kokie įstatai yra patvirtinti ar ne šiame susirinkime. 2024 m. sausio 25 d. visuotiniame susirinkime ieškovas, kaip sodininkų bendrijos narys, nebuvo registruotas, jam nebuvo leidžiama dalyvauti susirinkime, jam atsakovės atstovai grasino net iškviesti policijos pareigūnus. Dėl to ginčo byloje nekilo, šias aplinkybes atsakovė pripažino. Ieškovas pradžioje vis tiek buvo susirinkimo salėje, tačiau pamatęs, kad jis negali kelti savo kandidatūros į valdybos narius, jog yra apribota jam teisė būti išrinktam, jis šiame susirinkime iki galo nedalyvavo ir išėjo iš susirinkimo.

Bylos medžiaga, ją įvertinant pagal įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, apelianto nuomone, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo sužinoti ne gavęs minėtą atsakovės raštą, o netrukus po ginčijamo bendrijos organo sprendimo priėmimo.

Sodininkų bendrijos narių susirinkimo priėmimo metu galiojusio Sodininkų bendrijų įstatymo 17 dalyje nurodyta, kad visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visų redakcijų bendrijos įstatuose buvo nurodyta, kad visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodų teritorijoje. Vykdant šiuos reikalavimus apie narių susirinkimo priimtus sprendimus bendrijoje sklypus turintys asmenys (tame tarpe ir ieškovas) buvo supažindinti nedelsiant po jų priėmimo, juos iškabinant sodininkų bendrijos skelbimų lentose ir kitose gerai matomose vietose. Byloje apklausti sodininkų bendrijos valdybos nariai patvirtino, kad tokie skelbimai buvo iškabinti, byloje jokių duomenų, jog nuotraukos, patvirtinančios skelbimų iškabinimą skelbimų lentoje ir kitose gerai matomose vietose būtų suklastotos, netikros, ar pan., nėra. Vadinasi, šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie tariamą teisės pažeidimą ieškovas buvo informuotas ir turėjo sužinoti netrukus po jo pašalinimo iš bendrijos narių.

Apeliantės nuomone, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo sprendimo dalyje pripažinimo negaliojančiu turėjo būti atmestas vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes ieškinys buvo pateiktas teismui akivaizdžiai praleidus ieškinio senatį ir ieškovui neprašant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti.

Susirinkime dalyvavę bendrijos nariai (faktiškai absoliuti narių dauguma) susipažinę su bendrijos pirmininko pateikta informacija, naudodamiesi savo išimtine teise sprendė, kad ieškovo elgesys pažeidžia bendrijos teisėtus interesus, bendrijos nariams yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Dėl to, akivaizdu, kad jie, priešingai pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, turėjo įstatyminę teisę spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių, nes tokią teisę numato tiek bendrijos įstatai, tiek ir Sodininkų bendrijų įstatymas.

Sodininkų bendrijos įstatų 24 punkte nurodyta, kad bendrijos nariai, sodininkai ir kiti asmenys, tarpusavyje turi elgtis pagarbiai, laikytis etiško, neįžeidžiančio bendravimo principų, elgesio. Ieškovas vietoj to, kad sugyventų su sodininkų bendrijos nariais, paklustų daugumos valiai, skundžia beveik visus bendrijos narių susirinkimus, nuolatos ginčija valdybos išrinkimą, įstatų patvirtinimą, kitaip apsunkina bendrijos veiklą. Visi šie ieškovo veiksmai trikdo bendrijos veiklą, daro jai didelę žalą bei esminiai pažeidžia bendrijos (jos narių) teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad teismas neturėtų kištis į bendrijos vidaus reikalus, ypač kai dėl ginčijamo klausimo buvo nuspręsta beveik absoliučia susirinkime dalyvaujančiu narių balsų dauguma. Teismas neturėjo teisės pripažinti negaliojančiu sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo, ypač kai už jį balsuoja didžioji dalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

Apeliantės nuomone, sprendime yra daromos kategoriškos išvados apie teisinio pagrindo pašalinti IES1 iš bendrijos narių nebuvimą, motyvų neteisėtumą, tačiau jos nėra pagrindžiamos nei konkrečiomis teisės normomis, nei konkrečia bylos medžiaga, be to, šios išvados prieštarauja tiek teisės aktams, tiek ir bylos medžiagai. Todėl galima teigti, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, priimant sprendimą nebuvo atskleistos ir įvertintos esminės ginčo aplinkybės.

Nors ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, tačiau teismas jį modifikavo ir ieškovo tariamai pažeistas teises nusprendė ginti ne taip kaip nurodė ieškovas, o savo pasirinktu būdu. Ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas „pripažinti neteisėtu ir panaikinti“ bei teismo vienašališkai parinktas ieškovo teisių gynybos būdas „pripažinti negaliojančiu“, sukuria skirtingus teisinius padarinius, kadangi vienu atveju ginčijamas sprendimas netenka galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kitu – nuo jo priėmimo (sudarymo) momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, kad teismas šioje situacijoje ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet ir pademonstravo akivaizdų šališkumą, padėdamas ieškovui ginti jo tariamai pažeistas teises ir sukurdamas prielaidas tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.

Įstatymas nenumato, kas yra bendrijos interneto svetainė, kaip ji turi būti apipavidalinta ir kokiame serveryje turi būti laikoma. Taip pat įstatymas nedraudžia sodininkų bendrijoms svetaines turėti bet kuriame socialiniame tinkle. „Facebook“ socialiniame tinkle yra sukurta sodininkų bendrijos „Pavasaris“ socialinė grupė (svetainė). Šioje socialinio tinklo paskyroje yra talpinama visa su sodininkų bendrija susijusi informacija. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad bendrijos socialinės paskyros priskyrimas bendrijos interneto svetainei įrodymais nepagrįstas. Teismo išvada, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog apie 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sušaukimą bendrijos nariams tinkamai nebuvo pranešta, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismui buvo pateikti iš VĮ Registrų centras gauti dokumentai, kurie neginčytinai patvirtina, kad apie sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sušaukimą visi bendrijos nariai buvo informuoti raštu, siunčiant elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes ir pan., t. y. įstatymo nustatyta tvarka.

2023 m. vasario 23 d. „Lietuvos rytas“ ir 2023 m. vasario 24 d. „Visinfo“ laikraščiuose paskelbtos informacijos apie 2023 m. kovo 10 d. šaukiamą bendrijos sodininkų susirinkimą, jame buvo numatyti svarstytini klausimai (darbotvarkė): 1. Valdybos ataskaita už 2022 m. 2. Valdybos ataskaitos patvirtinimas. 3. Finansinė ataskaita už 2022 m. 4. Finansinės ataskaitos patvirtinimas. 5. 2023 m. pajamų – išlaidų sąmatos nagrinėjimas ir tvirtinimas. 6. Kiti klausimai. Skelbime nurodyta, kad, jeigu susirinkimas neįvyktų nesusirinkus kvorumui, tai pakartotinis susirinkimas įvyks 2023 m. kovo 24 d. pagal pirmo susirinkimo darbotvarkę. Taigi, 2023 m. kovo 10 d. susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo 2023 m. kovo 24 d. darbotvarkėje nebuvo įrašyta, jog bus svarstomas klausimas ir bus priimamas sprendimas bei balsuojama būtent dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių. Trečiasis asmuo TAR2 paaiškino, kad toks siūlymas kilo tiesiog spontaniškai, siūlymą pateikė neaišku koks asmuo.

2024 m. sausio 25 d. susirinkimo metu ieškovą buvo atsisakyta įregistruoti į jame dalyvaujančių bendrijos narių sąrašą, jam tiesiog pasakant žodžiu, kad jis nėra bendrijos narys. Jokių kitų paaiškinimų ar sprendimų, dokumentų, apeliantė ieškovui atsisakė pateikti, kad ir kiek ieškovas jų reikalavo iš apeliantės net ir prieš pat tą susirinkimą. Ieškovas apeliantei teikė ne vieną prašymą pateikti dokumentus (sprendimą), tačiau ieškovo prašymai nebuvo priimti. Ieškovas prašymus siuntė bendrijai registruotu paštu, tačiau apeliantė juos tiesiog ignoravo ir neteikė jokios informacijos. Tik 2024 m. gegužės 6 d. atsakovė atsakė, jog ieškovas buvo pašalintas iš sodininkų bendrijos narių per bendrą sodininkų susirinkimą, kuris vyko 2023 m. kovo 24 d. Taigi, tik iš šio rašto ieškovas galėjo suprasti, kad yra priimtas kažkoks sprendimas dėl jo pašalinimo iš narių.

Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo per 3 mėnesius apskųsti 2023 m. kovo 24 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų, kadangi sprendimo negavo, su juo nebuvo tinkamai supažindintas, ir net nežinojo, jog toks susirinkimas buvo organizuotas ir vyko. Kadangi ieškinio senatis prasideda nuo sužinojimo momento, todėl apeliantės prašymas taikyti ieškinio senatį yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas šiuo atveju ieškinio senaties termino nepraleido.

Ieškovo nuomone, atsakovės pateiktos nuotraukos apie skelbimo iškabinimą skelbimų lentoje, nepatvirtina, jog sprendimas buvo viešai paskelbtas. Atsakovė pateikė tik duomenis, kad paskelbė informaciją, t. y. pranešimą, tačiau jokių duomenų apie tai, jog apeliantė buvo paskelbusi būtent susirinkimo sprendimą, byloje pateikta nėra. Taigi, pats sprendimas nėra ir nebuvo paskelbtas niekur ir niekada, nors tai aiškiai numatyta bendrijos įstatų 33.17 punkte. Apeliantė neįvykdė šios įstatuose nurodytos pareigos, taigi, tokią pareigą apie susirinkimo sprendimo paskelbimą pažeidė. Be to, nėra aišku kada šis lapelis ir kokioje vietoje buvo paskelbtas, kiek jis laiko buvo iškabintas, ar su juo galėjo realiai susipažinti SB nariai, tokių duomenų apeliantė teismui nepateikė.

Kadangi priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių buvo skirtas konkrečiam asmeniui, t. y. ieškovui. Tokiu atveju, pats sprendimas turėjo būti jam įteiktas ar išsiųstas asmeniškai, registruotu paštu arba jo elektroniniu paštu, nes apeliantė tokius jo duomenis turėjo, o ne paskelbiant bendro pobūdžio informaciją (pranešimą), kurio turinys nėra ir nebuvo visiškai aiškus ir dar neaišku kada bei kurioje vietoje buvo iškabintas.

Apeliantės pateiktoje nuotraukoje, kur nufotografuotas pranešimo lapas, nėra datos, nėra duomenų kiek jis buvo iškabintas, t. y. neužfiksuotas ir teismui nepateiktas jo pakabinimo ir nuėmimo laikas, data, neaišku kur jis buvo iškabintas, nes iš pateiktos foto nuotraukos net negalima suprasti kokiame mieste, kokioje konkrečioje vietoje jis galėjo būti užkabintas ir nufotografuotas apeliantės. Kelios į bylą pateiktos foto nuotraukos nepatvirtina paties fakto, jog ši informacija iš tiesų buvo iškabinta visų SB narių susipažinimui, kada ji buvo pateikta, kiek laiko buvo pakabinta ir kurioje vietoje, jeigu nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus apeliantės atstovą, t. y. patį bendrijos pirmininką jos net nematė. Pats bendrijos pirmininkas negalėjo paaiškinti, kada tokia informacija buvo paskelbta, kur (kuriose bendrijos teritorijose) ji buvo iškabinta, kiek laiko šis pranešimas buvo iškabintas, kada buvo nukabintas ir kt.

Ieškovas nekvestionuoja bendrijos narių susirinkimo teisės svarstyti, balsuoti ir priimti atitinkamus sprendimus, kaip tai klaidingai teigia apeliantė. Esminiai tokio sprendimo priėmimo aspektai, kuriuos aiškiai nurodė ieškovas, iš tiesų yra šie: 1. Valdybos patvirtintoje susirinkimo darbotvarkėje šio klausimo svarstymas nebuvo numatytas ir sprendimo projektas nebuvo pateiktas svarstyti susirinkime; 2. Sprendimą pašalinti ieškovą iš narių priskirti prie darbotvarkės 6 punkto, t. y. kitų klausimų, niekaip nebuvo galima, nes tai nebuvo eilinio klausimo apsvarstymas bendrijos veiklos klausimais; 3. Pašalinimas ieškovo iš narių tiesiogiai sukėlė jam atitinkamas pasekmes; 4. Tokiam klausimui iškilus susirinkime, ieškovas turėjo neginčytiną teisę pateikti paaiškinimus raštu ar žodžiu bei turėjo būti asmeniškai kviečiamas dalyvauti susirinkime, išklausyta jo nuomonė, suteikta teisė pateikti duomenis ir dokumentus, kurie būtų svarbūs tokio sprendimo priėmimui; 5. Prašymą įtraukti į susirinkimo darbotvarkę tokį klausimą – sprendimo projektą, galėjo pateikti tik bendrijos narys. Pažymėjo, kad nei vienas iš šių veiksmų nebuvo atliktas, todėl balsavimas tokiu klausimu negalėjo vykti šiame susirinkime ir toks sprendimas iš viso negalėjo būti svarstomas bei priimtas, todėl susirinkimas šioje dalyje pripažintas neteisėtu ir teisingai teismo sprendimu konstatuota, kad ši susirinkimo sprendimo dalis pripažinta negaliojančia.

Apeliantės argumentai dėl darbotvarkės papildymo dėl ieškovo pašalinimo iš narių, kuris iš esmės įvyko spontaniškai jau susirinkimo metu, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Toks klausimas negalėjo būti svarstomas prilyginus jį einamiesiems bendrijos klausimams, kuomet tai susiję su asmens (šiuo atveju ieškovo) teisėmis ir pareigomis, todėl buvo pažeistos sprendimų projektų siūlymo, svarstymo ir priėmimo procedūros. Akivaizdu ir tai, kad susirinkime dalyvavę asmenys nebuvo pasiruošę ir negalėjo svarstyti tokio klausimo, sprendimas buvo priimtas skubotai, o ieškovas net neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio klausimo, pateikti paaiškinimų, tad jo pozicija iš viso nebuvo išklausyta. Šis sprendimas buvo priimtas ieškovui už akių (jam apie tai nežinant) ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo laikomas paslaptyje, jam buvo nepateiktas, tam, kad ieškovas kaip įmanoma ilgiau apie tai nesužinotų ir negalėtų apginti savo pažeistų teisių.

Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl dokumentų pateikimo buvo susietas su laikotarpiu nuo 2018 iki 2023 metų, taigi, dar iki 2023 m. kovo 24 d. vykusio susirinkimo. Šiuo laikotarpiu ieškovas buvo bendrijos narys ir neginčytinai naudojosi visomis nario teisėmis, tame tarpe ir informacijos apie bendriją bei jos veiklą gavimu. Ieškovas taip pat prašė bendrijos pateikti duomenis apie bendrijos administravimo ir paslaugų tarifus, laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2025 m. gegužės 22 d. Tokį prašymą ieškovas taip pat turėjo teisę pateikti, nepaisant to, buvo tuo metu bendrijos narys, ar ne, nes kiekvienas sklypo savininkas turi galimybę prašyti duomenų apie bendrijos paskaičiuojamus ir sodininkų mokamus mokesčius.

Ieškovas ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas, ne kartą naudojosi teise skųsti bendrijos priimtus sprendimus. Jis turi pakankamai žinių suprasti visuotinio narių susirinkimo priimamų sprendimų teisines pasekmes, turi atitinkamą patirtį, žino kokia forma ginti savo pažeistas teises, nes šia teise ne kartą naudojosi. Taigi, neabejotinai žinodamas apie susirinkimo sprendimų priėmimą ir jo sukeliamas teisines pasekmes, ieškovas turėjo realią galimybę per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo. Kadangi ieškovas to nepadarė, jis akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas visiškai pagrįstai ieškinio reikalavimą atmetė šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tuo labiau, jog ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje neprašė akivaizdžiai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti.

Byloje esantys iš VĮ Registrų centras gauti dokumentai (2025 m. liepos 24 d. VĮ „Registrų centras“ atsakymas su dokumentais, Sodininku bendrija Pavasaris - Visuotinio nariu susirinkimo protokolas Dėl valdybos pirmininko ir valdybos nariu išrinkimo, 4 dalis neginčytinai patvirtina, kad apie sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sušaukimą nariai buvo informuoti tinkamai – tai buvo padaryta per bendrijos naudojamą „Facebook“ informacinę sistemą, skelbimą išspausdinant laikraščiuose, skelbimą pakabinant skelbimų lentoje ir išsiunčiant pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais. Bendrijos nariai, kuriems buvo aktualus dalyvavimas narių susirinkime jame ne tik turėjo realią galimybę dalyvauti, bet ir faktiškai dalyvavo, dalis narių pasinaudojo teise balsuoti iš anksto. Susirinkime turėjo teisę dalyvauti ir faktiškai dalyvavo taip pat ne bendrijos nariais esantys sklypų savininkai, įskaitant ir ieškovą. Taigi, pranešimo apie šaukiamą susirinkimą tvarka, kuri buvo įgyvendinta griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, nesutrukdė bendrijos nariams dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valią susirinkime nagrinėjamais klausimais. Be to, 2024 m. sausio 24 d. vykusio sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sprendimą ginčija tik ieškovas, nors sodininkų bendrijos narių sąraše susirinkimo metu buvo įrašyti 1 274 asmenys. Tai, kad šio sprendimo neginčija kiti asmenys, rodo, jog šį sprendimą sodininkų bendrijos nariai palaiko, jis nepažeidžia jų teisių.

Vien tai, kad ieškovas būdamas pašalintas iš bendrijos narių negalėjo dalyvauti susirinkime nario teisėmis negali būti pagrindu susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančius, kadangi, ieškovo dalyvavimas visuotiniuose susirinkimuose nėra šių susirinkimų teisėtumą užtikrinanti sąlyga. Be to, ieškovas ginčydamas susirinkimo sprendimą, kurį priėmė didžioji dalis susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, turėjo įrodyti, kad jo dalyvavimas susirinkime nario teisėmis būtų iš esmės pakeitęs priimtus sprendimus, jog jam dalyvaujant susirinkime nario teisėmis ir balsuojant būtų buvę išrinkti kiti valdybos nariai ar pan. Viso to ieškovas neįrodinėja. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų esminius priimtų sprendimų neatitikimus įstatymų reikalavimams, kaip šis susirinkimo sprendimas pažeidžia ieškovo teises ir dėl kokių priežasčių jis juos ginčija.

Senaties pradžia siejama su sužinojimu apie teisės pažeidimą, o ne su protokolo gavimu. Ieškovas jau 2024 m. gegužės 22 d. suformulavo reikalavimą panaikinti sprendimus, vadinasi, jis suvokė ginčijamų sprendimų esmę. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą, o vėlesnis susirinkimų protokolų gavimas negali perkelti senaties pradžios momento. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jau pirminiame ieškinyje buvo prašoma panaikinti susirinkimų sprendimus. Tai reiškia, kad ieškovas jau buvo suformulavęs reikalavimą, jis aiškiai suvokė ginčijamų sprendimų esmę, dokumentų neturėjimas nesutrukdė pareikšti ieškinio. Todėl apelianto teiginiai apie tariamą nežinojimą prieštarauja jo procesiniam elgesiui ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį.

Pirmosios instancijos teismas naikindamas sprendimą, kuris buvo priimtas prieš 3 metus iki sprendimo priėmimo sugriovė teisinių santykių stabilumą ir sukūrė prielaidas kilti papildomiems ginčams, kuriuos nulemia ieškinio senaties netaikymas. Praėjo beveik treji metai nuo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo. Per šį laiką vyko kiti susirinkimai, formavosi nauji santykiai, bendrija veikė pagal galiojusius susirinkimų sprendimus. Taigi, narių susirinkimų sprendimų panaikinimas po tokio laiko sukuria neapibrėžtumą ir galimą papildomų ginčų efektą. Tai prieštarauja teisinio saugumo principui.

Įstatai numato galimybę pašalinti narį už pareigų ar interesų pažeidimus. Sprendimą priėmė aukščiausias kompetentingas juridinio asmens organas. Teismas neturėtų keisti aukščiausiojo valdymo organo sprendimo, nes tai reikštų bendruomenės daugumos valios pakeitimą ir vertinimą šiai bendruomenei nedalyvaujant teismo procese. Trečiųjų asmenų nuomone, teismas nepagrįstai įsikišo į juridinio asmens vidaus autonomiją, pripažindamas negaliojančiu daugumos sprendimą vien dėl to, kad jis buvo nepalankus konkrečiam asmeniui, kurio narystės klausimas gali būti atnaujintas Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka, o ne teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovą iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių pripažintas negaliojančiu, sodininkų bendrija „Pavasaris“ įpareigota ieškovui pateikti bendrijos dokumentus ir sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti 2024 m. sausio 25 d. vykusio sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimą iš dalies neteisėtu ir panaikinti susirinkime priimtus sprendimus dalyje dėl pakeistų bendrijos įstatų, išrinktų valdybos narių ir pirmininko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo

Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 23 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir 2023 metų laikraščio „Visinfo“ Nr. 8/209 buvo paskelbta, kad 2023 m. kovo 10 d. vyks sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimas. Nesusirinkus kvorumui pakartotinis sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimas vyks 2023 m. kovo 24 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita už 2022 m. 2. Valdybos ataskaitos tvirtinimas. 3. Finansinė ataskaita už 2022 m. 4. Finansinės ataskaitos tvirtinimas. 5. 2023 m. pajamų – išlaidų sąmatos nagrinėjimas ir tvirtinimas. 6. Kiti klausimai (e. b. t. 1, b. l. 36-37).

Iš 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad valdybos pirmininkas TAR2 pateikė informaciją apie vykdomus teismo procesus su ankstesniu pirmininku IES1, kuris, jo vertinimu, 5 metus organizuoja neteisėtus susirinkimus, pateikia įvairioms institucijoms (teismui, prokuratūrai, komisijoms) ieškinius, kurie trukdo Valdybos darbui, diskredituoja Draugijos vadovybę žiniasklaidoje, Valdyba yra priversta išleisti viešąsias lėšas IES1 organizuotiems ieškiniams, dėl kurių patiriamos nenumatytos išlaidos, savo veiksmais IES1 šiurkščiai pažeidžia teisėtus Draugijos interesus. Iš salės buvo gautas pasiūlymas dėl IES1 pašalinimo iš bendrijos narių. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pagal įstatų 37.2 punktą pašalinti IES1 iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių.

Apeliantė sodininkų bendrija „Pavasaris“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo sprendimą pašalinti IES1 iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių, nurodo, kad narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos valdymo organas, kuriam yra suteikta teisė ne tik spręsti dėl narių pašalinimo, bet ir dėl susirinkime nagrinėjimų klausimų apimties, susirinkimo darbotvarkės papildymo, praplėtimo, kitų einamųjų klausimų sprendimo ar pan. Apeliantės nuomone, bendrijos nariai turėjo teisę pašalinti ieškovą iš sodininkų bendrijos narių, nes teisinis ir faktinis pagrindas egzistavo ir pašalinimas buvo pagrįstas bei teisėtas. Apeliantė nurodo, kad susirinkime dalyvavę bendrijos nariai (faktiškai absoliuti narių dauguma) susipažinę su bendrijos pirmininko pateikta informacija, naudodamiesi savo išimtine teise sprendė, jog ieškovo elgesys pažeidžia bendrijos teisėtus interesus, bendrijos nariams yra nepriimtinas ir netoleruotinas.

Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti priėmimo į bendriją, bendrijos narių pašalinimo ir išstojimo iš bendrijos klausimus, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Sodininkų bendrijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos narių sąlygos ir tvarka. Sodininkų bendrijos „Pavasaris“ įstatuose nustatyta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kai bendrijos narys pažeidžia šiuos įstatus, bendrijos nustatytas vidaus tvarkos taisykles, nevykdo savo pareigų ir prievolių ar grubiai pažeidžia bendrijos teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad sodininkų bendrijos „Pavasaris“ valdybos pirmininkas TAR2 susirinkime nurodęs, kad ieškovas 5 metus organizuoja neteisėtus susirinkimus, diskredituoja Draugijos vadovybę žiniasklaidoje, teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmininko nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas kreipiasi į valstybės institucijas ar teismą su skundais ar ieškiniais, savaime negali būti vertinamos kaip neteisėtas ar bendrijos interesus pažeidžiantis elgesys. Priešingai, tokie veiksmai laikytini teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, kuri yra garantuojama teisės aktų, kurie nedraudžia asmeniui ginti galimai pažeistas teises kreipiantis į kompetentingas institucijas. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad valdyba dėl ieškovo veiksmų yra priversta išleisti viešąsias lėšas. Byloje tokių įrodymų nėra. Atsakovė nenurodė ir neįrodė kokiais veiksmais ieškovas šiurkščiai pažeidžia teisėtus bendrijos interesus. Nesant įrodymų apie ieškovo veiksmus, pažeidžiančius bendrijos teisėtus interesus, nėra pagrindo laikyti jo pašalinimą pakankamai pagrįstu. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie šaukiamą sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimą, be to, klausimas dėl jo pašalinimo iš bendrijos narių nebuvo įtrauktas į iš anksto paskelbtą darbotvarkę. Dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo realios galimybės dalyvauti svarstant jo pašalinimo klausimą, pateikti paaiškinimų ir ginti savo teisių. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors susirinkimo metu gali būti svarstomi ir papildomi, iš anksto darbotvarkėje nenurodyti klausimai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie klausimai negali apimti sprendimų, tiesiogiai darančių esminę įtaką asmens teisėms, t. y. tokių, kaip sprendimas dėl asmens pašalinimo iš bendrijos narių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 2023 m. kovo 24 d. pakartotinis sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimas neturėjo teisės svarstyti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių ir jį pašalinti.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos sprendimą pašalinti ieškovą iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių yra nepraleidęs ieškinio senaties termino. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškinio senaties eigos pradžią susiejo ne su įstatyme ir teismų praktikoje numatytu sužinojimu apie teisės pažeidimą, bet su atsakovės 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. SBP-2024-007 išsiuntimu ieškovui, toks teisės normos taikymas šioje byloje yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantės nuomone, ieškovo reikalavimas dėl 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo sprendimo dalyje pripažinimo negaliojančiu turėjo būti atmestas vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes ieškinys buvo pateiktas teismui akivaizdžiai praleidus ieškinio senatį ir ieškovui neprašant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti veiksmingą civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams panaikinti bendrijos narių susirinkimų sprendimus taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijos „Pavasaris“ įstatuose nustatyta, kad visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vykdant įstatų reikalavimus apie narių susirinkimo priimtus sprendimus bendrijos sklypus turintys asmenys, taip pat ir ieškovas, buvo supažindinti nedelsiant po jų priėmimo, juos iškabinant sodininkų bendrijos skelbimų lentose ir kitose gerai matomose vietose. Atsakovė savo poziciją grindžia pateiktomis nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pateiktomis nuotraukomis, pagrįstai nurodė, kad nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje ant mūrinės sienos ir stiklinės autobusų stotelės buvo pakabinta nenustatyto asmens paskelbta ir nufotografuota informacija be datos apie tai, jog 2023 m. kovo 24 d. vyko sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimas, kurioje 4 punkte nurodyta, kad pirmininko žiniomis apie sodų bendrijos ieškinius su IES1, sodininkų siūlymu, nuspręsta IES1 pašalinti iš sodų bendrijos narių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktos nuotraukos, iš kurių nėra aišku kada ir kokioje vietoje buvo paskelbta informacija, kiek laiko su ja galėjo susipažinti sodininkų bendrijos nariai, nepatvirtina fakto, jog susirinkime priimti sprendimai buvo paskelbti.

Ieškovas 2023 m. balandžio 12 d. registruotu laišku siuntė sodininkų bendrijai „Pavasaris“ prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame prašė patvirtinti ar jis yra sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narys, jei ne prašė atsiųsti dokumentą, kurio pagrindu buvo pašalintas iš sodininkų bendrijos (e. b. t. 4, b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovui atsakė į jo prašymą. Sodininkų bendrija „Pavasaris“ tik 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. SBP-2024-007 pranešė ieškovui, kad jis buvo pašalintas iš sodininkų bendrijos narių per 2023 m. kovo 24 d. bendrą sodininkų susirinkimą, pagal sodininkų bendrijos įstatų 37.2 punktą ir buvo apie tai informuotas įstatų 43.17 punkte nustatyta tvarka.

Atsakovės argumentai, kad ieškovas turėjo suprasti iš siųstų mokėjimo pranešimų, kuriuose nurodyta, kad jie siunčiami ne bendrijos nariui, jog jis nėra bendrijos narys, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad susirinkimo metu priimti sprendimai turi būti skelbiami, tačiau nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad atsakovė tinkamai, laikydamasi įstatuose nustatytos tvarkos, juos paskelbė. Todėl darytina išvada, jog ieškovas apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos narių nebuvo informuotas. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovui apie tai, kad jis pašalintas iš bendrijos narių buvo pranešta tik 2024 m. gegužės 3 d. raštu. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. gegužės 22 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Apeliantė nurodo, kad ieškovas apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos narių vėliausiai sužinojo 2024 m. sausio 25 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu, kuomet buvo atsisakyta jį įregistruoti į bendrijos narių susirinkimą, kaip asmeniu dalyvaujančiu susirinkime nario teisėmis, atsakovei nurodant, jog jis nebėra bendrijos narys. Apeliantės nuomone, ieškovas dar iki susirinkimo žinojo, kad nėra bendrijos narys, nes į 2024 m. sausio 25 d. susirinkimą ieškovas ėjo turėdamas nuosavybės teisę į sklypus patvirtinančius įrodymus, nors ankščiau būdamas sodininkų bendrijos nariu to niekada nedarydavo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

Ieškovas nurodo, kad 2024 m. sausio 25 d. susirinkimo metu ieškovą buvo atsisakyta įregistruoti į jame dalyvaujančių bendrijos narių sąrašą, jam tiesiog pasakant, kad jis nėra bendrijos narys, jokių sprendimų ar dokumentų šiuo klausimu atsakovė ieškovui nepateikė. Atsakovė šių ieškovo teiginių nepaneigė ir nepateikė priešingų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, todėl šie ieškovo teiginiai laikytini nepaneigtais. Taigi, ieškovui nebuvo suteikta informacija apie jo pašalinimą iš bendrijos narių, nenurodyta sprendimo priėmimo data, susirinkimas, kuriame sprendimas buvo priimtas, todėl ieškovas objektyviai negalėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismas, nežinodamas esminių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 24 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo sprendimą pašalinti IES1 iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių nuo 2023 m. kovo 24 d. Apeliantės argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

Dėl 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo

Apeliantas IES1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 2024 m. sausio 25 d. vykusio sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimo pripažinimu iš dalies neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų dalyje dėl pakeistų bendrijos įstatų ir išrinktų valdybos narių bei pirmininko patvirtinimo.

Byloje nustatyta, kad 2023 metais laikraštyje „Visinfo“ Nr. 51/252 ir 2023 m. gruodžio 19 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas pranešimas apie tai, jog sausio 11 d. 17.00 val. „Gerosios vilties“ mokyklos salėje vyks ataskaitinis sodininkų bendrijos „Pavasaris“ sodininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos 2023 m. ataskaita. 2. Valdybos ataskaitos tvirtinimas. 3. 2024 m. sąmatos tvirtinimas. 4. Įstatų keitimo sutinkamai su LR sodininkų bendrijos įstatymu svarstymas. 5. Pakeistų Įstatų tvirtinimas. 6. Valdybos narių ir pirmininko rinkimai. 7. Kiti klausimai. Jei susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis susirinkimas, kuriam galios pirmojo susirinkimo darbotvarkė, vyks sausio 25 d. 17.00 val. Sodininkų bendrijos narių pareiškimai dėl išankstinio balsavimo pagal patvirtintą darbotvarkę priimami sodininkų bendrijos biure darbo valandomis, taip pat el. paštu valdyba81@gmail.com, iki sausio 3 d. Išankstinis balsavimas vyks birželio 3, 6, 8, 10, 15, 17, 22 ir 24 d. bendrijos biure nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad balsavimo teisę, nustatomą pagal turimą pareiškimą dėl įstojimo turi tik sodininkų bendrijos nariai. 2024 m. sausio 11 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (e. b. t. 1, b. l. 128).

Iš 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime be kitų sprendimų buvo priimtas sprendimas patvirtinti naujus bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdybos nariais TAR3, TAR7, TAR4, TAR5, TAR2, TAR6, TAR1, o valdybos pirmininku patvirtinti TAR2 (e. b. t. 1, b. l. 129-133).

Apeliantas nurodo, kad apie 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos visuotinį narių susirinkimą ieškovas ir galimai kiti bendrijos nariai, nebuvo tinkamai informuoti. Apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo tvarkos, informavo ieškovą ir visus kitus sodininkų bendrijos narius. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas pranešimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat išsiųsdamas pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais ir įkeldamas jį į bendrijos elektroninę informacinę sistemą, jeigu bendrija tokia naudojasi. Pranešime susirinkimo organizatorius turi nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, kokiu būdu galima pateikti pasiūlymus ir klausimus.

Iš VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 24 d. rašto ir kartu pateiktų dokumentų matyti, kad apie šaukiamą sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimą nariai buvo informuoti tinkamai, t. y. išspausdinant skelbimą laikraščiuose, per bendrijos naudojamą „Facebook“ informacinę sistemą, skelbimą pakabinant skelbimų lentoje ir išsiunčiant pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais (Visuotinio narių susirinkimo protokolo dėl valdybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo 4 dalies elektroninio dokumento nuorašas). 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ pakartotiniame narių susirinkime užsiregistravo ir balsavo 111 bendrijos narių, 150 bendrijos narių dėl susirinkime svarstomų klausimų balsavo iš anksto. Taigi, susirinkimo sušaukimo ir informavimo apie jį tvarka atitiko įstatymo reikalavimus, bendrijos nariams buvo užtikrinta galimybė dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valią svarstomais klausimais.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos naudojama „Facebook“ socialiniame tinkle yra laikytina netinkama informavimo priemonė. Teisės aktai nedetalizuoja bendrijos interneto svetainės sąvokos, nedraudžia bendrijoms naudoti įvairių informavimo priemonių, įskaitant socialinius tinklus. Vertinant informavimo tinkamumą, svarbu ne pasirinktos priemonės forma, o tai, ar buvo užtikrinta reali galimybė bendrijos nariams susipažinti su paskelbta informacija. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nurodė, kad „Facebook“ socialiniame tinkle yra sukurta sodininkų bendrijos „Pavasaris“ socialinė grupė (svetainė), kurioje yra talpinama visa su sodininkų bendrija susijusi informacija. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos nariai nesinaudoja šia sukurta socialine grupe. Todėl nagrinėjamu atveju, informacijos paskelbimas socialiniame tinkle savaime nesudaro pagrindo laikyti tokį informavimo būdą netinkamu.

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas galėjo nebūti tinkamai informuotas apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą, negalėjo turėti įtakos susirinkime priimtų sprendimų rezultatams. Iš susirinkimo balsavimo rezultatų dėl įstatų, valdybos narių ir pirmininko patvirtinimo matyti, kad sprendimai buvo priimti akivaizdžia balsų dauguma. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad už naujų įstatų patvirtinimą balsavo „Už“ - 234 balsai, „Prieš“ – 1 balsas, susilaikė – 3 balsai, nebalsavo – 22 balsai; už valdybos narius balsavo „Už“ – 255 balsai, „Prieš“ – 2 balsai, nebalsavo – 4 balsai; už pirmininko kandidatūrą balsavo „Už“ – 250 balsai, „Prieš“ – 8 balsai, susilaikė – 3 balsai. Todėl, net ir įskaičiavus ieškovo balsą, priimtų sprendimų rezultatas nesikeistų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą ar jų panaikinimą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog apie šiame susirinkime priimtus sprendimus ieškovui tapo žinoma 2024 m. sausio 25 d., ieškinio senaties terminas reikalavimui šioje dalyje yra praleistas. Apeliantas nurodo, kad 2024 m. gegužės 22 d. pateikiant teismui pirminį ieškinį, jis nežinojo kokie asmenys yra išrinkti šiame susirinkime į valdybos narius, koks asmuo yra išrinktas į valdybos pirmininkus ir nežinojo kokie įstatai yra patvirtinti ar ne šiame susirinkime.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui apie 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkime priimtus sprendimus tapo žinoma 2024 m. sausio 25 d. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie priimtus sprendimus, nes susirinkime iki jo pabaigos nedalyvavo ir iš jo išėjo, savaime neįrodo, jog jis nežinojo apie jame priimtus sprendimus. Atsakovės atstovas TAR2 nurodė, kad susirinkimo sprendimai buvo iškabinti bendrijos teritorijoje matomose vietose. Taigi, informacija apie susirinkime priimtus sprendimu buvo viešai prieinama. Be to, apeliantas ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas, ne kartą naudojosi teise skųsti bendrijos priimtus sprendimus. Jis turi pakankamai žinių suprasti visuotinio narių susirinkimo priimamų sprendimų teisines pasekmes, turi atitinkamą patirtį, žino kokia forma ginti savo pažeistas teises, nes šia teise ne kartą naudojosi. Taigi, neabejotinai žinodamas apie susirinkimą, jo metu sprendimų priėmimą ir sukeliamas teisines pasekmes, ieškovas turėjo realią galimybę per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas apie priimtus sprendimus žinojo arba, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo galimybę apie juos sužinoti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui šioje dalyje yra praleistas. Ieškovas atnaujinti ieškinio senaties termino neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje dalyje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

Apeliantė sodininkų bendrija „Pavasaris“, nors ir sutinka su teismo sprendimu priimtu 2024 m. sausio 25 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų ginčijimo klausimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog apie 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sušaukimą bendrijos nariams tinkamai nebuvo pranešta, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti teismo motyvai, kad „2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo metu IES1 buvo neteisėtai pašalintas iš bendrijos narių, todėl jo teisė dalyvauti 2024 m. sausio 25 d. susirinkime buvo pažeista“. Tačiau skundo rezoliucinėje dalyje jų šalinimo iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies nereikalauja.

Nežiūrint to, iš anksčiau aptartų ginčo aplinkybių nustatyta, todėl konstatuotina, kad 2024 m. sausio 25 d. susirinkimo sušaukimo ir informavimo apie jį tvarka atitiko įstatymo reikalavimus, bendrijos nariams buvo užtikrinta galimybė dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valią svarstomais klausimais, todėl laikytina, kad apie 2024 m. sausio 25 d. sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių susirinkimo sušaukimą bendrijos nariams buvo pranešta tinkamai. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo teisė dalyvauti 2024 m. sausio 25 d. susirinkime nario teisėmis buvo pažeista, nes susirinkimo metu IES1 dar buvo neteisėtai pašalintas iš bendrijos narių.

Dėl reikalavimo įpareigoti pateikti dokumentus

Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Bendrijos įstatuose nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į sodininkų bendriją „Pavasaris“ prašydamas pateikti bendrijos dokumentus, informaciją (2024 m. gegužės 2 d., 6 d., 7 d.), tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė, nurodydama, jog ieškovas nėra bendrijos narys. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad 2023 m. kovo 24 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu teisinio pagrindo priimti sprendimą pašalinti ieškovą iš sodininkų bendrijos „Pavasaris“ narių nebuvo, o kitais pagrindais ieškovo narystė bendrijoje nepasibaigė, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo teisė gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą buvo pažeista ir įpareigojo atsakovę ieškovui per 1 mėnesį pateikti dokumentus.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.