Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Laržena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltas dūmas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Laržena“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltas dūmas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė Lilija Šilerienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, L. L. ir I. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos sustabdymo

25. Apeliantės apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo ir mano, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti privalomoji bylos sustabdymo pagrindai. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustačius, jog UAB „Laržena“ veiksmais nebuvo padaryta žala valstybei, nebus pagrindo išvadai, jog ginčo sutartis pažeidė valstybės ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, taip pat, kad prokuroras negali reikšti ieškinio atsakovams ieškinyje nurodytais pagrindais.

26. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą bei susipažinusi su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.

27. CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

28. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, vis dėlto kartu EŽTT pabrėžia ir tai, jog toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., H. v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; S. v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; kt.), todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju paralelaus proceso rezultatų laukimas neiškreips ir nepaneigs veiksmingos teisminės gynybos, pamatinių civilinio proceso ir teisinės valstybės principų.

30. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu teisinis rezultatas baudžiamojoje byloje neturės esminės įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo sandoris, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas, yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos, nepriklausomai nuo to, koks galutinis sprendimas bus priimtas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliančių prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

32. Nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 222 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo, gavus duomenų, kad dalis į UAB „Laržena“ pristatomos produkcijos neįtraukiama į šios bendrovės buhalterinę apskaitą, prekyvietėse priimant iš sandėlio prekes pateikiami krovinio važtaraščiai, realizavus prekes sunaikinami direktorės L. L. nurodymu, tokiu būdu nuslepiant prekių pardavimą ir išvengiant pridėtinės vertės bei pelno mokesčių sumokėjimo.

33. Ikiteisminiame tyrime 2018 m. kovo 6 d. VSDFV pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 117 470,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, o 2018 m. balandžio 9 d. VMI prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį dėl 901 528 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

34. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ teisės į nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe į negyvenamąsias prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

35. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014 m. birželio 4 d., kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka pratęstas nebuvo.

36. Prokuroro 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu UAB „Laržena“ teisės į nuosavybės teise priklausantį turtą buvo laikinai apribotos iš naujo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis apribojimas buvo tęsiamas iki 2015 m. kovo 11 d. 2015 m. birželio 16 d. šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo išregistruotas iš turto areštų registro pasibaigus jo terminui.

37. UAB „Laržena“, atstovaujama direktorės L. L., ir UAB „Baltas dūmas“, atstovaujama vadovės I. S., 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartimi UAB „Baltas dūmas“ nusipirko patalpas už 270 000 Eur. Sutartyje nurodyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10 000 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį; 260 000 Eur UAB „Baltas dūmas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., mokėdamas ne mažiau kaip po 2 000 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sąskaitą.

39. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį konstatavo, kad atsakovių atlikti veiksmai ir jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl konstatavo ginčijamos sutarties niekinį pobūdį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat kvalifikavo ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį kaip tariamą sandorį, konstatavęs atsakovės UAB „Laržena“ siekį, kad į turtą nebūtų nukreiptas galimas išieškojimas pagal civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgęs į tai, jog sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių, o už turto nuomą, pinigų sumos pervedamos kaip pajamos UAB „Laržena“, kuri bet kokiu atveju galėjo gauti ir pati, kaip buvusi turto savininkė ir jai nebuvo jokio būtinumo gauti šias pinigų sumas per tarpininką.

40. Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad: 1) priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei; 2) būdama atsakinga, apdairi bei siekdama įsitikinti savo situacijos suvokimo teisingumu, L. L. kreipėsi iš pradžių į notarą, o vėliau į Valstybės įmonę Registrų centras ir sužinojo, kad iš tikrųjų nuosavybės teisės apribojimai patalpoms yra išregistruoti iš Turto areštų registro; 3) pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo ir iš esmės nemotyvuotai atmetė L. L. ir I. S. argumentus dėl aplinkybių, kuriomis buvo sudaryta sutartis; 4) pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertinęs abi sandorio šalis nesąžiningomis, ginčijamą sutartį kvalifikavo kaip tariamą sandorį ir pripažino jį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu

41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

42. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d., turto arešto aktų registre taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo išregistruotas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apie kurio egzistavimą buvo pasirašytinai supažindinta UAB „Laržena“ vadovė L. L., nebuvo panaikintas.

44. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į priklausantį turtą, tame tarpe negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 5 d. surašytas laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, sudarytas turto apyrašas ir UAB „Laržena“ direktorė L. L. pasirašytinai supažindinta su prokuroro nutarimu. Tiek UAB „Laržena“ ir jos vadovė L. L., tiek UAB „Baltas dūmas“ vadovė I. S. žinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, apie baudžiamojoje byloje pareikštus įtarimus. Joms taip pat buvo žinoma apie tai, kad dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų yra padaryta didelė turtinė žala valstybei.

45. Nors apeliantės tvirtina, kad priešingai negu teigia teismas, L. L. būdama atsakinga ir apdairi bei siekdama įsitikinti savo situacijos suvokimo teisingumu, kreipėsi į notarą, į Valstybės įmonę Registrų centrą ir sužinojo, kad ginčo patalpoms apribojimai yra išregistruoti iš Turto areštų registro, tačiau tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia L. L. siekio pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Sąžiningas asmuo žinodamas apie jam pareikštus įtarimus bei atliekamą ikiteisminį tyrimą, imtųsi veiksmų ne tik sužinoti ar Turto areštų registre vis dar įregistruotas areštas jo nuosavybės teise valdomam turtui, tačiau ir kreiptųsi į prokurorą ar ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną dėl situacijos išsiaiškinimo. Be to, šiuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad L. L. žinojo iki kada taikytas areštas, o nesulaukusi nutarties dėl jo pratęsimo, pradėjo domėtis ir planuoti turto pardavimą būtent ikiteisminio tyrimo vykdymo laikotarpiu, kuomet yra pareikšti įtarimai.

46. Pagal bylai reikšmingas aplinkybes ginčo sandoris sudarytas po to, kai dėl atsakovės UAB „Laržena“ galimų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokurorui laiku nesiėmus BPK 116 straipsnyje nustatytų privalomų procesinio pobūdžio veiksmų – atsakovei siekiant, kad į ginčo sandoriu perleistą turtą nebūtų nukreiptas galimas išieškojimas pagal galimų kreditorių civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo.

47. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių pozicija, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jos buvo laisvos sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad pagal BPK 116 straipsnį procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtą įgyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvaus pobūdžio. Dėl to, tik tai, kad prokuroras nesiėmė procesinių veiksmų baudžiamajame procese, disponavimas ginčo turtu netampa visiškai laisvas. Jei šios pareigos būtų tinkamai vykdomos, apskritai nereikėtų svarstyti, kokiu pagrindu ginčo sandoris pripažintinas niekiniu, nes tokio sandorio ir nebūtų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012).

48. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad apeliantės sudarydamos ginčo sandorį, siekė sumažinti UAB „Laržena“ turimo turto masę ir nors skunde tvirtinama, kad ginčo sutarties sudarymo momentu UAB „Laržena“ neturėjo kreditorių, įsipareigojimų kuriems ji išvengė, tačiau šie argumentai laikomi nepagrįstais, nes ikiteisminio tyrimo metu gavus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. birželio 3 d. specialisto išvadą „Dėl UAB „Laržena“ ūkinės finansinės veiklos“, nustatyta, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 1 018 998,19 Eur mokesčių ir valstybei padaryta žala. Baudžiamojoje byloje pateikti du civiliniai ieškiniai – VSDFV dėl 117 470,62 Eur žalos atlyginimo bei VMI prie LR FM dėl 901 528 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais VSDFV ir VMI prie LR FM pripažintos civiliniais ieškovais.

49. Apeliantės tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo jų laikyti nesąžiningomis sandorio šalimis, kadangi jų elgesys atitiko protingumo principo bei rūpestingo ir atidaus asmens elgesio reikalavimus. Ginčijamos sutarties dalyviai realiai įgijo teises ir pareigas, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sutartis realiai vykdoma. Apeliantės taip pat pažymi, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo įvyko keli įvykiai, kurie iš esmės pakeitė L. L. gyvenimą. Mirė jos sutuoktinis ir sūnus, kurie padėdavo jai versle, o be to prieš ją buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Tvirtina, kad senyvo amžiaus moteriai tapo sunku rūpintis didelės įmonės veikla. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta optimizuoti UAB „Laržena“ veiklą ir vienas iš tokio optimizavimo variantų buvo remonto reikalaujančių patalpų perleidimas.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo sudaryta ginčo sutartis, taip pat kad sutartis realiai vykdoma ir apeliantės prisiėmė sutartyje nurodytas teises ir pareigas, nepatvirtina jų sąžiningumo. Nustatyta, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių – motinos ir dukros, kurios atstovavo savo bendrovėm. Kaip minėta, 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Laržena“, kuriai vadovauja L. L. (motina), jai priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Baltas dūmas“, kuriai vadovauja I. S. (dukra). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. nurodė, kad ginčo sandorį sudarė, nes apribojimų minėtam turtui nebuvo ir buvo nuspręsta turtą pasidalinti tarp šeimos narių. Paaiškino, kad UAB „Baltas dūmas“ veikla yra patalpų nuoma, o patalpas (duomenys neskelbtini) pirko tam, jog turėti turtą. Šias patalpas bendrovė nuomoja tretiesiems asmenims ir kiekvieną mėnesį moka UAB „Laržena“ sutartyje nurodytą sumą. Moka tais pinigais, kuriuos gauna iš patalpų nuomininkų.

52. Tai, kad pasikeitė šeimyninės aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantes sąžiningomis. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, L. L. sutuoktinis ir sūnus mirė prieš keletą metų iki ginčijamos sutarties sudarymo. Į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų būtinumą sudaryti ginčo sutartį būtent šiuo laikotarpiu, kuomet yra pareikšti įtarimai.

53. Sutarties vykdymas taip pat negali būti kvalifikuojamas kaip pakankamas įrodymas apeliančių sąžiningumui patvirtinti. Akivaizdu, kad apeliantės sudarydamos ginčo sutartį, turėjo tikslą bei jį įgyvendino, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti jas sąžiningomis, nustačius, kad ši sutartis negalėjo būti sudaryta dėl jai taikytų apribojimų ir neįrodžius būtinumo šią sutartį sudaryti esant pareikštiems įtarimams.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

55. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ar atsakovių atlikti veiksmai buvo sąžiningi įvertino visas byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių elgesį pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, atliktus veiksmus iki sutarties sudarymo ir ją sudarius. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir argumentuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės nesutikdamos su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti joms reikšmingas aplinkybes.

56. Aprašytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantės sudarydamos ginčo sutartį negali būti laikomos sąžiningomis, o tai prieštarauja minėtiems civilinių santykių dalyvių elgesio principams ir tokiu būdu pažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatas, todėl konstatuojamas ginčijamos sutarties niekinis pobūdis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu

57. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį taip pat pripažino negaliojančia kaip tariamą sandorį. Konstatavo, kad dėl šalių sudaryto sandorio neatsirado realių tokios sutarties padarinių ir tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sutartis nėra iki galo visiškai įvykdyta, o pinigų sumos pervedamos kaip pajamos gautos už turto nuomą, kurias bet kokiu atveju galėjo gauti ir pati UAB „Laržena“ kaip buvusi turto savininkė, todėl, teismo vertinimu, jai nebuvo jokio būtinumo gauti šias pinigų sumas per tarpininką.

59. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

60. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

62. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

63. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

64. Patalpos parduotos už 270 000 Eur. Sutartyje nurodyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10 000 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį; 260 000 Eur UAB „Baltas dūmas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., mokėdama ne mažiau kaip po 2 000 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sąskaitą. Remiantis šalių pateiktais duomenimis už turtą pagal ginčo sutartį UAB „Baltas dūmas“ yra sumokėjusi UAB „Laržena“ 71 644,21 Eur. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo patalpas registruota apeliantės UAB „Baltas dūmas“ vardu.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys sudarydamos ginčo sutartį neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamo sandorio dalyvės realiai įgijo teises ir pareigas. Ginčo sutartis buvo realiai vykdoma – apeliantė UAB „Baltas dūmas“ vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, dalimis mokėdama įsigyto turto kainą, taip pat ginčo patalpos buvo registruotos jos vardu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad sutartis buvo apmokėta tik 26 proc., šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi terminas ją įvykdyti nepasibaigęs ir ji galėjo būti vykdoma iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad sutartis buvo realiai vykdoma ir sukėlė teisines pasekmes. Tai, kad UAB „Laržena“ iš parduoto ginčo turto ir toliau gavo naudą (pajamas), nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kitaip ir spręsti, kad vykdomas sandoris nebuvo realiai vykdomas, dėl ko turėtų būti pripažintas tariamu.

66. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu atskleidė ginčo sutarties sudarymo tikslą, t. y. patalpos buvo perleistos kitam juridiniam asmeniui, siekiant išvengti priteistinų civilinių ieškinių išieškojimo nukreipimo į šias patalpas, tokiu būdu siekiant jas išlaikyti šeimos nuosavybėje. Šios nustatytos aplinkybės parodo, kad šalys sudarydamos ginčo sutartį, realiai įgyvendino atitinkamus siekius ir sandoriu sukūrė atitinkamas civilines teises ir pareigas. Be to, pripažinus sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo šį sandorį dar pripažinti negaliojančiu ir kitu pagrindu, nes jis ir taip yra negaliojantis.

67. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo sprendė, jog ginčo sandoris sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių bei nepagrįstai pripažino jį tariamu.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino apeliančių sudarytą sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo sutartį tariama pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvai keičiami. Nepriklausomai nuo to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliančių apeliacinis skundas atmetamas, nes bylos išnagrinėjimo rezultatas nesikeičia, kadangi bet kokiu atveju 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ nuo jos sudarymo momento pripažinta negaliojančia.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

69. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad abi sandorio šalys pripažintos nesąžiningomis, sprendimo motyvuose nurodė, jog šiuo atveju turi būti taikyta dvišalė restitucija – atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grąžinti patalpas, o atsakovei UAB „Baltas dūmas“ iš UAB „Laržena“ priteisti jos sumokėtą sumą 71 644,21 Eur, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad iš atsakovės UAB „Baltas dūmas“ priteisti atsakovei UAB „Laržena“ 71 644,21 Eur.

70. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

71. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į civiliniame procese vyraujantį proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, taip pat į tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta aplinkybė, susijusi su atsakovių pavadinimais, sprendžia, kad tai akivaizdžiai yra rašymo apsirikimas, nekeičiantis sprendimo esmės. Motyvuojamoje dalyje vienareikšmiškai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju taikytina dvišalė restitucija – atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grąžintinos patalpos, o atsakovei UAB „Baltas dūmas“ iš UAB „Laržena“ priteistina jos sumokėta suma 71 644,21 Eur. Dėl išdėstyto yra pagrindas šį akivaizdų rašymo apsirikimą ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl dvišalės restitucijos taikymo nurodyti, kad atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grąžintinos patalpos, o atsakovei UAB „Baltas dūmas“ iš UAB „Laržena“ priteistina jos sumokėta suma 71 644,21 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

73. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantėms UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

74. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą bei tretieji asmenys notarė Lilija Šilerienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl dvišalės restitucijos taikymo, nurodant, uždarajai akcinei bendrovei „Laržena“ grąžinti nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laržena“ priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltas dūmas“ 71 644,21 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį šeši šimtus keturiasdešimt keturis eurus 21 euro centų), sumokėtus pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-9486.