Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei prašymai

3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę (padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslus, motyvus, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes). Akcentuotina tai, kad E. T. paskutinį kartą teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą to paties asmens atžvilgiu, teistumas nėra išnykęs ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad asmuo nedaro išvadų, todėl kitos bausmės rūšies paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą.

3.2. BK 41 straipsnio dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos dydis atitinka bausmių skyrimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Skunde teigiama, kad nuteistasis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl pakartotinai to vertinti nereikėtų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl paskirtos bausmės

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam E. T. paskyrė teisingą ir ne per griežtą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. E. T. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (2,62 prom. (b. l. 40)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas buvo pagrįstai įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į tai, kad jis vedęs, dirbantis individualiai, teistas, baustas administracine tvarka.

10.1. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. T. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus dėl fizinio smurto panaudojimo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) subendrinta galutine 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, nes nuteistasis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, kadangi nuteistasis E. T., būdamas nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimo metu nedėjo jokių pastangų teismo įpareigojimui – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – įvykdymui. Be to, E. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutine bausme paskirtas 2 (dvejų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. 2023 m. gegužės 22 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (b. l. 60–67).

10.2. Aptarti duomenys patvirtina, kad E. T. buvo teistas tiek laisvės apribojimo, tiek laisvės atėmimo bausmėmis (tiek atidedant paskirtos bausmės vykdymą, tiek ne), tačiau net ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankamai efektyvi, kad atgrasytų nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus vos daugiau nei trims mėnesiams, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę dėl fizinio smurto panaudojimo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, be kita ko, ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, teigiamų išvadų dėl savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio nedaro, kas tik sustiptina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

11. Vertinant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pagrindo jį trumpinti teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę bei nustatant didesnį nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant didesnį dydį nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, svarbi reikšmė buvo teikiama nuteistojo ankstesniems teistumams (teistas dėl nusikalstamų veikų padarymo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu), jo elgesiui bausmių atlikimo metu (laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista į areštą), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas). Nors nagrinėjamu atveju E. T. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – sutuoktinei, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad sunkesnių pasekmių pavyko išvengti tik dėl to, kad nukentėjusiajai pavyko išsikviesti pagalbą, t. y. paskambinti Bendruoju pagalbos telefonu, ką išgirdęs nuteistasis pabėgo. 2023 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuotas O. T. paaiškinimas apie įvykį, kur ji nurodė, kad vyras pasidarė agresyvus, čiupo ją abiem rankom už gerklės, suspaudė jos kaklą ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kol vyras ją smaugė, kad jį negalėtų kvėpuoti, jai trūko oro, galvojo, kad mirs. Jai bandant išsivaduoti nuo smaugimo ir uždėjus abi rankas ant jo rankų, vyras sugriebė ją už dešinės rankos pirštų ir pradėjo juos sukti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiaip ne taip, pavykus išsilaisvinti, išbėgo su telefonu į balkoną ir iškvietė policiją. Vyras pamatė, kad kažkam skambino, ir atėjęs į balkoną, sugriebė ją už plaukų ir ištempė iš balkono į svetainę. Svetainėje vyras parvertė ją ant lovos ir vėl ją sugriebė abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Negalėjo kvėpuoti, o vyras smaugdamas ją dar ir įžeidinėjo necenzūriniais rusiškais žodžiais. Jai vėl pavyko išsivaduoti nuo smaugimo ir atstumti vyrą. Atsikėlusi, ji greitai išbėgo iš svetainės į koridorių ir bėgo link buto durų. Vyras koridoriuje ją pargriovė ir pradėjo spardyti kojomis jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek smūgių ir kuria ranka vyras sudavė, pasakyti negali. Kol vyras ją spardė, ji sugebėjo nušliaužti iki buto durų, jas atidaryti ir patekti į laiptinę. Atsidūrusi laiptinėje vyrui pasakė, kad ji rėks. Vyras jos pasakymo išsigando ir nuėjo į butą. Bute vyras greitai susirinko kažkokius daiktus ir pasišalino (b. l. l. 1–5). Nukentėjusioji O. T. šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30–33). Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, negali nulemti švelnesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės parinkimo. Šiuo atveju nuteistąjį ir jo padarytą veiką neigiamai apibūdinančių aplinkybių yra gerokai daugiau (dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena – lengvinanti; tris kartus teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą; 2019 m. du kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą), todėl didesnės bausmės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis parinkimas buvo pagrįstas ir teisingas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis dirba, nevartoja alkoholio, atsiprašė sutuoktinės, vertinamos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės trukmė nėra per ilga, atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

13. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad E. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis smurtinę veiką tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu padarė ne pirmą kartą. Minėta, kad ankstesnių teistumų atveju nuteistajam buvo taikoma tiek laisvės apribojimo bausmė, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Be to, nuteistasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei trims mėnesiams, kai jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs jam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir ilgalaikė laisvė atėmimo bausmė nebuvo pakankamai efektyvi ir nuteistojo elgesio nepakeitė, kadangi netrukus po bausmės atlikimo jis vėl nusikalto. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusios parodymų matyti, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nebevartojo alkoholio, ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti, tačiau jis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, dėl ko šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Apibendrindama visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

15. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.