Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RG Medis“ ieškinį atsakovui K. T., tretieji asmenys V. R., M. T., J. K., dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 pripažino M. T., V. R., J. K. įvykdžius 84 kub. m medienos, 5 838,74 Eur (20 160,00 Lt) vertės, vagystę iš ieškovei priklausančio miško, esančio Varėnos r., Kaniavos sen., (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė ieškovei 5 259,50 Eur (18 160,00 Lt) žalos atlyginimo solidariai iš M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš D. S., V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš K. R. ir J. R.. Pavogtą medieną nupirko atsakovas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 29 d. nutarimu atmestas civilinio ieškovo (UAB „RG Medis“) prašymas dėl papildomo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl K. T. ir laikinojo nuosavybės teisių apribojimo. Antstolė A. M. raštu ieškovei nurodė, kad pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N1-22-547/2015 užvestos vykdomosios bylos Nr. 0151/15/01492, 0151/15/01493 ir 0151/15/01494 dėl 5 259,50 Eur solidaraus skolos išieškojimo iš skolininkų V. R., J. K., M. T. išieškotojos UAB „RG Medis“ naudai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad į ieškovės sąskaitą nėra pravesta jokių pinigų iš antstolės, t. y. nėra išieškota priteista suma. K. T. įmonėje, įmonės kodas 176582013, dirba 4 darbuotojai. Taip pat K. T. turi kaimo turizmo sodybą „Tarvydų parkas“, užsiima laisvalaikio, pramogų, turizmo paslaugų teikimu. Prie civilinės bylos pridėta baudžiamoji byla Nr. N1-22-547/2015.

Dėl civilinės bylos nutraukimo

CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Be to, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo dėl šalių tapatumo šioje byloje nekilo, todėl plačiau šis kriterijus nenagrinėtinas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010.).Šioje byloje ieškovės UAB „RG Medis“ pareikšto ieškinio dalykas (reikalavimas) yra priteisti iš subsidiariojo atsakovo 5 259,50 Eur žalos atlyginimą, negalint žalos atlyginti tretiesiems asmenims. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. N1-22-547/2015, kurioje M. T., V. R. ir J. K., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. kovo 30 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), Kaniavos sen., Varėnos r., iš medienos sandėlio, esančio prie miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. 3843/0008:404, priklausančio UAB „RG Medis“, pagrobė svetimą turtą – UAB „RG Medis“ priklausančius 84 kubinius metrus eglinių rąstų, tuo padarydami UAB „RG Medis“ 20 160,00 Lt turtinę žalą, nuosprendžiu M. T. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, taikydamas BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir baudžiamąją bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis); V. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, taikydamas BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir baudžiamąją bylą nutraukė (BPK 303 straipsnio 4 dalis); J. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje. Atsakovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už medienos grobimą, tačiau pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pagrobtą medieną. Nagrinėjamoje civilinėje byloje subsidiarioji atsakomybė kildinama iš to, kad tretieji asmenys, kurie baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, yra nemokūs ir negali atlyginti ieškovei turtinės žalos. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo K. T. nėra tapatus baudžiamojoje byloje išnagrinėtiems reikalavimams. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nutraukti bylą, nes civilinės ir baudžiamosios bylų nagrinėjami dalykai ir pagrindai nesutampa.

Dėl ieškinio reiškimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu

Ieškovė ieškiniu prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos, jog kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. T., V. R. ir J. K. veiksmai buvo neteisėti, todėl teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą, šiuo atveju negali būti taikomos (CPK 178 str., 182 str., 185 str.). Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.), tačiau teismas žino teisės normas ir gali kelti klausimą, ar iš viso galimas ginčas dėl praturtėjimo be teisinio pagrindo (CK 6. 242 str. 1 d.), kai sandoris, kuriuo atsakovas įgijo turtą, nebuvo ginčijamas, taip pat vertinti, ar egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 42 str. 1 d., 265 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas savarankiškai sprendžia tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Teismui nevalia nepaisyti ieškovo suformuluotų ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo, tačiau CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja teismą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Neturėdamas teisės tiesiogiai daryti įtakos dėl ieškinio dalyko, teismas gali nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 str. 1 d., 3 p.), patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), užduoti dalyvaujantiems byloje asmenims klausimus, siekdamas patikslinti ar išsiaiškinti jų tikruosius reikalavimus (CPK 186 str. 1 d.), teismas privalo rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Naudodamasis šiais instrumentais teismas turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir siūlyti keisti ieškinio faktinį pagrindą, tik šaliai nesinaudojant šiomis teikiamomis galimybėmis, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo šalies pareikštą reikalavimą esant pagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartos procesinės pareigos neįvykdė ir tyrė aplinkybes, susijusias su atsakovo įsigyta mediena bei ieškovės įrodinėjamu jo nepagrįstu praturtėjimu ir padarė išvadą, kad atsakovas padarė ieškovei 5 259,50 Eur žalą nors byloje atsakovo praturtėjimo teisinis pagrindas – sandoris – nebuvo ginčijamas. Teismas nesiūlė išsamiau nagrinėti šios aplinkybės. Šiame kontekste teismas taip pat neanalizavo, ar ieškovė negalėtų apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo

Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje OMV Refining & Marketing GMBH v. R. A. P., bylos Nr. 3K-3-342/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company“ SE v. A. K., bylos Nr. 3K-3-331/2014; kt.).Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariajam skolininkui.Nagrinėjamojoje byloje ieškovė UAB „RG Medis“ pareiškė reikalavimą, pateikdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 pagrindiniams skolininkams V. R., M. T., J. K.. Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu tenkino civilinį ieškinį ir priteisė UAB ,,RG Medis“ 5 259,50 Eur (18 160,00 Lt) žalos atlyginimo solidariai iš M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš D. S., V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš K. R. ir J. R.. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Ieškovė UAB „RG Medis“ nurodė, kad tretieji asmenys M. T., V. R. ir J. K. negali atlyginti jai žalos, nes yra nemokūs. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga atsakovo subsidiariajai atsakomybei kilti, tačiau turi būti duomenys, iš kurių matytųsi pagrindinio skolininko nemokumas. Teismas priimdamas sprendimą turi remtis įrodymais, kuriais konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus byloje pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. gruodžio 11 d. antstolės A. M. rašto Nr. SD-1-20942 matyti, kad jos kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. 0151/15/01492, 0151/15/01493, 0151/15/01494 dėl 5 259,50 Eur solidariosios skolos išieškojimo iš skolininkų V. R., J. K., M. T. išieškotojos UAB „RG Medis“ naudai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad į ieškovės sąskaitą nėra pervesta jokių pinigų iš antstolės, t. y. nėra išieškota priteista suma. Tačiau iš antstolės rašto matyti, kad ji vykdymo metu nustatė, kad skolininkas V. R. gauna išmokas, ir į jas nukreipė išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kiek buvo nuskaičiuota iš šio skolininko, kokia žalos dalis padengta. Antstolė nurodė, kad kiti skolininkai yra nedirbantys, nekilnojamojo ar kito turto neturi. Šie duomenys yra beveik metų senumo. Per tą laiko tarpą skolininkas M. T. tapo pilnametis. Teismui sprendžiant klausimą dėl pagrindinių skolininkų V. R., J. K., M. T. nemokumo, reikalingi aktualūs ir tikslūs duomenys iš antstolės apie žalos atlyginimo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/01492, 0151/15/01493, 0151/15/01494. Nesant šių duomenų negalima nustatyti tikslaus žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pagrindas spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įtvirtintus proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis), ir dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė. Be to, pagal CK 6.245 straipsnio 6 dalį, jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindinį skolininką taip pat kitus asmenis, kurių teisėmis ir pareigomis gali turėti įtakos byloje priimtas sprendimas. Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 priteisė UAB ,,RG Medis“ 5 259,50 Eur (18 160,00 Lt) žalos atlyginimo ir 579,24 Eur atstovavimo išlaidų solidariai iš M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš D. S., V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų – subsidiariai iš K. R. ir J. R.. Nagrinėjamojoje byloje trečiaisiais asmenimis nurodyti tik pagrindiniai skolininkai – V. R., M. T., atstovaujamas D. S., J. K., tačiau į bylą neįtraukti K. R. ir J. R., kurie yra subsidiarieji atsakovai pagal teismo nuosprendį. Teismas nepasiūlė į procesą įtraukti šių asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis susijęs būsimas teismo sprendimas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, pasisakius dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 dalies 7 punktas), kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui K. T. 157,78 Eur 2016 m. rugpjūčio 26 d. sumokėto žyminio mokesčio.