Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems D. B. (D. B.), T. K., G. K., G. P. (G. P. ir vaizdo konferencijos būdu), kaltinamųjų gynėjams advokatams Elenai Šajauskaitei, Rimantui Prėskieniui, Agnei Jacunskienei, Danguolei Elenai Mikalauskaitei, Zitai Malovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2012-01-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. – 5 MGL dydžio bauda, bauda pakeista į 2 paras arešto;

2) 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 eurų) bauda, pritaikius BK 64(1) straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė paskirta 8 MGL (301,28) eurų bauda;

3) 2018-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausmę – 14 MGL (700 eurų) dydžio baudą.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., 302 str. 1 d., padarymu,

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis: nuo 2017 metų gegužės mėnesio vertėsi individualia veikla, teistas:

1) 1992-10-15 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 228 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams be turto konfiskavimo, remiantis BK 42 str. bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams be turto konfiskavimo, pritaikius BK 471 str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant periodiškai atvykti registruotis į policijos komisariatą bei nekeisti gyvenamosios vietos be policijos komisariato žinios;

2) 1996-11-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje;

3) 2002-08-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje;

4) 2006-04-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu po šešis mėnesius, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

5) 2007-07-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-04-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

6) 2008-03-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d. – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

7) 2016-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. galutinė bausmė – 10 parų arešto;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. ir T. K. UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-02-09 apie 02.00 val., neturėdami tikslo platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,457 g narkotinės medžiagos – heroino.

D. B. 2017 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,556 g narkotinės medžiagos – heroino už 30 eurų pardavė G. K..

D. B. neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentus, o būtent: nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-02-09 23.15 val., UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė Ispanijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. E. O., vardu, Ispanijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. E. O., vardu, Ispanijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S., vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. L. vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. O. vardu.

D. B. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-02-09 23.15 val. UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė banko „la C.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ispanijos Respublikos piliečio A. D. E. O. vardu.

G. K. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas du tikslus – neturėdamas tikslo platinti ir turėdamas tikslą platinti, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2017-02-08 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje, iš D. B. neteisėtai, turėdamas tikslą suvartoti pats bei platinti, už 30 eurų įgijo ne mažiau kaip 0,556 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį – ne mažiau kaip 0,555 g perdavė G. P., o kitą dalį – ne mažiau kaip 0,001 g, t. y. nedidelį kiekį, narkotinės medžiagos – heroino pasiliko sau ir, neturėdamas tikslo platinti, laikė savo striukės kišenėje, po ko 2017-02-09 apie 19.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, adresu Pylimo g. 52, Vilnius, policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį, t. y. 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino.

G. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas du tikslus – neturėdamas tikslo platinti ir turėdamas tikslą platinti, o būtent: iki 2017-02-09, 18.30 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, iš G. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,555 g narkotinės medžiagos – heroino, po to šią medžiagą laikė savo kairės striukės rankovėje ir kairės kojos kojinėje, po ko 2017-02-09, apie 19.30 val., Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariate, Pylimo g. 52, Vilnius, jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį, t.y. 0,555 g (nedidelį kiekį) narkotinės medžiagos – heroino.

T. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-02-09 apie 02.00 val., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 0,457 g narkotinės medžiagos – heroino, o 2017 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, 0,556 g narkotinės medžiagos – heroino už 30 eurus pardavė G. K..

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog D. L. (ir kiti nuteistieji) įgijo, laikė psichotropines medžiagas, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, kad tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl to teiginiai, kad D. L. įgijo bei laikė psichotropines medžiagas šalintini iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Taigi kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos.

Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015). Pažymėtina, kad kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

Dėl D. B. ir T. K. padarytų nusikalstamų veikų ir įrodymų vertinimo

Kaip minėta, alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to, teismai, konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Šiuo atveju D. B. ir T. K. kaltinami tuo, kad iki 2017-02-09 02.00 val. tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdami tikslą suvartoti patys, bei platinti, kartu įgijo ne mažiau kaip 1,013 g narkotinės medžiagos – heroino. Tyrimo metu nebuvo nustatytas įgijimo laikas, vieta, būdas, asmuo, iš kurio heroinas buvo įgytas, tikslus kiekis ir pan. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų konstatuoti, jog buvo padaryta ir ši alternatyvi veika. Vien tos aplinkybės, kad pas minėtus kaltinamuosius buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas, ar kad jie nurodė, kada, kaip ir kur šią medžiagą įsigijo, savaime nepakanka konstatuoti ir aplinkybei, jog ši medžiaga buvo įgyta. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Todėl šiuo atveju iš neteisėto narkotinių medžiagų laikymo veikos negalima išvesti ir preziumuoti įgijimo veikos, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų parodymus, įgijimo veika šalintina iš kaltinimo.

Dėl D. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje

Jau minėta, kad teismams, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, keliamas reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, todėl draudžiama padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK specialiojoje dalyje esančiuose straipsniuose nurodytų alternatyvių ir byloje neginčytinai įrodytų veikų.

Šiuo atveju byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, kada, kokioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis D. B. įgijo kaltinime nurodytus asmenų dokumentus. Kad galimai vieni dokumentai buvo įgyti Ispanijoje, kiti Vilniuje, po to atgabenti į viešbutį, valstybinis kaltintojas vadovaujasi išimtinai D. B. parodymais, tačiau byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vien vieno kaltinamojo parodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai dėl to, kad šie dokumentai neteisėtai buvo įgyti ir gabenami bei kad šiuos veiksmus atliko būtent D. B.. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad iš D. B. kaltinimo šalintinos neįrodytos dokumentų įgijimo ir gabenimo veikos.

D. B. buvo kaltinimas tuo, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2015 m. kovo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo banko „la C.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ispanijos Respublikos piliečio A. D. E. O. vardu, ir neturėdamas teisėto pagrindo atgabeno į UAB „M.“ priklausantį viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikė iki 2017-02-09 23.15 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kol kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

Įvertinus aukščiau minėtus motyvus dėl alternatyvių veikų įrodinėjimo, teismas iš šio kaltinimo taip pat šalina banko „la C.“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Ispanijos Respublikos piliečio A. D. E. O. vardu neteisėto įgijimo ir gabenimo veikas, nes byloje (be kaltinamojo D. B. paaiškinimų) nėra jokių įrodymų dėl to, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis šios veikos buvo padarytos. Kaip minėta, vadovaujantis teismų praktika, iš neteisėto laikymo alternatyvios veikos negalima išvesti ir kitų alternatyvių veikų dėl kortelės įgijimo ir gabenimo.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

D. B. kaltė padarius nurodytas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų ir prisipažinimo, įrodyta liudytojų parodymais, kratų protokolais, kita bylos medžiaga.

Dėl G. K. padarytų nusikalstamų veikų ir įrodymų vertinimo

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl G. P. padarytų nusikalstamų veikų ir įrodymų vertinimo

G. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas du tikslus – tą medžiagą vartoti pats ir platinti, o būtent: iki 2017-02-09, 18.30 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, iš G. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,555 g narkotinės medžiagos – heroino, po to šią medžiagą laikė savo kairės striukės rankovėje ir kairės kojos kojinėje, po ko 2017-02-09, apie 19.30 val., Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariate, Pylimo g. 52, Vilnius, jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį, t.y. 0,555 g narkotinės medžiagos – heroino.

Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Minėta, kad konstatuojant, jog asmuo neteisėtai disponavo (įgijo, laikė ar pardavė) psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas.

Šiuo atveju kaltinime buvo nurodyta, kad 2017-02-09, 18.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nenustatytą dalį narkotinės medžiagos – heroino už 12 eurų pardavė N. Š. ir V. U.. Nors G. P. pripažino šias aplinkybes, tačiau N. Š. ir V. U. parduotos medžiagos nebuvo surastos, nebuvo nustatytas jų kiekis, pavadinimas ir nebuvo nustatyta ar tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, kokia jos rūšis, ar ji draudžiama, įrašyta į atitinkamus sąrašus ir t. t. G. P. parodė, kad tuo metu disponavo narkotine medžiaga – heroinu, tačiau kartu iš jo parodymų matyti, kad jis dažnai neteisėtai disponuodavo įvairių rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jas pardavinėdavo kitiems asmenims. Byloje nėra specialisto ar eksperto išvados, kuri leistų vienareikšmiškai konstatuoti kokios medžiagos buvo parduotos N. Š. ir V. U.. Teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytoms aplinkybėms įrodyti tokia išvada yra būtina, o jos nesant šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Kartu pažymėtina, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos tik įrodant G. P. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslą šias medžiagas platinti.

Teismas, įvertinęs G. P. prisipažinimą ir parodymus, kitų kaltinamųjų parodymus, specialisto išvadas, kratų protokolų duomenis, šiuos duomenis laiko įrodymais ir konstatuoja, kad įrodyta, jog G. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tokio tikslo, jis iš G. K. neteisėtai įgijo 0,555 g heroino (nedidelį kiekį), bei šią medžiagą, turėdamas du tikslus, neteisėtai laikė. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimo motyvai D. B.

D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – viena nusikalstama veika (kartu su T. K.) padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad D. B. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, du tyčinius apysunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas vertina ir tai, kad D. B. anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 84-90), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 62-83), nuo (duomenys neskelbtini) gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas 2018-03-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 113). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytas bausmes:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bendrintinos apimant (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį labai skiriasi pagal pavojingumą, o BK 302 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį) ir iš dalies sudedant, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas, du apysunkiai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Anksčiau D. B. nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iki šių nusikaltimų padarymo buvo tik vieną kartą teistas už nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir galisi dėl jų padarymo, disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis D. B. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga D. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti įstatymo nustatytam terminui. Bausmės atidėjimo metu D. B. įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir dirbti ar registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 70 straipsnyje – nemokami darbai (D. B. nurodė sutinkantis atlikti nemokamus darbus).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-10 00.41 val. iki 2017-02-10 17.20 val. (t. 2, b. l. 26, 31).

D. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 129-131), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Bausmės skyrimo motyvai T. K.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad T. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 6-10), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 183-200), priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra įrašytas, 2016-09-18, 2017-02-10 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (t. 3, b. l. 25). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei vidurkis.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-02-09 23.00 val. iki 2017-02-10 16.50 val. (t. 2, b. l. 118, 128), nuo 2018-03-26 iki 2018-06-27.

T. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Bausmių skyrimo motyvai G. K.

G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad G. K. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas vertina ir tai, kad G. K. anksčiau teistas 1 kartą (t. 3, b. l. 156-159), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 127-155), priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra įrašytas, 2016-04-16, 2017-02-09, 2017-02-15 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (t. 3, b. l. 166). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytas bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos apimant (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį labai skiriasi pagal pavojingumą), paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą.

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. G. K. laisvės atėmimo bausmę atlikęs daugiau nei prieš 8 metus, per tą laiką nebuvo teistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir galisi dėl jų padarymo, disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis G. K. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga G. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti įstatymo nustatytam terminui. Bausmės atidėjimo metu G. K. įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir dirbti ar registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 70 straipsnyje – nemokami darbai (G. K. nurodė sutinkantis atlikti nemokamus darbus).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-02-09 18.40 val. iki 2017-02-10 19.04 val., (t. 3, b. l. 62, 66), nuo 2018-03-21 iki 2018-07-24.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paskelbus nuosprendį naikintina.

Anksčiau G. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki šiol nebuvo panaikinta, todėl ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmių skyrimo motyvai G. P.

G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad G. P. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas vertina ir tai, kad G. P. nedirba, yra neįgalusis, anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 63-66), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 60-62), psichiatro įskaitose nėra įrašytas, (duomenys neskelbtini) gydytas nuo priklausomybės ligų (t. 4., b. l. 76). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytas bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos apimant (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį labai skiriasi pagal pavojingumą, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą.

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Nors G. P. teistas 7 kartus, tačiau paskutinį kartą už nesunkų nusikaltimą arešto bausme; visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir galisi dėl jų padarymo, turi neįgalumą – judėjimo negalią, disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis G. P. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga G. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti įstatymo nustatytam terminui. Bausmės atidėjimo metu G. P. įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-02-09 18.40 val. iki 2017-02-09 21.58 val. (1 para) (t. 3, b. l. 198; t. 4, b. l. 16), nuo 2018-03-26 iki 2018-07-27 (t. 4, b. l. 53-56).

G. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paskelbus nuosprendį naikintina.

Anksčiau G. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki šiol nebuvo panaikintos, todėl jos paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl konfiskuotino turto ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

2017 m. vasario 9 d. kratos metu, atliktos UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje, adresu: (duomenys neskelbtini) kambaryje, Vilniuje, buvo rasti ir paimti daiktai, priklausantys D. B. ir T. K., o būtent: 80 Eur, kurie pagal 2017 m. balandžio 10 d. kvitą serija AAC Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyrį (t. 1, b. l. 169-171).

Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad D. B. 30 Eur gavo iš G. K., kai D. B. pardavė jam narkotinę medžiagą – heroiną. Minėti pinigai, t. y. 30 Eur yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl konfiskuotini, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, kiti pinigai – 50 Eur grąžintini D. B. ir T. K., nesant duomenų, kad jie yra BK 72 straipsnyje nurodytas konfiskuotinas turtas.

Pas G. K. 2017 m. vasario 9 d. rasta ir paimta asmens kratos metu 159,56 Eur, kurie pagal 2017 m. balandžio 10 d. kvitą AAC Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyrį (t. 3, b. l. 59-61). Pinigai grąžintini G. K., nesant duomenų, kad jie yra BK 72 straipsnyje nurodytas konfiskuotinas turtas.

Pas G. P. 2017 m. vasario 9 d. rasta ir paimta asmens kratos metu 123,01 Eur, kurie pagal 2017 m. balandžio 10 d. kvitą AAC Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyrį (t. 3, b. l. 195-197). Pinigai grąžintini G. P., nesant duomenų, kad jie yra BK 72 straipsnyje nurodytas konfiskuotinas turtas (nes neįrodyta, kad G. P. iš N. Š. ir V. U. gavo dalį pinigų už jiems parduotas galimai narkotines medžiagas).

Bylos narinėjimo metui nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonai buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi jie pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuotini: G. K. mobiliojo ryšio telefonas „Sony“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Pildyk“ SIM kortele, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas 2018-01-30 B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 57-58), G. P. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, G. P. mobiliojo ryšio telefonas „myPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, G. P. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 193,194).

2017 m. vasario 9 d. kratos metu, atliktos UAB „M.“ priklausančiame viešbutyje, adresu: (duomenys neskelbtini) kambaryje, Vilniuje, buvo rasti ir paimti daiktai priklausantys D. B. ir T. K., kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 176-177), daiktai esantys paketuose Nr. 263689, Nr. 263687, Nr. 263686, Nr. 263688, Nr. 263692, Nr. 263700, nesusiję su byla, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. B. ir T. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2017 m. vasario 9 d. kratos metu rasti ir paimti 47 vnt. švirkštai, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b. l. 176-177); pakuotės grąžintos po tyrimų kartu su specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2017-05-29 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 161-162); pakuotės grąžintos po tyrimų su specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2017-05-29 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 174-175), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini: po tyrimo likusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos prie 2017-05-04 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie VRM Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., b. l. 113).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: banko kortelė „la C.“ išduota A. D. E. O. vardu, perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 1, b. l. 172,173), perduotina bankui C.B.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – areštą 35 paras; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – areštą 30 parų. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštą 20 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-10 00.41 val. iki 2017-02-10 17.20 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. (D. B.) per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, D. B. (D. B.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant D. B. (D. B.) juos atlikti per 6 mėnesius, dirbant po 10 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. (D. B.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-09 23.00 val. iki 2017-02-10 16.50 val., nuo 2018-03-26 iki 2018-06-27, ir T. K. laikyti atlikusiu bausmę.

Išteisinti T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštą 20 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-09 18.40 val. iki 2017-02-10 19.04 val., nuo 2018-03-21 iki 2018-07-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. K. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant G. K. juos atlikti per 6 mėnesius, dirbant po 10 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštą 20 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-09 18.40 val. iki 2017-02-09 21.58 val., nuo 2018-03-26 iki 2018-07-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. P. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti paskelbus nuosprendį.

G. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš D. B. konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – 30 Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyryje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. B. ir T. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 159,56 Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 123,01 Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: G. K. mobiliojo ryšio telefoną „Sony“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Pildyk“ SIM kortele, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas 2018-01-30 B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)); G. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, G. P. mobiliojo ryšio telefoną „myPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, G. P. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daiktus, esančius paketuose Nr. 263689, Nr. 263687, Nr. 263686, Nr. 263688, Nr. 263692, Nr. 263700, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. B. ir T. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 47 vnt. švirkštų, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-01-30 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)); pakuotes, grąžintas po tyrimų kartu su specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2017-05-29 serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)); pakuotes grąžintas po tyrimų su specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2017-05-29 serija BBB Nr. v), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias narkotines ir psichotropines medžiagas prie 2017-05-04 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotos saugojimui į Policijos departamento prie VRM Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: banko kortelę „la C.“ išduotą A. D. E. O., vardu, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, perduoti bankui C.B., esančiame Ispanijoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.