Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2371-340/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-10
Bylos Nr.: e2A-2371-340/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00155-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: R. Z., B. Z.
Ieškovas: L. K., K. K.

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2371-340/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00155-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Z. ir B. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., K. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. Z., B. Z. dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus ir leidimo juos registruoti valstybės įmonėje Registrų centras be atsakovų sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus R. Z., B. Z. netrukdyti ieškovams L. K., K. K. ir jų pasirinktam matininkui įeiti į ieškovams ir atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai (toliau – ir Namas), ir atlikti pastato kadastrinius matavimus ir leisti juos registruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre be atsakovų sutikimo, priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3101, ieškovai įgijo ½ dalį Namo, pastatą garažą, ½ dalį kitų statinių – šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), Telšiai, bei 650/1000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovei R. Z. priklauso 350/1000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, ½ dalis Namo, pastatas-sandėlis, ½ dalis kitų statinių – šulinys, esantis (duomenys neskelbtini), Telšiai. Kadangi, kaip nurodo atsakovė, jos šiuo metu naudojama ginčo turto dalis buvo įsigyta santuokos metu, todėl turi būti laikoma, jog aukščiau paminėta ginčo turto dalis priklauso ir atsakovui B. Z.. Namas yra dviejų aukštų su mansarda bei pusrūsiu. Pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta kuriomis konkrečiai patalpomis naudojasi (naudosis) ieškovai ir atsakovai, tačiau pagal nusistovėjusią tvarką ieškovai naudojasi pirmąja Namo aukšto dalimi, o atsakovai antrąja Namo aukšto dalimi. Ieškovai ne kartą geranoriškai kreipėsi į atsakovus su prašymu susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu bei gyvenamuoju namu tvarkos, tačiau atsakovai atsisako tai padaryti, dėl ko ieškovai, gindami savo teises buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškovai tinkamai informavo atsakovus apie ieškinyje keliamus reikalavimus, atsakovai atsisakė geranoriškai atlikti ginčo turto kadastrinius matavimus. Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo, kaip savininkų teises, nusprendę atsidalinti jiems priklausančio gyvenamojo namo turto dalį, kreipėsi į matininkus, kur jiems buvo paaiškinta, kad šiuo tikslu būtina parengti naują kadastro bylą ir namo projektinį planą. 2023 m. lapkričio 13 d. ieškovai išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo paprašė per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, informuoti ar atsakovė sutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastriniai matavimai ir parengtas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektinis planas. 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovė informavo, kad šiuo metu nesutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektinis planas. Į ginčo gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastato, kurio kadastrinius matavimus siekia atlikti ieškovai, kadastriniai matavimai nustatyti 1997 m. liepos 28 d. Name esanti patalpa (palėpė) nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Todėl siekiant atsidalinti turtą (gyvenamąjį namą) ir įregistruoti jį būtina atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti šiuos gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Tik atlikus viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus galima ją suformuoti. Tačiau atsakovai neduoda leidimo patekti į jos valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Ieškovams ir atsakovams priklausančio gyvenamojo namo matavimas ir naujos kadastrinės bylos įregistravimas nekilnojamojo turto registre nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių, tačiau užtikrins ieškovų teisę įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas jų teises.

Atsiliepimas

3. Atsakovai patikslintame atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį nesant ginčo dėl kadastrinių matavimų atlikimo atsakovams priklausančiose gyvenamojo namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, gyvenamosiose patalpose bei negyvenamosiose patalpose, kurios yra bendroji dalinė atsakovų nuosavybė su ieškovais. Nurodė, kad ieškovai nesiekė bendradarbiavimo su atsakove, nesistengė kuo ekonomiškiau išspręsti kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo klausimo. Ieškovų teisė atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti nėra ir nebuvo niekada ginčijama ar varžoma. Mano, kad ieškovų ieškinyje yra keliamas perteklinis ir niekuo nepagrįstas reikalavimas įeiti ieškovams kartu su matininku į atsakovei priklausančias gyvenamojo namo patalpas. Matininko įėjimas į patalpas atliekant kadastrinius matavimus suprantamas, nes jis turi atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ieškovų prašymas patekti į atsakovei priklausančias asmenines patalpas kartu su matininku yra niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas ir perteklinis bei išeinantis už protingo ieškinio reikalavimo ribų. Ieškovai antrojo ieškinio reikalavimo iki ieškinio pareiškimo teisme su atsakove nederino, tai yra niekada nei žodžiu, nei raštu nėra prašę leisti įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus VĮ Registrų centas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovus R. Z. ir B. Z. netrukdyti ieškovams L. K., K. K. ir jų pasirinktam matininkui įeiti į Pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiai, ir atlikti Pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastrinius matavimus; leisti atliktus Pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastrinius matavimus registruoti valstybės įmonėje Registrų centras be atsakovų R. Z., B. Z. sutikimo; priteisti iš R. Z. ir B. Z. lygiomis dalimis 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei L. K.; priteisti iš R. Z. ir B. Z. lygiomis dalimis 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui K. K..

5. Teismas iš atsakovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Namo ½ dalies nuosavybės teisė registruota R. Z. vardu, atsakovė R. Z. savo 2023 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad šiuo metu nesutinka, kad būtų atliekami Namo kadastriniai matavimai, atsakovas B. Z. šiuo metu Name negyvena, dėl ieškovų ketinimo atlikti Namo kadastrinius matavimus iš esmės žinojo, ieškovai ne kartą R. Z. siuntė raštus dėl Namo patalpų naudojimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovai dėjo nemažai pastangų klausimo dėl Namo patalpų naudojimo sprendimui, šis klausimas nebuvo išspręstas, o nors vieno Namo savininko nesutikimas įsileisti ieškovų ir matininko atlikti Namo kadastrinių matavimų užkerta kelią atlikti Namo kadastrinius matavimus.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai iš esmės neprieštarauja dėl Namo kadastrinių matavimų atlikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Namo kadastrinių matavimų atlikimas pažeis atsakovų interesus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai ir į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai turi teisę atlikti Namo kadastrinius matavimus, o Namo kadastrinių matavimų atlikimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašo leisti atliktus Namo kadastrinius matavimus registruoti VĮ Registrų centras be atsakovų sutikimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šį ieškovų reikalavimą teismas tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantai (atsakovai) R. Z. ir B. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovų ieškinio pilna apimtimi arba iš dalies; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Ieškovai nevykdė pareigos įgyvendinant savo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei jų įregistravimo su atsakovais. Tai yra, ieškovai neatliko būtinų veiksmų išsiaiškinant atsakovų poziciją dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, o iš karto kreipėsi į teismą prašydami apginti tariamai jų pažeistas teises, nors apie tai su atsakovais net nebendravo, neišsiaiškino jų pozicijos iki bylos iškėlimo teisme. Tai reiškia, kad ieškovai kreipėsi į teismą net nežinodami atsakovų pozicijos dėl jų reikalavimų ir tariamai pažeistų teisių.

8.2. Atsakydama į 2023-11-13 ieškovų raštą, atsakovė R. Z. nurodė (2024-12-01 atsakovės raštas), kad sutinka, jog ieškovų noras atidalyti nekilnojamą turtą yra teisėtas, tai yra neginčijo ieškovų teisės atlikti namo kadastrinius matavimus ir jų teisės suformuoti du atskirus kadastrinius objektus bendrosios nuosavybės bei ieškovų teisę juos įregistruoti, tačiau pasiūlė pirma užbaigti tvarkyti ir notariškai pasitvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir po to aptarti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Toks atsakovės siūlymas buvo ne atsisakymas vykdyti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, o atsakovės noras užbaigti šalių pradėtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo procedūrą tarp šalių, kuri tęsiasi jau keletą metų ir tik tada pereiti prie kito bendraturčiams aktualaus klausimo sprendimo. Ieškovai šį atsakovės atsakymą nepagrįstai vertino, kaip atsisakymą atlikti kadastrinius namo matavimus bei atsisakymą atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esamą situaciją ir netinkamai vertino atsakovės paaiškinimus teisme, kad ji iš esmės neprieštaravo dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo, o tiesiog norėjo pirma užbaigti sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių ir tada pereiti prie kitų ieškovams rūpimų klausimų sprendimo.

8.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas B. Z. iš esmės žinojo apie ieškovų ketinimus atlikti Namo kadastrinius matavimus. To niekada nebuvo, tai teisme patvirtintino ir patys ieškovai, kurie teisme bandė įrodinėti, jog nežinojo, jog atsakovas B. Z. yra namo bendraturtis, ir todėl su juo nederino kadastrinių matavimų atlikimo. Iš tiesų ieškovai puikiai žinojo ir pažinojo atsakovą B. Z. kaip namo bendraturtį.

8.4. Teismas neišsiaiškino, ar atsakovas B. Z. siekia pažeisti jų teises atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, ar to nesiekia ir su jų pageidavimu sutinka. Ieškovai, patikslindami ieškinį, faktiškai nepagrindė, dėl kokių priežasčių – jų pažeistų teisių ir interesų – B. Z. traukiamas atsakovu byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, į tai taip pat neatsižvelgė ir ieškinį atsakovo B. Z. atžvilgiu tenkino pilna apimtimi, nors jokio poreikio tam nebuvo – atsakovas B. Z. jokių ieškovų teisių ar interesų nepažeidė ir neginčijo nei iki bylos pradžios, nei teisminio nagrinėjimo metu.

8.5. Pats teismas savo sprendime nurodė, jog atsakovas B. Z. teismui paaiškino, kad ieškovai prieš teikiant ieškinį teismui nesikreipė į jį ir jo neinformavo apie jų norą atlikti kadastrinius matavimus ir norą juos įregistruoti bei atlikti kadastrinius matavimus, nebandė ir nesiekė išspręsti klausimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo bendraturčių susitarimu, o kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, nors tam nebuvo faktinio pagrindo.

8.6. Ieškovai ir atsakovai nuo 2014 metų yra namo bendrasavininkiai. Ieškovai naudojasi pirmu namo aukštu, atsakovai – antru namo aukštu. Rūsio patalpos yra atskirtos, bendrasavininkiai žino, kuri rūsio dalis priklauso kiekvienam iš savininkų. Namas turi du atskirus įėjimus. Teisme ieškovams užduodant klausimus jie negalėjo paaiškinti, dėl kurių iš namo kadastro byloje sužymėtų ir įregistruotų patalpų kyla naudojimo ginčai su atsakovais. Taigi ieškovai ieškinyje nepagrįstai nurodė, o teismas nepagrįstai tuo rėmėsi priimdamas sprendimą, kad bendrasavininkių dalys nėra žinomos. Ieškovai byloje yra pateikę 2022-10-31 VĮ ,,Registrų centras“ paruoštą faktiškai bendrasavininkių naudojamų gyvenamojo namo dalių paskaičiavimą, kuriame nurodyti patalpų indeksai ir plotai. Šis paskaičiavimas buvo atliktas ieškovų užsakymu. Paskaičiavime nurodytos ieškovų ir atsakovų naudojamos patalpos su patalpų indeksais ir plotais. Ieškovai šio paskaičiavimo neginčijo, neįrodinėjo, kad patalpų dalys paskaičiuotos ne taip, sutiko, kad toks ir yra faktinis namo dalių naudojimas. Šiuo paskaičiavimu patvirtinta, kad ieškovai ir atsakovai žino savo namo dalį bendrojoje nuosavybėje, ji atitiko faktiškai valdomas ir teisiškai įregistruotas namo dalis po 1/2 nuosavybės ieškovams ir atsakovams.

8.7. Atsakovai sutinka, kad atliekami namo kadastriniai matavimai nepažeidžia ir nepažeis jų interesų bei nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių, tačiau namo kadastrinių matavimų dalies, kuria faktiškai naudojasi atsakovai ir dėl to ginčo nėra, kadastrinių matavimų atlikimas dalyvaujant ir ieškovams pažeis jų teisę į privatumą, kurį saugo ir Konstitucija (22 straipsnis – Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas) ir CK 2.23 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas.

8.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrasavininkių teisinius santykius, jų pareigą bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo šalių susitarimu, netinkamai vertino atsakovų privatumo pažeidimo aspektus atliekant kadastrinius matavimus dalyvaujant ieškovams jų privačiose ir faktiškai naudojamose patalpose, kurių naudojimo ieškovai neginčija, be pagrindo vertino, jog atsakovai nesutinka ir trukdo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, neaptarė kiekvieno iš atsakovų kaltės dėl susiklosčiusios situacijos, nevertino atsakovų veiksmų prievolinės teisės aspektu ir t.t.

8.9. Ieškovų procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, nes ieškovai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis bei savo procesinių pareigų iki ieškinio pareiškimo sąžiningai neatliko. Vertinant ieškovų elgesį procese teismo prašo atmesti ieškovų prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas arba sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį tuo atveju, jeigu teismas nutartų nepakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo.

Atsiliepimas

9. Ieškovai L. K.ir K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi, o Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Iš 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovės atsakymo į gautą raštą matyti, kad atsakovė nesutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektinis planas. Ieškovai taip pat yra pateikę 2023 m. rugsėjo 12 d. notaro liudijimą, iš kurio matyti, jog ieškovai Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notaro pagalba siuntė pranešimą atsakovams, kuriuo buvo siūloma atvykti į notarų biurą ir suderinti pateiktą žemės sklypo planą ir gyvenamojo namo dalių paskaičiavimus bei susitarti dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimo patvirtinimo pas notarą. Pašto siunta su notaro siūlymu įteikta atsakovei 2023 m. liepos 27 d., tačiau atsakovė į notarų biurą neatvyko.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovai visiškai pagrįstai ir teisėtai, negalėdami apginti savo pažeistų teisių dar nuo 2022 m., kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šią aplinkybę visiškai pagrįstai nurodė ir pirmos instancijos teismas sprendime, konstatavęs, jog ieškovai dėjo nemažai pastangų klausimo dėl Namo patalpų naudojimo sprendimui, šis klausimas nebuvo išspręstas, o nors vieno Namo savininko nesutikimas įsileisti ieškovų ir matininko atlikti Namo kadastrinių matavimų užkerta kelią atlikti Namo kadastrinius matavimus. Siekiant atlikti Namo kadastrinius matavimus, ieškovams buvo būtina kreiptis į teismą su ieškiniu.

9.3. Visiškai nesuprantami ir logiškai sunkiai paaiškinami apeliantų apeliacinio skundo teiginiai, neva gavę tokį atsakovės atsakymą ieškovai neveikė tinkamai, tai yra nevykdė pareigos įgyvendinant savo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl kadastrinių matavimų atlikimo su atsakove R. Z. ir jai nepaaiškino, kad jiems rūpimas klausimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra skubus, kadangi, kaip teigia atsakovai, tiek skunde tiek ir bylos nagrinėjimo metu, jie aiškiai suprato, dėl ko ieškovai jų prašo atlikti kadastrinius matavimus, tai darė dar nuo 2022 m., jokių kitų protingų galimybių derinti valią su nesąžiningai nusiteikusiai atsakovais, ieškovai neturėjo ir neprivalėjo.

9.4. Ieškovai savo reikalavimą dėl dalyvavimo kartu atliekant kadastrinius matavimus bendrojoje nuosavybėje, grindžia suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pvz.: Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-925-587/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-950-918/2023; Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-742-848/2020. Antra, ginčo namas yra bendroji, o ne asmeninė šalių nuosavybė, jokios tikslios, konkrečios šalių ginčo turto dalys nėra žinomos, todėl bendraturčiai turi teisę dalyvauti, matyti, kaip yra atliekami kadastro matavimo darbai. Juolab, kad išskirti, kokia pvz. nepadalintos palėpės dalis yra atsakovų, kuri ieškovų, prie kurios sienos gali prieiti ieškovai, o kurią jau atsakovė įsivaizduoja kaip savo asmeninę ir jos negali matyti ieškovai, nėra nustatyta. Trečia, teismo sprendimo esmė yra išspręsti ginčą ir užkirsti kelią ginčams kilti ateityje. Jeigu uždrausti šalims dalyvauti atliekant matavimus, akivaizdu, kad atsižvelgiant į atsakovų konfliktišką ir piktybinį elgesį, ginčas ateityje yra neišvengiamas, nes atsakovai vėl neabejotinai ginčytų matavimus, ginčytų atliekamų darbų uždarumą ir t.t. Ketvirta, atsakovai keldami tokį klausimą nenurodė jokių priežasčių, kodėl negalima bendraturčiams kartu atlikti tokių darbų, juolab, kad apeliaciniame skunde patys aiškiai nurodė, kad „Atsakovai sutinka, kad atliekami namo kadastriniai matavimai nepažeidžia ir nepažeis jų interesų bei nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių“.

9.5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriame teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neaptarė teismo sprendime, jog ieškovai nė su vienu iš atsakovų visiškai nederino leidimo įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus VĮ ,,Registrų centras“, o patys iš karto nusprendė, kad atsakovai su šiuo jų prašymu nesutinka ir jį įtraukė į ieškinio reikalavimus, o teismas, neatsižvelgdamas į atsakovų poziciją šį ieškovų reikalavimą patenkino. Šis ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Nesant atsakovų sutikimo dėl pirmojo reikalavimo (atlikti kadastrinius matavimus), skamba visiškai nelogiškai ieškovams prašyti leisti įregistruoti kadastrinius matavimus, kurių atsakovai neleido atlikti.

9.6. Ieškovai tinkamai ir sąžiningai įgyvendino savo pareigas. Priešingai, atsakovų elgesys turi eilę akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių. Atsakovai teikė melagingus parodymus ir paaiškinimus tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tiek ir apeliacinėje instancijoje, pvz. atsakovė teigė, jog B. Z. nieko nežino apie ieškovų keliamus reikalavimus ir teisme nagrinėjamą ginčą, nors bylos nagrinėjimo metu tiek pati atsakovė, tiek ir atsakovas B. Z. pripažino, kad apie aptariamą ginčą jam buvo ir yra žinoma; nuo 2014 m. ieškovams ir atsakovei bendraujant dėl bendro ginčo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo), atsakovė visus klausimus sprendė viena, be B. Z., ieškovams pareiškus ieškinį atsakovė net du kartus teikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau nei viename neužsiminė apie sutuoktinį B. Z. ir tariamai jo pažeidžiamas teises, tačiau 2024 m. gegužės 20 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį procesą, dėl ko posėdis buvo atidėtas, ieškovai turėjo tikslinti ieškinį ir dėl to buvo užvilkinta byla, o ieškovai patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų.

9.7. Ieškovų nuomone, apeliacinės instancijos teismui įvertinus atsakovų skundo atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovų duotų parodymų (davus priesaiką teismui) prieštaringumą, būtent atsakovų veiksmai turėtų būti papildomai įvertinti CPK 95 straipsnio prasme. Teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos dalykas – Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų L. K. ir K. K. ieškinys įpareigoti atsakovus R. Z. ir B. Z. netrukdyti ieškovams ir jų pasirinktam matininkui įeiti į Pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiai, ir atlikti Pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastrinius matavimus; leisti atliktus Pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastrinius matavimus registruoti valstybės įmonėje Registrų centras be atsakovų R. Z., B. Z. sutikimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Apeliantai R. Z. ir B. Z. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

14. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio proceso tvarka nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo apeliaciniame procese

15. Apeliantai R. Z. ir B. Z. nors ir nesuformulavo atskiro prašymo prijungti naujus įrodymus, kaip tai nurodyta CPK 314 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinę medžiagą: ieškovų 2022-11-08 ir 2023-07-25 prašymus Telšių miesto 4 notaro biurui persiųsti atsakovams pareiškimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir VĮ Registrų centro pastato dalių paskaičiavimus; atsakovės R. Z. atsakymus į pareiškimus; namo dalių pirkimo-pardavimo sutartis; 2022-09-06 archyvo pažymą dėl priestato; 2024-07-22 J. L. paaiškinimus teismui.

16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo, nenurodė, ar įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teismui, ar buvo objektyvių kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė, kokia šių rašytinių įrodymų įrodomoji reikšmė nagrinėjamos bylos kontekste.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pridėtus prie apeliacinio skundo rašytinius įrodymus pagal aukščiau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui nėra, todėl šių įrodymų į bylą nepriima ir jų nevertina.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

19. Bylos duomenimis, 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3101, ieškovai L. K.ir K. K. įgijo ½ dalį Namo, pastatą garažą, ½ dalį kitų statinių - šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), Telšiai. Atsakovei R. Z. priklauso 350/1000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, ½ dalis Namo, pastatas-sandėlis, ½ dalis kitų statinių - šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), Telšiai.

20. Atsakovės pastato dalis buvo įgyta santuokos su atsakovu B. Z. metu. Namas yra dviejų aukštų su mansarda bei pusrūsiu. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta kuriomis konkrečiai patalpomis naudojasi (naudosis) ieškovai ir atsakovai, tačiau pagal nusistovėjusią tvarką ieškovai naudojasi pirmąja Namo aukšto dalimi, o atsakovai – antrąja Namo aukšto dalimi.

21. Ieškovai keletą kartų kreipėsi į atsakovus su prašymu susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu bei gyvenamuoju namu tvarkos, tačiau atsakovai nesutiko.

22. Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo, kaip savininkų teises, nusprendę atsidalinti jiems priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, turto dalį, kreipėsi į matininkus, kur jiems buvo paaiškinta, kad šiuo tikslu būtina parengti naują kadastro bylą ir namo projektinį planą. 2023 m. lapkričio 13 d. ieškovai išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo paprašė per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, informuoti ar atsakovė sutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, kadastriniai matavimai ir parengtas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektinis planas. 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovė informavo, kad šiuo metu nesutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektinis planas.

23. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus R. Z., B. Z. netrukdyti ieškovams L. K., K. K. ir jų pasirinktam matininkui įeiti į ieškovams ir atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, ir atlikti pastato kadastrinius matavimus ir leisti juos registruoti valstybės įmonės VĮ Registrų centre be atsakovų sutikimo; Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovai su teismo sprendimu nesutiko, kreipėsi su apeliaciniu skundu, prašydami panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio netenkinti arba tenkinti iš dalies; apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrasavininko teisės atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarkos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliantai ginčija teismo sprendimą iš esmės dėl to, kad ieškovai nevykdė pareigos įgyvendinant savo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei jų įregistravimo su atsakovais. Tai yra, ieškovai neatliko būtinų veiksmų išsiaiškinant atsakovų poziciją dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, o iš karto kreipėsi į teismą prašydami apginti tariamai jų pažeistas teises, nors apie tai su atsakovais net nebendravo, neišsiaiškino jų pozicijos iki bylos iškėlimo teisme. Tai reiškia, kad ieškovai kreipėsi į teismą net nežinodami atsakovų pozicijos dėl jų reikalavimų ir tariamai pažeistų teisių.

25. Ieškovai ir atsakovai yra namo bendrasavininkiai, ieškovai siekia atidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomo pastato.

26. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą.

27. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne.

28. Prieš prašant atidalyti turtą, labai svarbu žinoti, jog to prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir, priklausomai nuo tokio pasirinkimo, pagrįsti geriausią jo suformavimo būdą.

29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

30. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nuosekliai aiškino, kad reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams L. K., K. K. ir jų pasirinktam matininkui įeiti į ieškovams ir atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos be atsakovų susitikimo yra susijęs su ieškovų ketinimu atidalinti savo namo dalį iš bendrosios nuosavybės.

31. Ieškovai teigia, kad kadastriniai matavimai reikalingi, kad būtų pakeista namo paskirtis, iš vienbučio namo būtų suformuoti du atskiri kadastriniai objektai, tam reikalingos dvi atskiros kadastrinės bylos, jos turi būti įregistruotos VĮ Registrų centras, kad kiekvienas priklausančią namo dalį galėtų valdyti savo nuožiūra.

32. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

33. NTKĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai)) nustatyta tvarka.

34. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (NTKĮ 3 straipsnio 2 dalis). Kadastro valdytoja yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (Nuostatų 6 punktas). Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinio savininkui ar naudotojui pageidaujant (Nuostatų 18.3 punktas). NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai kreipėsi neatlikę būtinų veiksmų išsiaiškinant atsakovų poziciją dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, o iš karto kreipėsi į teismą.

36. Bylos duomenimis, ieškovai 2023-11-13 kreipėsi į atsakovę dėl kadastrinių matavimų atlikimo, atsakovė R. Z. 2023-12-01 rašte nurodė, kad sutinka, jog ieškovų noras atidalyti nekilnojamą turtą yra teisėtas, tai yra neginčijo ieškovų teisės atlikti namo kadastrinius matavimus ir jų teisės suformuoti du atskirus kadastrinius objektus bendrosios nuosavybės bei ieškovų teisę juos įregistruoti, tačiau šiuo metu nesutinka, kad būtų atliekami gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektinis planas; pasiūlė pirma užbaigti tvarkyti ir notariškai pasitvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir po to aptarti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.

37. Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl namo dalių atidalijimo ir sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieškovų ir atsakovų vyksta nuo 2014 m., toks sutikimas atlikti namo kadastrinius matavimus su sąlyga, kad kadastriniai matavimai bus atlikti tik po ginčo dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo išsprendimo daro tokį sąlyginį atsakovės sutikimą realiai neįgyvendinamu. Atsakovės pozicija, kad namo kadastriniai matavimai gali būti atlikti tik po sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, neturi jokio įstatyminio ar faktinio pagrindo; apeliaciniame skunde taip pat nepateikta jokių įtikinamų argumentų šiuo ginčo aspektu. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

38. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad ieškovai negalėjo kreiptis į teismą, neišsiaiškinę atsakovo B. Z. pozicijos dėl kadastrinių matavimų atlikimo.

39. Ieškovų 2023-11-13 raštas dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo adresuotas atsakovei R. Z., atsakovas B. Z. yra jos sutuoktinis, reiškia, atsakovės R. Z. vardu įregistruota namo dalis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovės sutuoktinis buvo informuotas apie bendrasavininkių ginčą dėl kadastrinių matavimų atlikimo; tikėtina, kad sutuoktinių pozicija šiuo klausimu sutampa. Įstatymas nenumato privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, privalomos pretenzijos kiekvienam iš bendrasavininkių pateikimo. Aplinkybė, kad ieškovai nesikreipė į atsakovą B. Z. raštu, nereiškia, kad ieškovai neišnaudojo visų protingų galimybių atsakovų pozicijai išsiaiškinti arba pažeidė bendrasavininkų pareigą bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo šalių susitarimu. Raštiško kreipimosi į atsakovą nebuvimas nepanaikina ieškovų teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus, nes atsakovės nesutikimas su ieškovų reikalavimu yra aiškus; vieno iš bendrasavininkių nesutikimas objektyviai užkerta ieškovams kelią įgyventini savo teisę atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės – atlikus kadastrinius matavimus parengti atidalijimo projektą ir jį įregistruoti be ginčo sprendimo teisme.

40. Apeliantai nurodė, kad namo patalpomis naudojimosi tvarka susiformavo – ieškovai naudojasi pirmu namo aukštu, atsakovai – antru namo aukštu, rūsio patalpos yra atskirtos, bendrasavininkiai žino, kuri rūsio dalis priklauso kiekvienam iš savininkų. Namas turi du atskirus įėjimus. Dėl namo kadastrinių matavimų dalies, kuria faktiškai naudojasi atsakovai, ginčo nėra teisme; ieškovams užduodant klausimus jie negalėjo paaiškinti, dėl kurių iš namo kadastro byloje sužymėtų ir įregistruotų patalpų kyla naudojimo ginčai su atsakovais. Apeliantai teigia, kad ieškovai ieškinyje nepagrįstai nurodė, o teismas nepagrįstai tuo rėmėsi priimdamas sprendimą, kad bendrasavininkių dalys nėra žinomos.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto registro išrašo, pastato, kurio kadastrinius matavimus siekia atlikti ieškovai, kadastriniai matavimai nustatyti 1997-07-28. Name esanti patalpa (palėpė) apskritai nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, kad siekiant atsidalinti turtą (gyvenamąjį namą) ir įregistruoti jį būtina atlikti visų namo patalpų kadastrinius matavimus ir įregistruoti aktualius šiuos gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.

42. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

43. Taigi nors faktinė naudojimosi namo patalpomis tvarka nustatyta, yra aiški ir ginčo dėl jos nėra, ieškovai turi teisę siekti savo namo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei atlikti visus atidalijimui būtinus veiksmus – atlikti kadastrinius matavimus, parengti atidalijimo projektą ir kt.

44. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu leisti ieškovams dalyvauti matininkui atliekant kadastrinius matavimus atsakovų namo dalyje; teismo leidimas atsakovams dalyvauti yra perteklinis, pažeis atsakovų teisę į privatų gyvenimą, saugomą Konstitucijos.

45. Teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai (CK 2.23 straipsnio 2 dali). Ieškovų dalyvavimas atliekant kadastrinius matavimus atsakovų patalpose teismo leidimu negali būti vertinamas kaip neteisėtas į atsakovų gyvenamąsias patalpas ir atsakovų teisės į privatų gyvenimą nepažeidžia.

46. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-430/2022, 29 punktas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovai sumokėjo 1 200 Eur, mokėjimas atliktas iš ieškovės sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų R. Z. ir B. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. Z. ir B. Z. lygiomis dalimis 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei L. K..

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė