- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- e2-950-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14388-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Nerijus Jurkus
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei A. J. dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovei ir jos pasirinktam matininkui įeiti į statinius – sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir atlikti jų kadastrinius matavimus, priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra priėmusi savo motinos V. V. ir tėvo I. V. palikimą. Ieškovės motina J. V. jai paskirtame sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatė statinius: sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės mirusių tėvų nuosavybės teisės į nurodytus sodo statinius ir žemės sklypą laiku nebuvo tinkamai įregistruotos, ieškovė paveldėjimo teisės pagrindu tvarko ir rengia reikalingus dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo viešajame registre. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris nurodė, jog kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti bei dokumentais dėl kadastro duomenų įrašymo/pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikta teisės aktų nustatyta tvarka parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Ieškovė, žinodama, kad sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena tėvo I. V. pažįstama A. J., kuriai jis leido čia gyventi, kol buvo gyvas, išsiuntė jai registruotu laišku 2022 m. birželio 7 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. 10 val. atvyks matininkė ir prašė sudaryti jai visas reikalingas sąlygas atlikti sodo statinių kadastrinius matavimus. Numatytu laiku atvykusi matininkė nebuvo įleista ir negalėjo atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Tai yra užfiksuota antstolio surašytame 2022 m. birželio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovė pažymi, kad atsakovė A. J. neturi jokių daiktinių teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir tai yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4982-599/2010 ir nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1512-823/2011. Atsakovei neleidžiant ieškovės užsakymą vykdančiai VĮ Registrų centro matininkei patekti į sodo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nėra galimybės atlikti kadastrinius matavimus nustatant statinių, esančių žemės sklype duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus. Ieškovė pažymi, kad sodo statinių, aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas niekaip nepažeis atsakovės interesų ir nesukels jai jokių neigiamų teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Nerijus Jurkus palaikė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti ieškovei ir jos pasirinktam matininkui įeiti į statinius – sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir atlikti jų kadastrinius matavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsisako priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad ieškovei yra žinomos teisinės ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad nors atsakovė kelia klausimus dėl žemės sklypo nuosavybės teisės ir matavimų, tačiau ieškovė siekia atlikti statinių, o ne sklypo matavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą i ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktuose Nekilnojamo turto registro išrašuose nėra duomenų apie tai, kad statinius: sodo namą, kiemo statinius sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatė būtent ieškovės motina. Registro išrašuose nurodytas tik naudotojas V. V., tačiau tai nereiškia, kad statiniai priklausė jai nuosavybės teise. Iš įrašo Nekilnojamo turto registro išraše matyti, kad daiktinės teisės neįregistruotos. Atsakovė pažymi, kad VĮ Registrų centras pateiktame atsakyme į ieškovės 2020 m. gruodžio 19 d. prašymą, nurodo, kad ieškovės prašymas įregistruoti statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tenkintas dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimą, kitas atsisakymo įregistruoti statinius argumentas, yra būtent tas, kad ieškovė nėra parengusi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Taigi, kiemo statinių neįregistravimas, taip pat yra siejamas su duomenų apie daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus nepateikimą. Kadangi duomenų apie daiktinių teisių į statinių atsiradimą ieškovė negali pateikti, todėl neturi pagrindo atlikti ir šių statinių techninės apskaitos (matavimų). Tik turėdama teisėtus duomenis apie daiktines teises į kiemo statinius, ieškovė įgytų reikalavimo teisę atsakovei, ieškovė tokių duomenų nepateikė. Be to, į bylą yra pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4982-599/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1512- 823/2011, kuriuose buvo sprendžiama dėl atsakovės reikalavimo jos vardu įteisinti nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė iki šiol save laiko teisėta pretendente į turtą, adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius. Atsakovė prieš daug metų kartu su sugyventiniu I. V., iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gavo leidimą lygiomis dalimis naudotis valstybine žeme, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra pateikusi sodų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” pažymą, kuria patvirtinami mokėjimai už naudojimąsi žemę. Atsakovei yra nustatytas neįgalumas. 2006 m. balandžio 7 d. mirus sugyventiniui I. V., atsakovė jo valdytą žemės dalį, naudoja sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio neprisijungė. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07022 atsakovei nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas,
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio (ar jo reikalavimų dalies). CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinės bylos dalis dėl nurodyto reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės daiktinės neįregistruotos. Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sklype (duomenys neskelbtini). Pastato naudotoja viešame registre nurodyta V. V. (6 e. b. l.). V. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė J. V. (ieškovė) (5 e. b. l.). V. V. pergyvenęs sutuoktinis I. V. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė J. V. (5 e. b. l.).
Byloje nėra ginčo, kad sodo pastatu bei statiniais faktiškai naudojasi atsakovė (60 e. b. l.). Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama sudaryti galimybę matininkui patekti į statinius ir juos išmatuoti (13 e. b. l.), tačiau atsakovė atvykusios matininkės neįleido (14-15 e. b. l.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nors ieškovės nuosavybės teisė į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistruota (t. y. neišviešinta), tačiau tai savaime negali paneigti ieškovės turtinės teisės į šį turtą gynimo.
CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Ieškovė, priėmusi palikimą po V. V. ir I. V. mirties, įgijo turtinę teisę į sodą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įgijo turtinę teisę siekti nuosavybės teisių į šiuos objektus įregistravimo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas, kurio kadastrinius matavimus siekia atlikti ieškovė, sukurtas 1984 metais. Iki šiol, t. y. beveik keturiasdešimt metų, šio objekto teisinis statusas nebaigtas tvarkyti, t. y. neįregistruotos nuosavybės teisės. Vien tai, kad atsakovė mano turinti teisę naudotis ir valdyti šį turtą nepaneigia būtinybės atlikti ir įregistruoti kadastrinius matavimus. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindų, dėl kurių civilinėje byloje Nr. 2-4982-599/2010 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo atmestas A. J. pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo buvo tai, kad archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra užfiksuoti tik ginčo sodo pastato kadastriniai duomenys, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas bei daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos. Šio pagrindo svarbą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi palikdamas pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovė trukdo ieškovei atlikti kadastrinius matavimus ir dėl šios priežasties ieškovei būtina kreiptis į teismą su ieškiniu įpareigojant atsakovę netrukdyti ieškovei atlikti statinių kadastrinių matavimų bei įregistruoti šiuos objektus. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, ar ieškovė turi pakankamų įrodymų dėl nurodytų objektų statybos teisėtumo. Dar daugiau, atsakovė nėra įgaliota vertinti, ar ieškovė turi pakankamų įrodymų dėl sodo pastato ir kitų statinių statybos teisėtumo, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.
Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sodo pastato ir kitų statinių matavimas, naujos kadastrinės bylos sudarymas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre pažeistų atsakovės interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nekliudyti atlikti sodo pastato ir kitų statinių kadastrinius matavimus tenkintinas (CPK 178 str.).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus apie 94 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidų (pvz., išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ar išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį) dydžio ieškovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė. Tenkinus ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas šioje byloje patyrė 26,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pažymėtina, kad šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės elgesio nepriimant siunčiamos korespondencijos ir dėl to, siekiant tinkamai informuoti atsakovę apie teismo procesą, atsiradus būtinybei kartoti procesinių dokumentų siuntimą atsakovei. Šios išlaidos, ieškinį tenkinus į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovės J. V. atsisakymą reikalavimo priteisti procesines palūkanas ir šią bylos dalį nutraukti.
Likusią ieškinio reikalavimų dalį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos pasirinktam matininkui įeiti į sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir atlikti jų kadastrinius matavimus.
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 94 Eur (devyniasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,72 Eur (dvidešimt šeši eurai septyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.