- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-742-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06762-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- L. S., R. Ž., K. Ž., S. L.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Edita Marija Šlapikienė, Stasė Kupčiūnienė
atsakovams L. S., R. Ž., atsakovų L. S., R. Ž., S. L. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, atsakovo K. Ž. atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams L. S., R. Ž., S. L., K. Ž. dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinio matavimo veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovus L. S., S. L., R. Ž., K. Ž. leisti ieškovui J. M. ir jo pasirinktam matininkui įeiti į ieškovui ir atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovais L. S., S. L., R. Ž. ir K. Ž. (toliau – ir atsakovai) yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tarp šalių jau ilgą laiką vyksta įvairūs ginčai dėl vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų įvedimo į namą, dėl ko ieškovas 2017 m. liepos 20 d. jau buvau kreipęsis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė leisti ieškovui be atsakovų sutikimo įsivesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Nagrinėjant civilinę bylą dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įvedimo ir joje kilus ginčui tarp šalių dėl skirtingų šių tinklų įvedimo projektų bei jų tinkamumo teismas nusprendė vykti į išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu paaiškėjo aplinkybė, kad pastato pusrūsyje esantis koridorius (galerija), per kurią šalys norėtų įsivesti komunikacijas, nėra inventorizuota ir įregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Patalpai įregistruoti reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau į neįregistruotą galeriją, bei į patalpas, plane pažymėtas indeksais R-l ir R-2, ieškovas patekti neturi galimybės, kadangi atsakovė L. S. (kuri vienintelė iš visų šioje byloje atsakovais patrauktų bendraturčių, kartu su ieškovu faktiškai gyvena ginčo name) yra įdėjusi spynas į šių patalpų duris ir ieškovo bei jo nusamdytos kadastrinių matavimų įmonės specialistų ten neįleidžia. Neatlikus kadastrinių matavimų ir patalpų neįregistravus VĮ Registrų centras nei ieškovas, nei kiti namo bendraturčiai, negali užsakyti patikslintų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įvedimo į pastatą projektų, dėl ko turi gyventi be vandens ir naudotis lauko tualetu. Dar minėtoje civilinėje byloje teismas po išvažiuojamojo posėdžio buvo šalims nustatęs terminą pateikti naujus projektus dėl komunikacijų į namą įvedimo, tačiau projektams tikslinti prieš tai reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl įrodymų užtikrinimo ir prašė teismo įpareigoti L. S. įleisti ieškovą ir jo pasirinktą specialistą, apžiūrėti ginčo namo patalpas R-l, R-2 ir galeriją, teismas nutartimi tenkino ieškovo prašymą, tačiau atsakovė L. S. nevykdė teismo nutarties ir ieškovui neatlikus kadastrinių matavimų ir nepatikslinus projekto per nustatytą terminą trūkumams šalinti, ieškinys nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinį prašo tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovai L. S., R. Ž., S. L. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo sprendimu buvo nustatyta ginčo pastato gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismų sprendimais buvo nustatyta ginčo pastato gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka sekančiai: ieškovas naudojasi namo dalimi pažymėta indeksu B (patalpa III-3) ir antru aukštu (mansarda su palėpe), o visa kita namo dalimi naudojasi atsakovai. Akcentuotina, kad ieškovui nepriklauso naudotis jokia rūsio patalpa. Ginčai su ieškovu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo prie miesto tinklų vyksta nuo 2012 metų. Ginčas dėl vandentiekio įvedimo buvo nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), byla baigta nepatvirtinus nei vieno iš teismui teiktų vandentiekio projektų, nes teismas nustatė, kad gyvenamajame name yra neinventorizuotų patalpų. Šiuo metu ginčo gyvenamajame name esančias neregistruotas patalpas būtina įteisinti, kad galima būtų spręsti vandentiekio įvedimo klausimą. Nesuprantamas ieškovo reikalavimas patekti į atsakovams priklausantį ūkinį pastatą, kadangi ieškovas neturi nei poreikio, nei teisės patekti į atsakovams priklausantį ūkinį pastatą, gyvenamojo namo priklausiniams kadastrinių matavimų atlikti nereikia, nes jie yra atlikti. Taip pat nesuprantamas reikalavimas patekti į bendrai bylos šalims priklausančius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis registrų centro duomenimis kiemo statinius sudaro tvora, rūkykla, šiukšlių dėžė ir šulinys. Kaip ieškovas negali šiais statiniais naudotis ir jų valdyti nėra suprantama. Atsakovai jokių ribojimų ieškovui naudotis kitais statiniais niekuomet nesudarė. Be to visiškai nėra aišku, kaip kitų statinių naudojimas susijęs su gyvenamojo namo kadastriniais matavimais. Atsakovų nuomone, ieškovo interesai dėl kitų statinių naudojimo niekaip nėra pažeisti, todėl laikytina, kad ieškovas šioje dalyje pareiškė nepagrįstą ieškinį. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas yra atmestinas. Atsakovai taip pat yra suinteresuoti gyvenamojo namo techninės dokumentacijos sutvarkymu ir vandentiekio įvedimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju tarp bendrasavininkų kilo ginčas dėl paslaugas teikiančio asmens pasirinkimo. Atsakovai nesutinka, kad paslaugas teiktų UAB „Inventora“, kadangi atsakovų nuomone, ši įmonė elgiasi nesąžiningai, yra nekompetetinga ir atsakovai ja nepasitiki. Atsakovų nuomone nagrinėjamu atveju kadastrinių duomenų tikslinimas susidariusios problemos neišsprendžia, nes reikia parengti dokumentus patalpų įteisinimui. Kadangi priestatas 2a2pm yra pastatytas be statybą leidžiančio dokumento ir šiuo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiuo konkrečiu atveju siekiant įteisinti patalpas reikėtų atlikti eilę darbų, tik tuomet atlikti statinio kadastrinius matavimus ir parengti naują kadastrinių duomenų bylą, kurioje būtų fiksuoti duomenys po pabaigtų statybos darbų. Siekiant įregistruoti neįregistruotą patalpą, Registrų centrui reikia pateikti ne vien tik aktualius kadastrinius matavimus, bet ir statybos užbaigimo dokumentus. Statybos užbaigimo dokumentai negali būti išduodami be statybą leidžiančių dokumentų. O statybą leidžiantys dokumentai šiuo konkrečiu atveju gali būti gaunami išsiėmus sąlygas, parengus statinio projektą ir tuomet gavus statybos leidimą. Kadastriniai matavimai negali būti atliekami prieš gaunant statybos leidimą. Eiliškumas yra tas, kad pirmiausia pagal parengtą projektą gaunamas statybos leidimas, o po to pabaigus statybą daromi kadastriniai matavimai. Pagal praktiką statybos leidimo data turi būti ankstesnė, nei kadastrinių matavimų bylos suformavimo data. Registrų centrui dėl priestato 2a2pm įteisinimo negali būti teikiami tik kadastriniai duomenys, nes tai problemos neišspręs ir susidariusios situacijos nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju kadastriniai priestato 2a2pm duomenys kadastro byloje jau yra fiksuoti. Registrų centrui reikia statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kad minėta patalpa būtų registruota, o ne vien tik kadastrinių matavimų bylos. Esant minėtai situacijai laikytina, kad ieškovas pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį, kuris turi būti atmestas, nes ieškinio patenkinimas nesukurs ieškovui teisinių pasekmių.
Atsakovas K. Ž. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai pritaria kitų atsakovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytiems motyvams, prašo ieškinį atmesti.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastato gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1930, baigtumas 100 procentų, gyvenamojo namo 1A1m bendras plotas 188,20 kv. m., priestato 2a2pm įregistravimui NT registre dokumentai nepateikti. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje priestato 2a2pm statybos metai nurodyti 1936, atžymos kadastro byloje atliktos 1995 m. liepos mėnesio 27 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismų sprendimais tarp bendrasavininkių nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Gyvenamojo namo dalimi, kadastro byloje pažymėta 2a2pm, šalys pagal teismo nustatytą tvarką naudojasi bendrai.
Byloje nustatyta, jog bendraturčiai siekia į jiems priklausantį gyvenamąjį namą įsivesti vandentiekį, tačiau nesutaria dėl vandentiekio įvedimo būdo. Šalių ginčą dėl vandentiekio įvedimo sprendžiant teisme nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpa 2a2pm, iki kurios turėtų būti atvesti vandentiekio tinklai, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siekdamas įregistruoti gyvenamojo namo patalpą 2a2pm nekilnojamojo turto registre turi atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai, nors ir sutikdami, kad kadastriniai matavimai yra reikalingi visiems bendrasavininkams, atsisako ieškovą įleisti į dalį gyvenamojo namo patalpų, motyvuodami, jog šios patalpos ieškovui nepriklauso bei jie nepasitiki ieškovo nurodyta kadastrinius matavimus atliksiančia įmone.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).
Nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimais. Į ginčo gyvenamąjį namą (tame tarpe ir priestatą) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Priestatas 2a2pm nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant jį įregistruoti būtina atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti šiuos gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.
Byloje esanti Nekilnojamojo turto Širvintų 2-asis takas 3, Kaune, kadastrinių matavimų byla bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog gyvenamajame name yra priestatas 2a2pm (3-III), kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2a2pm patalpa šalys naudojasi bendrai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų savininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią - sutikimą keisti kadastro duomenis. Tik atlikus viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus galima ją suformuoti. Tačiau, atsakovai neduoda leidimo patekti į jų valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo, jo priklausinių matavimas ir naujos kadastrinės bylos įregistravimas nekilnojamojo turto registre pažeis atsakovų interesus (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių. Teismas išaiškina, jog atsakovams nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso (toliau – CPK) nustatyta tvarka dėl jo priverstinio vykdymo bei numatytų pasekmių taikymo.
Atmestini atsakovų argumentai, jog UAB „Inventora“ su kuria ieškovas yra sudaręs sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo, yra nesąžininga bei nekompetetinga atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šiai įmonei atliekant kadastrinius matavimus bus pažeistos bendraturčių teisės ar teisėti interesai į bendrą daiktą. Atsakovams nepateikus jų atsikirtimus patvirtinančių duomenų, jų teiginiai laikytini neįrodytais bei deklaratyviais (CPK 178 str.), todėl atmestini.
Taip pat atmestini atsakovų argumentai, jog priimtas teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Atsakovai teigia, jog nekilnojamojo turto registre neregistruotas priestatas yra savavališka statyba, todėl siekiant jį įregistruoti būtina atlikti eilę veiksmų – parengti statinio rekonstrukcijos projektą, sutvarkyti žemės sklypo tikslinimo dokumentus, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybą ir tik tada atlikti statinio kadastrinius matavimus.
Atmetant šiuos atsakovų argumentus visų pirma pažymėtina, jog duomenų, kad šis priestatas yra savavališka statyba byloje nėra. Atsakovų nurodytus veiksmus būtina atlikti teikiant prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo. Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio (patalpos) kadastro duomenų byla ir dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą, detalizuoti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2. punkte. Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017. Atsižvelgiant į atliktus statybos darbus, atitinkamai turi būti teikiami ir dokumentai. Jei atlikti: - tik paprastojo remonto darbai - statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios nereikia tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; - kapitalinio remonto darbai - statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuri turi būti patvirtinta Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; - kiti dokumentai, nurodyti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje; - jei neatlikti jokie statybos darbai ar kitokie pertvarkymai, tada kadastro duomenys keičiami tik kadastro duomenų bylos pagrindu. Pažymėtina, jog gyvenamajame name nėra atlikti jokie statybos, rekonstrukcijos ar pan. darbai, priestatas 2a2pm šalių turimoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodytas, įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo plotą, nurodyti ir priestato statybos metai – 1936 m.
Taip pat pabrėžtina, jog ieškovas byloje nereiškia reikalavimo be atsakovų sutikimo leisti nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastrinius duomenis, ieškovas reiškia reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus. Tik atlikus kadastrinius matavimus ieškovas galės teisės normose nustatyta tvarka kadastrinius duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre.
Taip pat atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovo reikalavimai leisti atlikti kadastrinius matavimus šalims priklausančio ūkinio pastato bei kiemo statinių yra pertekliniai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog atliekant kadastrinius matavimus gali būti reikalinga nustatyti ir kitų statinių, esančių žemės sklype duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, todėl tenkintinas ieškovo prašymas atlikti ūkinio pastato ir kiemo statinių kadastrinius matavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio, 1 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 1 175 Eur.
CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 93 str., 98 str.), kuriose bylą pralaimėjusios šalies solidari atsakomybė dėl tokių išlaidų nėra numatyta, todėl atsakovams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikoma dalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 293,75 Eur (CK 6.6 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d).
Valstybei iš proceso šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos mažesnės nei 5 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovus L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leisti ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo pasirinktam matininkui įeiti į ieškovui ir atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus.
Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo po 293,75 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 75 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.