Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-925-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-10
Bylos Nr.: e2A-925-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06762-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: L. S., S. L., R. Ž., K. Ž.
Ieškovas: J. M.

Civilinė byla Nr. e2A-925-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06762-2019-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S., S. L. ir R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-742-848/2020 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams L. S., S. L., R. Ž. ir K. Ž. dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus L. S., S. L., R. Ž. ir K. Ž. leisti ieškovui J. M. ir jo pasirinktam matininkui įeiti į ieškovui ir atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:

Šalies argumentai

1.1. ieškovas su atsakovais L. S., S. L., R. Ž. ir K. Ž. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Tarp šalių vyksta ginčai dėl vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų įvedimo į namą, dėl ko ieškovas 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu leisti ieškovui be atsakovų sutikimo įsivesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Proceso metu paaiškėjo aplinkybė, kad pastato pusrūsyje esantis koridorius (galerija), per kurią šalys norėtų įsivesti komunikacijas, nėra inventorizuota ir įregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Patalpai įregistruoti reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau į neįregistruotą galeriją, bei į patalpas, plane pažymėtas indeksais R-l ir R-2, ieškovas patekti negali, kadangi atsakovė L. S., kuri vienintelė iš visų šioje byloje atsakovais įtrauktų dalyvauti bendraturčių kartu su ieškovu faktiškai gyvena ginčo name, įdėjo spynas į šių patalpų duris ir ieškovo bei jo nusamdytos kadastrinių matavimų įmonės specialistų ten neįleidžia. Minėtoje civilinėje byloje teismas po išvažiuojamojo posėdžio šalims nustatė terminą pateikti naujus projektus dėl komunikacijų į namą įvedimo. Ieškovo prašymu dėl įrodymų užtikrinimo teismas įpareigojo atsakovę L. S. įleisti ieškovą ir jo pasirinktą specialistą apžiūrėti ginčo namo patalpas R-l, R-2 ir galeriją, tačiau atsakovė L. S. nevykdė teismo nutarties. Ieškovui neatlikus kadastrinių matavimų ir nepatikslinus projekto per nustatytą terminą pašalinti trūkumus, ieškinys paliktas nenagrinėtas.

2. Atsakovai L. S., R. Ž., S. L. ir K. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. 2010 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2011 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nustatyta ginčo pastato gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka: ieškovas naudojasi namo dalimi pažymėta indeksu B (patalpa III-3) ir antru aukštu (mansarda su palėpe), o visa kita namo dalimi naudojasi atsakovai. Ieškovui nepriklauso naudotis jokia rūsio patalpa.

2.2. Ginčo gyvenamajame name esančias neregistruotas patalpas būtina įteisinti, kad galima būtų spręsti vandentiekio įvedimo klausimą. Ieškovas neturi nei poreikio, nei teisės patekti į atsakovams priklausantį ūkinį pastatą, Gyvenamojo namo priklausiniams kadastrinių matavimų atlikti nereikia, jie yra atlikti. Nesuprantamas reikalavimas patekti į bendrai bylos šalims priklausančius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro tvora, rūkykla, šiukšlių dėžė ir šulinys, atsakovai jokių ribojimų ieškovui naudotis šiais statiniais niekuomet nesudarė.

2.3. Šiuo konkrečiu atveju tarp bendrasavininkų kilo ginčas dėl paslaugas teikiančio asmens pasirinkimo. Atsakovai nesutinka, kad paslaugas teiktų UAB „Inventora“, kadangi atsakovų nuomone, ši įmonė elgiasi nesąžiningai, yra nekompetetinga, atsakovai ja nepasitiki. Priestatas (duomenys neskelbtini) yra pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, siekiant įteisinti patalpas, reikia atlikti eilę darbų, tik tuomet atlikti statinio kadastrinius matavimus ir parengti naują kadastrinių duomenų bylą, pateikti statybos užbaigimo dokumentus. Darbų eiliškumas yra tas, kad pirmiausia pagal parengtą projektą gaunamas statybos leidimas, o po to daromi kadastriniai matavimai, statybos leidimo data turi būti ankstesnė, nei kadastrinių matavimų bylos suformavimo data. Šiuo konkrečiu atveju kadastriniai priestato (duomenys neskelbtini) duomenys kadastro byloje jau yra fiksuoti. VĮ Registrų centrui reikia statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kad minėta patalpa būtų įregistruota, o ne vien tik kadastrinių matavimų bylos. Laikytina, kad ieškovas pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį, jo patenkinimas nesukurs ieškovui teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovus L. S., S. L., R. Ž. ir K. Ž. leisti ieškovui J. M. ir jo pasirinktam matininkui įeiti į ieškovui ir atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus. Iš kiekvieno iš atsakovų ieškovui teismas priteisė po 293,75 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad:

3.1. ieškovas ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Jie siekia į gyvenamąjį namą įsivesti vandentiekį, tačiau nesutaria dėl vandentiekio įvedimo būdo. Šalių ginčą dėl vandentiekio įvedimo sprendžiant teisme nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpa (duomenys neskelbtini), iki kurios turėtų būti atvesti vandentiekio tinklai, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siekdamas ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre, turi atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai atsisako ieškovą įleisti į dalį gyvenamojo namo patalpų, motyvuodami, jog šios patalpos ieškovui nepriklauso bei jie nepasitiki ieškovo nurodyta kadastrinius matavimus atliksiančia įmone.

3.2. Gyvenamajame name yra priestatas (duomenys neskelbtini) (3-III), kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šia patalpa šalys naudojasi bendrai. Todėl kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų savininkų prašymą ar jų sutikimą keisti kadastro duomenis. Tik atlikus viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus galima suformuoti patalpą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių. Atsakovams nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Inventora“ atliekant kadastrinius matavimus bus pažeistos bendraturčių teisės ar teisėti interesai į bendrą daiktą, teismas šiuos atsakovų atsikirtimus laikė neįrodytais bei deklaratyviais, todėl atmestinais.

3.3. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog priimtas teismo sprendimas ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių. Duomenų, kad priestatas (duomenys neskelbtini) yra savavališka statyba, byloje nėra, gyvenamajame name nėra atlikti jokie statybos, rekonstrukcijos ar kiti panašūs darbai, priestatas (duomenys neskelbtini) šalių turimoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodytas, įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo plotą, yra nurodyti priestato statybos metai – 1936 m. Ieškovas byloje nereiškia reikalavimo be atsakovų sutikimo leisti nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastrinius duomenis, ieškovas reiškia reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus. Tik atlikus kadastrinius matavimus ieškovas galės teisės normose nustatyta tvarka kadastrinius duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre.

3.4. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovo reikalavimai leisti atlikti šalims priklausančio ūkinio pastato bei kiemo statinių kadastrinius matavimus yra pertekliniai. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 2 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog atliekant kadastrinius matavimus gali būti reikalinga nustatyti ir kitų statinių, esančių žemės sklype duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, todėl tenkino ieškovo prašymą atlikti ūkinio pastato ir kiemo statinių kadastrinius matavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovai L. S., S. L. ir R. Ž. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo: 1) priimti ir prie šios bylos prijungti naujus įrodymus: 2020 m. kovo 9 d. VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimą Nr. 23412577 ir detalių duomenų kortelę bei 2020 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Registro departamento Kauno skyriaus sprendimą Nr. 23412577 ir detalių duomenų kortelę, 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M. ieškinį atmesti, 3) priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, ieškovo J. M. ieškinys atmestas.

4.2. remiantis kadastro bylos duomenimis priestatas (duomenys neskelbtini) yra laiptinė. Kadastro duomenų byloje minėtas priestatas yra inventorizuotas kaip pirmo aukšto patalpa III-3 ir salkoje esanti laiptinė bei dalis patalpos IV-4. Priestatas kadastro byloje yra pažymėtas ir jo plotas bei ribos yra nustatytos, ši patalpa nėra inventorizuota VĮ Registrų centre, nes ji yra pastatyta savavališkai, registrui nėra pateikti statybos užbaigimo dokumentai. Vandentiekio projektavimas galimas tik tose patalpose, kurių teisinė registracija yra atlikta tinkamai ir iki galo. Priestatui (duomenys neskelbtini) įteisinti pirmiausia pagal parengtą projektą reikalinga gauti statybos leidimą, o po to pabaigus statybą atlikti kadastrinius matavimus. Juridinis dalies nekilnojamojo daikto atsiradimo pagrindas negali būti vien tik kadastriniai matavimai. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas nei ieškovui, nei atsakovams nesukels teisinių pasekmių. Priestato (duomenys neskelbtini) registracija galima tik turint statybą leidžiančius dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius statybos užbaigimą.

4.3. Po skundžiamo 2020 m. vasario 25 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovai L. S. ir R. Ž. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti priestatą (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Kadastro departamento Kauno skyrius ir Registro departamento Kauno skyrius 2020 m. kovo 9 d. priėmė sprendimus prašymą dėl priestato (duomenys neskelbtini) registravimo atmesti, nurodydami, kad reikalinga pateikti ne tik aktualius kadastrinius matavimus, bet ir kitus dokumentus daiktui įrašyti į kadastrą. VĮ Registrų centro Kadastro departamento ir Registro departamento sprendimai turi esminės reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui, jie priimti po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl laikytina, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, remiantis LR CPK 314 straipsniu, prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

4.4. Ieškinio reikalavimai įpareigoti leisti patekti į atsakovams priklausantį ūkinį pastatą, į bendrai bylos šalims priklausančius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimas buvo pertekliniai. Šioje dalyje ginčo nebuvo. Ieškovas neįrodė, kaip jis negali naudotis bendro naudojimo kiemo statiniais. Šioje dalyje ieškinį patenkinus, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl dalyko, dėl kurio nebuvo kilęs joks ginčas.

4.5. Šiuo konkrečiu atveju ginčas taip pat kilo dėl paslaugų teikėjo pasirinkimo. Šiuo konkrečiu atveju reikia rengti statinio projektą, o ne atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovams ieškovo pasirinkta UAB „Inventora“ nekelia pasitikėjimo, ji ieškovą klaidina ir siekia atlikti kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų atlikimas ir pinigų sumokėjimas iki statybą leidžiančio dokumento gavimo yra nuostolingas ir nereikalingas, laikytinas atsakovų teisių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė visiškai. Ieškovui pasirinkus kitą matininką arba kurį nors iš keleto atsakovų pasiūlytų matininkų, šio ginčo apskritai nebūtų kilę. Ieškinio reikalavime turėjo būti nurodyta, kad reikalaujama leisti patekti ieškovui ir UAB „Inventora“ specialistams, ieškinys turėjo būti sprendžiamas šioje apimtyje. Priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovai turi atlyginti ieškovui teismo išlaidas, o ieškovui pasirinkus kitą paslaugų teikėją, o ne UAB „Inventora“, byla bus išnagrinėta tokiu klausimu, dėl kurio ginčo nekilo. Ieškovo sudaryta rangos sutartis tik dėl kadastrinių matavimų atlikimo už 242 Eur kainą. Atsakovų sutarties 1000 Eur kaina yra preliminari, ji nurodyta ne už kadastrinius matavimus, o už projekto parengimą ir patalpų parengimą įregistravimui viešame registre.

4.6. Atsakovai su ieškovu visuomet bendradarbiavo, konsultavosi su VĮ Registrų centro ir Kauno savivaldybės darbuotojais, teikė ieškovui informaciją, jog reikia visiems kartu ieškoti ir pasirinkti architektą, tačiau ieškovas siekia dominuoti priimant sprendimus. Byloje buvo paskirta mediacija, tačiau ieškovas mediacijos procesą nutraukė.

4.7. Apeliantai pažymėjo, kad ginčo pastate yra dar viena savavališkai pastatyta, kadastriniuose dokumentuose nepažymėta patalpa – rūsyje esanti galerija, dėl jos vyko pagrindiniai ginčai civilinėje byloje dėl vandentiekio įvedimo projektų patvirtinimo. Tai šalia rūsio pamato iškasta šachta, be sutvirtintų sienų ir grindų, nesaugi naudoti, žemė nuslenka. Joje buvo įvestas vandentiekis, kuris 2012 m. užšalo ir susprogo. Ieškovas siekia vandentiekį įvesti toje pačioje galerijoje. Atsakovai nesutinka, kad galerija būtų projektuojama, statoma ir inventorizuojama.

Atsiliepimas

5. Ieškovas J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti prašymą prijungti naujus įrodymus, 2) atsakovų S. L., L. S. ir R. Ž. apeliacinį skundą atmesti, 3) priteisti ieškovui iš apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. atsakovai šioje civilinėje byloje siekia išplėsti ginčo ribas. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Siekiant iki galo sutvarkyti gyvenamojo namo su priklausiniais dokumentus, ieškovas prašė įpareigoti atsakovus leisti jam atlikti visų bendraturčiams priklausančių statinių kadastrinius matavimus.

5.2. Byloje nekilo ginčo dėl priestato (duomenys neskelbtini) duomenų registravimo viešame registre, tačiau iš esmės apeliacinis skundas yra būtent dėl to. Apeliantai pateikė naujus dokumentus, kurie iš esmės tik patvirtino, jog reikalinga atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.

5.3. Atsakovai nerodė jokios iniciatyvos atlikti kadastriniams matavimams, ignoravo ieškovo teikiamus siūlymus spręsti problemą. Atsakovė L. S. neleido ieškovui atlikti kadastrinių matavimų. Apeliantai nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tai, kad būtų inicijavę gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimą. Atsakovai nereiškė savarankiško reikalavimo leisti jiems atlikti kadastrinius matavimus be ieškovo sutikimo su jų pasirinktu specialistu. Iš esmės apeliantai savo teisių pažeidimus grindžia kiekybiniu rodikliu, nurodydami, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas reikštų keturių atsakovų teisių pažeidimus. Gyvenamajame name faktiškai gyvena tik ieškovas ir atsakovė L. S., kiti atsakovai yra tik bendraturčiai, kadastrinių matavimų atlikimas ir vandentiekio bei nuotekų tinklų komunikacijų įvedimas jiems nėra toks aktualus. Atsakovų nepasitikėjimas UAB „Inventora“ grindžiamas neoficialia informacija apie įmonę. Ieškovas su ja sudarė kadastrinių matavimų atlikimo darbų rangos sutartį. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio bylose rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nenurodomas konkretus matininkas ar įmonė. Apeliantų teiginys, jog sutiktų, kad matavimus atliktų kuris nors kitas matininkas, yra nenuoseklus ir prieštarauja kitiems apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo metu kadastrinių matavimų atlikimas, negavus statybą leidžiančių dokumentų, išvis negalimas.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantai apeliaciniu skundu pateikia ir prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – VĮ Registrų centro 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimus. Šiais dokumentais apeliantai įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurias bandė įrodinėti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prašymai registruoti ginčo patalpas buvo pateikti jau pirmosios instancijos teismui priėmus teismo sprendimą, 2020 m. kovo 5 ir 6 dienomis. Apeliantai neįrodė, jog negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantų prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovas prašo jį atmesti neįrodžius, jog yra sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti. Mano, jog apeliantų pateikiami dokumentai yra nereikšmingi šios civilinės bylos nagrinėjimui.

5.5. Teismui priėmus ir prijungus prie civilinės bylos naujai pateiktus dokumentus, ieškovas pažymi: 1) apeliantai nepateikia savo prašymų, kuriuos pateikė VĮ Registrų centrui, todėl neaišku, kokią informaciją ir prašymą jie nurodė VĮ Registrų centrui; 2) VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas leidžia spręsti, jog apeliantai L. S. ir R. Ž. kreipėsi ne dėl naujų duomenų apie gyvenamąjį namą įregistravimo, t. y. priestato (duomenys neskelbtini) įregistravimo, o dėl nuosavybės teisių į priestatą įregistravimo; 3) VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. kovo 9 d. kadastro tvarkytojo sprendime nurodyta, kad apeliantai prašydami įrašyti gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti gyvenamojo namo priestatą – dokumento pagal NTKĮ 12 straipsnio 1 dalį bei kadastro duomenų bylos. Būtent dėl kadastrinių matavimų atlikimo, pagal kuriuos sudaroma kadastro duomenų byla, ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

5.6. Ieškovo pateiktas Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 838, kuriuo buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus statinius, o tame tarpe ir adresu Širvintų II tako 3 pastatytą mansardą, kurios žymėjimas yra (duomenys neskelbtini) (šio dokumento turinys yra žinomas atsakovams), paneigia apeliantų argumentus, kad norint įteisinti priestatą (duomenys neskelbtini), reikalinga gauti statybą leidžiančius dokumentus, parengti statybos projektą. Šis dokumentas yra teisinis pagrindas priestatui (duomenys neskelbtini) įregistruoti NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme. Kitas reikalingas dokumentas – kadastrinių duomenų byla. Tai, kad priestatą (duomenys neskelbtini) buvo leista įteisinti, bet įteisinimo procedūra buvo nepabaigta, nepateikus naujos kadastro duomenų bylos (apeliantai teikė 1987 m. vasario 2 d. kadastro duomenis, kai pridedamas įsakymas dėl įteisinimo yra vėlesnės datos, t. y. 1995 m. rugsėjo 4 d.) patvirtinta VĮ Registrų centras išrašas (1 t. 10 b. l.). Neaišku, kodėl apeliantai nurodo, kad tai yra savavališka statyba. Nuo 1995 m. rugsėjo 4 d. (įsakymo priėmimo data) VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra žyma apie tai, kad priestato (duomenys neskelbtini) įregistravimui dokumentai nėra pateikti, valstybinė institucija nėra įpareigojusi gyvenamojo namo savininkų pašalinti savavališku statybų būdu pastatytą priestatą arba nurodytų kokiais būdais jį būtų galima įteisinti.

6. Atsakovas K. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Apeliantai prašo priimti ir prie šios bylos prijungti naujus įrodymus: 2020 m. kovo 9 d. VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimą Nr. 23412577 ir detalių duomenų kortelę bei 2020 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Registro departamento Kauno skyriaus sprendimą Nr. 23412577 ir detalių duomenų kortelę. Nurodo, kad po skundžiamo 2020 m. vasario 25 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovai L. S. ir R. Ž. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti priestatą (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto Kadastro departamento Kauno skyrius ir Registro departamento Kauno skyrius 2020 m. kovo 9 d. priėmė sprendimus prašymą dėl priestato (duomenys neskelbtini) registravimo atmesti, nurodydami, kad reikalinga pateikti ne tik aktualius kadastrinius matavimus, bet ir kitus dokumentus daiktui įrašyti į kadastrą. VĮ Registrų centro Kadastro departamento ir Registro departamento sprendimai turi esminės reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui, jie priimti po bylos nagrinėjimo iš esmės, laikytina, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, remiantis LR CPK 314 straipsniu, prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai galėjo būti teikiami anksčiau, veiksmų dėl jų gavimo galėjo būti imtasi iki bylos išnagrinėjimo. VĮ Registrų centro Kadastro departamento ir Registro departamento sprendimai neturi esminės reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui, kadangi byloje nesprendžiamas ginčas dėl statinių teisinės registracijos, spręstina, kad jie nėra esminiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastato gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1930, baigtumas 100 procentų, gyvenamojo namo 1A1m bendras plotas 188,20 kv. m., priestato (duomenys neskelbtini) įregistravimui NT registre dokumentai nepateikti. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje priestato (duomenys neskelbtini) statybos metai nurodyti 1936, atžymos kadastro byloje atliktos 1995 m. liepos mėnesio 27 d. 2010 m. liepos 02 d. ir 2011 m. balandžio 07 d. teismų sprendimais tarp bendrasavininkių nustatyta gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarka. Gyvenamojo namo dalimi, kadastro byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), šalys pagal teismo nustatytą tvarką naudojasi bendrai, tai matyti ir iš teismo sprendimo (1 t. b. l. 8-11, 129-138).

12. Bendraturčiai – šalys šioje byloje siekia į jiems priklausantį gyvenamąjį namą įsivesti vandentiekį, tačiau nesutaria dėl vandentiekio įvedimo būdo. Tai matyti ir iš byloje pateikto teismo sprendimo, nutarties (1 t .b. l. 30-40). Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpa (duomenys neskelbtini), iki kurios turėtų būti atvesti vandentiekio tinklai, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siekdamas įregistruoti gyvenamojo namo patalpą (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto registre turi atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, tačiau atsakovai, nors ir sutikdami, kad kadastriniai matavimai yra reikalingi visiems bendrasavininkams, atsisako ieškovą įleisti į dalį gyvenamojo namo patalpų, motyvuodami, jog šios patalpos ieškovui nepriklauso bei jie nepasitiki ieškovo nurodyta kadastrinius matavimus atliksiančia įmone.

13. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.

14. Nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais. Į ginčo gyvenamąjį namą (tame tarpe ir priestatą) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Priestatas (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant jį įregistruoti būtina atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti šiuos gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

15. Byloje esanti Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinių matavimų byla bei kiti įrodymai pateikti byloje patvirtina, jog gyvenamajame name yra priestatas (duomenys neskelbtini) (3-III), kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) patalpa šalys naudojasi bendrai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų savininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis. Tačiau, atsakovai neduoda leidimo patekti į jų valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Tai matyti ir iš byloje pateikto susirašinėjimo (1 t. b. l. 83).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

17. Apeliacinės instancijos pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo, jo priklausinių matavimas ir naujos kadastrinės bylos įregistravimas nekilnojamojo turto registre pažeis atsakovų interesus. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių.

18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu atmesti atsakovų argumentus, jog UAB „Inventora“ su kuria ieškovas 2019 m. kovo 26 d. yra sudaręs rangos sutartį Nr. K/19-03-26/2 dėl kadastrinių matavimų atlikimo (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t. b .l. 11-14), yra nesąžininga bei nekompetetinga atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šiai įmonei atliekant kadastrinius matavimus bus pažeistos bendraturčių teisės ar teisėti interesai į bendrą daiktą. Atsakovams nepateikus jų atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, jų teiginiai pagrįstai laikyti neįrodytais bei deklaratyviais (CPK 178 str.), todėl atmesti. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas teikė prašymą atsakovams dėl leidimo atlikti matavimus bendro naudojimo patalpose, tačiau atsakymo negavo, kadangi ten patekti buvo reikalinga UAB „Inventora“ darbuotojams (1 t. b. l. 25).

20. Taip pat kolegija sprendžia, kad pagrįstai atmesti atsakovų argumentai, jog priimtas teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Atsakovai teigia, jog nekilnojamojo turto registre neregistruotas priestatas yra savavališka statyba, todėl siekiant jį įregistruoti būtina atlikti eilę veiksmų – parengti statinio rekonstrukcijos projektą, sutvarkyti žemės sklypo tikslinimo dokumentus, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybą ir tik tada atlikti statinio kadastrinius matavimus. Tačiau kaip matyti tokių reikalavimų byloje nėra.

21. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog kadastrinių matavimų atlikimas ir pinigų sumokėjimas iki statybą leidžiančio dokumento gavimo yra nuostolingas ir nereikalingas ir laikytinas atsakovų teisių pažeidimu. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo tokius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl kadastrinių matavimų atlikimo niekaip negali būti pažeisti apeliantų teisės bei teisėti interesai, tiesiog bus atlikti atitinkami matavimai, kurie reikalingi įvykdyti tam tikriems darbams. Kuo tai gali pažeisti apeliantų interesus nėra įrodyta.

22. Kolegija sprendžia ir sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad duomenų, jog šis priestatas yra savavališka statyba, byloje nėra. Atsakovų nurodytus veiksmus būtina atlikti teikiant prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo. Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio (patalpos) kadastro duomenų byla ir dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą, detalizuoti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2. punkte. Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017.

23. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsižvelgiant į atliktus statybos darbus, atitinkamai turi būti teikiami ir dokumentai. Jei atlikti tik paprastojo remonto darbai – statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios nereikia tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; jei atlikti kapitalinio remonto darbai – statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuri turi būti patvirtinta Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, kiti dokumentai, nurodyti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje; jei neatlikti jokie statybos darbai ar kitokie pertvarkymai, tada kadastro duomenys keičiami tik kadastro duomenų bylos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktų įrodymų sprendžia, kad gyvenamajame name nėra atlikti jokie statybos, rekonstrukcijos ar pan. darbai, priestatas (duomenys neskelbtini) šalių turimoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodytas, įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo plotą, nurodyti ir 1936-ti priestato statybos metai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pastebėjimui, jog ieškovas byloje nereiškia reikalavimo be atsakovų sutikimo leisti nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastrinius duomenis, ieškovas reiškia reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus. Tik atlikus kadastrinius matavimus ieškovas galės teisės normose nustatyta tvarka kadastrinius duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre.

25. Taip pat pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovo reikalavimai leisti atlikti šalims priklausančio ūkinio pastato bei kiemo statinių kadastrinius matavimus yra pertekliniai.

26. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Pirmos instancijos teismas, teisingai bei pagrįstai atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą padarė išvadą, jog atliekant kadastrinius matavimus gali būti reikalinga nustatyti ir kitų statinių, esančių žemės sklype duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, todėl pagrįstai tenkino ieškovo prašymą atlikti ūkinio pastato ir kiemo statinių kadastrinius matavimus.

27. Apeliantai teigia, jog ieškinio reikalavime turėjo būti nurodyta, kad reikalaujama leisti patekti ieškovui ir UAB „Inventora“ specialistams, ieškinys turėjo būti sprendžiamas šioje apimtyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra niekuo nepagrįstas, kadangi ieškinio reiškimo būdą bei kokius reikalavimus reikšti renkasi asmuo teikiantis ieškinį – ieškovas. Atsakovai negali nurodyti ieškovui kokį jis turi reikšti reikalavimą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovai šioje civilinėje byloje siekia išplėsti ginčo ribas, nurodyti, kaip turi būti reiškiamas ieškinys ir kad ginčas kilęs dėl teisinės registracijos, tačiau kaip minėta, ieškinio reikalavimus reikšti ir kokius juos reikšti yra ieškovo pasirinkimo teisė, tokių reikalavimų byloje nėra pareikšta. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje nekilo ginčo dėl priestato (duomenys neskelbtini) duomenų registravimo viešame registre, tačiau iš esmės apeliacinis skundas yra būtent dėl to. Taigi apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi pirmos instancijos teisme ginčas dėl to keliamas bei sprendžiamas nebuvo.

28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini apeliantų argumentai, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese

29. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurias teismo prašo priteisti iš atsakovų. Tai patvirtina byloje 2020 m. gegužės 7 d. pateiktas prašymas bei pinigų priėmimo kvitas (DOK -12640). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš visų atsakovų lygiomis dalimis po 112,50 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo po 112, 50 Eur (šimtas dvylika eurų 50 ct).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė