Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Jurgelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą (toliau – persiuntimo paslauga) atsakovui priklausantiems poilsio namams, esantiems (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo ją pirkti ir sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į ieškovo tinklą perduotą) energiją, taip pat už paslaugas, susijusias su elektros energijos persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu pagal ieškovės pateiktą apmokėjimo dokumentą (Sutarties 4, 10.2 punktai, 1 priedas).

11. Iš Priskaitymų ir mokėjimo už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. (toliau – Ataskaita) matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovui PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik už objekte rezervuotą leistinąją naudoti galią.

12. Iš užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. birželio 28 d. objekte buvo atliekamas skaitiklio rodmenų nurašymas. Paskutinio patikrinimo, atlikto 2020 m. gruodžio 8 d., metu užfiksuotas skaitiklio rodmuo – 45853 kWh, 2022 m. birželio 28 d. – 89170 kWh, skirtumas sudaro 43317 kWh.

13. Iš ataskaitos matyti, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo ieškovei 1000,00 Eur, daugiau mokėjimų nefiksuota. Ši suma padengė už leistinąją naudoti galią išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., bei 294,50 Eur dengė už 2022 m. birželio mėnesio priskaičiuotą sumą, 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta 10244,19 Eur sumai (per 2022 m. birželį priskaičiuota suma 10538,69 Eur, permoka 2022 m. gegužės 31 d. sudarė 294,50 Eur).

14. Iš užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. objekte buvo atliekamas skaitiklio rodmenų nurašymas. Paskutinio patikrinimo metu 2022 m. birželio 28 d. užfiksuotas skaitiklio rodmuo – 89170 kWh, 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 91644 kWh, skirtumas sudaro 2474 kWh. Iš užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. objekte buvo atliekamas abonento atjungimas dėl skolos, eilutėje „detalizavimas“ nurodyta – „A. SMART keitimas, (virš 1000 suvartojimas. Nesusiskaito dėl skaitiklio gedimo“, užfiksuotas skaitiklio rodmuo – 94321 kWh. Paskutinio patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. fiksuotas rodmuo – 91644 kWh, skirtumas sudaro 2677 kWh. (deklaruotas rodmuo – 22978). Iš užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. objekte buvo atliekamas skaitiklio rodmenų nurašymas, eilutėje detalizavimas nurodyta „apskaitos patikrinimas vartotojui prašant, reikia nurašyti duomenis, nes klientui yra pateikta sąskaitą ir klientas neteisingai uždeklaravo rodmenis“, užfiksuotas skaitiklio rodmuo – 94321 kWh, toks pat kaip 2023 m. rugsėjo 27 d. 2023 m. gruodžio 5 d. objekte likviduotas įvadas, nes abonentas atjungtas ilgiau nei šešis mėnesius.

15. Atsakovas objekte suvartojamos elektros rodmenų nedeklaruodavo, todėl nuo 2021-04-30 PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos tik už objekte rezervuotą leistinąją naudoti galią.

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14846,30 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. bei 288,66 Eur delspinigius, skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. spalio 31 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo, įrodinėjimo taisykles. Atsakovas pateikė duomenis kad veiklą vykdo tik du, tris mėnesius ir tik savaitgaliais, tada būna žmonių, todėl nesutinka, kad skola galėjo susidaryti per kitus mėnesius, teikė į bylą jam išduotus verslo liudijimus, kuriuose nurodyti veiklos laikotarpiai nuo 2015 m. iki 2022 m., birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais arba minėtų mėnesių tam tikromis dienomis.

18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

21. Nepagrįstais vertinti ir apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti iš jo ieškovės prašomą priteisti skolą, kadangi sezono metu sunaudoja tik nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. (per mėnesį ir šešias dienas) 2474 kWh elektros energijos, jog jis įrodė, kad apskaitos prietaisas neveikė tinkamai.

22. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

23. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kur rašoma, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5 p.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent apskaitos prietaiso rodmenys ir nurodo, kiek objekte yra suvartota elektros energijos, už kurią apeliantas privalo atsiskaityti. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. (per mėnesį ir šešias dienas) suvartota 2474 kWh, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (šiek tiek daugiau nei pusantro mėnesio) suvartota 2677 kWh. Iki 2022 m. birželio 28 d. patikrinimo objekte paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 8 d. 2020 m. gruodžio 8 d. objekte buvo atliekamas skaitiklio rodmenų nurašymas. Paskutinio patikrinimo metu 2019 m. spalio 22 d. užfiksuotas skaitiklio rodmuo – 23047 kWh, 2020 m. gruodžio 8 d. – 45853 kWh, skirtumas sudaro 22806 kWh. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. suvartota 22806 kWh, vidutiniškai per mėnesį 1900 kWh. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. birželio 28 d. suvartota 43317 kWh. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai sudaro vidutiniškai 2280 kWh per mėnesį. Nuo 2021 m. balandžio d. 30 PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos tik už objekte rezervuotą leistinąją galią, kadangi apeliantas objekte suvartojamos elektros rodmenų nedeklaruodavo.

25. Apelianto į bylą pateikti įrodymai – verslo liudijimai – niekaip neatsipinti suvartojamos elektros energijos kiekio objekte ir nepaneigia parodymų apie apelianto objekte suvartotą elektros energijos kiekį. Nepagrįstais vertinami ir apelianto argumentai, kad apskaitos prietaisas neveikė tinkamai, o ieškovė suklastojo duomenis ir tai patvirtino ieškovės darbuotojas, liudytoju apklaustas R. Š., sakydamas: „skaitiklio parodymų nepavyko nuskaityti kompiuteriu“. Pažymėtina, kad liudytoju byloje apklaustas ieškovės darbuotojas R. Š. nurodė, kad užduoties atlikimo metu nurašė apskaitos prietaiso parodymus, apskaitos prietaisas veikė tinkamai, nebuvo sugedęs, tik skaitiklio parodymų nepavyko nuskaityti kompiuteriu, tokią priežastį įrašė, nes turi parinkti priežastį iš klasifikatoriaus, kuomet nepavyksta nuskaityti duomenų (kito pasirinkimo nėra). Pažymėtina, kad prietaiso metrologinė patikra galiojo iki 2025 m. spalio 17 d. Jokių duomenų, kad prietaisas buvo sugedęs, byloje nėra. Apeliantas per visą sutarties galiojimo laikotarpį ar gavęs PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą po 2022 m. birželio 28 d. patikrinimo, nesikreipė į ieškovę, kad apskaitos prietaisas veikia netinkamai ar yra sugedęs.

26. Iš ataskaitos matyti, kad skola už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. už objekte tiektą elektros energiją sudaro 14846,30 Eur, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolos dydis yra įrodytas ir ieškovės reikalavimą dėl 14846,30 Eur skolos priteisimo tenkino.

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl baudos skyrimo

28. Apeliantas prašo skirti ieškovei 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, t. y. už ieškinio pareiškimą, kad atsakovas 2022 m. birželio mėn. sunaudojo 38 483 kWh elektros energijos ir už tai, kad nurodė, jog tiekė elektros energiją nuo 2022-06-01 iki 2023-10-31, nors 2022 m rugsėjį pavogė skaitiklį ir jį sunaikino, kad nepaaiškėtų padaryti nusikaltimai. Pusę sumos priteisti atsakovui – apeliantui.

29. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

31. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, minėtomis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes toks piktnaudžiavimas nagrinėjamu atveju nėra nustatytas.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teisingai išsprendė ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.