Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. (E. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (3 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 punktu, E. S. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 18 d. nuosprendį.

Iš E. S. priteista solidariai civiliniams ieškovams I. D. ir V. D., o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės A. P., 120 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. S. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės A. P., 1 544, 56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. gegužės 30 d. 14.30 val., pėsčiųjų take, esančiame prie namo, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 2 kartus ranka sudavė E. D. į veidą ir padarė jam dešinio antakio muštinę žaizdą, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei padarė apatinio žandikaulio lūžimą dešiniajame kampe, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams I. ir V. D. priteisimo – jį sumažinti maksimaliai bei turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesius, taip pat civiliniu atsakovu įtraukti jo tėvą O. S..

2.1. Apeliaciniame skunde aptariamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.283 straipsnio l dalies dispozicijos bei teigiama, kad, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, yra reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Apelianto teigimu, teismo nustatyta atlygintina bendra neturtinės žalos suma – 2 000 Eur, atsižvelgiant į jo ir jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės – jo mamos padėtį, laikytina nepagrįstai didelė, nes neatsižvelgta į jo ir jo mamos dabartinę turtinę padėtį, t. y., kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos moksleivis, nedirbantis ir jokių santaupų bei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturintis, jo tėvas O. S. jo ir jo sesers išlaikymui epizodiškai perveda tik po 50 Eur abiem, valstybė mamai išmoka už jį vaiko išmoką kas mėnesį po 85,75 Eur bei 88,20 Eur iš garantinio fondo, jo sesuo K. S. mokosi toje pačioje „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, nors (duomenys neskelbtini) ir tapo pilnamete, tačiau nedirba ir savo pajamų neturi, yra išlaikoma jų mamos, o mamos mėnesio pajamų vidurkis – 1 032 Eur (7 225,41 Eur per 7 mėn.), o dar iš jo yra priteista Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 544,56 Eur žalai atlyginti.

2.2. Esant tokiai finansinei situacijai, apelianto teigimu, jis su mama ir (duomenys neskelbtini) metų seserimi neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, tad tokios didelės neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, ir dar jos mokėjimo neišdėstant, jų šeimos gyvenimą padarys žemiau skurdo ribos, nes jie neturės pakankamai lėšų susimokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet netgi lėšų būtiniausių poreikių patenkinimui – maistui. Apeliantas sutinka sumokėti žalą, tačiau, jo nuomone, ji turėtų būti priteista tokio dydžio, kad jis ir jo įstatyminė atstovė galėtų ją atlyginti. todėl nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo keistina, mažinant neturtinės žalos dydį bei turtinės ir neturtinės žalų atlyginimą išdėstant per 2 metus. Be to, apelianto teigimu, teismas šioje byloje nepagrįstai neįtraukė civiliniu atsakovu ir jo tėvo O. S..

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo maksimaliai sumažinti nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams I. ir V. D. priteistos neturtinės žalos dydį bei turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesius, taip pat civiliniu atsakovu įtraukti jo tėvą O. S..

6.1. Šioje byloje nukentėjusiojo E. D. atstovai pagal įstatymą I. D. ir V. D. pareiškė nuteistajam E. S. ir jo atstovei pagal įstatymą A. P. civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu jos dydis buvo sumažintas iki 2 000 Eur, o apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo dar labiau sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, motyvuodamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į jo ir jo mamos dabartinę turtinę padėtį, t. y., kad jis yra gimnazijos moksleivis, nedirbantis ir jokių santaupų bei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturintis, jo tėvas O. S. jo ir jo sesers išlaikymui epizodiškai perveda tik po 50 Eur abiem, valstybė mamai išmoka už jį vaiko išmoką kas mėnesį po 85,75 Eur bei 88,20 Eur iš garantinio fondo, jo sesuo taip pat yra moksleivė ir yra išlaikoma mamos, o o mamos mėnesio pajamų vidurkis – 1 032 Eur (7 225,41 Eur per 7 mėn.), o dar iš jo yra priteista Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 544,56 Eur žalai atlyginti.

6.2. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

6.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

6.4. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo E. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

6.5. Specialisto išvadoje E. D. konstatuota dešinio antakio muštinė žaizda, apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – E. D. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 7–8).

6.6. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-255-697/2022 ir kitos), tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į sužalojimo padarymo pobūdį, liekamuosius reiškinius, gali būti ir didesnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., prarandamas darbingumas, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradę po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018 ir kt.).

6.7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų ir specialisto išvadoje objektyviai konstatuotų sužalojimų – apatinio žandikaulio lūžimo dešinio kampo srityje, taip pat ir dėl dešinio antakio muštinės žaizdos – patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, neabejotinai dėl žandikaulio lūžimo buvo pasikeitusi nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, įprastas gyvenimo ritmas. Nukentėjusiajam buvo atlikta žandikaulio operacija, jos metu lūžio vietoje žandikaulis buvo sutvirtintas sraigtais ir plokštele, kurių pašalinimas taip pat neišvengiamas. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad operacijų vietose – veide yra susiformavę randai, kurie taip pat kelia nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Ir toks patirtas sužalojimas – žandikaulio lūžimas – vienareikšmiškai sukelia nepageidaujamų neigiamų padarinių ilgesnį laiką.

6.8. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo bei civilinės atsakovės turtinę padėtį, t. y., kad jis yra nepilnametis, mokosi, jokio turto neturi, kad jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė A. P. turi du vaikus, juos augina viena, vaikų išlaikymo iš jų tėvo negauna, pati uždirba apie 900 – 1 000 Eur, kreditinių įsipareigojimų neturi. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo elgesį prieš jį sužalojant, kad nukentėjusysis įžeidinėjo nuteistąjį E. S., žemino visų klasiokų akivaizdoje, todėl ir paties nukentėjusiojo neapgalvotas elgesys turėjo įtakos vėlesniems nuteistojo smurtiniams veiksmams, kurie nuteistajam užtraukė baudžiamąją atsakomybę.

6.9. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat jo ir jo atstovės pagal įstatymą turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose dėl padaryto panašaus sužalojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur – nėra per didelis, todėl nemažintinas. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja ir kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai.

7. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinę žalą priteisė ne pačiam nukentėjusiajam, kuris tiesiogiai patyrė žalą, bet jo atstovams pagal įstatymą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamajam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo nepilnamečio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2007). Pažymėtina, kad tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikais ir jiems padėti, todėl natūralu, kad dėl vaikų atitinkamų išgyvenimų, kartu išgyvena ir tėvai. Tačiau šiuos patirtus išgyvenimus nėra pagrindo vertinti kaip neturtinės žalos atsiradimą, kuri tokiu atveju kompensuojama pinigine išraiška, išskyrus tuos atvejus, kai dėl kaltininko neteisėtų veiksmų, asmuo netenka artimo žmogaus. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteista 2 000 Eur dydžio neturtinė žala priteistina nukentėjusiajam E. D..

8. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

8.1. Nagrinėjamu atveju tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala buvo priteista iš nuteistojo E. S., o jam neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. P.. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. S. turi abu tėvus, t. y. ne tik motiną, todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsižvelgiant į apeliacinio skundo prašymą, į procesą kaip civilinis atsakovas buvo įtrauktas ir nuteistojo E. S. tėvas O. S.. Apeliacinės instancijos teismui advokatės J. Usonytės pateiktu elektroninio pašto adresu O. S. buvo išsiųsta nutartis, kurioje jam išaiškintos ir jo, kaip civilinio atsakovo, teisės ir pareigos. Civilinis atsakovas jokių atsiliepimų nepateikė, jo pozicija dėl jo pripažinimo civiliniu atsakovu teismui nėra žinoma.

8.2. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymas imperatyviai numato abiems tėvams vienodą pareigą rūpintis savo vaikais ir atsakomybę už jų veiksmus, o kartu ir pareigą atlyginti nepilnamečių vaikų atitinkamą dalį padarytos žalos, iki padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, arba iki kol jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Todėl aplinkybė, kad O. S. tinkamai nesirūpina sūnaus E. S. auklėjimu ir nesidomi sūnumi, savaime nėra priežastis nepripažinti jo civiliniu atsakovu bei subsidariai nepriteisti iš abiejų tėvų turtinės ir neturtinės žalos iki nuteistasis sulauks pilnametystės, arba, kol jis prieš pilnametystę įgys turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, turtinė ir neturtinė žala, kuri priteista iš nuteistojo E. S., o jam neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, arba iki tol, jeigu jis prieš pilnametystę įgytų turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, priteistina subsidiariai iš jo abiejų tėvų – civilinių atsakovų A. P. ir O. S..

9. Pažymėtina, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnyje įtvirtinta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimas BPK normomis nereglamentuojamas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

9.1. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad paprastai prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-626/2023).

9.2. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu prašymas išdėstyti nukentėjusiajam priteistiną neturtinę žalą ir civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą nebuvo pateiktas, toks klausimas teisiamajame posėdyje nebuvo nagrinėjamas ir teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Apeliantas prašymą išdėstyti priteistą sumą pateikė apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į CPK 312 straipsnio nuostatą, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, toks apelianto prašymas nenagrinėjamas.

9.3. Kartu Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami, suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnyje numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taigi, įstatyme nustatyta, kad antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Nuteistasis, o šiuo atveju ir jo tėvai kaip civiliniai atsakovai, neturėdami galimybės iš karto sumokėti visos iš jų priteistos sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Taigi, nuteistasis ir jo atstovai pagal įstatymą bei civiliniai atsakovai, atsakingi už žalos atlyginimą, aktyviai bendradarbiaudami su antstoliu ir kreditoriumi, gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamus padarinius.

9.4. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas dėl priteistų turtinės ir neturtinės žalų išdėstymo nenagrinėtinas.

10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo E. S. valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės J. Usonytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. S. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

11.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

11.2. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas, be to, nuteistasis E. S. yra nepilnametis, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. S. neišieškotinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai civilinių ieškovų I. D. ir V. D. naudai iš E. S., o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. P. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. S. priteisti nukentėjusiajam E. D., o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų A. P. ir O. S. subsidiariai, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš E. S. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės A. P., 1 544, 56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš E. S. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, o E. S. neturint turto ar pajamų, iki E. S. sulauks pilnametystės, iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų A. P. ir O. S. subsidiariai, 1 544, 56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo E. S. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.