Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai ieškovė paaiškino, kad santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo nuolatinių žeminimų, jos ir jos šeimos narių įžeidinėjimų, raginimų atsisakyti savo šeimos, kurie pradėjo kenkti ne tik jai, bet ir jų vaikams. Santykiai pradėjo šlyti prieš trejus metus. Ji kreipėsi į advokatę dėl skyrybų proceso iniciavimo, bet persigalvodavo, atleisdavo atsakovui, nusileisdavo manydama, kad viskas gali pasikeisti, bet prieš pusantrų metų santykiai nutrūko galutinai. Atsakovas nesiryžo nieko padaryti jų visų gerovei, jos visus pasiūlymus jis kategoriškai atmetė, nėjo nei vienas, nei kartu pas šeimos psichologus ir pan. Iki santuokos įregistravimo bendravo gal devynis mėnesius. Iš karto tik apsigyvenus kartu ji pastojo, todėl susituokė. Atsakovas mokėjo už paskolą, komunalinius mokesčius ir vaikų darželį, o kitas išlaidas dengė ji. Atsakovas išleisdavo apie 450 Eur per mėnesį. Ji išleisdavo visą savo gaunamą motinystės pašalpą – 300 Eur. Fizinio smurto nepatyrė, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos pradžios buvo naudojamas psichologinis smurtas. Atsakovo įsitikinimu ji turėjo priklausyti tik jam, su niekuo negalėjo susitikti, neleido bendrauti nei su mama, nei su seserimi, turėjo klausyti tik jo ir tik jam besąlygiškai paklusti. Aplinkiniams šnekėjo, kad ji yra bloga mama ir pan. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Šiuo metu ji su vaikais gyvena pas jos tėvus. Išsikraustė dėl to, kad atsakovas vaikus nuteikinėja prieš ją, liepdamas nevalgyti to, ką ji pagamina, nes ji nori juos nunuodyti ir t.t. ir pan. Išsikraustė kovo pabaigoje, nes buvo nebeįmanoma gyventi. Buvo atvejų, kai atsakovas grasino išvaryti ją su vaikais iš namų ir jie liks gyventi gatvėje. Tarėsi gyventi kartu iki tol, kol parduos butą, bet gyventi kartu nebebuvo galimybių, todėl išsikraustė su vaikais gyventi atskirai. Atsakovas iki gegužės mėnesio teikė išlaikymą pagal teismo nutartį, bet vėliau pradėjo mokėti mažiau nei nurodyta nutartyje, šiuo metu yra išlaikymo įsiskolinimas už kai kuriuos mėnesius 40 Eur, 18 Eur, 140 Eur, 280 Eur. Be to, atsakovas gauna motinystės išmoką, bet jos jai neperveda, nors jie buvo taip sutarę, kad išmoką formins ant atsakovo, nes jo atlyginimas didesnis, o šis gavęs išmoką – pervedinės į jos sąskaitą. Abiejų vaikų išlaikymo išlaidos šiai dienai yra apylygės. Abu vaikai lanko darželius ir būrelius, darželio mokestis nuo sausio mėnesio pakilo. Jos atlyginimas į rankas yra 700 Eur. Kol gyvena pas tėvus ir jei atsakovas pilnai mokėtų vaikams išlaikymą, tai pragyventi įmanoma. Norėtųsi imti paskolą ir įsigyti savo būstą bei gyventi su vaikais atskirai, blogiausiu atveju – nuomotis būstą. Už garažą buvo mokama iš bendrų pinigų. Atsakovo tėvai finansiškai prisidėjo prie garažo įsigijimo.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti, atsakovo priešieškinį – atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai, susirašinėjimai dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, be to, ieškovė su vaikais priversta gyventi pas savo tėvus, tuo tarpu atsakovas vienas pats liko gyventi šalių bendrame bute. Atsakovo elgesys nesuderinamas su jo, kaip sutuoktinio, pareigomis. Atsakovas iš ieškovės tyčiojosi grasindamas išmesti ją iš namų, ką ir rodo faktas, kad ieškovė su vaikais yra išėjusi gyventi pas savo tėvus. Atsakovas pasisavino vaikų pinigus. Ieškovė iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja. Ieškovė su vaikais po santuokos nutraukimo turėtų gyventi jų bute, o atsakovas turėtų būti iškeldintas, nes bendrame turte jie negali kartu gyventi. Be to, iki vaikų pilnametystės šiame būste turėtų būti nustatytas uzufruktas. Prieš kreditorių šalys ir toliau turėtų likti bendraskoliais. Paskutinis atsakovo gautas atlyginimas yra 1800 Eur, todėl jo pajamos yra pakankamos skirti nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t.y. bent po 300 Eur kiekvienam vaikui iki kiekvieno pilnametystės. Mano, kad garažas yra įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovė už jį turėtų gauti kompensaciją, tuo tarpu į bylą pateikti kvitai, kad už garažą mokėjo jo tėvai, nepatvirtina, kad garažas yra asmeninė jo nuosavybė. Atsakovo siūloma jo bendravimo su vaikais tvarka lyginėmis ir nelyginėmis dienomis nesąžininga vaikų interesų atžvilgiu, nes vaikai negali kas antrą dieną gyventi tai su vienu, tai su kitu iš tėvų. Atsakovo siūlymas paimti vaikus penktadieniais aštuntą valandą vakaro yra per vėlus laikus. Nepertraukiamas 24 dienų atostogų laikotarpis taip pat yra per ilgas, manytina, kad dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų laikas yra pakankamas.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, kaip nepagrįstą, o jo patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad aplinkybės dėl smurto yra pagražintos ir perdėtos, nieko panašaus nebuvo. Visas išlaidas dengė jis, o ne vien mokėjo už paskolas ir komunalinius mokesčius. Turėjo net tris būstus, kurie buvo tvarkomi ir stengiamasi turėti juos kaip investiciją į ateitį. Vaikai nuo gimimo buvo draudžiami ir kaupiamos lėšos. Mergaitė labai sirgo iš pradžių, todėl buvo gana daug išlaidų gydymui. Jo iniciatyva buvo, kad žmona studijuotų, bet ji studijas nutraukė. Tiek ji, tiek kiti pastebėjo pasikeitusį ieškovės elgesį, ji norėjo nutraukti antrą nėštumą ir negimdyti sūnaus. Didelių visų artimųjų pastangų dėka vaikelis išvydo pasaulį. Ieškovė pradėjo maištauti, išeidinėti naktimis į barus, negrįžti iki paryčių, grįžus nuo jos sklisdavo intensyvus alkoholio kvapas. Jis kuo daugiau laiko nori praleisti su vaikais. Su vaikais bendrauti jam sekasi, giminėje yra daug panašaus amžiaus vaikų, kurie atiduoda dar gerus drabužius ir pan. 2014 m. susitiko, draugavo tris mėnesius, susikivirčijo ir išsiskyrė, nes FB žmona įkėlė įrašą, kad ji draugauja su kitu vyru. Vėliau susitaikė, susitiko ir vėl pradėjo draugauti. Sveikatos sutrikimų neturi. Jam buvo šokas, kai jis gavo ieškinį, todėl nemano, kad tai tik jo vieno kaltė. Dažniausiai santykiuose abu kažkuo būna kalti. Ieškovės būdas yra labai karštas, gal ji paskubėjo, vengia bendrauti, neišsišneka, nepasako, kas jai yra, užsisklendžia savyje. Jis buvo susitikęs su ieškovės motina ir aiškinosi dėl ieškovės būdo, nes norėjo išsiaiškinti, kame problema, jam yra svarbi ir ieškovė ir šeimos išsaugojimas, jis norėjo išsaugoti šeimą ir pagal savo supratimą dėjo pastangas aiškintis priežastis, spręsti problemas, taikytis ir gyventi kartu. Dabar nuo rugsėjo mėnesio jo alga turėtų padidėti, be dar nėra gavęs pilnos pasikeitusios algos, todėl nežino tiksliai, kokia ji bus. Iki tol į rankas jis gaudavo 650 Eur. Gyvenant kartu jis dengė šias išlaidas: būsto paskola (paskutinio būsto) - 300 Eur, komunalinės paslaugos - apie 100 Eur, maistas ir prekės apie 100 Eur, pramogos, žaislai atostogos – 150 Eur. Ieškovė mokėjo už maistą, namų apyvokos reikmenis pirko, rūbus. Motinystės išmoka svyruodavo nuo 400 Eur iki 450 Eur, nes kisdavo jo atlyginimas, nuo kurio skaičiavo tą išmoką. Kas antrą savaitgalį ir savaitės nelyginėmis dienomis matosi su vaikais, abu su ieškove po lygiai praleido atostogas su vaikais. Būna, kad sekmadieniais pavėluoja grąžinti vaikus, nes dukrą reikia įkalbinėti vežti atgal pas mamą, nes ji nori daugiau pabūti su juo. Kai vaikai būna su juo, vaikams nieko netrūksta, jie turi absoliučiai viską. Darželis iš pradžių kainavo 30 Eur, vėliau pabrango iki 50 Eur, dabar nežino tikslios sumos. Praeitais metais dukra lankė būrelius, o ar šiais metais lankys ir ką lankys – dar nežino. Daržovių, vaisių, pieno produktų, vištienos, kiaušinių gauna iš kaimo, pirkti nereikia, todėl lėšos maistui nebūna didelės. Vaikai chlorui alergiški, todėl negali lankyti baseino. Jeigu vaikai su juo praleistų pusę laiko, tai alimentams pakaktų po 120 -150 Eur kiekvienam vaikui. Šiai dienai įsiskolinimų kreditoriams nėra, paskolas padeda mokėti tėvai. Sutinka parduoti butą ir sumą padalinti per pusę, atėmus 16000 Eur įneštų už jo asmeninį turtą. Apie 88000 Eur yra paskolos likutis, 37000 Eur jau yra sumokėta. Butas įsigytas prieš du metus. Yra garažas, už kurį visada mokėjo ir moka jo tėvai. Jis asmeninės nuosavybės teise turi automobilį (duomenys neskelbtini), o jo tėvas jų šeimai davė (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ieškovė, kol jie gyveno kartu. Kai kildavo nesklandumų bendraujant su ieškove ir nesuprasdavo jos veiksmų, jis kreipdavosi į ieškovės mamą, kad padėtų jam suprasti ir išspręsti situaciją. Kai kada bendravimas su ieškovės mama padėdavo jam suprasti situaciją, kodėl ieškovė užsisklendžia, nebendrauja ir pan. Didžiausi sunkumai prasidėjo, kai ieškovė laukėsi antro kūdikio. Kreipėsi ir į ieškovės seserį bei brolį, bet jie atsisakė bendrauti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. B. B. (ieškovės mama) parodė, kad skyrybos įvyko dėl atsakovo. Tiek ieškovė, tiek ji ilgai kentė ir verkė, kol galiausiai nusprendė, kad reikia skirtis ir paprašė ją su vaikais priimti gyventi pas save. Pagrindinis dalykas, dėl kurio M. nusprendė nebekentėti – tai nuolatiniai atsakovo įžeidinėjimai, žeminimai, vartojant visus necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu. Po pirmo išpuolio M. buvo šoke, tikėjosi, kad tai nebesikartos, bet išpuoliai kartojosi. Iš pradžių vaikams buvo sunku eiti susitikti su tėvu, bet ilgainiui situacija pagerėjo, vaikai pradėjo eiti į susitikimus su tėvu. Pastaruoju metu pastebi, kad G. vėl pradeda nebenorėti eiti susitikti su tėvu. Mano, kad atsakovas vaikus nuteikinėja, ypač prieš ją, teigdamas, kad ji yra negera. Atsakovas bandė spręsti problemą, teigdamas, kad M. greičiausiai pogimdyvinė depresija, jis nežino, kaip jam su M. toliau bendrauti, prašė padėti, bet, kaip paaiškėjo vėliau – jis nutylėjo apie savo išpuolius. Atsakovas iš pradžių norėjo įrodyti, kad M. yra ligonis, nes ji nustojo valgyti, nieko nebenori, atrodė, kad jai yra depresija. Dabar M. yra visiškai atsigavusi ir yra tokia pati, kokia ji buvo iki vedybų. Mano, kad tokią būseną dukra pasiekė dėl nuolatinių žodinių atsakovo įžeidinėjimų M. atžvilgiu. M. pagalbos neprašydavo, bet labai verkė, nebegalėjo būti viena, pradėjo net kelti klausimą, kada jai geriau numirti. M. bandė iškentėti viską pati ir neužkrauti jiems savo problemų, todėl negali pasakyti, kada tie išpuoliai prasidėjo. Finansiškai jiems abiem daug padėjo pirkdami įvairius daiktus, kurių jiems reikėdavo, pvz. vaikų kėdutes į mašiną ir kt. Nuo vestuvių pradžios apie 6000 Eur grynais pinigais yra padėję, o visa kita prekėmis. Negali pasakyti, kur buvo panaudoti gryni pinigai, bet kad viso buvo duota apie 6000 Eur tai tikrai. Be to, kai tik paprašydavo, visada vaikus prižiūrėjo. Šiuo metu M. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), jiems yra atlaisvinti du kambariai. Mano, kad vaikai labiau yra prisirišę prie mamos. Pirmas išpuolis buvo po pusmečio nuo bendro jų gyvenimo pradžios, o vėliau išpuoliai dažnėjo, būdavo susitaikymų ir vėl gyvenimo toliau iki eilinį kartą pasikartojančio išpuolio. Nuolatiniai išpuoliai – tai nereiškia, kad jie buvo kasdien, bet jie pradėjo kartotis pakankamai dažnai. Nuteikinėjimas vaikų yra tame, kad vaikui yra sakoma, kad jos močiutė yra bloga.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. M. (atsakovo tėtis) parodė, kad jis su žmona iš savo santaupų įnešė 16000 grynais pirmam banko įnašui už butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje butą abu jau M. ir R. įsigijo, pardavę kitus butus. Už garažą jis su žmona kiekvieną mėnesį įnašus mokėjo garažo savininkui, kol išmokėjo visą sumą. Atsakovas su vaikais bendrauja gražiai. Kai oras gražus, su anūkais laiką leisdavo sode, vaikams patikdavo laiką su jais leisti. Būna, kad kartais vaikai nori grįžti pas mamą, o kartais būna, kad nenori važiuoti pas mamą, nori dar likti pas juos. Prie antrojo buto (duomenys neskelbtini) jie su žmona neprisidėjo, gal porą tūkstančių, prie trečio buto jie su žmona taip pat neprisidėjo, jie tik prie pirmojo buto įsigijimo prisidėjo sumokėdami pradinį įnašą bankui. Smulkiomis išlaidomis visada padėdavo šeimai, jei sūnus paprašydavo 200-300 Eur, nes trūkdavo pragyvenimui, tai duodavo sūnui. Nuo santuokos pradžios pagalbos labai dažnai nereikėjo, bet kuo toliau, tuo labiau jiems reikėjo finansinės pagalbos. Konkrečiai sumų negali įvardinti, bet iki 500 Eur per mėnesį tai praktiškai vos ne kiekvieną mėnesį paskutiniu metu reikėjo padėti. Duotų sūnui pinigų grąžinti nereikalavo, jei jau duodavo – tai duodavo, grąžinti atgal neprašydavo. Lygiai taip pat ir ką anūkams duoda, tai neprašo grąžinti. Garažas buvo po sūnaus ir marčios butu, todėl buvo protinga pirkti garažą, bet pinigų visos sumos iš karto neturėjo, todėl sutarė, kad mokės dalimis, garažo savininkas sutiko. Kas kaltas dėl santuokos negali pasakyti, nes kartu su jais negyveno, bet akivaizdu, kad jie kartu gyventi nenori ir nebegali.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. (atsakovo mama) parodė, kad garažą įsigyti sūnui padėjo ji ir jos vyras, dovanojo pinigus savo sūnui, kad jis įsigytų garažą. Buvo parduoti du butai ((duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini)) paimtas kreditas ir nupirktas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovas su vaikais bendrauja gražiai. Kai ateina pas juos su vaikais į svečius, vaikai yra laimingi, myli tiek atsakovą, tiek juos, kaip senelius. Du kartus jai teko palydėti vaikus iki mamos namo, bet vaikai kuo arčiau artėdavo prie mamos namo, sakydavo, kad jie jau pavargo ir nenori toliau eiti. Mano, kad vaikai ne visada noriai nori grįžti pas mamą. Jie su vaikais niekada kartu negyveno, o kai į svečius ateidavo, tai atrodė, kad viskas yra gerai, todėl negali pasakyti, kas tarp jų įvyko. Atrodė, kad santuokinis gyvenimas jų yra normalus. Antras butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas jau santuokoje, antro vaiko jie dar neturėjo, pirmoji buvo nedidelio amžiaus. Prie visų butų pirkimo ji finansiškai prisidėjo, tai matosi iš bankinių pavedimų. Kadangi buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai tos sumos užteko pradiniam įnašui, o tada ėmėm paskolą. Ji su vyru įnešė 16000 Lt kaip pirmą įnašą į banką už pirmą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris buvo pirktas atsakovo vardu, nes jis ėmė paskolą ir mokėjo įmokas. Tada šis butas buvo parduotas, padengta paskola ir pirktas kitas butas (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo parduotas ir butas (duomenys neskelbtini), imtas kreditas ir pirktas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavę į svečius (duomenys neskelbtini) g. atsakovas pasakojo, kad šalia to buto parduodamas garažas. Ji su vyru namuose pasitarė, ar jie gali sūnui padėti nupirkti garažą ir nusprendė, kad dalimis galėtų išsimokėtinai pirkti. Sutarė su garažo savininku, kad jie su vyru išsimokėtinai nupirks garažą sūnui, jie abu kas mėnesį mokamomis sumomis sumokėjo visą sumą už garažą. Jie su vyru laiko, kad tai jų dovana sūnui, o ne sūnaus šeimai, jie norėjo savo vaikui padėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. M. (iki santuokos sudarymo – B.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuojant tuo, kad susilaukus antrojo vaikelio santykiai su atsakovu galutinai pašlijo, atsakovo elgesys stipriai pakito, jis pradėjo ieškovę nuolat žeminti, šaukti, naudoti psichologinį smurtą, santykiai tapo varginančiais, konfliktiškais, ko pasekoje, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nuolatinė įtampa atsiliepė ieškovės sveikatai ir savijautai bei vaikų gerovei. Atsakovas buvo nelojalus, visus šeimoje uždirbtus pinigus kontroliuodavo ir jais disponuodavo vienas. Atsakovas turi rimtų psichologinių problemų – nevaldomų pykčio priepuolių, kurie pasireiškia be priežasties ir tęsiasi netgi iki kelių savaičių. Atsakovas įsitikinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu kažką padarė ne taip, abu nesugebėjo išsaugoti santuokos. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė nurodo, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo dėl to, kad žemino ir įžeidinėjo ieškovę, bandė nuteikti ieškovės draugus ir artimuosius prieš ieškovę, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, kontroliavo šeimos gaunamas pajamas, nedavė pinigų ieškovės asmeniniams poreikiams. Atsakovas nurodė, kad ieškovė palikdavo vaikus ir negrįždavo namo po kelias dienas, nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui. Duomenų, patvirtinančių atsakovo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu, byloje nėra. Taip pat, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie atsakovo naudojamą psichologinį smurtą, ieškovės žeminimą ir įžeidinėjimą nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas šiam reikalavimui prieštarauja. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė išimtinai nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokinę pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o atsakovas ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. Atsakovas bendrauja su vaikais du?me?nesiu? savaitgalius, remiantis darbo grafiku pagal galimybes derinant su ieškove jos laisvus savaitgalius, paimant vaikus penktadieni? iš vaiku? gyvenamosios vietos 18 val. ir gra?žinant vaikus sekmadieni? iki 18 val. i? vaiku? gyvenama?ja? vieta?; 2. Atsakovas bendrauja po 3 valandas dvi dienas savaite?je su vaikais ir remiantis darbo grafike nurodytu laisvu laiku pagal galimybes derinant su ieškove, paimant vaikus iš vaiku? gyvenamosios vietos arba ugdymo i?staigos (darželio) ir gra?žinant vaikus i? vaiku? gyvenama?ja? vieta? iki 20.00 val., atsižvelgiant i? vaiku? dienos maitinimosi, ugdymo užsie?mimus, miego režima? bei kitus poreikius; 3. Atsakovui bendraujant su vaikais, atsakovas privalo pranešti ieškovei apie negale?jima? bendrauti su vaikais nustatytu laiku, informuojant vaiku? motina? iš anksto (ne ve?liau kaip prieš 1 diena?) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute; 4. Apie susitikimus su vaikais iš anksto (ne ve?liau kaip prieš 1 diena?) pranešant ieškovei apie susitikima? su vaikais; 5. Didžia?sias metu? šventes - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnamečiai vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) – su atsakovu, antrą šventinę dieną (gruodžio 25 d.) – su ieškove, o poriniais metais vaikai praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su ieškove, antrą dieną (gruodžio 25 d.) – su atsakovu; Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamos vietos švenc?iu? 1 diena? 10:00 val. ir pristato su?nus atsakovei i? jos gyvenama? vieta? švenc?iu? 2 diena? 12:00 val.; 6. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) Vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su ieškove, antrą dieną (sausio 1 d.) – su atsakovu, o poriniais metais Vaikai praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su atsakovu, antrą dieną (sausio 1 d.) – su ieškove. Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su ieškove, antrą šventės dieną – su atsakovu, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su atsakovu, antrą šventės dieną – su ieškovė; atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos paima šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą iki kitos dienos 12 val.; 7. Švenc?iant vaikų gimimo dienas, abi šalys derina tarpusavyje konkrec?ia? diena?, laika? ir vieta? ir gimtadieni? švenc?ia šaliu? susitarimu; 8. Atsakovas pasiima vaikus iš ieškovės gyvenamos vietos kiekvienu? metu? te?vo diena? 10:00 val. ir ta? pac?ia? diena?, 19:00 val. pristato vaikus motinai i? jos gyvenama? vieta?; 9. Atsakovas 14 dienu?, jo kasmetiniu? vasaros atostogu? metu, praleidžia kartu su vaikais, neribojant teise?s atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslu? atostogu? laika? ir vieta? atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir vaiku? ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo i?staigos lankymo grafiku; 10. Ieškovė informuoja atsakovą savalaikiai telefonu apie vaikų sveikatos stovi?, jei jie serga, abi šalys laikantis protingumo kriteriju?, orientuojantis i? gydytojo nurodymus, laikinai, kol vaikai pasveiks, bendravimo tvarka? vykdo taip, kad nepažeistu? vaiku? sveikatos stovio. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kadangi jo priešieškinyje siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka užtikrintų, jog vaikai kartu su atsakovu ir ieškove praleistų lygiai pusė laiko. Atsakovas prašo nustatyti tokią atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 4.1. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį tėvas pasiima vaikus nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. (arba penktadienį pasiima iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val; 4.2. Darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai) tėvas bendrauja su vaikais pasiimdamas juos iš darželio ar iš jų gyvenamosios vietos ir gražindamas juos iki 20:00 val., nelyginėmis kalendorinėmis dienomis (pvz.: 1; 3; 5; 7; 9; 11; 13; 15; 17; 19; 21; 23; 25; 27; 29; 31); 4.3. Tėvas kiekvienais metais nepertraukiamai be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ar kitoje šalyje praleidžia su vaikais 24 kalendorines dienas savo atostogų laiko. Vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 10 kalendorinių dienų SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu; 4.4. Neporiniais metais (pvz.: 2021; 2023; 2025 ir t.t.) tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietų gruodžio mėn. 25 d. iki 20 val; 4.5. Poriniais metais (pvz.: 2022; 2024; 2026 ir t.t.) tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 20 val; 4.6. Poriniais metais (pvz.: 2022; 2024; 2026 ir t.t.) tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val; 4.7. Neporiniais metais (pvz.: 2021; 2023; 2025 ir t.t.) tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.8. Poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d., 10 val., ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 20 val.; 4.9. Kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia Tėvo dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos Tėvo dienos išvakarėse 18 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.; 4.10. Kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis būna darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; 4.11. Poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia jų gimtadienius, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gimtadienio išvakarėse 18 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val. Neporiniais metais vaikų gimtadienius su vaikais praleidžia jų motina; 4.12. Jeigu tėvas praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su vaikais, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu motinai sutikus; 4.13. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo motinos valios, tėvo bendravimas su vaikais nėra galimas, motina privalo apie tai informuoti tėvą SMS žinute ir el. paštu nedelsiant; 4.14. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur jie yra; 4.15. Dėl nedarbingumo esant vaikų ligos atvejui ieškovė ir atsakovas prisiima priežiūra paeiliui arba bendru tarpusavio sutarimu. Tarnyba pateiktose išvadose (2019 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020m. gruodžio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 11 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad pritaria tiek patikslintu ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu prašomoms nustatyti bendravimo tvarkoms. Tarnybos nuomone patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Teismo vertinimu tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra ydinga, nekonkreti, galinti sąlygoti konfliktinių situacijų kilimą ateityje. Iš byloje esančių dokumentų, teismo posėdžio metu ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, nesiekia surasti kompromiso. Ieškovės siūlymas, kad atsakovas bendrauja po 3 valandas dvi dienas savaite?je su vaikais ir remiantis darbo grafike nurodytu laisvu laiku pagal galimybes derinant su ieškove, paimant vaikus iš vaiku? gyvenamosios vietos arba ugdymo i?staigos (darželio) ir gra?žinant vaikus i? vaiku? gyvenama?ja? vieta? iki 20.00 val., atsižvelgiant i? vaiku? dienos maitinimosi, ugdymo užsie?mimus, miego režima? bei kitus poreikius, yra neaiškus ir nekonkretus. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau nurodyta, į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, nenustatyta, į tai, kad ieškovė neprieštarauja maksimaliam atsakovo bendravimui su savo nepilnamečiais vaikais, teismas tenkina ieškovės ir atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais iš dalies. Teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų interesus atitiks tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas R. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. M. ir A. M. tokia tvarka:

1. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas iki to paties vakaro 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

3. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) atsakovas R. M. su nepilnamečiais vaikais praleidžia nelyginiais metais, o ieškovė M. M. su nepilnamečiais vaikais praleidžia lyginiais metais. Kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžina juos Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

4. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 24, 25, 26 d. (šv.Kūčias, šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, o ieškovė M. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 24, 25, 26 d. (šv. Kūčias, šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas. Atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina juos tos pačios dienos (valstybinės šventės) iki 20 val., gruodžio 26 d. iki 20 val., ir pirmadienį (šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

5. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), vaikus pasiimdamas iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos nuo 8 val. ir grąžindamas iki tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

6. Lyginiais metais atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. praleidžia jų gimtadienius, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val, jei tai ne darbo diena, arba nuo 16 val., jei tai darbo ir grąžina juos į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Nelyginiais metais vaikų gimtadienius su vaikais praleidžia jų motina;

7. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val.

8. Atsakovas R. M. su vaikais G. M. ir A. M. bendrauja vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

9. Atsakovui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su vaikais, jis apie tai informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš dieną SMS trumpąja žinute ar elektroniniu paštu. Atitinkamai ieškovė, vaikams dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su tėvu, atsakovą informuoja apie tai SMS trumpąja žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dieną.

10. Jeigu tėvas praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su vaikais, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu motinai sutikus.

11. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur jie yra. Dėl nedarbingumo esant vaikų ligos atvejui ieškovė ir atsakovas prisiima priežiūra paeiliui arba bendru tarpusavio sutarimu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. M. ir A. M. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Anot ieškovės, per mėnesį ieškove? bu?tiniesiems nepilnamec?ių vaikų poreikiams tenkinti išleidžia daugiau kaip 600 Eur/vaikui: G. M. - darželis 60 Eur, būrelis 50 Eur, sauskelnės, drėgnos servetėlės 30 Eur, kitos higienos priemonės 15 Eur, vaistai 30 Eur, drabužiai, avalynė 70 Eur, žaislai, lavinamosios priemonės 40 Eur, maistas, gėrimai 150 Eur, pramogos, laisvalaikis 70 Eur, kuras 50 Eur, draugų, giminaičių gimtadieniai, šventės 20 Eur, o A. M. - darželis 60 Eur, sauskelnės, drėgnos servietėlės 70 Eur, kitos higienos priemonės 15 Eur, baseinas 65 Eur, vaistai 30 Eur, drabužiai, avalynė 70 Eur, žaislai, lavinamosios priemonės 40 Eur, pieno mišinys 50 Eur, maistas 150 Eur, buteliukai, seilinukai ir kt. 15 Eur, pramogos, laisvalaikis 70 Eur, kuras 50 Eur, draugų, giminaičių gimtadieniai, šventės 20 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, kadangi ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui neatitinka realių nepilnamečių vaikų poreikių. Vaikai jokių specialių poreikių neturi, todėl net išlaidos vaistams po 30 Eur kas mėnesį, akivaizdu yra nerealu. Šiuo metu būrelių veiklos yra griežtai apribotos ir pristabdytos dėl susidariusios karantino padėties, todėl vaikai fiziškai negali lankyti būrelių. Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad sauskelnėms ir drėgnoms servetėlėms išleidžiama po 30 Eur, tačiau vaikai jau daugiau negu puse metų gyvena nenaudodami sauskelnių, be to atskiroje eilutėje dar įtraukiama higienos priemonėms po 15 Eur, matyti, kad šios išlaidos gali būti nepagrįstai dubliuojamos. Nurodoma, kad baseinui išleidžiama 65 Eur, tačiau vaikai yra alergiški chlorui ir reguliariai baseino lankyti neturėtų, nes tai kenkia jų sveikatai (džiūna oda, formuojasi žaizdelės įvairiose kūno vietose.), be to šios išlaidos dokumentais nepagrįstos. Nurodoma, kad išleidžiama 50 Eur pieno mišiniams, o tai pat buteliukam ir seilinukam po 15 Eur, tačiau vaikai jau seniausiai nebevartoja tokių produktų ir nereikalauja nurodytų priemonių, nes jie išaugo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui iki šiol atsakovas skiria nemenkas sumas: mokėjo už darželį, moka vaikų gyvybės draudimą ir studijų stipendijos draudimą, moka už būsto paskolą ir komunalines paslaugas, perka maistą, vežioja vaikus iš darželio ir į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas prašo iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Ieškovė sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl pakitusių vaikų poreikių, kadangi natūralu, jog pieno mišinių vaikams nebereikia, informacija buvo pateikiama skyrybų pradžioje. Šiai dienai išlaidos yra padidėjusios/išaugusios dėl kitų vaikų poreikių, tokių kaip būreliai (nors dėl Covid-19 šiais metais beveik nevyko, tačiau ir toliau lankys būrelius). Nurodė, kad G. M. lanko šokius ir keramiką t.y. apie 50 Eur/mėn. A. M. kitais metais lankys būrelius, nes šiais metais dar buvo per mažas, bet tai irgi bus apie 50 Eur/mėn. Mokestis už darželį taip pat padidėjo lyginant koks buvo ieškinio pateikimo dieną, nes už kiekvieną vaiką reikia mokėti po 77 Eur/mėn.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad į patalpą-garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas juridinis faktas – sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teises į minėtą turtą įgys įvykdę (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas kreditoriams E. R. ir G. R.. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad pirkėjas R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), numatytą daikto kainą šalys įsipareigojo mokėti dalimis per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas, pasirašydamas negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir pirkti minėtą negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) asmeninės nuosavybės teise, tačiau priešingai – negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta pirkėjo R. M. valia pirkti minėtą garažą (boksą) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jam tėvai padovanojo dalį pinigų garažo pirkimui, o vėliau tėvai tiesiogiai mokėjo už garažą pardavėjams, atmetami, kaip nepagrįsti, nes iš atsakovo pridėtų sąskaitos išrašų ((duomenys neskelbtini)), matyti kad I. M. ir J. M. atliko mokėjimų pavedimus, kurių paskirtis: Dovana, nenurodyta, kad pinigai yra skiriami būtent garažo įsigijimui. Aplinkybė, kad atsakovo tėvai mokėjo įmokas už garažą tiesiogiai turto pardavėjams, nepatvirtina fakto, kad ginčo turtas buvo įgytas išimtinai kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad minėtas turtas buvo įgytas jo asmenine nuosavybe, todėl teismas atmeta šį atsakovo reikalavimą, kaip nepagrįstą.

CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), padalinti po ½ dalį ieškovei ir atsakovui. Nustačius turto dalis iškeldinti atsakovą, nes priešingu atveju ieškovei ir dviems mažamečiams vaikams nebūtų suteikta apsauga nuo atsakovo smurto artimoje aplinkoje, išpuolių ir pykčių priepuolių. Atsakovas yra nusiteikęs priešiškai tiek prieš skyrybas, tiek prieš turto dalybas. Tam, kad operatyviai būtų atidalintas turtas, gyvenamosios vietos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatymas ieškovei su dviem nepilnamečiais vaikais šiuo atveju geriausiai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, vaikams ir toliau būtų užtikrinta įprasta gyvenamoji aplinka, išsaugotas būstas. Šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški, kad galėtų gyventi viename bute, o ieškovės pajamos auginant mažamečius vaikus itin mažos tam, kad turėtų galimybę nuomotis kitą būstą, ieškovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinimo šalims po ½ dalį, tačiau prieštarauja ieškovės norui jį iškeldinti iš buto. Nurodo, kad butas yra per du aukštus, turi du atskirus vonios kambarius, todėl galima nustatyti naudojimosi butu tvarką. Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti po ½ šalims ir nustatyti, kad atsakovas naudojasi buto antro aukšto antresole (patalpos pažymėtos indeksu 17-5) ir buto antro aukšto patalpomis pažymėtomis indeksais 17-6, 17-7, 17-8, o ieškovė naudojasi visomis buto pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 17-1, 17-2, 17-3.

CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju įstatymas – CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014, ir joje nurodyta kasacinė praktika).

Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad kyla reali grėsmė, jog nepilnamečiai vaikai bus palikti be gyvenamojo ploto ir taip bus pažeisti jų interesai, nes ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto, neturi lėšų įsigyti kitam turtui, yra nepagrįsti. Ieškovei priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismas nustatė naudojimosi butu tvarką, pagal kurią, ieškovei priskirtina naudotis buto pirmojo aukšto patalpomis. Atitinkamai, nepilnamečiams vaikams yra užtikrinta gyvenamoji vieta. Be to, nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinti iš atsakovo priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netenkintinas.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Luminor bankas solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Patvirtinti, jog tarpusavyje sutuoktiniai kreditorinius įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja vykdyti lygiomis dalimis iki galutinio jo grąžinimo termino, atsakovas su tuo sutinka. Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepime į ieškinį ir 2020 m. gegužės 14 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ir priešieškiniu nėra prašoma modifikuoti su banku sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų (ieškovė ir atsakovas ir po santuokos nutraukimo liks solidariai atsakingi bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), bankas ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytam turto bei prievolių pasidalijimui neprieštarauja. Papildomai informavo, kad bankas prieštarautų kreditavimo sutarties sąlygų keitimui (pavyzdžiui, solidarios sutuoktinių prievolės pakeitimui asmenine ar daline prievole). Ieškovė taip pat prašo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriams E. R. ir G. R. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti atsakovo asmenine prievole, atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriams E. R. ir G. R. pripažinti asmenine atsakovo prievole. Tretieji asmenys E. R. ir G. R. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad ieškovės pareikštas prašymas pripažinti atsakovo prievolę pagal sutartį asmenine prievole iš esmės pažeidžia trečiųjų asmenų, kaip kreditorių interesus, prašo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams E. R. ir G. R. pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pažymėjo, kad tretieji asmenys su ieškove ir atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka tretiesiams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė kartu su atsakovu įsipareigojo pilnai atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis už įgyjamą turtą per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo, mokant tretiesiams asmenims po 625,00 Eur per mėnesį.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 – 3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. kredito gavėjai M. M. ir R. M. su kredito davėju Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank Lietuvos filialą pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditą ėmė abu sutuoktiniai, kredito paskirtis – santuokoje įgyti bendrą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas gyvena iki šiol, teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nustatytina, jog tarpusavyje sutuoktiniai kreditorinius įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo lygiomis dalimis iki galutinio jo grąžinimo termino. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. M. M. ir R. M. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį su kreditoriais E. R. ir G. R. dėl negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tikslu įsigyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriams E. R. ir G. R. pagal (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo-pardavimo sutarties yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi transporto priemonė įgyta iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalintina.

Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Ginčo dėl prievolių solidarumo tarp šalių nėra, tačiau ginčo šalys laikotarpį pagal kurį, atsakovei tenka pareiga atlyginti atsakovo sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį nurodo skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iki (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio vedė bendrą ūkį, konstatuotina, kad būsto paskolos dengimą vykdė iš bendrų sutuoktinių lėšų, o nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio, šalims nebevedant bendro ūkio ieškovei atsirado pareiga atlyginti ½ dalį atsakovo sumokėtų įmokų pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Esant aukščiau nustatytam teisiniam reglamentavimui teismas tenkina atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už įvykdytus skolinius įsipareigojimus priteisimo iš dalies ir priteisia iš ieškovės M. M. atsakovo R. M. naudai viso 3615,80 Eur (20 mėn. x 180,79 Eur) (tris tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų ir 80 ct) jo sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio iki (duomenys neskelbtini) m. vasario mėnesio, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos filialą pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas prašo iš atsakovės priteisti 10 779,26 Eur, t.y. pusė sumos iš atsakovo R. M. finansinio indėlio įdėto perkant butą (duomenys neskelbtini) pardavus savo iki santuokos įgytą ir sukauptą turtą – butą ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirktas gavus kreditoriaus AB Luminor banko paskolą, pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiai paskolai gauti ir sandoriui sudaryti, įvykdant visus kreditoriaus keliamus reikalavimus reikėjo sumokėti pradinį įnašą (pinigų sumą, kuria dengia pirkėjas - R. M. ir M. M.). Atsakovė nesutinka, kad atsakovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo bankui 21 558,52 Eur pradinį įnašą. Atsakovas, teikdamas teismui informaciją apie jo neva panaudotas asmenines investicijas, gautas už parduotą asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. ir šių gautų lėšų panaudojimą pradiniam įnašui siekia suklaidinti teismą, kadangi už būsto įsigijimą sutuoktiniai sutaupė pinigus kartu tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir santuokos metu. Būsto įgijimui buvo panaudotos tiek Ieškovės asmeninės piniginės lėšos, tiek sutuoktiniams gyvenant kartu iki santuokos ir vedant bendrą ūkį, tiek santuokos metu gautos piniginės lėšos. Ieškovė paaiškina, jog šalims vedant bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. šalys vedė bendrą ūkį, bendrai taupė pinigus, iš kurių įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno kurį laiko iki kol nepardavė ir neįsigijo ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigia Atsakovas, pradinis įnašas už ginčo butą buvo bendrai šalių sutaupytas už parduotą - realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių parduotą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, Atsakovo reikalavimas dėl 10 779,26 Eur priteistinos sumos iš ieškovės atsakovo naudai laikytinas teisiškai nepagrįstu, neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. ieškovė ir atsakovas sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaina 71 000 Eur. Banko suteikta kredito suma šio buto įsigijimui 64 970 Eur. (duomenys neskelbtini) d. atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutarį ir pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), butas buvo parduotas už 50 500 Eur. 1000 Eur grynais sumokėta atsakovui prieš pasirašant sutartį, 37 791,63 Eur pervedama į Luminor Bank AB sąskaitą, siekiant padengti pardavėjo įsiskolinimą Luminor Bank AB bankui ir 11 708,37 Eur į pardavėjui priklausančią sąskaitą. (duomenys neskelbtini) d. ieškovė ir atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 72 000 Eur. Atlyginus kreditorinius įsipareigojimus, į atsakovo sąskaitą grynais už parduodamą butą buvo pervesta 23 059,78 Eur. (duomenys neskelbtini) d. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 125 000 Eur. 12 000 Eur ieškovė ir atsakovas pardavėjams sumokėjo iki sutarties pasirašymo, 24 000 Eur pirkėjai įsipareigojo sumokėti į pardavėjo sąskaitą iki (duomenys neskelbtini) d., 52 100 Eur pirkėjai įsipareigojo sumokėti į pardavėjo sąskaitą iki (duomenys neskelbtini) d., 36 900 Eur pirkėjai įsipareigojo sumokėti į turto hipotekos kreditoriaus sąskaitą iki (duomenys neskelbtini) d. Iš Luminor Bank teikiamo kredito buvo sumokėta 89 000 Eur (52 100 Eur + 36 900 Eur).

Atsakovui pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykdžius kreditorinius įsipareigojimus, į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervest 12 708,37 Eur suma. Ieškovei ir atsakovui pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo šalys, atsiskaitę su kreditoriumi, į savo sąskaitą gavo 23 059,78 Eur. Ginčo šalys įsigydamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be banko suteiktos kredito sumos, sumokėjo 36 000 Eur. Sutiktina su ieškove, kad dalis pradinio įnašo, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo sumokėta šalims pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t.y. 23 059,78 Eur. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtina, kad likusi pradinio įnašo dalis, t.y. 12 940,22 Eur buvo sumokėta iš ginčo šalių bendrai sukauptų lėšų. Darytina išvada, kad likusi pradinio įnašo dalis, t.y. 12 940,22 Eur buvo padengta atsakovui pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina atsakovo prašymą iš dalies ir iš ieškovės M. M. atsakovo R. M. naudai priteisia 6470,11 Eur kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyjimui.

Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę mokėtų pusę sumos už būsto komunalines ir jo išlaikymo išlaidas (šiukšlių išvežimą, sunaudotą elektrą, mokestį už šildymą, mokestį už karštą ir šaltą vandenį, būsto draudimo, būtinąjį ir neišviangiamą remontą), nuo gryžimo gyventi į šį butą dienos (jeigu nuspręstų tai daryti), iki kol bus parduotas butas.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos ( CK 4.73 str. 1 d.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsakovas neprašo iš ieškovės priteisti įsiskolinimo už būsto komunalines išlaidas ir kitas išlaikymo išlaidas, tačiau prašo atsakovę įpareigoti jai grįžus gyventi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) mokėti pusė visų komunalinių ir su tuo susijusių išlaidų. Teismui priėmus sprendimą ir tenkinus ieškovės ir atsakovo prašymą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalinimo, bei nusprendus padalinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam, automatiškai, kiekvienas tampa atsakingas už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, t.y. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl, atitinkamai papildomas ieškovės įpareigojimas mokėti pusė sumos už būsto komunalines ir jo išlaikymo išlaidas yra netikslingas, todėl atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.