- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-998-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01245-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui S. B. dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą S. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2006 m. gruodžio 21 d. paslaugų pavedimo sutartimi atsakovui nustatytą prievolę – išmokėti ieškovui 43 153,38 Eur atlygį už jo, kaip įgaliotinio, atliktus veiksmus tvarkant atsakovo šeimos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į 1940 m. nacionalizuotą žemę (duomenys neskelbtini); atsakovui nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovui 20 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, ją sumokant ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 872 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
5. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą priimti dalinį 172 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą, o likusios 700 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą išdėstyti 3–4 mėnesių laikotarpiui arba nuo jos mokėjimo atleisti. Savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad jo pajamas sudaro tik senatvės pensija, o būdamas pensininku niekaip kitaip negali padidinti savo pajamų ir papildomai uždirbti. Be to, ieškovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, didesnę dalį gaunamos pensijos išleidžia sveikatos priežiūrai bei komunaliniams mokesčiams. Ieškovas pažymėjo, kad jis neatsisako mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tačiau neturi galimybės per teismo nustatytą terminą surinkti visos reikiamos sumos. Antra vertus, ieškovo finansinė padėtis turėtų suponuoti ir galimybę apskritai jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo ar ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino; ieškovo apeliacinį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino ieškovui 172 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė tik pensininko pažymėjimo kopiją bei duomenis apie sveikatos būklė, tačiau vien jų nepakanka ieškovo turtinei padėčiai nustatyti. Teismui nėra pateikti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant transporto priemones, banko sąskaitose esančias lėšas, kitą valdomą ir (ar) deklaruotiną turtą, nors pats ieškovas nurodė, kad tokio turto turi – jam priklauso pusė buto. Taigi, ieškovas nepateikė pakankamai duomenų savo blogai turtinei padėčiai pagrįsti, todėl nėra ir pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nenumato mokėtino žyminio mokesčio išdėstymo dalimis, todėl ieškovo prašymas išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą 3–4 mėnesių laikotarpiui negali būti tenkinamas. Kita vertus, ieškovas tokio savo prašymo taip pat nepagrindė, t. y. nepateikė įrodymų, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio ir kad tai jis galėtų padaryti per ilgesnį laikotarpį.
9. Teismas nurodė, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju laikomas nepaduotas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kadangi per Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatytą terminą ieškovas teismo nustatytų trūkumų nepašalino, apeliacinį skundą teismas pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo dalimis tenkinti arba nustatyti ieškovui ilgesnį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovas pateikė teismui pensininko pažymėjimą ir nurodė, kad jo gaunama pensija neviršija 300 Eur per mėnesį, o tai ir sudaro ieškovo mėnesines pajamas. Niekam negali kilti abejonių, kad tokios pensijos dydis neleidžia ieškovui vienu kartu sumokėti visą žyminį mokestį.
10.2. Ieškovas jokių kitų duomenų apie savo pajamas pateikti teismui negali, nes kaip pensininkas neturi pareigos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas. Teismas, turėdamas abejonių dėl ieškovo pajamų, galėjo prisijungti prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) portalo ir tokius duomenis pats patikrinti.
10.3. Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto turėjimas neturi ypatingos reikšmės ieškovo galimybėms sumokėti visą žyminį mokestį. Toks turtas neatneša pajamų jo savininkui, priešingai – šiam turtui išlaikyti būtina patirti tam tikras išlaidas. Net ir turėdamas nekilnojamojo turto ieškovas negali gauti paskolos iš banko visam žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi ieškovas yra pensininkas ir jo mėnesinės pajamos yra per mažos. Ieškovas dėl savo socialinės padėties (pensininkas) ir dabartinės sveikatos būklės, t. y. diagnozuotų (duomenys neskelbtini) susirgimų, (duomenys neskelbtini), kuriai pagrįsti pirmosios instancijos teismui yra pateikęs medicininius išrašus, taip pat neturi galimybės įsidarbinti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų.
10.4. Iš viso to, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas su savo prašymu iš esmės nebuvo pateikęs tik banko sąskaitų išrašų. Tačiau tokiems įrodymams iš visų Lietuvoje esančių bankų surinkti ieškovui reikėtų viso mėnesio, o procesinių trūkumų pašalinimui įprastai nustatomas tik 7 dienų terminas. Taigi, toks teismo reikalavimas yra neįvykdomas ir visais atvejais suponuoja prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetimą.
10.5. Ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar jos mokėjimo išdėstymo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas likus 2 dienoms iki teismo nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pabaigos. Be to, ieškovas tuo pačiu prašymu teismo nustatytus trūkumus iš dalies pašalino – sumokėjo dalį žyminio mokesčio. Todėl teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovo procesinį prašymą, tuo pačiu negalėjo pripažinti apeliacinį skundą nepaduotu. Teismas tokiu atveju turėjo nustatyti papildomą terminą visam žyminiam mokesčiui sumokėti, be kita ko, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – pensijos gavėjo pažymėjo kopiją ir 2022 m. liepos 22 d. mokėjimo pavedimo apie gautas įplaukas iš VSDFV kopiją.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą. Be to, vienas iš teikiamų įrodymų – pensijos gavėjo pažymėjo kopija, jau yra byloje, ją apeliantas yra pateikęs pirmosios instancijos teismui su 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir mokėjimo lengvatos taikymo sąlygų
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
15. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
16. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
17. Visgi žyminis mokestis negali tapti kliūtimi ir neturi tapti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Siekdamas to išvengti, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įvirtino galimybę asmeniui, neišgalinčiam dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ar jo dalį, pasinaudoti teisiniais instrumentais, įgalinančiais efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas sumokėti viso žyminio mokesčio, mokėtino už atitinkamą tokiu mokesčiu apmokestinamą procesinį dokumentą, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti. Tokie prašymai sprendžiami pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.
18. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kitaip tariant, aplinkybės, kad asmuo dėl savo turtinės padėties neišgali sumokėti viso žyminio mokesčio, įrodinėjimo pareiga tenka pačiam tokio pobūdžio prašymą pateikusiam asmeniui. Atitinkamai, teismas vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti šią žyminio mokesčio mokėjimo išimtį (lengvatą), turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šio instituto tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
19. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tik tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1755-881/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-1120/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio atidėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, pagrindžiančias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, valstybės įmonės „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2011; 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-943/2015).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir šį savo prašymą motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, nepateikė tokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų padaryti išvadą dėl blogos jo turtinės padėties. Kaip matyti, kartu su pirmosios instancijos teismui pateiktu 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymu apeliantas pridėjo tik pensijos gavėjo pažymėjo kopiją ir medicininių dokumentų išrašus. Nei asmens socialinė padėtis (jo buvimas pensininku), nei jo sveikatos būklė savaime nėra pakankami blogos turtinės padėties faktui konstatuoti. Taigi, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, vien pensininko (pensijos gavėjo) statuso turėjimu ar diagnozuotomis tam tikromis ligomis negali būti preziumuojama asmens sunki finansinė padėtis. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, iki tapdamas (jau tapęs pensininku) ar iki susirgdamas konkrečia liga, įvairiais būdais (dirbdamas, vykdydamas verslo veiklą, investuodamas, parduodamas nekilnojamąjį turtą ir pan.) turi realią galimybę sukaupti tam tikrą kiekį kilnojamojo ir nekilnojamo turto, piniginių lėšų, dėl ko jam žyminio mokesčio mokėjimo lengvatomis naudotis nebūtų pagrindo.
21. Būtent tokioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti apeliantas, siekdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo pateikti kuo išsamesnius duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį ir anksčiau priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šios jam tenkančios procesinės pareigos apeliantas, siekdamas pasinaudoti viena iš žyminio mokesčio lengvatų (atleidimu nuo dalies žyminio mokesčio, jo mokėjimo atidėjimo), neįvykdė ir nurodytų dokumentų šį procesinį klausimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui neteikė. Be to, atskirajame skunde šios savo pareigos nevykdymą apeliantas siekia pateisinti subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl neva egzistuojančių kliūčių tokius dokumentus surinkti. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad apeliantui surinkti sąskaitų išrašus iš visų Lietuvos bankų užtruktų apie 30 dienų, juo labiau kad apeliantas su prašymu nepateikė net banko sąskaitos, į kurią gauna senatvės pensiją, detalaus išrašo. Kartu su apelianto prašymu nebuvo teikiami ir duomenys apie registruotiną kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą (su istorija), nors tokius dokumentus kiekvienas turto savininkas neabejotinai turi, o jeigu ir neturi – juos per pakankamai trumpą laiką gali gauti iš valstybės įmonių tvarkomų registrų.
22. Pats apeliantas savo prašyme yra nurodęs, kad registruotino nuosavybės teise valdomo turto jis turi, t. y. jam priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jokių išsamesnių paaiškinimų ir duomenų apie šį turtą (ar pats naudojasi šiuo turtu, ar nėra jo išnuomojęs, ar negauna pajamų iš šio turto naudojimo) pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad pagal pirmosios instancijos teismui teiktus medicininius išrašus apelianto gyvenamoji vieta nesutampa su šio buto adresu, kuris nurodytas ir procesiniuose dokumentuose. Aktualiuose 2022 m. rugpjūčio mėn. medicininiuose dokumentuose yra žyma, kad apelianto deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tokia faktinė aplinkybė suponuoja išvadą, kad apeliantui nuosavybės teise gali priklausyti ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, negu jis yra nurodęs teismui. Kadangi nuosavybės teise valdomas turtas jo savininkui, be kita ko, gali atnešti nuomos pajamas, todėl nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad nekilnojamojo turto turėjimas neturi jokios reikšmės asmens galimybėms sumokėti žyminį mokestį.
23. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad civilinio proceso normos nenumato galimybės žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti dalimis, kaip alternatyviu prašymu pageidauja apeliantas, kita vertus, negalėdamas sumokėti viso žyminio mokesčio asmuo turi teisę ne tik prašyti jį atleisti nuo tam tikros dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ir tokį mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Būtent šio instituto taikymo kontekste apeliacinis teismas pasisako ir dėl apelianto alternatyvaus prašymo išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą dalimis.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Taigi, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020).
25. Vadinasi, kaip ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atveju, taip ir sprendžiant dėl šio mokesčio mokėjimo atidėjimo galimybės pirmiausia privalu nustatyti, kad asmens turtinė padėtis aktualiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ar veiksmą. Nustačius šią aplinkybę, pastarojo institutu taikymo atveju papildomai būtina įvertinti ir tai, ar teismo sprendimo priėmimo dieną asmens turtinė padėtis bus pasikeitusi ir jis žyminį mokestį, jei ieškinys ar apeliacinis skundas bus atmestas, turės galimybę sumokėti.
26. Kadangi, kaip jau minėta, apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, kurie leistų nustatyti (identifikuoti) tikrąją jo turtinę padėtį, pirmoji sąlyga, kuri būtina tiek atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tiek žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimui, neegzistuoja. Nesant duomenų apie tikrąją apelianto finansinę padėtį, nėra galimybės įvertinti ir jos pokyčio perspektyvų, t. y. nustatyti, ar tokia jo padėtis ateityje galėtų pasikeisti per apelianto įvardytą 3–4 mėnesių terminą, būtiną žyminiam mokesčiui sukaupti. Antra vertus, nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo praėjo beveik 2 mėnesiai, o nuo skundžiamo jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo – beveik 3 mėnesiai, todėl apeliantas didžiąją dalį šios sumos pagal jo nurodomas aplinkybes turėjo surinkti. Taigi spręstina, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas šiuo metu jam neturėtų būti aktualus.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto prašymo dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (išdėstymo) (ne)pagrįstumo klausimą, tačiau suklydo ta pačia skundžiama nutartimi apeliacinį skundą pripažindamas nepaduotu ir jį grąžindamas apeliantui.
28. Teismų praktikoje pasisakoma, kad ieškinio (apeliacinio) skundo palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu, jeigu neatitinka principinių civilinio proceso nuostatų taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinio (apeliacinio skundo) palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma asmeniui tuo atveju, kai nustatomas jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl tokį procesinį dokumentą palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog asmuo pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad jis iš esmės nusišalina nuo (tolesnio) bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015).
29. Kaip teisingai dėstoma atskirajame skunde, apelianto prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo (išdėstymo) pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas likus 2 dienoms iki teismo nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pabaigos. Kitaip tariant, apeliantas, gavęs teismo nutartį, kuria jam buvo nustatyta terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nepraleisdamas jam nustatyto termino pasinaudojo kita alternatyvia civilinio proceso normų jam suteikta teise sumokėti tik dalį žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies prašyti teismo jį atleisti arba jos mokėjimą atidėti (CPK 83, 84 straipsniai).
30. Todėl tik išsprendus šį prašymą bei jo nepatenkinus apeliantui atsirado galimybė pasirinkti tolesnį savo procesinio elgesio modelį, t. y. arba pašalinti teismo nurodytus trūkumus ir sumokėti visą žyminį mokestį, arba jam nepalankų procesinio klausimo išsprendimą kvestionuoti apeliacine tvarka, arba elgtis pasyviai ir jokių veiksmų toliau neatlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, ta pačia nutartimi turėjo apeliantui nustatyti naują terminą tokiems trūkumams pašalinti, ir tik šiam terminui pasibaigus (ir trūkumų nepašalinus) spręsti dėl apeliacinio skundo pripažinimo nepaduotu ir jo grąžinimo padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis), juo labiau kad byloje nėra duomenų apie apelianto pasyvų procesinį elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jo procesinės teisės iš dalies buvo apribotos. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį skundžiamos nutarties trūkumą – ją pakeičia, iš rezoliucinės dalies pašalindamas teismo išvadą dėl apeliacinio skundo pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, taip pat nustato apeliantui naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą 700 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo V. M. prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atmesti.
Nustatyti ieškovui V. M. terminą iki 2022 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą likusią nesumokėtą 700 Eur (septynių šimtų eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei“.