- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- notarė S
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-1436-178/2010 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Tretieji asmenys notarė S. B. ir antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas 2007 m. kovo 6 d. atsakovo V. K. naudai išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu; panaikinti vekselio pagrindu 2009 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti šio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kadangi jo materialinė padėtis yra itin sunki, jis neturi finansinių galimybių sumokėti visą didelį žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovo E. V. prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti mokesčio dalies mokėjimą netenkino ir nustatė ieškovui terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 3600 Lt bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas, areštuotą ar įkeistą turtą nėra pakankami tikrajai ieškovo turtinei padėčiai nustatyti. Ieškovas turėjo pateikti duomenis apie visą jo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pažymas iš bankų ar kredito įstaigų apie ieškovo turimas sąskaitas. Iš ieškovo vykdyto vertybinių popierių pirkimo sandorio vertės galima manyti priešingai, t. y. kad jo turtinė padėtis nebuvo bloga. Ieškovas neįrodė, kad jis neturi pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti (jų turėjo ieškiniui sumokėti) ar, kad jo turtinė padėtis ženkliai pasikeis (pagerės) iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atveju), todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo jo nurodytos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1. Teismo išvada, jog apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį, yra nepagrįsta. Pateikta pažyma iš vienintelės jo darbovietės apie gaunamas pajamas bei dokumentai apie tai, kad visas jam priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka arba areštuotas (neturi jokio turto, kurį realizavus galėtų sumokėti visą žyminį mokestį), taip pat tai, kad jis turi prievolinių įsipareigojimų kreditoriams patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga, dėl ko jis neturi finansinių galimybių sumokėti visą žyminį mokestį. Kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ ir VSDFV, taip pat išrašai iš Nekilnojamojo turto registro bei vienintelės turimos banko sąskaitos dar kartą patvirtina, jog ieškovas šiuo metu tikrai neturi finansinių galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio. Jo vardu yra registruoti du automobiliai, vienas iš jų nevažiuojantis, be to, šioms transporto priemonėms, kaip ir nekilnojamajam turtui bei banko sąskaitai taip pat uždėtas areštas.
2. Tai, kad ieškovas daugiau kaip prieš metus laiko pateikdamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra gera ir šiuo metu. Be to, paduodamas ieškinį žyminiam mokesčiui sumokėti jis buvo pasiskolinęs pinigų, o šiuo metu to padaryti neturi galimybės.
3. 2007 m. pradžioje sudaryto vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorio, kuris, beje, neįvyko vertė taip pat negali atvaizduoti dabartinės ieškovo turtinės padėties.
4. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio esant sudėtingai ieškovo materialinei padėčiai, teismas nepagrįstai apribojo jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo institutą (CPK 83 straipsnis 3 dalis). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas E. V. pateikė teismui įrodymus apie gaunamas pajamas, susijusias su darbiniais santykiais, VĮ Registrų centro pažymas apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 0,0627 ha žemės sklypą, butą Vilniuje, Laisvės pr., bei administracines patalpas Vilniaus m., V. G. g. Visas šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Taip pat apeliantas pateikė pažymą iš VĮ „Regitra“ apie jo vardu registruotus du automobilius, kurie, apelianto teigimu, taip pat yra areštuoti, o vienas iš jų yra nevažiuojantis. Pateiktas ieškovo sąskaitos AB Medicinos banke išrašas, iš kurios matyti, kad sąskaitoje piniginių lėšų likučio nėra. Vertinant apelianto pateiktus dokumentus galima daryti išvadą, kad apelianto turtinė padėtis iš tikrųjų nėra gera. Kita vertus, jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad vienas iš turimų automobilių techniškai netvarkingas (nevažiuojantis), kad abu jo automobiliai yra areštuoti. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi piniginių lėšų kitų bankų sąskaitose, taip pat nepateikė duomenų apie savo šeiminę padėtį, kitų šeimos narių gaunamas pajamas, jų vardu registruotą turtą (daiktines teises). Iš prie apeliacinio skundo pateiktų sutarčių kopijų matyti, kad E. V. 2003 - 2009 m. laikotarpiu iš „Swedbank“, AB yra gavęs paskolas net pagal keturias kredito sutartis. Gautų paskolų suma gana didelė, o paskirtis įvairi (būsto įsigijimui, investicijoms, nesumokėtų palūkanų grąžinimui, vartojimo paskolos refinansavimas). Ieškovas yra gavęs 139 801 Lt paskolą ir iš AB Medicinos banko. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad turimo turto savanoriškas apsunkinimas savaime negali būti pakankamas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareigos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, prisiimdamas įvairias skolines prievoles, veikė savo rizika. Pagal tai, kiek ieškovas turi asmeninių turtinių įsipareigojimų, negalima jo finansinės būklės vertinti kaip itin blogos, dėl kurios jis neturėtų galimybės sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei sumokėjo. Kita vertus, sprendžiant ieškovo prašymą reikšminga ta aplinkybė, kad tiek hipoteka suvaržytam, tiek kitam ieškovo turtui uždėtas areštas. Bylos medžiagoje yra antstolio patvarkymas areštuoti ieškovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, be to, nurodyta, kad yra areštuotos ieškovo sąskaitos, tačiau lėšų jose nėra.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia visa apimtimi tenkinti apelianto prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, kad esant dideliam ieškovo daiktinių ir finansinių teisių suvaržymui (daiktų ir lėšų areštui) reikalavimas sumokėti visą likusį mokestį iš esmės ribotų asmens teisę į apeliaciją, yra pagrindas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ši dalis turi būti mažesnė už apelianto prašomą atleidimo nuo mokesčio dalį. Nustatydama mokėtiną žyminio mokesčio dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto pateiktus turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat į bendruosius proceso teisės principus, todėl sprendžia, kad šiuo atveju protinga ir teisinga įpareigoti apeliantą sumokėti 1/3 dalį viso mokėtino žyminio mokesčio, kuri sudarytų 1 300 Lt sumą. Apeliantas yra sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio, todėl įpareigotinas sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios mokesčio dalies atleistinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo turtinės padėties ženklų pagerėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje galimo priėmimo momento, todėl neturėjo pagrindo tenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n utaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria nepatenkintas E. V. prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - E. V. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo tenkinti iš dalies. Atleisti E. V. nuo 2 600 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Nustatyti E. V. terminą iki 2011 m. balandžio 15 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Nutarties dalį, kuria atmestas E. V. prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, palikti nepakeistą.