Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatyta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas E. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 20.20 val. iki 2023 m. gruodžio 5 d. 10 val. (2 paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis E. K. ir nukentėjusioji D. B. apeliaciniais skundais iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistasis E. K. ir nukentėjusioji D. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta bausme, mano, kad E. K. paskirta per griežta bausmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas E. K. paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę E. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į panaudoto smurto intensyvumą (nusikaltimą įvykdė elgdamasis itin brutaliai savo sugyventinės atžvilgiu – kumščiais moteriai suduodamas daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbią galvos sritį), į kaltininko asmenybę (nusikalto būdamas 14 kartų teistas ir 1 kartą, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiausia už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tame tarpe ir už analogišką veiką (1 t., b. l. 132-150), nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikalto praėjus vos 7 mėnesiams nuo probacijos pradžios (į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas (duomenys neskelbtini), o nusikalto – 2023 m. gruodžio 3 d.), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, praeityje baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nemoka) (1 t., b. l. 125-130), niekur nedirba (1 t., b. l. 122-123), paties nuteistojo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad E. K. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teismo nuomone, liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir dvi šio nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, šios bausmės dydį parenkant didesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 1 metams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę E. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam E. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas buvo paskirtos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis E. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. E. K., būdamas anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

12. E. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje teistas daug kartų už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nei metams po paleidimo (paleistas 2023 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 146)) iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos padarė jau trečią analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

13. Grįsdami prašymą sušvelninti nuteistajam E. K. paskirtą bausmę, apeliaciniuose skunduose nuteistasis E. K. ir D. B. nurodo tai, kad E. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, gailisi dėl to, ką padarė, pasižada daugiau nenusikalsti, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, jie susitaikė. Tačiau pažymėtina, jog į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimą. Be to, E. K. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kurią dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

14. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. taip pat nurodo tai, kad iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio jis kreipėsi į gydytojus, mėnesį laiko gydėsi nuo alkoholizmo, gulėjo stacionare, kalbėjo su psichiatre, lankosi pas psichologę. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog E. K. ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurias yra nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis ryžtingai nesprendė alkoholio vartojimo problemų, kurios įtakoja jo elgesį (E. K. santykiams su partnerėmis būdingas konfliktiškumas, pasireiškiantis smurtiniu elgesiu, vartojant alkoholį). Probacijos metu (Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius E. K. priežiūrą vykdo nuo (duomenys neskelbtini)) E. K. 2 kartus buvo nustatytas neblaivumas, dar 2 kartus E. K. atsisakė pasitikrinti savo neblaivumą. Psichikos sveikatos centro specialistai 2023 m. gegužės 2 d. rekomendavo E. K. stacionarų gydymą dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau šia paslauga Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale E. K. pasinaudojo tik nuo 2023 m. gruodžio 13 d. – stacionariai gydėsi nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 23 d., 4 kartus lankėsi pas priklausomybės konsultantą. Siekiant tinkamos resocializacijos buvo nukreiptas konsultuotis su (duomenys neskelbtini) psichologe, tačiau E. K. neatrado laiko konsultacijoms (1 t., b. l. 184-185). Nuteistasis nurodo, kad dabar lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias nuteistojo nurodomas aplinkybes.

15. Nuteistojo teigimu, jis išklausė kursus dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš minėtos byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog probacijos metu E. K. iš tiesų dalyvavo elgesio pataisos programoje dėl alkoholio vartojimo, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje (1 t., b. l. 184-185). Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. pateikė 2023 m. gruodžio 21 d. programos baigimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. E. K. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ ir sėkmingai ją baigė (2 t., b. l. 7). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų programų lankymas neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo E. K. elgesio korekcijai ir teigiamo poveikio nepadarė, nes E. K. nekeitė savo elgesio ir dar nebaigęs programos „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ 2023 m. gruodžio 3 d. padarė naują šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. taip pat nurodo, kad šiuo metu jo pagalbos reikia jo motinai Z. K., kuriai yra nustatyta onkologinė liga ir jos sveikata yra labai bloga, jo tėvo sveikata taip pat nėra gera, todėl jis padeda savo motinai ir tėvui. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus Z. K. medicininius dokumentus (2 t., b. l. 4-6), konstatuoja, kad Z. K. turėjo sveikatos problemų dar iki E. K. nusikalstamos veikos padarymo (Z. K. onkologinės ligos diagnozė nustatyta (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Apie savo tėvų sveikatos būklę E. K. jau žinojo prieš darydamas nusikalstamą veiką ir tai niekaip nesukliudė pastarajam imtis fizinio smurto sugyventinės atžvilgiu.

17. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu E. K. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatyta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. K. skirta galutinė subendrinta bausmę – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistajam E. K. nustatytos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirtos bausmės, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

18. Nuteistojo E. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė taikyti E. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

20. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. K. anksčiau teistas net 14 kartų ir 1 kartą, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiausia teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos 7 mėnesiams nuo probacijos pradžios (į probuojamųjų asmens duomenų registrą E. K. įtrauktas (duomenys neskelbtini)). Iš ankstesnių nuteistojo E. K. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taikytas už analogiškos nuskalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą), tačiau tai E. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius apie E. K. atsiliepia neigiamai, nes jis, suvokdamas teisines pasekmes, pažeidinėja probacijos sąlygas, Probacijos tarnyba jau tris kartus teikė apylinkės teismui teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl nustatytų pareigų pažeidinėjimo, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius 2023 m. gruodžio 12 d. net skyrė E. K. 120 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalyje, padarymą (E. K. Probacijos tarnybos pareigūnus išplūdo necenzūriniai žodžiais ir tokiu savo įžūliu elgesiu pažemino pareigūnų garbę ir orumą). Probacijos metu E. K. nustatyta aukšta didelės žalos rizika pažįstamiems asmenims bei visuomenės nariui, E. K. elgesys rodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos svertiniai taškai didėja, o didelės žalos, žalos individui rizika ir kitos rizikos lygis nemažėja (1 t., b. l. 184-185).

21. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo neatsakingą E. K. požiūrį į resocializacijos procesą. Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. K. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, todėl tenkinti nuteistojo E. K. bei nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

24. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. gegužės 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4, 6 punktais, prašoma iš E. K. valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šiuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam E. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. E. K. yra jauno amžiaus, darbingas, nors šiuo metu nedirba, tačiau byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios D. B. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš E. K. valstybės naudai 62,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.