Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (akcininko) T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsakovės bankrutuojančios UAB ,,Dengsta“ nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti 82 070,10 Eur finansinį reikalavimą (civilinė byla Nr. eB2-91-480/2025, dok. Nr. 7133), kurį atsakovės nemokumo administratorius pateikė teismui.

4. Kreditorė VMI pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti patikslintą 531 546,70 Eur (7 733,17 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 436,92 Eur delspinigiai; 102 Eur mokestis už aplinkos teršimą; 2,59 Eur delspinigiai už nesumokėtą nekilnojamojo turto mokestį; 141 475 Eur pelno mokestis, 70 738 Eur bauda ir 4 4215,63 Eur delspinigiai; 174 720,25 Eur pridėtinės vertės mokestis, 52 039 Eur bauda ir 39 922,93 Eur delspinigiai; 161,21 Eur skola pagal vykdomąjį dokumentą) finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-91-480/2025, dok. Nr. 21942, priedas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį ribas nenustatyta.

25. Apeliantas T. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Dengsta“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI patikslintas 531 546,70 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas Kauno apskrities VMI 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (78.75 Mr) FR0682-65 patvirtintu 2023 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl atsakovės prievolės sumokėti mokesčius pagal UAB „Lapsta“ PVM sąskaitas faktūras įvykdymo, kuris grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022 konstatuotomis aplinkybėmis bei dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

26. Apeliantas 2024 m. lapkričio 5 d. prašė pirmosios instancijos teismo ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad T. V. yra likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Dengsta“ savininkas (priklauso 100 procentų vardinių paprastųjų akcijų) ir atitinkamais laikotarpiais ėjo bendrovės vadovo pareigas. Siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes ir bylą išnagrinėti teisingai, yra tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant teisę T. V. užduoti klausimus pareiškėjai VMI dėl ginčijamo finansinio reikalavimo dydžio.

27. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre registruotų duomenų nustatyta, kad T. V. yra atsakovės UAB „Dengsta“ akcininkas nuo 2009 m. sausio 20 d. (nuo 2010 m. sausio 4 d. (įgaliojimų pradžios) iki 2020 m. gegužės 25 d. (įgaliojimų pabaigos) ėjo direktoriaus pareigas).

28. Atskirajame skunde T. V. nurodo, kad akcininkui yra aktualus klausimas dėl VMI pareikšto labai didelio finansinio reikalavimo, todėl jo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje klausimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė apelianto teisę būti išklausytam, užduoti klausimus VMI atstovui bei gauti atsakymus į užduotus klausimus.

29. Pažymėtina, kad su juridinių asmenų bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 3 dalis). Rašytinės formos vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją, peticijos Nr. 28394/95).

30. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, konstatavęs, kad byloje pakanka duomenų nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti kreditorės VMI finansinio reikalavimo pagrįstumą. Visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant buvusį vadovą, buvo suteikta teisė raštu pateikti argumentus dėl ginčijamo finansinio reikalavimo ir šia teise byloje dalyvaujantys asmenys pasinaudojo.

31. Apeliantas nenurodo, kokių konkrečių faktinių aplinkybių nenustatė pirmosios instancijos teismas, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus dėl kreditorės VMI pareikšto patikslinto finansinio reikalavimo, grindžiamo oficialiais ir galiojančiais rašytiniais įrodymais, T. V. norėjo (norėtų) nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl negalėjo nurodyti (suformuluoti) klausimų kreditorei VMI procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nenurodyta kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, nei buvo nurodytos ir išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme, ir su atskiruoju skundu naujų įrodymų nepateikta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo būtinumo.

Dėl ginčijamo patikslinto reikalavimo

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

33. Bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

34. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Dengsta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant kreditorės VMI 82 070,10 Eur (78 376,42 Eur (7 733,17 Eur gyventojų pajamų mokestis + 70 643,25 Eur PVM) + 3 532,47 Eur (359,92 Eur delspinigiai už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį + 3 172,55 Eur delspinigiai už nesumokėtą PVM) + 161,21 Eur skola pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-172-1126/2022) finansinį reikalavimą.

35. Pareiškėja (kreditorė) VMI prašė atsakovės bankroto byloje patvirtinti patikslintą 531 546,70 Eur (324 030,42 Eur (7 733,17 Eur gyventojų pajamų mokestis + 141 475 Eur pelno mokestis + 174 720,25 Eur PVM + 102 Eur mokestis už aplinkos teršimą) + 84 578,07 Eur (436,92 Eur delspinigiai už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį + 44 215,63 Eur delspinigiai už nesumokėtą pelno mokestį + 39 922,93 Eur delspinigiai už nesumokėtą PVM + 2,59 Eur delspinigiai už nesumokėtą nekilnojamojo turto mokestį) + 122 777 Eur (70 738 Eur bauda už nesumokėtą pelno mokestį + 52 039 Eur bauda už nesumokėtą PVM) + 161,21 Eur skola pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-172-1126/2022) finansinį reikalavimą.

36. Atskirajame skunde nėra argumentų dėl ginčijamo reikalavimo dalies (161,21 Eur), grindžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-172-1126/2022 išduotu vykdomuoju dokumentu.

37. Iš LITEKO Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13818-1126/2021 registruotų duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išdavė kreditorei VMI 2022 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-172-1126/2022 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį, kuriais priteista valstybei iš atsakovės UAB „Dengsta“ 161,21 Eur (92 Eur žyminis mokestis + 64 Eur žyminio mokesčio dalis už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus + 5,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Civilinėje byloje Nr. e2-13818-1126/2021 ir nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB ,,Dengsta“ sumokėjo kreditorei VMI 161,21 Eur.

38. Kita kreditorės VMI patikslinto finansinio reikalavimo dalis (324 030,42 Eur mokesčiai, 84 578,07 Eur delspinigiai ir 122 777 Eur baudos) grindžiama Kauno apskrities VMI 2023 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45 Mr) FR0680-356 ir Kauno apskrities VMI 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (7.45 Mr) FR0682-65 dėl patikrinimo akto patvirtinimo.

39. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi atsakovės pelno mokesčio ir PVM sumokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, surašė 2023 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-356. Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, Kauno apskrities VMI papildomai apskaičiavo atsakovei 245 552 Eur mokesčių, kuriuos sudaro: 1) nepagrįstai į atskaitą įtrauktas 104 077 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokestis pagal UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios laikomos neturinčiomis juridinės galios; 2) nepagrįstai 141 475 Eur sumažinta pelno mokesčio suma, leidžiamiems atskaitymams priskyrus sąnaudas pagal UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“, UAB „Santesta“, TOB „Faktor 2017“, TOB „Niko-Stroi“, TOB „M-Bud Grupp“ ir TOB „Oliverkloz“, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios laikomos neturinčiomis juridinės galios. Kauno apskrities VMI 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (78.75 Mr) FR0682-65 patvirtino 2023 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą, nurodydama bankrutuojančiai UAB ,,Dengsta“ į biudžetą sumokėti 245 552 Eur mokesčių (104 077 Eur PVM + 141 475 Eur pelno mokestis), 79 845,21 Eur delspinigių (35 629,58 Eur delspinigiai už nesumokėtą PVM + 44 215,63 Eur delspinigiai už nesumokėtą pelno mokestį) + 122 777 Eur baudų (52 039 Eur bauda už nesumokėtą PVM + 70 738 Eur bauda už nesumokėtą pelno mokestį).

40. Apeliantas mokestinę nepriemoką (324 030,42 Eur mokesčių, 84 578,07 Eur delspinigių ir 122 777 Eur baudų) ginčija remdamasis iš esmės viena aplinkybe – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022 26 punkte teisėjų kolegijos padaryta išvada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys nepakankami patvirtinti faktą, jog atsakovė UAB „Dengsta“ nesumokėjo grynųjų pinigų ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2019 m. lapkričio 8 d. Nr. LAP008; 2019 m. gruodžio 5 d. Nr. LAPD1205? 2019 m. gruodžio 16 d. Nr. LAP012; 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. LAP014? 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. LAP009V? 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. LAP016; 2020 m. sausio 17 d. PVM S/F LAP019; 2020 m. sausio 31 d. PVM S/F Nr. LAP020; 2020 m. kovo 31 d. Nr. LAPDENG03311).

41. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo priteista ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Lapsta“ iš atsakovės UAB „Dengsta“ 297 407,33 Eur skola, 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 250,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi byloje Nr. DOK-742 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo.

42. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022 26 punkte konstatuota aplinkybė turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-466-601/2022 ir Nr. e2A-824-881/2022) kreditorė VMI nedalyvavo ir Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė klausimą dėl atsakovės atsiskaitymo fakto (skolos nepriteisimo) ir nenagrinėjo klausimo dėl prekių patiekimo, paslaugų suteikimo realumo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės mokestinės nepriemokos, patvirtintos Kauno apskrities VMI 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (78.75 Mr) FR0682, kuris nustatytu terminu nebuvo apskųstas ir galioja. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo atlikti mokestinių reikalavimų paneigimo veiksmų (pateikti VMI įrodymus, kad prekes (paslaugas) iš UAB „Lapsta“ realiai gavo). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad patikrinimo ir pastabų nagrinėjimo metu mokesčių administratorius negavo iš atsakovės duomenų, patvirtinančių, jog UAB ,,Dengsta“ veikė sąžiningai ir jos sudaryti sandoriai nesusiję su sukčiavimu mokesčių srityje.

44. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad skundžiamos teismo nutarties argumentai yra prieštaringi ir patikslintą finansinį reikalavimą pateikusi kreditorė VMI bei pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas, nei jos buvo padarytos civilinėje byloje Nr. e2A-824-881/2022. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovės pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka pagal kreditorės VMI pradinį reikalavimą susidarė nuo 2021 m. gruodžio 28 d., o kita (didesnė) pridėtinės vertės nepriemoka, kuri sudaro patikslintą reikalavimą, susidarė nuo 2019 m. gruodžio 30 d. (nuo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų). Antra, skundžiama teismo nutartimi jokių priešingų išvadų, nei padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime, nepateikta. Skundžiama teismo nutartis grindžiama mokesčių administratoriaus priimtu įsiteisėjusiu administraciniu aktu, kuris nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti peržiūrėtas.

45. Apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorės VMI 531 546,70 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumas yra patvirtintas galiojančiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, kuriame konstatuota, kad UAB „Lapsta“ (ir UAB „Aboleo“, UAB „Santesta“) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, šios bendrovės buvo naudojamos kaip neteisėta priemonė, padėjusi atsakovei neteisėtai suformuoti pridėtinės vertės mokesčio atskaitas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad patikslintą reikalavimą sudaranti mokestinių nepriemokų suma (arba atitinkamos sumos) yra visiškai kitokia. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės nemokumo administratoriui ir kreditorei VMI, kadangi jie neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.