Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Serfas“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikdamas prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, pareiškėjas nurodė, kad T. V. balsavimo duomenys skirtingi. Pažymėjo, kad dėl turto vertės nėra pateiktas turto apžiūros protokolas, nuotraukos ir kiti objektyvūs duomenys, kurie pagrįstų blogą transporto priemonių būklę (DOK-15532).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB ,,Dengsta“ 2023 m. gruodžio 21 d. iškelta bankroto byla Nr. eB2-221-480/2024 (nutraukus restruktūrizavimo bylą). 2024 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB ,,Dengsta“ nemokumo administratorius K. P. elektroniniu paštu 2024 m. gegužės 3 d. išsiuntė pranešimus su balsavimo biuleteniais įmonės kreditoriams apie 2024 m. gegužės 20 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti šiuos klausimus: 1. Dėl darbotvarkės patvirtinimo; 2. Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai; 3. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio rinkimai; 4. Dėl bankroto procedūros pasirinkimo; 5. Balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo; 6. Informacijos apie įmonės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos nustatymas; 7. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; 8. Dėl įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo ir 9. Einamieji klausimai.

Pareiškėjos UAB ,,Serfas“ atstovas advokatas V. K. 2024 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu siuntė administratoriui prašymą dėl transporto priemonių pardavimo varžytinėse tokia kaina, t. y. MB 1218 – 10 000 Eur, MAN TGX – 14 000 Eur ir MAN TGA – 36 000 Eur.

Pareiškėja UAB ,,Serfas“, kaip ir kiti kreditoriai, 2024 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimais balsavo el. paštu. Teikdama balsavimo biuletenį ir balsuodama ,,prieš“ 8-uoju darbotvarkės klausimu teiktą pasiūlymą, UAB ,,Serfas“ teikė pastabas ir savus pasiūlymus dėl automobilių MERCEDES BENZ 1218, MAN TGX ir MAN TGA pardavimo:

1) BUAB „Dengsta“ įkeistą turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 1 (Bercedes Benz 1218) siūlė pardavinėti iš varžytinių JANĮ 90 ir 91 str. ir 2019 m. gruodžio 30 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1328 patvirtinta tvarka: 1. Pirmosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 11 728,41 Eur; 2. Antrosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 9 000,00 Eur; 3. Neįvykus varžytinėms turtą pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 7 000,00 Eur; 4. Nepardavus turto už 7 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 5 000,00 Eur; 5. Nepardavus turto už 5 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 3 500,00 Eur; 6. Nepardavus turto už 3 500,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 1 800,00 Eur; 7. Nustatyta tvarka nepardavus turto, turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 1 pardavimo klausimą svarstyti sekančiame BUAB „Dengsta“ kreditorių susirinkime.

2) BUAB „Dengsta“ įkeistą turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 2 (MAN TGX) pardavinėti, iš varžytinių JANĮ 90 ir 91 str. ir 2019 m. gruodžio 30 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1328 patvirtinta tvarka: 1. Pirmosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 14 500,00 Eur; 2. Antrosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 11 500,00 Eur; 3. Neįvykus varžytinėms turtą pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 9 000,00 Eur; 4. Nepardavus turto už 9 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 6 000,00 Eur; 5. Nepardavus turto už 6 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 4 000,00 Eur; 6. Nepardavus turto už 4 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 1 800,00 Eur; 7. Nustatyta tvarka nepardavus turto, turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 2 pardavimo klausimą svarstyti sekančiame BUAB „Dengsta“ kreditorių susirinkime.

3) BUAB „Dengsta“ įkeistą turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 3 (MAN TGA) pardavinėti, iš varžytinių JANĮ 90 ir 91 str. ir 2019 m. gruodžio 30 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1328 patvirtinta tvarka: 1. Pirmosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 40 000,00 Eur; 2. Antrosiose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą – 30 000,00 Eur; 3. Neįvykus varžytinėms turtą pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 22 000,00 Eur; 4. Nepardavus turto už 22 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 14 000,00 Eur; 5. Nepardavus turto už 14 000,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 9 500,00 Eur; 6. Nepardavus turto už 9 500,00 Eur pardavinėti dvi savaites, ne mažiau nei už 5 000,00 Eur; 7. Nustatyta tvarka nepardavus turto, turtą nurodytą lentelėje Nr. 1, Eil. Nr. 3 pardavimo klausimą svarstyti sekančiame BUAB „Dengsta“ kreditorių susirinkime.

BUAB ,,Dengsta“ kreditorių susirinkime balsavo 25 kreditoriai, kurių kreditorių reikalavimų suma sudaro 480 246,27 Eur, t. y. 59,63 proc. nuo bendros visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos).

Administratorius siūlė pardavinėti turtą tokia tvarka, t. y. BUAB ,,Dengsta“ lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 3 nurodytą turtą pardavinėti ne iš varžytinių, apie ją paskelbiant laisvai internete, žemiau nurodyta tvarka: 1. Pardavinėti vieną savaitę už 12 000 Eur; 2) Nepardavus už 12 000 Eur, pardavinėti vieną savaitę už 6 000 Eur; 3) Nepardavus už 6 000 Eur, pardavinėti vieną savaitę už 3 000 Eur; 4) Nepardavus už 3 000 Eur, parduoti pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią pardavimo kainą – pasiūlymų laukti vieną savaitę; 5) Nustatyta tvarka nepardavus turto, nurodyto lentelėje Nr. 1, Nr. 3 pardavimo klausimą svarstyti sekančiame BUAB ,,Dengsta“ kreditorių susirinkime (komiteto posėdyje). 2024 m. gegužės 20 d. vykusio susirinkimo metu 8-uoju darbotvarkės klausimu balsavo „už“ – 54,77 proc. „prieš“ – 45,23 proc. (visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų). UAB ,,Serfas“ turintis 59 515,50 Eur (8,02 proc.) balsų, balsavo ,,prieš“ administratoriaus teiktos tvirtinti turto pardavimo kainų ir tvarkos projektą pagal priedą Nr. 5.

Kreditorių susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu nutarta ,,Patvirtinti BUAB „Dengsta“ turto pardavimo kainas ir tvarkos projektą pagal priedą Nr. 5.“

Byloje ginčas kilo dėl 2024 m. gegužės 20 d. UAB ,,Dengsta“ kreditorių susirinkimo nutarimo, užfiksuoto 2023 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo protokole 8-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką pagal administratoriaus pasiūlymą.

Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Juridinio asmens turto pardavimas reglamentuojamas JANĮ 86 straipsnyje. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymas būtent kreditorių susirinkimui suteikia kompetenciją spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su juridinio asmens turto pardavimu. Spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Įstatyme nustatytais atvejais neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas teismo sprendimu yra panaikinamas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022). Bankroto procedūrų metu, siekiant maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, turi būti parduodamas visas bankrutuojančios įmonės turtas.

Remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu, varžytynės paskelbiamos specialiojoje interneto svetainėje, kai šios svetainės tvarkytojas iš varžytynių vykdytojo gauna išankstinį apmokėjimą už varžytynių paskelbimą ir vykdymą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1R-262 „Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už skelbiamas elektronines varžytines dydžio patvirtinimo“ 1 punktu, už vienas skelbiamas elektronines varžytynes Antstolių informacinėje sistemoje mokamas 27,77 Eur mokestis.

Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo metu galiojo 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516 dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, kuriuo nustatytas 2024 metais 924 Eur MMA/mėn., kas reiškia, kad 10 MMA sudaro 9 240 Eur.

Kaip matyti, administratorius siūlė BUAB ,,Dengsta“ turtą pardavinėti ne iš varžytinių, apie tai paskelbiant interneto svetainėje vieną savaitę už 12 000 Eur <...>. Pareiškėjos UAB ,,Serfas“ siūlyta UAB ,,Dengsta“ parduodamo turto kaina taip pat gerokai viršijo 10 MMA sumą (pradinė kaina 11 728,41 Eur, 14 500,00 Eur ir 40 000,00 Eur), kas suponuoja išvadą dėl ginčo situacijos atitikimo JANĮ 90 straipsnio 1 daliai.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad administratorius turtą pardavinėti kita nei varžytinių tvarka nusprendė todėl, kad bankrutuojanti įmonė neturi lėšų mokesčiui už varžytynių paskelbimą sumokėti, tačiau tokie administratoriaus motyvai neatitinka aptarto teisinio reguliavimo ir šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Sprendimas bankrutavusios įmonės turtą parduoti ne varžytynėse neturi priklausyti nuo įmonės turimo turto sudėties ar vertės, t. y. nemokumo administratorius prašymo parduoti turtą kitu negu iš varžytynių būdu negali motyvuoti tuo, kad įmonė neturi vertingo turto ir (ar) negali sumokėti dalyvavimo varžytynėse mokesčio. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad nemokumo administratoriaus veikla administruojant nemokumo procesą pasižymi tam tikra rizika. Nemokumo administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, kt.). Vadinasi, mokesčio už varžytynių paskelbimą sumokėjimas laikytinas nemokumo administratoriaus veikloje kylančia rizika. Nesant galimybės gauti administravimui skirtų lėšų, nemokumo administratorius turi padengti šias išlaidas, kurios vėliau, turtą realizavus varžytynėse, bus atlyginamos iš kainos, sumokėtos už realizuotą varžytynėse turtą.

JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kuris turtas turi būti parduodamas iš varžytynių. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu gali būti taikoma administratoriaus motyvuotu prašymu, kreditorių susirinkimo leidimu, esant įrodytai įstatyme nustatytai didesnės naudos kreditoriams aplinkybei.

Kadangi varžytynių organizavimas (įskaitant ir mokesčių už varžytynių paskelbimą sumokėjimą) yra nemokumo administratoriaus veiklos rizika, vien šia aplinkybe negali būti grindžiama didesnė nauda kreditoriams turtą pardavus ne varžytynėse. Byloje administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad turtą parduodant ne varžytynėse yra reali galimybė gauti didesnę turto pardavimo kainą ir taip patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą.

Byloje taip pat nėra gautas ir kreditorių susirinkimo leidimas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Teismas konstatuoja, jog tais atvejais, kai esant pagrindui teismas įgyvendina kreditorių susirinkimo kompetenciją priimti sprendimą dėl juridinio asmens turto pardavimo kainos ir tvarkos, teismas privalo paisyti imperatyvaus teisinio reguliavimo nuostatų dėl turto pardavimo būdo, nustatyto JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje, t. y. negali taikyti šio turto pardavimo būdo išimties, kurią taikyti gali leisti tik kreditorių susirinkimas, remdamasis JANĮ 90 straipsnio 2 dalimi.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad administratorius, vienasmeniškai nusprendęs dėl turto pardavimo būdo ne varžytinėse, pažeidė imperatyvias JANĮ 90 straipsnio nuostatas.

Kreditorius taip pat skundo argumentuose nurodė, kad administratoriaus siūloma turto pardavimo kaina nepagrįsta, kadangi iš bankroto administratoriaus pateiktos informacijos nėra aiškinti rinkos (reali) parduodamo turto vertė ir kreditoriai neturėjo galimybės įvertinti pateikto pasiūlymo realumo ir tinkamumo. Taigi pareiškėja (kreditorė) kvestionuoja administratoriaus nustatytą turto vertę.

JANĮ 86 straipsnio 3 dalis reglamentuota, kad siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikia jos pagrindimą. Teikdamas parduodamo turto kainos pagrindimą kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita. Teismas nurodo, kad turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt.

Administratorius šiuo aspektu nurodė, kad perėmęs įmonės transporto priemones nustatė, jog jų eksploatacinė būklė bloga, su įvairiais defektais, šiems argumentams pagrįsti teikė įrodymus (DOK-14974, 2-3 priedai). Pažymėjo, kad remiantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatė, jog realiai visų transporto priemonių dalyvavimas eisme sustabdytas dėl negaliojančios techninės apžiūros, o tai, administratoriaus nuomone, tik patvirtina faktą dėl transporto priemonių blogos eksploatacinės būklės. Tokį turto vertinimą pateikė atsižvelgiant į turimus duomenis ir pardavimo, administravimo bei ekonomiškumo santykį. Pažymėjo, kad apie blogą transporto priemonių būklę ir defektus kreditoriai informuoti, šioms aplinkybėms pagrįsti teikė įrodymus (DOK-14974, 4 priedas).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas sustabdo leidimą tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti).

Nurodytu aspektu teismas pastebi, kad administratorius transporto priemonių sustabdymą eisme sieja su negaliojančia technine apžiūra, o pastarosios faktas, administratoriaus vertinimu, patvirtina blogą automobilių būklę. Tačiau iš administratoriaus pateiktų duomenų vienareikšmiškai daryti tokias išvadas, kokias daro administratorius, nėra jokio pagrindo, kadangi administratoriaus pateikti duomenys patvirtina tik transporto priemonių sustabdymo eisme faktą, kuris gali atsirasti ne tik negaliojančios techninės apžiūros, o, kaip matyti iš įstatymo nuostatų, ir kitais pagrindais. Vien tik sustabdymo faktas (net ir dėl negaliojančios techninės priežiūros) nėra pakankamas įrodymas ir nepagrindžia iš esmės blogos transporto priemonės eksploatacinės būklės ir jos lygio. Be to, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti transporto priemonių rinkos vertės, t. y. nėra pateikti objektyvūs duomenys, kurie lyginamuoju principu leistų nustatyti turto vertę.

Administratorius pažymėjo, kad apie transporto priemonių būklę ir vertę kreditoriai buvo informuoti, teikė nurodytą aplinkybę pagrindžiančius įrodymus (DOK-14974, 4 priedas), tačiau, teismo vertinimu, administratoriaus pateikti įrodymai nepatvirtina, kad visiems kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjai UAB ,,Serfas“, buvo žinomos aplinkybės apie transporto priemonių būklę. Priešingai, iš pateiktų duomenų galima suprasti, kad ir kitiems kreditoriams nebuvo pateikta išsami informacija nei apie parduodamus objektus, bei apie pardavimo būdą ir kt. Bylos duomenimis, kreditorė VMI prie FM 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į administratorių ir prašė pateikti informaciją apie detalų turto (transporto priemonių) apibūdinimą (markė, modelis, gamybos metai, įsigijimo metai, įsigijimo kaina, turto būklė, analogiškų daiktų kaina rinkoje (autogidas, autoplius, emprekis info). Pagrindimą dėl pardavimo kita nei varžytinių tvarka. <...>. Taigi susirašinėjimas aktualiais klausimais vyko tarp BUAB ,,Dengsta“ administratoriaus ir kreditorės VMI prie FM, jokių duomenų, kad kiti kreditoriai yra gavę ir jiems buvo žinoma informacija apie transporto priemonių būklę ir realią vertę, nėra pateikta. Negana to, iš VMI prie FM balsavimo raštu 2024 m. gegužės 16 d. biuletenio matyti, kad 8-uoju darbotvarkės klausimu ji nesutiko su administratoriaus pasiūlymu ir balsavo ,,už“ jos teikiamą pasiūlymą: ,,Šį klausimą nagrinėti kitame kreditorių susirinkime. Kitam kreditorių susirinkimui pateikti detalią informaciją apie kiekvieną transporto priemonę (pagaminimo metai, ar važiuojanti, kokie defektai, bendra būklė ir kt.). Esant galimybei pateikti t/p nuotraukas. Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytos pradinės pardavimo kainos. Pateikti išsamią informaciją apie debitorinių skolų išieškojimo galimybes, turtinę padėtį, tuomet spręsti išieškojimo ar pardavimo klausimą.“. Nurodytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad administratorius pažeidė JANĮ 86 straipsnio 3 dalį, kadangi nepagrindė nustatytos turto kainos nei teikdamas pasiūlymą 2024 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimui, nei teismui atsiliepimą į kreditorės UAB ,,Serfas“ skundą.

UAB ,,Serfas“ skunde argumentavo, kad ji teikė savo pasiūlymą 8-uoju darbotvarkės klausimu, tačiau administratorius neatsižvelgė į jos pasiūlytą pradinę turto kainą (jos pagrindimą) ir pardavimo tvarką, apie tai neinformavo kitų kreditorių. Šiuo aspektu atsikirsdamas administratorius nurodė, kad UAB ,,Serfas“ balsavimo biuletenį su pasiūlymu gavo 2024 m. gegužės17 d. (susirinkimo išvakarėse), t. y. penktadienį ir jau po darbo valandų, o pirmadienį, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. vyko kreditorių susirinkimas, todėl fiziškai negalėjo informuoti kitų kreditorių.

JANĮ 43 straipsnyje reglamentuotos kreditorių teisės, tarp kurių numatyta kreditoriaus teisė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose (1 p.); teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (2 p.) ir kt., kas šios bylos kontekste patvirtina, kad iš esmės kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimui aktualiais darbotvarkėje nurodytais klausimais teikti savo pasiūlymus. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Tokiu atveju, sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad kreditorius prieš 14 dienų žinodamas apie kreditorių susirinkimą, jo darbotvarkę (svarstytinus klausimus) ir administratoriaus teikiamus pasiūlymus, turi teisę teikti savo pasiūlymus, tačiau tokią teisę turi įgyvendinti vadovaudamasis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Tai reiškia, kad savo pasiūlymus kreditorius turi/gali pateikti likus protingam terminui iki kreditorių susirinkimo dienos, kad administratorius turėtų objektyvias galimybes pasiūlymą (-us) teikti kitiems kreditoriams, o šie, susipažinę su pateiktų pasiūlymų visetu, galėtų priimti atitinkamą sprendimą (už kokį pasiūlymą balsuoti ,,už” ar ,,prieš“). Priešingu atveju, tokio pasiūlymo pateikimas paskutinėmis dienomis prieš kreditorių susirinkimą laikytinas nesąžiningu naudojimųsi kreditorių teisėmis, taip pat sudarantis pačiam pasiūlymą teikiančiam kreditoriui pagrįstą riziką, kad jo pasiūlymas objektyviai nebus vertinamas. Be to, tokio nesavalaikio pasiūlymo pateikimas ir vertinimas galimai pažeistų ir kitų kreditorių teises, sudarytų sąlygas vilkinti bankroto procesą, kas prieštarauja bankroto proceso tikslams.

Kadangi teismas nustatė, kad nemokumo administratoriaus siūlomos kainos ir laisvas pardavimo būdas pripažintinas neteisėtu, todėl BUAB ,,Dengsta“ 2024 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 8-uoju darbotvarkės klausimu (fiksuota 2024 m. gegužės 23 d. BUAB ,,Dengsta“ kreditorių susirinkimo protokole) naikintinas, įpareigojant nemokumo administratorių iš naujo organizuoti BUAB ,,Dengsta“ kreditorių susirinkimą 8-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, nurodydama argumentus dėl T. V. balsavimo rezultatų dviprasmiškumo (ir ,,už“, ir ,,prieš“), iš esmės kvestionuoja 2024 m. gegužės 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo kvorumo faktą ir atitinkamai nutarimo (-ų) neteisėtumą. Tačiau teismui nustačius, kad 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas iš esmės neteisėtas ir šioje apimtyje - turto vertės ir tvarkos nustatymo klausimu - administratorius įpareigotas iš naujo organizuoti kreditorių susirinkimą (kreditoriai balsuos iš naujo), darytina išvada, kad T. V. balsavimo rezultato pagrįstumo vertinimas, o taip pat ir kreditorių susirinkimo kvorumo aktualumas, netenka teisinės prasmės, todėl teismas šioje apimtyje išsamiau nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55, 86-87, 90 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundą.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ 2024 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą 8-uoju darbotvarkės klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo) ir įpareigoti administratorių iš naujo organizuoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dengsta“ kreditorių susirinkimą dėl jos turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Nutartį siųsti nemokumo administratoriui ir įpareigoti jį informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme.