- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- eB2-1323-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00488-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinio reikalavimo tvirtinimo (tikslinimo) klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą.
Kauno apygardos teisme 2024 m. spalio 3 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio akcininko T. V. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties toje dalyje, kuria patvirtintas (patikslintas) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 531 546,70 Eur sumai (reg. Nr. DOK-22601).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi priėmė T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria patvirtintas (patikslintas) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 531 546,70 Eur sumai LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas (patikslintas) Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 531 546,70 Eur sumai.
Klausimą dėl ginčytino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinio (toliau – ir VMI prie FM) reikalavimo 531 546,70 Eur sumai išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-1323-480/2024.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).
Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
CPK 179 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į nurodytą normą, teismas šioje byloje vadovaujasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas T. V. atskirajame skunde ginčydamas patvirtintą VMI prie FM kreditorinį reikalavimą 531 546,70 Eur sumai iš esmės remiasi aplinkybe, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB ,,Lapsta“ ieškinį atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 297 407,33 skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, pažymėdamas, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankami faktui, jog atsakovė nesumokėjo grynųjų pinigų ieškovei UAB ,,Lapsta“ pagal pateiktas PVM sąskaitą faktūras.
Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prie FM nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atliko Bendrovės pelno mokesčio ir PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 bei surašė 2023 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-356 (toliau – Patikrinimo aktas). Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 245 552,00 Eur mokesčių, nustačius: 1) Bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 104 077,00 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios laikomos neturinčiomis juridinės galios; 2) Bendrovė nepagrįstai 141 475,00 Eur sumažino pelno mokesčio sumą, leidžiamiems atskaitymams priskyrusi sąnaudas pagal UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“, UAB „Santesta“, TOB „(duomenys neskelbtini)“, TOB „(duomenys neskelbtini)“, TOB „(duomenys neskelbtini)“ ir TOB „(duomenys neskelbtini)“, vardu išrašytas sąskaitas faktūras, kurios laikomos neturinčiomis juridinės galios.
Patikrinimo metu, įvertinus surinktą informaciją, konstatuota, kad UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai. UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ buvo naudojamos kaip priemonė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų bei padėjo Bendrovei neteisėtai suformuoti 104 076,24 Eur (2019 m. – 33 545,64 Eur, 2020 m. – 70 530,60 Eur) PVM atskaitą, tuo padarant žalą valstybės biudžetui. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Patikrinimo metu netirta, ar Bendrovės pateiktose sutartyse, darbo valandų aktuose, PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos prekės/paslaugos realiai buvo parduotos/suteiktos, tačiau iš patikrinimo medžiagos matyti, kad jeigu prekės/paslaugos realiai buvo parduotos/suteiktos, tai tikrai ne tokia apimtimi ir ne tokiomis kainomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o UAB „Lapsta“, UAB „Aboleo“ ir UAB „Santesta“ jų parduoti/suteikti negalėjo.
Iš T. V. atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad T. V. laiko, jog nagrinėtoje civilinėje byloje pagal BUAB ,,Lapsta“ ieškinį atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos ir turi prejudicinę reikšmę šioje byloje dėl VMI prie FM kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje pagal BUAB ,,Lapsta“ dėl skolos priteisimo nustatytomis aplinkybėmis savaime negalime remtis, kaip turinčiomis prejudiciškumą.
Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teismo vertinimu, nurodytoje byloje sprendė dėl skolos (ne)egzistavimo, ir atmetė ieškovės BUAB ,,Lapsta“ ieškinį nustatydamas, kad pateiktų įrodymų visuma ir turinys nepakankami faktui, jog atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo grynųjų pinigų ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, patvirtinti <...>. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas mokestinių teisinių santykių srityje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios nepriemokos VMI prie FM, kas suponuoja išvadą, kad bylose įrodinėjamos skirtingo pobūdžio aplinkybės. Taip pat negalima konstatuoti, kad išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys proceso dalyviai, o vertinti, kad teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims nėra jokio teisinio pagrindo.
Iš šios bylos ir LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė BUAB ,,Lapsta“ reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, nurodydama, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. kovo 31 d. Nr. LAPDENG03311 (31 314,80 Eur suma)? 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. LAP008 (36 988,97 Eur suma)? 2019 m. gruodžio 5 d. Nr. LAPD1205 (19 514,88 Eur suma)? 2019 m. gruodžio 16 d. Nr. LAP012 (32 306,50 Eur suma)? 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. LAP014 (47 444,10 Eur suma)? 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. LAP009V (9 680,00 Eur suma)? 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. LAP016 (47 352,38 Eur suma); 2020 m. sausio 17 d. PVM S/F LAP019 (36 300 Eur suma); 2020 m. sausio 31 d. PVM S/F Nr. LAP020 (36 505,70 Eur suma), bendra suma – 297 407,33 Eur. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, nurodė, kad ji su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi.
Tačiau byloje dėl skolos priteisimo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias prašyta priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, ir VMI prie FM atlikto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo mokestiniu laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 susidariusios PVM nepriemokos pradžios momentas (PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gruodžio 30 d.) iš esmės nesutampa. Tai reiškia, kad nors T. V. PVM nepriemokos VMI prie FM neteisėtumą (neteisingą paskaičiavimą) sieja su BUAB ,,Lapsta“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau jų išrašymo datos (momentas) nepatenka (tikėtina didžia dalimi nepatenka) į VMI prie FM atlikto patikrinimo apimtį.
Taip pat pažymėtina, kad T. V. teikdamas atskirąjį skundą ginčijo visą patikslinto VMI prie FM kreditorinio reikalavimo dydį, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį dalyje dėl VMI prie FM kreditorinio reikalavimo 531 546,70 Eur sumai patvirtinimo, tačiau toks reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi šia suma yra tikslinamas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas, į kurią patenka dar 2024 m. kovo 29 d. patvirtintas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 82 070,10 Eur sumai (kuris nebuvo ginčijamas). Be to, kaip matyti, T. V. argumentai susiję tik su UAB ,,Lapsta“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokestine nepriemoka, tačiau nepateikta jokių argumentų dėl mokestinės prievolės vykdymo kitų įmonių pvz:, UAB ,,Aboleo“ , UAB ,,Santesta“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atžvilgiu.
Pastebėtina, kad T. V. deklaratyvūs ir nepagrįsti argumentai apima tik VMI prie FM kreditorinio reikalavimo padidėjimą PVM apimtyje (ir kaip minėti tik dėl BUAB ,,Lapsta“ PVM sąskaitų faktūrų), kai iš VMI prie FM inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad atlikus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą nustatyta ir 141 475,00 Eur pelno mokesčio nepriemoka, tačiau dėl jos apeliantas nieko nepasisakė ir nepateikė jokių objektyvių argumentų/įrodymų, nors, kaip suprantama, prašoma netenkinti VMI prie FM prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (tikslinimo) ir šioje dalyje.
Negana to, iš LITEKO duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. T. V. teikė Regionų apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21REl-(AGl-102/08-2024); 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (7.45 Mr) K-4120 „Dėl pateikto prašymo“ (administracinė byla Nr. I3-14151-631/2024), tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo T. V. skundą atsisakė priimti, konstatuodamas, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir 2024 m. kovo 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto panaikinimo paduoti.
Prie skundo buvo teikiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr.21REl-(AGl-102/08-2024 (toliau – ir Komisijos sprendimas), iš kurio turinio matyti aplinkybės, jog tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui, tiek T. V. buvo žinomi duomenys apie įmonei atliktą mokestinį patikrinimą, o vėliau apie 2024 m. kovo 19 d. priimtą sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-65 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis aktas būtų nuginčytas teismine tvarka.
Komisijos sprendime dėstomos aplinkybės, kad VMI prie FM atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 ir 2023 m. gruodžio 20 d. surašė Patikrinimo aktą. 2024 m. sausio 24 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius kreipėsi į VMI prie FM su prašymu pratęsti terminą šešių mėnesių laikotarpiui. 2024 m. sausio 23 d. VMI prie FM sprendimu Nr. (7.45 Mr) PRC903-2 „Dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo“, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pratęsti terminą rašytinėms pastaboms pateikti iki 2024 m. vasario 21 dienos. Sprendimo išsamiai nurodė teisinį ir faktinį tokio sprendimo pagrindus, nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką.
VMI prie FM 2024 m. vasario 28 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-2861 „Dėl atsakymo pateikimo“ atsakė į 2024 m. vasario 19 d. nemokumo administratoriaus pakartotinį prašymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęsti terminą, paaiškino, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose galimybė pratęsti pastabų pateikimo terminą ilgesniam laikotarpiui nenumatyta, nurodė, jog nemokumo administratoriaus 2024 m. vasario 19 d. pranešimas (prašymas) bus nagrinėjamas kaip rašytinės pastabos dėl Patikrinimo akto.
VMI prie FM 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (7.45 Mr) FR0682-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą, apskaičiuotus delspinigius, skirtas baudas. Nemokumo administratorius 2024 m. kovo 20 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą, kuriame informavo, jog jam tapo žinoma apie priimtą Sprendimą dėl akto patvirtinimo, paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorius Komisijai 2024 m. kovo 15 d. pateikė skundą dėl Patikrinimo akto, prašo VMI atšaukti priimtą Sprendimą dėl akto patvirtinimo.
VMI prie FM 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-4120 „Dėl pateikto prašymo“ atsakė į nemokumo administratoriaus 2024 m. kovo 20 d. prašymą ir paaiškino, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė vietos mokesčių administratoriui atšaukti priimtą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, paaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarką, nurodant, jog toks sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ne vėliau kaip 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos; taip pat paaiškino, jog nemokumo administratoriui Sprendimas dėl akto patvirtinimo įteiktas Mano VMI portale 2024 m. kovo 19 d., todėl jo apskundimo terminas – 2024 m. balandžio 8 d.
Nemokumo administratorius skundžiamą 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (7.45 Mr) K-4120 laikydamas VMI prie FM sprendimu, kuriuo netenkintas jo prašymas atšaukti Sprendimą dėl akto patvirtinimo, skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus K. P. 2024 m. balandžio 4 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą, vertinant, kad tai tik tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, jas sukelia Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas sukelia teisines pasekmes tik ta apimtimi, kiek buvo pateikta prašoma ir turima informacija, taip pat ar informacija buvo pakankama, išsami. Konstatuota, kad VMI prie FM atsakymas išsamus ir aiškus.
Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti aplinkybę, kad 2023 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Kauno MVMI 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (78.75 Mr) FR0682-65 buvo patvirtintas, jame nurodant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą sumokėti 104 077,00 Eur PVM ir 141 475,00 Eur pelno mokesčio, viso 245 552,00 Eur. Taip pat patvirtinti 35 629,58 Eur PVM delspinigiai ir 44 215,63 Eur pelno mokesčio delspinigiai, viso 79 845,21 Eur, skirta 52 039, 00 Eur PVM bauda ir 70 738,00 Eur pelno mokesčio bauda, viso 122 777,00 Eur. 2024 m. kovo 19 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-65 neapskųstas per nustatytą terminą ir šiai dienai yra įsigaliojęs, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti mokesčio administratorės (kreditorės VMI prie FM) priimtų aktų galiojimo ir apeliuoti į juose užfiksuotos informacijos klaidingumą.
Esant nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad 2024 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (7.45 Mr )FR682-65 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra galiojantis visa apimtimi (nėra nuginčytas), o ieškovas T. V. nepateikė jokių objektyvių ir pagristų įrodymų savo prašymui pagrįsti, yra pagrindas tenkinti kreditorės VMI prie FM prašymą patvirtinti jos 531 546,70 Eur finansinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.
Išaiškintina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir esant kitų objektyvių įrodymų dėl kreditorinio reikalavimo fakto ir dydžio, neatimta galimybė vėl kreiptis į administratorių su prašymų dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
Patvirtinti patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinį reikalavimą 531 546,70 Eur sumai.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti T. V. ir nemokumo administratoriui, kuris įpareigotas su šia nutartimi supažindinti kreditorius.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.