Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2287-652/2017 pagal pareiškėjos V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015 Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų E. M. ir E. B. pareiškimą atmesti; pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5109; pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio mėn. 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4195; pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5112; pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-1775; pripažinti negaliojančia teisinę registraciją E. M. vardu valstybinės įmonės „Registrų centre“ į nurodytą turtą bei priteisti solidariai iš E. M. ir E. B. bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir advokato teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2592-979/2015 priėmė 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta dėl pareiškėjos ir kitų į bylą suinteresuotais asmenimis neįtrauktų, galimų mirusiosios M. M. turto paveldėtojų, teisių ar įstatymų saugomų interesų. Tokio sprendimo pagrindu pareiškėja, kaip teisėta mirusiosios M. M. turto paveldėtoja, neteko galimybės paveldėti pagal įstatymą tenkančios mirusiosios turto dalies. Pareiškėja ir kiti į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys – L. B., G. B. ir M. M. yra M. M. vaikaičiai – antros eilės įpėdiniai. Byloje teismas tiesiogiai pasisakė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos teisių ir tokiu teismo sprendimu pažeidė pareiškėjos teisę į mirusios turto paveldėjimą. Pareiškėja įrodinėjo, kad į bylos nagrinėjimą įtraukus visus suinteresuotus asmenis, būtų buvę paneigtos E. M. ir E. B. nurodytos aplinkybės ir byla būtų buvusi tinkamai išnagrinėta, o joje priimtas sprendimas būtų buvęs pagrįstas ir teisėtas. Tuo tarpu apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pareiškėjai tapo žinoma tik tuomet, kai S. G. motina D. M. jai įteikė Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-161-657/2017 ir papasakojo visas šios bylos aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015 atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog jai tapo žinoma apie civilinę bylą tik 2017 m. vasario 23 d. ir laikė, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja apie jos teisių pažeidimą objektyviai turėjo žinoti ir žinojo S. G. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo nagrinėjimo metu teisme dar 2016 metais. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėja šio termino atnaujinti neprašė, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jis praleistas ir tokių priežasčių nenustatė pats teismas, todėl terminas atnaujintas nebuvo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja nesiekė priimti po M. M. mirties likusį palikimą: duomenų apie tai, kad ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, taip išreikšdama valią priimti mirusios palikimą, nepateikė; taip pat nenurodė, kokias konkrečiai jos materialiąsias teisės priimtas teismo sprendimas pažeidžia, nors nutartimi dėl trūkumų šalinimo jai buvo nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti. Teismas pažymėjo, kad jos giminaitė S. G. prieš tai kreipėsi dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu ir laikė, jog ieškovė turėjo žinoti apie tai, tačiau į procesą nesiekė įstoti. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama panaikinti teismo nustatytą juridinį faktą, neprašė nustatyti kitą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris, jos teigimu, atstatytų jos teises ir teisėtus interesus, t. y. teismas pažymėjo, kad po jos prašymo tenkinimo liktų neapibrėžta teisinė situacija, kai niekas nebūtų priėmęs palikimo po M. M. mirties. Teismas sprendė, kad pareikštu prašymu yra siekiama apginti S. G. ir D. M. teises ir interesus, o ne pareiškėjos – pareikštu prašymu ginčijama aplinkybė, jog S. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo nepagrįstai atmestas apeliacinės instancijos teismo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimo dienos, nepaisant to, kad šis sprendimas jai buvo įteiktas po kelių dienų nuo jo įteikimo S. G.. Šio termino skaičiavimo pradžios datos atsakovai nepaneigė jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė šališkai ir neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia įstatymų saugomų jos teisių ir interesų, kadangi tokio sprendimo pagrindu, ji kaip teisėta mirusiosios M. M. turto paveldėtoja, neteko galimybės paveldėti jai pagal įstatymą tenkančios mirusiosios turto dalies. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir tokiu sprendimu buvo pažeistos tokių asmenų teisės į mirusiosios turto paveldėjimą – jiems neliko galimybės paveldėti turto. Prašomoje atnaujinti byloje tiek E. M., tiek ir E. B. suklaidino teismą, teigdami, kad mirus M. M., jie priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, o taip pat tyčia nenurodė visų suinteresuotų asmenų. Teigia, kad mirusiajai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu visuomet naudojosi jos sūnus R. M., miręs 2007 m. kovo 31 d., su kuriuo mirusioji visuomet gyveno, o gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo jų vienintelė gyvenamoji vieta. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pareiškėjas E. M. prašo jį atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m birželio 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėja yra praleidusi prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, kadangi jai gerai buvo žinoma aplinkybė, kad 2016 m. gegužės 4 d. S. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą toje pačioje civilinėje byloje, kurioje dabar prašo atnaujinti procesą ji pati, kadangi ji, S. G. ir jos motina D. M. palaiko giminiškus ryšius. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, žinodama apie senelės M. M. mirtį, atsiradusi palikimą, paveldėtojus ir S. G. bei D. M. prašymus atnaujinti procesą, taip pat turėdama galimybę pasitikrinti informaciją apie palikimo priėmimo pagrindus viešuose registruose, galėjo nežinoti tokių aplinkybių. Pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo ir tikslingumo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2592-979/2015, teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją įtraukti suinteresuotu asmeniu į nagrinėtą civilinę bylą, kadangi ji pačioje byloje neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo. Pareiškėja nesiekia įrodyti, kad palikimą priėmė jos tėvas V. M., kadangi pastarasis mirė anksčiau nei turto palikėja M. M.. Tuo tarpu pati ieškovė galėtų paveldėti turtą tik tuo atveju, jei nebūtų pirmos eilės įpėdinių, kadangi ji pati yra M. M. vaikaitė – antros eilės įpėdinė. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. S. sutinka su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015. Atsiliepime nurodo, jog mirusiosios M. M. visą turtą po jos mirties iš karto pasiėmė valdyti ir naudotis R. M. – jos tėvas su savo šeima. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. G. taip pat sutinka su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015. Atsiliepime nurodo, jog mirusiosios M. M. visą turtą po jos mirties iš karto pasiėmė valdyti ir naudotis R. M. – jos tėvas su savo šeima.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015, tenkino pareiškėjų E. M. ir E. B. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. ir E. B. po motinos M. M. mirties, mirusios 1996 m. lapkričio 11 d., priėmė palikimą pradėdami faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d.Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad S. G., vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2016 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi suinteresuoto asmens S. G. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkino, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po savo motinos M. M. mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kauno apygardos teismas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-161-657/2017): pareiškėjos S. G. prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo sprendimo panaikinimo atmetė, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015, paliko nepakeistą. Pareiškėjos S. G. savarankišką reikalavimą (pareiškimą) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad R. M. po savo motinos M. M. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti – atmetė. Alytaus rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 6 d. pateiktas pareiškėjos V. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015, kurio skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino dviem savarankiškais pagrindais: 1) praleistas terminas tokio pobūdžio prašymui paduoti ir atnaujinti jį nėra pagrindo (CPK 368 straipsnio 1 dalis); 2) nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjos manymu, tokios teismo išvados nepagrįstos, todėl pateikė atskirąjį skundą.

Dėl termino praleidimo ir jo atnaujinimo

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjos prašymas teisme gautas 2017 m. balandžio 6 d. Jis grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo nagrinėjimo metu teisme 2016 metais. Pareiškėjos nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes termino pradžia laikytina 2017 m. vasario 23 d., t. y. teismo sprendimo priėmimo diena, kadangi tik po to jai tapo žinomos visos bylos aplinkybės, todėl ji termino nėra praleidusi, o šio termino pradžios pareiškėjai E. M. ir E. B. nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais šiuo aspektu, todėl juos atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalies). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, kat. 124; Teismų praktika 26). Taigi, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtent pareiškėja turi pateikti įrodymus kada ji sužinojo aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), o ne kitiems proceso dalyviams – pareiga pareiškėjos neįrodytus argumentus paneigti.Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ar pareiškėja nepraleido 3 mėnesių senaties termino pareiškimui pateikti, tyrė šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus ir iš byloje esančių įrodymų visumos pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad ji apie pagrindą atnaujinti procesą, t. y. apie Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015, sužinojo tik 2017 m. vasario 23 d., ir laikė, kad apie savo teisių pažeidimą jai turėjo būti žinoma S. G. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo nagrinėjimo teisme metu 2016 metais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. M. mirė 1996 m. lapkričio 11 d., t. y. nuo jos mirties yra praėję beveik 21 metai, tuo tarpu pareiškėja iki šiol nėra realizavusi savo paveldėjimo teisių, nors byloje nėra paneigta, jog jai apie senėles mirtį buvo žinoma. Taigi, byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku pareiškėjai priimti palikimą, tokiu būdu tinkamai realizuojant savo paveldėjimo teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja pateiktame teismui prašyme, įrodinėdama esant pagrindui atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, taip pat nurodo, jog mirusiajai M. M. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu visuomet naudojosi jos sūnus R. M. su savo šeima, kad E. M. slapta tvarkė mirusiosios paveldėjimo dokumentus bei kitas jai žinomas aplinkybes, susijusias su po M. M. mirties likusio turto paveldėjimu faktiškai pradėjus jį valdyti, todėl labiau tikėtina, kad pareiškėja bendravo su savo giminaičiais ir jai buvo gerai žinomos aplinkybės apie po M. M. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, o taip pat apie iškeltą civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytų terminų skaičiavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja apie savo galimai pažeistas teises objektyviai galėjo žinoti S. G. pasikreipus į teismą dėl proceso atnaujinimo, t. y. dar 2016 metais. Kadangi pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo ir praleistą terminą atnaujinti. Taigi, atsižvelgus į šios nutarties 21-22 punktų motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą savarankišku termino praleidimo pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Pareiškėja V. D. prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-2592-979/2015 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu- jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese sukūrė pareiškėjai ir jos nurodytiems asmenims kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar, kad buvo pažeistos jos ir kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Iš pareiškėjos atskirojo skundo motyvų galima spręsti, kad, jos manymu, esminis pagrindas proceso atnaujinimui yra tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir tokiu sprendimu buvo pažeistos tokių asmenų teisės į mirusiosios turto paveldėjimą – jie neteko galimybės paveldėti pagal įstatymą tenkančios mirusiosios turto dalies, o taip pat, kad mirusiajai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu visuomet naudojosi jos sūnus R. M., miręs 2007 m. kovo 31 d., su kuriuo ir jo šeima mirusioji visuomet gyveno, o gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo jų vienintelė gyvenamoji vieta. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja V. D. siekia būtent apginti S. G. teises ir interesus, o ne savo. Tiek iš pareiškimo, tiek ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja neįrodinėja, jog jos tėvas (mirusiosios sūnus), ar ji pati-pareiškėja, po M. M. mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, tačiau priešingai, pareiškėja įrodinėja, jog būtent R. M. (S. G. tėvas) visada naudojosi mirusios nekilnojamuoju turtu, o pareiškėja buvo įsitikinusi, kad būtent po M. M. mirties, visas jos palikimas atiteks R. M. – S. G. tėvui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent dėl S. G. galimai pažeistų teisių ir interesų, kaip ir minėta šios nutarties 17 punkto motyvuose, jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2A-161-657/2017 civilinėje byloje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja nepagrindė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia įstatymu saugomas pareiškėjos V. D. teises ir teisėtus interesus – byloje neįrodinėjama aplinkybė, jog jos tėvas ar ji pati po savo senelės M. M. mirties siekė priimti palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, taigi, nėra ir jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl jos (ar kitų pareiškėjos nurodytų asmenų) neįtraukimo į balos nagrinėjimą turėtų būti atnaujintas procesas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmetimo iš esmės.Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 18,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.