- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2-2592-979/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- E. M., E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant pareiškėjams E. M., E. B., atstovei advokatei I. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir E. B. (buvusi M.) patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. M. ir E. B. (buvusi M.) kreipėsi į teismą (b. l. 27-29), prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėdami valdyti likusį turtą. Juridinį faktą pareiškėjai prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į pagal įstatymą paveldimą turtą.
Pareiškėjas E. M. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad motina M. M. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), po motinos mirties namus ir ūkį prižiūrėjo, atvažiuodavo į sodybą kas savaitę, laikui bėgant perstatė pečius, sutvarkė stogą ir palėpę, vidines sienas, naudojosi likusiais po motinos mirties daiktais. Paskutinius du metus nuolatinai gyvena sodyboje, toliau rūpinasi ir prižiūri. Likusiu po motinos mirties turtu rūpintis ir prižiūrėti padėdavo sesuo E. B.. Po motinos mirties liko gyvenamieji namai ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros po motinos M. M. mirties. Ginčo dėl turto priežiūros ir naudojimo nebuvo ir šiuo metu nėra. Mokesčius už žemės, elektrą moka motinos vardu.
Pareiškėja E. B. (buvusi M) teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad kartu su broliu E. M. padėjo prižiūrėti motinai M. M. dirbamą žemę, miškus, važiuodavo su vyru kiekvieną savaitgalį, po motinos mirties likusiu turtu toliau rūpinosi, brolis E. M. remontavo namus, tvarkė aplinką, valė miškus, jinai sodino daržus, buvo likę gyvuliai (karvė, paukščiai). Broliui mokant mokesčius motinos vardu prisideda finansiškai.
Pareiškėjų atstovė advokatė I. A. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. M. ir E. B. po motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Paaiškino, kad pareiškėjų motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko turtas – žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, bet teisinė registracija iki galo neatlikta, taip pat miško ūkio paskirties žemė, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). M. M. testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas E. M. motinos mirties dieną ir po to gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėja E. B. – Alytuje, tačiau likusiu turtu rūpinosi, prižiūrėjo, t. y. valė mišką, esantį (duomenys neskelbtini), remontavo gyvenamąjį namą (kambarius iškalė plokšte, sudėjo grindis, pakeitė langus, perdažė sienas, grindis ir lubas, sutvarkė palėpę ir stogą, perstatė pečių ir kaminą), sutvarkė šulinį, sutvarkė aplinką. Pareiškėjai turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo visą laiką, šiuo metu tęsia toliau. Pareiškėjas E. M. paskutiniu metu gyvena pastoviai, pareiškėja lankosi sodyboje ir toliau tvarkosi. Pareiškėjai mokesčius už žemę, elektrą ir atliekas mokėjo ir moka motinos M. M. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu, neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 34) pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagal pareiškėjų pareiškimą, kad priėmė palikimą po motinos M. M. mirties faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, jeigu bus pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kuriuos teismas pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu, neatvyko. Atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo nustatytu terminu nepateikė.
Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai pažįsta pareiškėjus, nuolat gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini) paskutinius dešimt metų, 1996-1997 metais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai grįždavo į (duomenys neskelbtini). Pažinojo gerai M šeimą, po M. M. mirties namus ir daržus prižiūrėjo, tvarkė E. M. ir E. B., šiuo metu E gyvena nuolat ir toliau rūpinasi, E taip pat atvažiuoja, darželius ravi, gyvulius prižiūri. Nėra žinoma, kad po motinos M. M. mirties tarp pareiškėjų būtų kilę nesutarimų dėl turto priežiūros ir valdymo, bendru sutarimu tvarkosi, turtas niekada nebuvo apleistas.
Liudytoja L. M. posėdžio metu paaiškino, kad gerai pažįsta pareiškėjus, (duomenys neskelbtini) gimė ir augo, po vidurinės mokyklos baigimo išvažiavo, grįžo į (duomenys neskelbtini) 1997 metais gyventi. Grįždavo į (duomenys neskelbtini) savaitgaliais prižiūrėti sergančio tėvo, bendravo su E ir E, pažinojo M. M.. Po motinos mirties namai ir aplinka buvo prižiūrėta, tvarkydavosi E, jam padėdavo E.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų E. M., E. B., atstovės advokatės I. A. paaiškinimais, liudytojų D. V., L. M. parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. M., (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (b. l. 8, 9) pareiškėjų E. M. ir E. B. (buvusi M, vėliau V.) tėvai (b. l. 10,11, 43, 44, 52-53). Po M. M. mirties liko palikimas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 12); namų valdos žemė, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 15); žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos 2000 m. liepos 14 d. (b. l. 11, 12-13,14, 17-23). Paveldėjimo byla po M. M. mirties nebuvo užvesta (b. l. 16), testamentas nebuvo sudarytas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po motinos M. M. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (b. l. 27-29).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (įsigaliojo 2001 m. liepos 1d.). Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki įsigaliojant CK, galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.
Pareiškėja E. M. ir E. B., kaip pirmos eilės įpėdiniai, po motinos mirties paveldi likusį turtą pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 2 d., 3 d.). Pažymėtina, kad aiškinant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad po M. M. mirties jos palikimu, tame tarpe likusiu paveldimu turtu – gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini); namų valdos žeme, esančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 15); žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau naudojosi, jį valdė ir disponavo pareiškėjai E. M. ir E. B., t. y. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos D. V. ir L. M.. Duomenų apie tai, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kas nors kreipėsi dėl palikimo po M. M. mirties, nėra. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjų E. M. ir E. B. prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai E. M. ir E. B., mirus motinai M. M., priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. M. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradedami faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po M. M., a. k(duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.