Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-6734-1115/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-29
Bylos Nr.: e2-6734-1115/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01848-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Indrė Savkinienė
Ieškovas: M. R., V. K.
Atsakovas: N. B., E. E.
Advokatai: Teisutis Jasiulionis, Rasa Vaičekauskytė

Kategorijos

2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-6734-1115/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01848-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei,

dalyvaujant ieškovams M. R., V. K., ieškovų atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei, atsakovų N. B. ir E. E. atstovui advokatui Teisučiui Jasiulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. R. ir V. K. ieškinį atsakovams N. B. ir E. E. dėl pažeistų teisių pripažinimo, įpareigojimo paneigti informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. R. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. B. ir E. E., kuriuo prašė: 1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovų M. R. ir V. K. garbę ir orumą atsakovės N. B. 2020 m. kovo 24 d. socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje paskelbtą informaciją apie M. R. ir V. K., o būtent, kad M. R. ir V. K. galimai yra vagys, kurie atvažiavo apsižiūrėti, galbūt yra ką paimti, ar naktį galima būtų kažką tai pavogti; 2) įpareigoti atsakovę N. B. paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodytus jos 2020 m. kovo 24 d. socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje, žeminančius ieškovų garbę ir orumą, bei atsakovės N. B. socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbti atitinkamo turinio paneigimą: „Informuoju, kad 2020 m. kovo 24 d. mano socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbta informacija apie M. R. ir V. K., o būtent, kad M. R. ir V. K. galimai yra vagys, kurie atvažiavo apsižiūrėti, galbūt yra ką paimti, ar naktį galima būtų kažką tai pavogti - neatitinka tikrovės, pažeidžia M. R. ir V. K. garbę ir orumą“; 3) priteisti ieškovei M. R. solidariai iš atsakovų N. B. ir E. E. 5 000,00 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti ieškovui V. K. solidariai iš atsakovų N. B. ir E. E. 5 000,00 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti ieškovams M. R. ir V. K. iš atsakovų N. B. ir E. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 24 d. ieškovai M. R. ir V. K. buvo Vilniaus rajone, važiavo į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasuko ne į tą keliuką ir norėjo apsisukti. Ieškovai apsisukant įvažiavo į žemės sklypą, esantį netoli atsakovei N. B. priklausančio namo. Tada iš žemės sklypo išėjo atsakovas E. E.. Ieškovai matė, kad atsakovas juos apsisukančius filmavo, bet tiesiog nusprendė, jog filmuoja šiaip sau, todėl kad čia ieškovai važinėjo automobiliu, pagalvojo, jog atsakovas taip elgiasi dėl „žvaigždžių ligos“. Į tokį atsakovo elgesį ieškovai nekreipė dėmesio, apsisuko ir išvažiavo. Išvažiavus iš sodų bendrijos teritorijos į pagrindinį kelią, po kurio laiko ieškovai pastebėjo, kad juos seka baltas automobilis, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, važiavo atsakovai. Nieko negalvodami ieškovai vyko savo automobiliu toliau, tačiau netikėtai kelyje išniro BMW markės automobilis ir staiga ėmė blokuoti ieškovams kelią. Ieškovai BMW automobilio keleivio vietoje pamatė atsakovą, o vairuotojo vietoje - atsakovę, kurie ieškovams bandė užkirsti kelią ir mojavo rankomis. Ieškovai buvo priversti sustoti prie šviesoforo. Tuomet atsakovai išlipo iš savo automobilio ir pradėjo belstis į ieškovų automobilio langus. Ieškovai buvo užsirakinę savo automobilio dureles, tačiau atsakovė atidarė ieškovų automobilio užraktą, įkišusi ranką per ieškovų automobilio langą. Atsakovė šaukė, jog ieškovai fotografuoja jos namus, reikalavo parodyti nuotraukas. Tačiau ieškovai atsakovų nefilmavo ir nefotografavo. Ieškovai atsakovams parodė, jog jie savo telefone nieko, susijusio su atsakovų asmenine informacija, neturi. Nepaisant to, atsakovai pagrasino ieškovams, kad jų nuotraukas įkels į savo ,,Instagram“ profilius, atsakovas grasino ieškovui „duoti į snukį“ ir kviesti policiją. Ieškovai sutiko, kad būtų iškviesta policija, kadangi konfliktas tikrai buvo neeilinis ir gyvenime nieko panašaus ieškovams nėra įvykę. Tuomet atsakovai, šūkaudami, jog įkels ieškovų nuotraukas į „Instagram“ socialinį tinklą, nuėjo į savo automobilį. Po to atsakovai įkėlė ieškovų nuotraukas į savo socialinio tinklo ,,Instagram“ profilius, nepagrįstai apkaltindami, jog ieškovai yra vagys, kad neva ieškovai apsižiūrėjo, ką gali iš atsakovės pavogti. Tai yra rimti kaltinimai be jokių tai patvirtinančių įrodymų, be kita ko, visiškai nepagrįstą kaltinimą paskleidžiant viešai tūkstančiams žmonių. Atsakovė net liepė kitiems žmonėms įsidėmėti ieškovų veidus. 2020 m. kovo 24 d. atsakovė į savo socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyrą įkėlė atsakovų nuotrauką su užrašu: „Susipažinkite“ ir vaizdo įrašą, kuriame atsakovė kalba: „Realiai, tai, žinokit, galiu pasakyti taip: gali būti taip, kad mes tiesiog užtikome vagis, kurie atvažiavo apsižiūrėti, galbūt yra ką paimti. Ai čia vis tiek, dirba E., yra trinkelių, yra dar kažko. Atvažiavo apsižiūrėti, ar naktį galima būtų kažką tai pap*zdinti. Tai net neabejoju, žinokit, kad didelė tikimybė, kad taip ir yra, nes šiuo metu, paskutiniu metu vat iš tokių privačių namų pradeda vogti visokiausius menkniekius. Tai aš sakyčiau, kad būkite labai atsargūs, saugokite savo turtą ir labai gerai įsidėmėkite šituos žmones. Labai gerai. Dar kartelį įmetu.“ Tuomet atsakovė savo socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje dar kartą parodė ieškovo nuotrauką. 2020 m. kovo 25 d. atsakovė į savo socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyrą taip pat įkėlė vaizdo įrašą, kuriame kalbasi su atsakovu. Atsakovė: „O signalizacija yra. Gerai, kad jeigu vagys ateis, tie su raudonais plaukais, tai reikės iš karto, žinai, kauks iškart.“ Atsakovas atsakovei atsakė: „Atvažiuos iš kito objekto. Gali atvažiuoti šiaip sau pavažinėti.“ Tuomet atsakovė atsakovui atsakė: „Nu, taip, taip. Vis tiek iš Šakių, ką jiems ten, žinai, mašiną paliks ir pasiims šituos. Ane. Taip“. Atsakovė kalbėjo ir (duomenys neskelbtini) laidoje su (duomenys neskelbtini) , kurioje pasakojo: „Kažkada buvo, kai „diskortinė“ viena pana atvažiavo prie sklypo, pradėjo filmuoti E. Nu žinai, jis nepasimetęs. Sėdom mes greit į mašiną (...) Žodžiu, sėdom į mašina, „pasigavom“ tą mašinytę, kuri buvo privažiavusi prie namų ir pasikalbėjom su jais. Nu taip, žinai, gal aš labiau parėkavau. Aišku, už valandos atsirado visa tai diskorte. Nu, bet, ačiū Dievui, kad šiaip „diskortinės“ panos kaip tik jai sakė: „Ką tu ten darei? Ko tu ten važiavai?“. Tuomet (duomenys neskelbtini) atsakovės paklausė: „O tavęs, kai tu rėkavai nefilmavo?“. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsakė: „Aš filmavau. Turiu tą video, galėsim parodyti“. 2020 m. kovo 24 d. atsakovas savo socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje taip pat paviešino ieškovų nuotraukas.

3. Ieškovai pažymėjo, kad po tokių atsakovų veiksmų ieškovų nuotraukas atsakovės socialinio tinklo ,,Instagram“ sekėjai ėmė platinti aferistų grupėse, kituose socialinių tinklų profiliuose bei paskyrose. Po minėto įvykio ieškovai sulaukė daug artimųjų ir pažįstamų žinučių, su klausimais: „kas tai per šmeižtas?“ ir „kodėl taip yra daroma?“. Nurodė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) vadove, nuolat bendrauja su žmonėmis. Todėl ieškovei jos darbe yra itin svarbi gera reputacija, geras vardas ir klientų pasitikėjimas. Tuo tarpu ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos sritis - krovinių pervežimas ir pirčių įrengimas. Taigi ieškovui klientų pasitikėjimas ir geras vardas irgi yra itin svarbus. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovų nurodytos veiklos ieškovų atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, ieškovai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Savo reikalavimus ieškovai grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22, 2.23, 2.24, 6.250 straipsnių nuostatomis.

Atsiliepimas

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir prašė: 1) atmesti M. R. ir V. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6734-1115/2021 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) priteisti iš ieškovų M. R. ir V. K. atsakovės N. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš ieškovų M. R. ir V. K. atsakovo E. E. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad atsakovės įrašas socialiniame tinkle „Instagram“ negali būti laikomas žinia, o yra atsakovės nuomonė, kuria nebuvo siekiama pažeminti ar sumenkinti ieškovų. Atsakovų nuomone, pagal CK 2.24 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, atsakovės įrašas, kurį ieškovai prašo paneigti arba iš kurio kildina CK 2.24 straipsnyje nustatytą civilinę atsakomybę, negali būti laikomas žinia, o yra atsakovės nuomonė - samprotavimai apie įvykius, realius tikrovės faktus, subjektyvus šių įvykių vertinimas. Atsakovų įsitikinimu, atsakovės socialiniame tinkle pateikta nuomonė buvo pagrįsta, turėjo pakankamą faktinį pagrindą, todėl už šios nuomonės išsakymą atsakovei negali būti taikoma CK 2.24 straipsnyje nustatyta atsakomybė. Atsakovai, esant pagrįstoms faktinėms aplinkybėms (atsakovų namo nuošalumas, valstybėje įvestas karantinas, įtartini ieškovų manevrai, pasikartojančios vagystės kaimynystėje), turėjo pagrindą įtarti, jog jie fiksuoja asmenis, kurie rengiasi atlikti nusikalstamą veiką, ir apie tai būtina informuoti visuomenę.

6. Atsakovų įsitikinimu, jie, elgdamiesi teisėtai ir pagrįstai, nepažeidė ieškovų teisės į atvaizdą (CK 2.22 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis). Pagal tuo metu žinomas atsakovams aplinkybes ieškovų atvaizdas buvo paskelbtas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams arba kitiems pažeidimams.

Atsiliepimas

7. Atsakovų teigimu, ieškovai neįrodė, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginama. Atsakovų nuomone, ieškovai, apsiribodami deklaratyviais teiginiais apie patirtą dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepateikė jokių aplinkybių, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Be to, ieškovai nepagrįstai ir neteisėtai prašo teismo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę. Atsakovai pažymi, kad ieškovai neįrodinėja, kad tariamą žalą ieškovai patyrė dėl bendrų atsakovų veiksmų, be to, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos.

8. Dublike ieškovai prašė: 1) tenkinti ieškovų M. R. ir V. K. ieškinį visiškai jame nurodytais pagrindais; 2) priteisti ieškovams iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai su atsiliepimo į ieškinį argumentais nesutiko ir mano, kad jis yra nepagrįstas bei neteisėtas.

9. Dublike, atsakydami į atsakovų atsiliepime išdėstytus argumentus, ieškovai papildomai pažymėjo, jog, 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 papunktyje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Taigi 2020 m. kovo 24 d., kai ieškovai važiavo netoli namo, kuriame gyvena atsakovai, nebuvo draudžiama išvykti iš namų, taip pat ir nebuvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių. Ieškovų nuomone, atsakovai, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų bei jokio pagrįsto pagrindo susidaryti nuomonę, kad ieškovai gali būti vagys, paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus, žeminančią jų garbę ir orumą, ieškovus vadindami vagimis. Atsakovams kilus įtarimams dėl ieškovų važiavimo prie jų žemės sklypo tikslo, atsakovai apie tai galėjo pranešti policijai, kas būtų logiškas ir pagrįstas atsakovų veiksmas. Atsakant į atsakovų argumentą dėl to, jog apie ieškovus paviešinta informacija negali būti laikoma žinia, o nuomone bei iš to darytina pagrįsta ir teisėta išvada, kad jokio CK 2.24 str. pažeidimo atsakovė nepadarė, todėl negalima reikalauti nuomonės paneigti, o už nuomonės pareiškimą negali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą, ieškovai nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Atsakant į atsakovų teiginius, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovų nuotrauka, kuri buvo paskelbta, buvo padaryta viešoje vietoje ir jog ieškovai neginčija, kad prieštaravo nuotraukos darymui, ieškovai pažymi, kad ieškovai nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nesutiko būti filmuojami ir fotografuojami, taip pat, kad atsakovai jų atvaizdus rodytų savo socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyrose. Bylos duomenys nepatvirtina, kad toks ieškovų sutikimas buvo gautas. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti Visuomeninės informavimo įstatyme nustatytų ieškovų teisės į privatų gyvenimą ribojimų, nes atsakovai užfiksavo ne ieškovų atliekamą pažeidimą (ieškovai jokio pažeidimo nedarė), o atsakovė filmavo ir/ar nufotografavo ieškovus sėdinčius savo automobilyje, esančiame net ne prie atsakovų namo, adresu (duomenys neskelbtini) , o (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Taigi atsakovai negavo ieškovų sutikimo juos filmuoti ir fotografuoti, taip pat ir viešai platinti ieškovų nuotraukas. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovai savo 2021 m. liepos 23 d. atsiliepime į ieškinį neįrodė pagrindų taikyti ieškovų teisės į atvaizdus ribojimų. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovai nurodė, kad atsakovų paskleistą informaciją apie ieškovus galėjo pamatyti labai daug žmonių - virš 200 000. Ieškovai pabrėžė, jog dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovų garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo ieškovai patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą. Ieškovai jautėsi pažeminti, sumažėjo bendravimo galimybės, kadangi mažiau ieškovus pažįstantys asmenys ėmė skeptiškai vertinti ieškovų atliekamą darbą. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Taigi, ieškovų nuomone, ieškovai neturtinę žalą patyrė dėl abiejų atsakovų veiksmų, todėl solidarioji jų pareiga atlyginti padarytą žalą turėtų būti preziumuojama. Ieškovų nuomone, šioje byloje nėra pagrindo priskirti atskiras žalos dalis konkrečiam atsakovui, nes abiejų atsakovų veiksmai prisidėjo prie to, kad ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Dėl priežastinio ryšio egzistavimo ieškovai pažymėjo, kad šiuo atveju priežastinis ryšys tarp abiejų atsakovų veiksmų ir ieškovams padarytos neturtinės žalos egzistuoja, nes atsakovai savo socialinio tinklo profiliuose be ieškovų sutikimo patalpino ieškovų nuotraukas ir skelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus.

10. Tripliku atsakovai nesutiko su dublike išdėstytais argumentais bei prašė: 1) atmesti ieškovų M. R. ir V. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6734-1115/2021 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) priteisti iš ieškovų M. R. ir V. K. atsakovės N. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš ieškovų M. R. ir V. K. atsakovo E. E. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Triplike nurodė, kad atsakovai daro pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog, pirma, atsakovai paskleidė ne žinias, o faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą nuomonę, todėl CK 2.24 str. įtvirtinti teisių gynimo būdai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi, antra, atsakovai nepažeidė ieškovų teisės į atvaizdą (CK 2.22 str.), trečia, ieškovai nepagrindė, jog patyrė neturtinę žalą, todėl pagrindo priteisti jos nėra, ir ketvirta, ieškovai nepagrįstai prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovų ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

12. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

13. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovai papildomai nurodė, kad konflikto metu juos filmavo N. B., tačiau E. E. vėliau paskelbė savo paskyroje tuos įrašus. Ieškovė pažymėjo, kad net persidažė plaukus dėl to, jog buvo visur viešai kalbama apie jos raudonus plaukus. Taip pat pažymėjo, kad iš draugų bei kolegų vis sužinodavo apie tai, kad iš atsakovų pusės yra viešai toliau kalbama apie šią situaciją. Nurodė, kad minėta situacija labai palietė abu ieškovus. Ieškovas nurodė, kad minėtą vaizdo įrašą E. E. pašalino po kelių valandų, o N. B. paskyros „istorijoje“ tai išliko parą laiko. Ieškovai pažymėjo, kad nesutiko, jog juos filmuotų ar fotografuotų. Nurodė, kad ieškovų turtinė padėtis pakankama savo poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodė, kad turi nekilnojamojo turto. Ieškovė pažymėjo, kad dėl minėto įvykio net kreipėsi į psichologę. Pažymėjo, kad žalos atlyginimas priteisiant iš atsakovų ieškovams po 5 000,00 Eur būtų bent jau minimali suma patirtiems išgyvenimams kompensuoti. Ieškovas nurodė, kad pradėto ikiteisminio tyrimo metu jis reiškė 2 000,00 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad žala padidėjo dėl to, kad viskas tęsėsi toliau, ieškovas nusprendė, kad prašomas žalos atlyginimas yra per mažas. Ieškovas nurodė, kad laiko neteisėtais atsakovų tokius veiksmus – jo nuotraukų įkėlimą į socialinį tinklą be jo paties sutikimo, taip pat šmeižtą, pasisakymus TV laidose. Ieškovas pažymėjo, kad, jo nuomone, atsakovų nurodyti žodžiai socialiniuose tinkluose, kad ieškovai yra vagys, vertintina ne kaip nuomonė, o kaip žinia. Ieškovas taip pat nurodė, kad po minėto įvykio jo, kaip darbuotojo pajamos nesumažėjo, tačiau sumažėjo jo socialinis žmonių ratas, su kuriais ieškovas bendravo. Taip pat pažymėjo, kad E. E. taip pat atsakingas dėl minėto įvykio ir ieškovų patirtos žalos, nes jis gąsdino ieškovus, abu kartu su N. B. tyčiojosi, vijosi ieškovus, užblokavo jiems kelią, sustabdė ieškovus, daužė langus, įsibrovė į jų automobilį, filmavo, fotografavo, įkėlė ieškovus į viešą erdvę, komentavo socialiniuose tinkluose. Nurodė, kad visas paviešinimas baigėsi 2020 metų vasarą. Ieškovė nurodė, kad E. E. padarė jai žalą tokiais veiksmais – įrašu „Instagrame“ (įrašas buvo apie 4-5 valandas, įraše buvo ieškovų nuotrauka ir klausimas „ką jūs galvojat apie šituos degradus?“), daužėsi aplink jos automobilį, išgąsdino ieškovę, reikalavo parodyti telefoną, vyrui grasino „duoti į snukį“, tačiau telefoną išplėšė iš rankų N. B.. Ieškovė pažymėjo, jog tame pačiame minėtame įraše tyčiojosi iš jos išvaizdos, plaukų. Ieškovė pažymėjo, kad dėl kilusios žalos laiko atsakingais tik atsakovus, nes nuo jų viskas prasidėjo.

14. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė akcentavo, kad minėto konflikto metu nebuvo jokių judėjimo per savivaldybes suvaržymų. Ieškovai, neturėdami piktų kėslų, nežinodami, kad ten gyvena atsakovai, viename iš namų, nematydami akligatvio, turėjo apsisukti toje lokacijoje, ką ir padarė. Jokie teisės aktai to nedraudė. Ieškovai vyko išimtinai tikslu apsižiūrėti galimas lokacijas namo pirkimui. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip buvęs pareigūnas, turėdamas darbinę patirtį, vietoje to, kad kviestų policiją, sąmoningai nusprendė vytis ieškovus, blokuoti jiems kelią, veržtis į jų automobilį, neteisėtais veiksmais reikalauti parodyti telefoną ir dar transliavo visus savo veiksmus. Atsakovai pradėjo įvykį fotografuoti, filmuoti. Fotonuotraukose akivaizdžiai matomas ieškovų pasimetimas, šokas. Visa ši informacija buvo keliama į „Instagram“ istorijas, ir atitinkamai ją transliavo daugiau nei 200 000 žmonių rate. Nors atsakovai teigia, kad tai buvo tik nuomonė, ieškovai su tuo nesutinka. Nurodo, kad klausimai specialistui buvo formuojami taip, kad atsakymai būtų ar iš esmės nėra šmeižto kaip nusikalstamos veikos sudėties šioje situacijoje, todėl specialisto atsakymai neturi nieko bendro su garbės ir orumo pažeidimu, atvaizdo naudojimo pažeidimu bei kitais aspektais, kuriuos ieškovai kelia šioje byloje. Taip pat, paskelbtas įrašas pradedamas nuo paskelbtos fotonuotraukos, kurioje techniniu būdu buvo įkeltas užrašas „susipažinkite“ toliau sekė įrašai, kad yra atvykę galimai vagys, kalbama apie raudonplaukę bei kuriamas bendras įspūdis, kad auditorija būtų įtikinta, jog atsakovai neturi pagrindo abejoti dėl savo išsakytų teiginių. Jie turėjo akivaizdų norą įtikinti auditoriją šia istorija, kad buvo tikrai atvažiavę vagys, kalbant apie signalizacijas ir kitus dalykus. Pažymėjo ir tai, kad atsakovai žinojo, kad tokia istorija „Instagrame“ susilauks daug dėmesio, daugiau sekėjų, dėl ko atsakovai gaus didesnes pajamas. Pažymėjo, kad šiuo įvykiu niekas nesibaigė, atsakovų paskleista informacija apie ieškovus buvo skleidžiama toliau. Priežastinis ryšys yra tikrai akivaizdus, nes visuomenė nebūtų skleidusi tokios informacijos, jei tokios informacijos ir fotonuotraukų atsakovai nebūtų paskleidę. Pažymėjo, kad atsakovė, suprasdama, kad niekas nieko nevogė, toliau tą informaciją kartojo ir skleidė TV laidose. Pažymėjo, kad net jeigu atsakovų paskleista informacija apie ieškovus būtų pripažinta kaip nuomonė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuomonė, kuri neatitinka tiesos kriterijaus, kuri yra žeminanti, turėtų būti pripažinta neteisėta ir iš tokios nuomonės paskleidimo seka teisinės pasekmės, kurių ir siekia ieškovai. Pažymėjo, kad nustatant žalą svarbi atsakovų turtinė padėtis. Atstovė akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atsakovams būtų didelė finansinė našta. Be to, ieškovų atstovės teigimu, teisės į atvaizdą pažeidimas - akivaizdus. Nors atsakovai teigia, kad atvaizdas buvo paviešintas siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimų potencialių vagių, tačiau, ieškovų atstovė šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir absurdiškus. Teigė, kad negalima manyti, jog asmuo rengiasi daryti nusikalstamą veiką tiesiog stebint, kaip jie automobiliu apsisukinėja. Tai nėra pagrindas riboti asmens teisę į privatų gyvenimą. Dėl solidarios atsakomybės akcentavo, kad ieškovai laikosi pozicijos, jog žala sukelta bendrais atsakovų veiksmais. Mano, kad atskirti, kurio veiksmai daugiau ar mažiau sukėlė žalą, neįmanoma.

15. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad prašoma priteisti žala labiausiai grindžiama dėl teisės į atvaizdą pažeidimo. Dėl ieškovų reiškiamų reikalavimų pažymėjo, kad niekur nebuvo paskleista jokia žinia, o buvo paskelbta nuomonė, o nuomonės negalima reikalauti paneigti. Taip pat, kalbant apie teisę į atvaizdą, byloje nėra ginčo, kad atvaizdas buvo paskelbtas, tačiau yra klausimas, kokiais tikslais jis buvo paskelbtas ir ar tai suderinama su viešaisiais gėriais ar tai viršija naudą, kurią turi teisę į privatumą. Pažymi, kad pirma, skelbiant nuomonę, buvo vartojami žodžiai „turbūt“, „galimai“, tariamoji nuosaka, antra, tikslas, kurio atsakovai siekė, yra teisiškai pagrįstas, nes jie siekė įspėti visuomenę apie gresiančius pavojus, trečia, įraše nebuvo įvardinta, kad šie asmenys yra nusikaltėliai. Tai, kad vėliau šis įrašas plito, tai jau nebe atsakovų atsakomybės klausimas. Taip pat pažymėjo, kad šioje byloje solidarios atsakomybės sąlygų nėra, nes veiksmai yra atskiriami, jie gali būti atskirai vertinami. Dėl žalos dydžio nurodo, kad ieškovai nebando įrodinėti žalos, byloje nėra jokių įrodymų, pagrįsiančių prašomą priteisti žalos dydį. Pažymėjo, kad atsakovė susidarė nuomonę, kad ieškovai gali rengtis įvykdyti nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. įvykio laiką, nes tuo laikotarpiu transporto judėjimas tose apylinkėse buvo minimalus, atsakovai turėjo informacijos apie apylinkėse vykdomas nusikalstamas veikas, taip pat atsakovai gyvena nuošalioje vietoje. Nurodė, kad atsakovai konflikto metu vijosi ieškovus, nes tuo metu jie taip suprato savo teisę į savigyną ir ją taip realizavo. Taip pat pažymėjo, kad aiškiai išreikšto sutikimo filmuoti ieškovus duota nebuvo. Pažymėjo, kad minėtas paskelbtas įrašas E. E. buvo panaikintas per 2-3 valandas, N. B. - ne vėliau nei per 24 valandas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl informacijos pripažinimo neatitinkančios tikrovės ir įpareigojimo ją paneigti

16. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 ir kt.)

18. CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-524/2018).

19. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. <...> Sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovų M. R. ir V. K. garbę ir orumą atsakovės N. B. 2020 m. kovo 24 d. socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje paskelbtą informaciją apie M. R. ir V. K., o būtent, kad M. R. ir V. K. galimai yra vagys, kurie atvažiavo apsižiūrėti, galbūt yra ką paimti, ar naktį galima būtų kažką tai pavogti bei prašo šią informaciją paneigti.

21. Analizuodamas atsakovės pasisakymo turinį lingvistiniu metodu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė neteigia fakto, jog ieškovai yra vagys, kad jie įvykdė nusikalstamą veiką ar rengiasi ją įvykdyti. Šiuo atveju atsakovė teigė, jog ieškovai gali būti vagys. Šią teismo išvadą pagrindžia ir byloje pateikta 2020 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada dėl teksto supratimo.

22. Aplinkybę, kad atsakovė internete išreiškė nuomonę, dvejonę pagrindžia ne tik lingvistinė teksto analizė, bet teisinis įrodymų vertinimas.

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutarime atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą tiek dėl neigiamos informacijos skleidimo internete, tiek dėl automobilio įvažiavimo į privatų atsakovų nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas), išnagrinėjęs ieškovų skundą dėl 2020 m. balandžio 2 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarė panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) 2021 m. sausio 31 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius nusikalstamų veikų požymių.

24. Iš teismui pateikto antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2021 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstoliui buvo pateikta USB laikmena, kuriame įrašyti 3 epizodai iš socialinio tinklo „Instagram“ paskyros, 3 – iš televizijos laidos, taip pat įrašytos 28 komentarų nuotraukos. Antstolis konstatuoja, kad: 1) pirmajame videosiužete N. B. pasakoja apie tai, jog „gali būti, kad N. B. su draugu užtiko vagis, kurie atvažiavo apsižiūrėti, ar naktį būtų galima ką nors pavogti. Kadangi vyksta įvairios vagystės iš namų, atlikėja visus ragina būti budriems, saugoti savo turtą ir įsidėmėti „šiuos“, nuotraukoje matomus žmones“; 2) antrajame „Instagram“ siužete vėl rodoma ieškovės nuotrauka, kurios atvaizdą N. B. siūlo įsidėmėti ir saugoti savo turtą; 3) trečiajame „Instagram“ epizode girdisi, kad suveikė signalizacija ir N. B. pareiškia, kad gerai, jog suveikė signalizacija ir, jeigu vagys ateis, tie su raudonais plaukais iš Šakių, tai signalizacija kauks iškart; 4) ketvirtame ir penktame epizoduose N. B. laidoje „Niumz, ką tu?“, kalba apie „tą“ įvykį, „apie tuos vagis, raudonplaukę“; 5) šeštame epizode „Instagram“ paskyroje N. B. pasakoja, kad po visų šių dalykų ir po visų važinėjimųsi po jų kiemą, įsigijo video kameras, kurias pasikabins ant namo; 6) septintame epizode pateikta ištrauka iš TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ su N. B., kur pasakojama, kad kažkada atvyko viena pana prie sklypo, pradėjo filmuoti jos draugą E., „mes sėdome greitai į mašiną, pasigavome tą mašinytę, kuri buvo privažiavusi prie namų ir pasikalbėjome su jais, gal aš labiau parėkavau“; 7) pridedamos 28 telefono ekrano nuotraukos, kuriose atvaizduoti įvairūs komentarai, N. B. ir E. E. „Instagram“ profiliai.

25. Kiti ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai, pvz., „Instagram“ sekėjų komentarai, taip pat nepagrindžia ieškovų nurodomos aplinkybės, kad atsakovė paskleidė apie ieškovus neatitinkančios tikrovės žinią, o ne nuomonę, dvejonę. Taigi byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų ieškovus tiesiogiai įvardiję vagimis, juos apšmeižę, apkaltinę padarius nusikalstamą veiką.

26. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atlikus lingvistinę teksto analizę, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės pasakymas jog ieškovai yra „galimai vagys“, atėję galbūt kažką pavogti, nereiškia jokio fakto konstatavimo. Toks pasisakymas vertintinas kaip subjektyvi nuomonė, dvejonė, kurią susidarė atsakovė, ir šiai nuomonei negali būti taikomas tiesos bei patikrinimo kriterijus.

27. Nustačius, jog atsakovės „Instagram“ išreikšta pozicija yra ne žinia, o nuomonė, teismas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio nuostatomis bei aktualia teismų praktika, išaiškina, kad nuomonė negali būti nei pripažinta neatitinkančia tikrovės, nei gali būti paneigta.

28. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovų reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovės N. B. 2020 m. kovo 24 d. socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje paskelbtą informaciją apie M. R. ir V. K., o būtent, kad M. R. ir V. K. galimai yra vagys, kurie atvažiavo apsižiūrėti, galbūt yra ką paimti, ar naktį galima būtų kažką tai pavogti bei reikalavimas šią informaciją paneigti atmestini.

Dėl garbės ir orumo pažeidimo

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nors nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina, tačiau pažeistos teisės gali būti ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

30. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

31. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

32. Garbė – tai socialinis asmens įvertinimas, visuomenės požiūris į žmogų. Orumas – tai asmens savęs įvertinimas, kurį lemia visuomenės vertinimas. Pažeidus asmens garbę, pažeidžiamas ir orumas, o pažeidus orumą, pažeidžiama ir garbė (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2930-803/2021).

33. Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

34. Įvertinus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus) nustatyta, kad atsakovė N. B. ir atsakovas E. E., 2020 m. kovo 24 d. savo „Instagram“ paskyros istorijoje paskleidė nuomonę, jog ieškovai yra galimai vagys. Aplinkybę, kad ne tik atsakovė N. B., bet ir atsakovas E. E. internete paskleidė nuomonę, jog ieškovai yra galimai vagys, nurodė ne tik ieškovai, bet šią aplinkybę pripažino (atsiliepimo 2.3 papunktis, tiek teismo posėdžio metu atsakovų atstovo duoti paaiškinimai).

35. Atsakovų teigimu, jie turėjo faktinį pagrindą pamanyti, jog ieškovai gali būti vagys dėl to, kad: 1) tuo laikotarpiu transporto judėjimas tose apylinkėse buvo minimalus; 2) atsakovai turėjo informacijos apie apylinkėse vykdomas nusikalstamas veikas; 3) atsakovai gyvena nuošalioje vietoje. Tad, atsakovų įsitikinimu, šalia namų besisukiojantis automobilis atsakovams sukėlė pagrįstų įtarimų.

36. Teismo vertinimu, šiuo atveju susidaryti tokio pobūdžio nuomonei, jog ieškovai galimai yra vagys, ir, juolab, ją viešai skleisti nebuvo faktinio pagrindo, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai atliko ar rengėsi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų sudaryti pagrindą minėtai nuomonei susiformuoti. Atsakovų argumentai, jog tuo laikotarpiu, kai ieškovai privažiavo šalia atsakovų namų, apylinkėse buvo minimalus judėjimas, savaime nereiškia, kad ieškovai ten važiuoti negalėjo.

37. Kaip teisingai nurodė ieškovai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo buvo įvesti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, 2020 m. kovo 24 d., kuomet ieškovai šiek tiek įvažiavo į atsakovų sklypą, dar negaliojo. Atsakovų argumentai, jog jie gyvena nuošalioje vietoje ir turėjo informacijos apie apylinkėse vykdomas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas susidaryti nuomonei, jog jokių teisės pažeidimų neatliekantys ieškovai, vien tik važiuodami greta atsakovų namų ar šiek tiek įvažiavę į jų sklypą automobiliu, galimai yra vagys.

38. Teismo vertinimu, tokios informacijos (kad ieškovai yra galbūt vagys) paskleidimas viešoje erdvėje yra neetiškas, nesąžiningas, suponuojantis neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, kai paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Teismo įsitikinimu, atsakovų teisėtas siekis apsaugoti turtą, įsitraukti į visuomenės saugumo veiklą, nesuteikia jiems teisės viešai paskleisti ieškovų garbę ir orumą žeidžiančią savo nuomonę.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nors atsakovų paskleista informacija apie ieškovus vertintina kaip nuomonė ir ieškovų garbė bei orumas negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau jų pažeistos teisės gintinos CK 1.137 bei 6.263 straipsnių nuostatomis. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų suformuotą praktiką, teismas pripažįsta, kad atsakovų N. B. ir E. E. viešai paskleista nuomonė pažeidė ieškovų M. R. ir V. K. garbę bei orumą.

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

41. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020).

42. CK 2.22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo teisės į atvaizdą pažeidimą grindė tuo, kad jie nedavė sutikimo atsakovams juos filmuoti, fotografuoti bei viešinti jų atvaizdus. Atsakovai nurodė, kad ieškovų atvaizdas buvo paskelbtas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams arba kitiems pažeidimams, nurodė, kad šią teisę jiems suteikia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas.

44. Atsakovų akcentuojamame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje, kaip ir CK, taip pat reglamentuojama privataus gyvenimo apsauga. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (taigi, ir ieškovų atvaizdą). 2 dalyje nurodyta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. 3 dalyje nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

45. Tiek iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų ieškovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai nedavė leidimo atsakovams jų fotografuoti, filmuoti bei viešinti jų atvaizdus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, atsakovų viešai išsakyti teiginiai apie tai, kad ieškovai yra galimai vagys, buvo paviešinti kartu su ieškovų nuotraukomis.

46. Nors atsakovai nurodė, kad ieškovų atvaizdas buvo paskelbtas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams arba kitiems pažeidimams, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai įvykdė ar rengėsi įvykdyti nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus. Taigi atsakovai neatsakingai viešai paskleidė ieškovų atvaizdą su garbę ir orumą žeidžiančia nuomone.

47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, t. y. be jų sutikimo patalpino viešojoje erdvėje ieškovų nuotraukas teigdami, kad tai, galimai, vagys, ragino visuomenę įsidėmėti šiuos asmenis.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos

48. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

49. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

50. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės N. B. neteisėtų veiksmų (paviešinus internete vaizdo įrašą su ieškovų nuotraukomis bei neigiama ir nepagrįsta apie juos nuomone) ir žalos (nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir nemalonias emocijas), teismo vertinimu, akivaizdus. Jei atsakovė N. B. nebūtų savo „Instagram“ paskyroje (kuri turi apie 225 000 sekėjų) paviešinusi ieškovų atvaizdo su įrašu, jog ieškovai yra galimai vagys, ieškovai nebūtų patyrę žalos (dvasinio sukrėtimo ir nemalonių emocijų visuomenei aptariant, kad jie yra galimai vagys).

51. Atsakovai šioje byloje iš esmės ginčija priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovo E. E. veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas įrašą apie ieškovus iš socialinio tinklo „Instagram“ pašalino po 2-3 valandų nuo jo paskelbimo. Vėlesnių atsakovo pasisakymų, įrašų taip pat nebuvo paviešinta. Taigi, anot atsakovų, tokie atsakovo E. E. veiksmai negalėjo lemti žalos ieškovams atsiradimo ar jos padidėjimo.

52. Teismo vertinimu, tarp atsakovo E. E. veiksmų bei ieškovams kilusios neturtinės žalos priežastinis ryšys taip pat egzistuoja. Atsakovas, nors ir sąlyginai neilgą laiko tarpą, tačiau visgi „Instagram“ paskyroje buvo paviešinęs ieškovų atvaizdus su reiškiama neigiamo turinio nuomone, dėl ko minėtą įrašą pamatė dar daugiau žmonių (atsakovas turi apie 32 500 sekėjų), įrašu buvo dalijamasi. Todėl atmestinas atsakovų argumentas, jog tarp atsakovo E. E. neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.

53. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, paviešinus ieškovų atvaizdus su neigiamo turinio nuomone, pažeidė ieškovų garbę ir orumą, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos, iš atsakovų priteistina neturtinė žala (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio). Atsakovų kaltė, šiuo atveju, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

55. Analizuojant teismų praktiką panašaus ar analogiško pobūdžio bylose, priteistina neturtinė žala, priklausomai nuo individualių situacijų bei aplinkybių, apytiksliai yra nuo 1 000 Eur iki 2 500 Eur dydžio (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010; e3K-3-394-684/2016; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-625-855/2019; 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2930-803/2021).

56. Nustatant šioje byloje ieškovams padarytą neturtinę žalą, teismas vertina byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Ieškovai dublike nurodė, kad dėl patirto įvykio tiek ieškovė tiek jos sūnus turėjo lankytis pas specialistę, pridėjo mokėjimo nurodymus MB „Lavina“, iš kurių matyti, kad už tris konsultacijas sumokėta 100 Eur. Atsakovų atstovo nuomone, šios išlaidos nepagrindžia neturinės žalos fakto, nes MB „Lavina“ veikla sritys yra daržininkystė ir sodininkystė.

57. Nors, kaip pagrįstai nurodė atsakovų atstovas, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad MB „Lavina“ užsiima daržininkyste ir sodininkyste, tačiau, ieškovai taip pat pagrįstai nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų taip pat matyti, kad MB „Lavina“ direktorė yra psichologė, mokėjimo nurodymuose taip pat nurodyta, kad mokėta už konsultacijas, vienoje jų konkretizuota, kad už psichologines. Be to, ieškovų patirtos neturtinės žalos faktą, pagrindžia ne tik šie, bet ir kiti byloje esantys įrodymai.

58. Kaip matyti iš antstolio Algimanto Maliukevičiaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 135-21-5 atsakovė socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje turi apie 222 000 sekėjų, o atsakovas apie 32 500 sekėjų, įrašu buvo dalijamasi, buvo skelbiami įvairaus pobūdžio komentarai, apie minėtą įvykį buvo kalbama toliau. Atsakovė net ir po to, kai minėto įrašo atsakovės paskyroje nebebuvo, toliau kalbėjo apie šį įvykį, nors ir neįvardijant konkrečiai ieškovų vardų, pavardžių, tačiau visuomenei, žinojusiai minėtą istoriją, buvo aišku, apie ką atsakovė kalba, ką turi mintyje kalbėdama apie „raudonplaukę iš Šakių“.

59. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovų paviešintas vaizdo įrašas sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, taip pat tai, kad ieškovai dėl minėtų atsakovų veiksmų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir nemalonias emocijas, kurie tęsiasi iki šiol, sprendžia, kad kiekvienam ieškovui priteistina po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškovai prašė priteisti po 5 000 Eur, tačiau, vien tai, kad atsakovų turtinė padėtis, ieškovų nuomone, leidžia sumokėti po 5 000 Eur, nėra pagrindas šią sumą priteisti. Įvertinus neturtinės žalos pasekmes, 2 000 Eur suma kiekvienam ieškovui būtų teisinga ir proporcinga jų patirtiems išgyvenimams atlyginti. Tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Dėl solidarios atsakovų atsakomybės

60. Ieškovai prašė teismo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę.

61. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

62. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovo E. E. ir atsakovės N. B. veiksmus galima atskirti ir atskirai identifikuoti.

63. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovų paminėti atsakovų bendri veiksmai dėl to, jog atsakovai sekė ieškovus automobiliu, užblokavo jiems kelią, grasino, tyčiojosi, daužė automobilį nevertintini šioje byloje, nes ieškinio dalykas yra susijęs išimtinai su informacijos bei atvaizdo paskleidimu viešoje erdvėje, o ne kitomis aplinkybėmis.

64. Vertinant su ieškinio dalyku tiesiogiai susijusius atsakovų veiksmus, nustatyta, kad E. E. paviešino savo „Instagram“ profilyje vaizdo įrašą, kuriame yra ieškovų nuotraukos ir atsakovė komentuoja, jog ieškovai, galimai, yra vagys. Toks vaizdo įrašas atsakovo paskyroje buvo, anot šalių paaiškinimų, 2-5 valandas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad E. E. savo „Instagram“ profilyje turi apie 32 500 sekėjų. Daugiau jokių veiksmų, susijusių su ieškovų teisės į atvaizdą bei garbės ir orumo šiame kontekste pažeidimu, neatliko. O atsakovė N. B. minėtą įrašą paviešino savo „Instagram“ profilyje, kuriame ji turi 225 000 sekėjų. Jos paskyroje įrašas buvo matomas 24 valandas.

65. Taigi, vertinant atsakovų veiksmais sukeltą žalą, pažymėtina, jog atsakovės N. B. veiksmai sukėlė ieškovams didesnę žalą, t. y. minėtą įrašą turėjo galimybę pamatyti žymiai didesnis skaičius žmonių (ieškovės paskelbtą įrašą galėjo matyti beveik 7 kartus daugiau žmonių nei E. E. profilyje paskelbtą įrašą, taip pat 5-6 kartus ilgesnį laiko tarpą). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė vėlesniuose įrašuose bei TV laidose ir neįvardijo konkrečiai ieškovų, tačiau leido visuomenei suprasti, jog kalba apie šiuos asmenis, taigi tokiu būdu toliau skatino visuomenę nepamiršti minėto įvykio, dėl ko ieškovai patyrė didesnę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovų padaryti veiksmai traktuotini ne kaip solidari, bet kaip individuali kiekvieno iš jų veiksmų atsakomybė.

66. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad iš atsakovės N. B. priteistina kiekvienam iš ieškovų po 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo E. E. kiekvienam iš ieškovų priteistina po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovų reikalavimai dėl paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei įpareigojimo tą informaciją paneigti atmestini, tačiau pripažintina, kad atsakovų N. B. ir E. E. viešai paskleista nuomonė pažeidė ieškovų M. R. ir V. K. garbę bei orumą. Ieškovės M. R. naudai iš atsakovo E. E. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės N. B. 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieškovo V. K. naudai iš atsakovo E. E. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės N. B. 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur žyminį mokestį (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą, 225,00 Eur už turtinį reikalavimą), 3 327,50 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje, iš viso 3 627,50 Eur.

70. Atsakovai nagrinėjamoje byloje patyrė 5 096,52 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje.

71. Šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Kadangi tenkinta 1/3 dalis ieškinio reikalavimų, tad ieškovų naudai iš atsakovų priteistina 1 209,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 2/3 dalis ieškinio reikalavimų, atsakovų naudai iš ieškovų priteistina 3 397,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, ieškovai atsakovams lygiomis dalimis turėtų sumokėti 2 188,51 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

73. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvienos šalies yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 24 d. socialinio tinklo ,,Instagram“ paskyroje paskleista nuomonė apie M. R. ir V. K. pažeidė ieškovų garbę bei orumą.

Priteisti ieškovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 (tūkstančio penkių šimtų) Eur neturtinę žalą.

Priteisti ieškovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo E. E., gim. (duomenys neskelbtini), 500 (penkių šimtų) Eur neturtinę žalą.

Priteisti ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 (tūkstančio penkių šimtų) Eur neturtinę žalą.

Priteisti ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo E. E., gim. (duomenys neskelbtini), 500 (penkių šimtų) Eur neturtinę žalą.

Priteisti atsakovų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 094,26 Eur (tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 094,25 Eur (tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė