Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. T. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas teiginius apie ieškovo asmenį išsakė oficialioje aplinkoje, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu. Ieškovas vertina atsakovo elgesį per jo, kaip Kultūros komiteto nario, statusą.

7. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo veikos priešingumą teisei, 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu išsakius ginčo teiginius apie ieškovą, remsis šiuo teisiniu reguliavimu, nes tai dispozicijos, pagal kurias taip pat turi būti kvalifikuojamas atsakovo veikos pavojingumas visuomenei. Ieškovas aiškiai pabrėžė, kad būtent atsakovo teisinis statusas paveikė jo teisių pažeidimo mastą. Tai pagrindžia apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad „Seimo narys, davęs priesaiką tarnauti Tėvynei, demokratijai ir žmonių gerovei, turi rodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose. Todėl toks ciniškas Atsakovo elgesys, kai akivaizdžiai meluojant ir į situaciją įpinant Ieškovą, siekiama nukreipti dėmesį nuo Atsakovo skandalo, laikytinas ypatingai amoraliu ir itin žeminančiu Ieškovo garbę ir orumą“. Taip pat argumentas, kad „Atsakovas pasinaudojo savo, kaip Seimo nario, statuso įtaka galimybei skleisti informaciją, juo labiau, suprasdamas, kad toks skandalingas faktas bus plačiai nušviečiamas žiniasklaidoje. Teismo argumentas, kad „[a]r tai [melagingos žinios apie Ieškovą paskleidimas Seimo posėdžio metu – aut. past.] tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas“, nepaneigia Ieškovo nurodyto argumento, kad Atsakovas, turėdamas specialų statusą – Seimo narys – naudojosi savo galimybe pasisakyti Seimo posėdžio metu ir tą galimybę išnaudojo skleisti melagingą žinią apie Ieškovą“ (apeliacinio skundo 27, 28 punktai).

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovo teiginiai apie ieškovą, kaip asmenį, kuris buvo nuogas šalia atsakovo, buvo paskleisti viešai ir itin plačiai išdiskutuoti visuomenėje. Vadinasi, yra nustatyta pirma sąlyga, būtina CK 2.24 straipsnio taikymui. Nagrinėjamoje byloje teiginiai buvo paskleisti apie ieškovą, aiškiai nurodant jo pavardę. Tai reiškia, kad yra nustatyta antra sąlyga CK 2.24 straipsnio taikymui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad teiginiai apie ieškovą neatitiko tikrovės, ir tai yra trečia privaloma sąlyga CK 2.24 straipsnio taikymui. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl ketvirtos sąlygos, kurią būtina įrodyti: ar teiginiai žemina, ar nežemina ieškovo garbę ir orumą.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad apeliantas visuomenėje būtų vertinamas taip, kaip vertinamas atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną nagrinėjamai bylai reikšmingą aplinkybę – visuomenės informavimo priemonės neignoravo paskleistų teiginių, kaip neturinčių socialinės reikšmės. Priešingai, atsakovo viešai išsakyti teiginiai sulaukė didžiulio visuomenės verto aptarinėjimui dėmesio, todėl galima sutikti su apeliantu, kad atsakovo teiginiai pažemino ieškovo asmens garbę ir orumą. Neigiamą potekstę turintis įvykis menkina asmens orumą, pažeidžia garbę dėl sukeliamų asociacijų, ir ieškovas dėl jų turi aiškintis viešai, patirdamas nepatogumus ir nemalonias emocijas (CK 6.250 straipsnis).

20. Ieškovas nurodė, kad į jį kreipėsi įvairios žiniasklaidos priemonės, prašydamos pakomentuoti atsakovo per posėdį išsakytus teiginius, pridėjo šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas pabrėžė, kad siekdamas paneigti atsakovo paskleistą melą, turėjo teikti komentarus šia nemalonia tema, pvz. žinių portalo Kauno.diena.lt straipsnyje „Su pusnuogiu vyru lygintas A. T. – apie P. G.: žmogui visai jau „čikuraku“ Ieškovui teko komentuoti šią situaciją: „Girdėjau tai. Šiandien jis rėkė iš Seimo salės. Niekaip nereaguoju, čia yra jo sugalvota strategija sakyti visišką nesąmonę ir tikėtis, kad visi pasijuoks iš to. Tai mes dar pasitarsime, gal verta atkreipti Seimo etikos ir procedūrų komisijos dėmesį. Vienas dalykas, galima iš to pasijuokti, nes žmogui visai jau čikuraku, bet kai Seimo narys iš Seimo tribūnos išskiria vieną pilietį ir pradeda jį tampyti kalbėdamas visiškas nesąmones. Aš nežinau, ar tai yra Seimo nariui tinkamas elgesys“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas yra viešas asmuo, nereiškia, kad jis nepatiria neigiamų emocijų dėl kilusio visuomenėje susidomėjimo. Jau nurodyta, visuomenės informavimo priemonės pasinaudojo atsakovo nurodytu įvykiu, todėl negalima teigti, kad nebuvo poveikio visuomenės vertinimui (CPK 185 straipsnis). Ieškovas aiškiai nurodė, kad jam tai neigiamos emocijos (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamoje byloje pažymėta, kad atsakovui keliami pavyzdingo ir padoraus elgesio standartai, įtvirtinti Kodekse, kurie nėra savitiksliai. Atsakovas privalo laikytis jam keliamų elgesio standartų dėl jo, kaip Seimo nario (šiuo atveju dar ir atsakingo už kultūros sritį), teisinio statuso visuomenei svarbos. Vadinasi, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus ir anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, atsakovas, pasirinkdamas savo elgesio paaiškinimą dėl 2020 m. gruodžio 2 d. nuotoliniu būdu dalyvavimo Kultūros komiteto posėdyje, neturėjo teisės paskleisti informacijos apie ieškovo asmenį, taip siekdamas sumenkinti ir pažeminti ieškovą.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, sistemingai tyčia nukreipdamas dėmesį į ieškovą nuo savo poelgio, išprovokavo kitus asmenis aptarinėti ieškovo privatų ir intymų gyvenimą viešai. Atsakovas sukėlė didelio visuomenės dėmesio sulaukusią situaciją, pasinaudodamas ieškovo vardu, siekdamas nukreipti neigiamą žiniasklaidos dėmesį į ieškovą. Tai pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką laikoma netinkama saviraiškos teisės įgyvendinimo forma, nes aiškiai žinomų neteisingų neigiamo turinio apie ieškovą teiginių išsakymas pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovui taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnis).

26. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodyti ginčo teiginiai yra susiję su apeliantu per atsakovo asmeninio gyvenimo faktus. Ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista apelianto teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Pažeidimas padarytas ne siekiant supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla, bet siekiant įžeisti, pažeminti orumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių išvadų pagrįstumą įrodo teiginiai: <...> „Aš Palangoje lankau M., savo dukrytę, A. T. po langais stovi. Aš Seime, jis bendrabutyje. Žinokite, visą laiką jis mane jau pusę metų persekioja“ <...>; <...> dabar galima pasidaryti visokias depiliacijas, plaukus, barzdas, gali pasikeisti įvaizdį <...> ir pan.

28. Teisės doktrinoje asmenybės orumas aiškinamas kaip fizinio asmens socialinio aktyvumo kokybinis rodiklis. Moksliniuose tyrimuose ryškėja koncepcija, kuri žmogaus orumą ir teisę į orumą kildina iš visuomeninio santykio. Jos išeities pozicija yra ta, jog žmogus yra savo socialinio vertingumo kūrėjas (E. Venckienė. Daktaro disertacija psl. 9,23).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktu straipsniu, kuriame yra aktyvi nuoroda, atkreipia dėmesį į apie ieškovą viešai nurodomus biografinius faktus: „1998 metais pradėjo darbą televizijoje ir yra vedęs šias laidas: „Labas rytas“, „Dienos verslas“, „Pinigų karta“, „Auksinis protas“ (kartu su A. V.). Taip pat dirbęs LNK žinių tarnybos reporteriu, buvo pirmosios sporto televizijos „Sport1“ programų direktorius (Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/temos/a.-t.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovo įrodinėjamą garbės ir orumo apie jį visuomenėje vertinimą (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 55 punktas). Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi jo privačiu gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje K. prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje A. S. AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).

33. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1. 136 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

34. Taigi pagal įstatymą asmeniui, naudojantis savo teisėmis, privalu gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Vienas iš prievolės teisės kylančių reikalavimų yra asmens pareiga susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, kuris pažeistų kito asmens teises ir teisėtus interesus. CK 6.2 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nustačius juridinį faktą dėl kito asmens teisių pažeidimo, nesant sutartinių santykių, kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

35. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

37. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

38. Taigi anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo atliktas teisės aiškinimas atskleidžia civiliniuose teisiniuose santykiuose keliamą atsakingo elgesio reikalavimą ir pareigą atsakyti pažeidus šią prievolę. Atsakovo padarytas teisės pažeidimas konstatuotas nustačius juridinį faktą – tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovą paskleidimas, tuo pažeidžiant CK 2.24 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovas turėjo suprasti, kad aiškiai melagingų teiginių apie ieškovą paskleidimas viešai, pasisakant per Seimo posėdį, suvokiant, kad tai bus žiniasklaidos priemonių labai plačiai nušviesta viešojoje erdvėje, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas siekė tokią žinią paskleisti ir sudaryti didelius nepatogumus ieškovui. Atsakovui turėjo būti suprantama, kad viešo asmens, turinčio ypatingą statusą – Seimo nario, atliktas melagingos žinios apie kitą viešą asmenį, kad ieškovas nuogas buvo jo kambaryje, paskleidimas neabejotinai pažemino šio asmens garbę ir orumą.

39. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas išsakydamas teiginius, kad šalia jo buvęs pusnuogis asmuo yra ieškovas, siekė išvengti savo veiksmų neigiamų pasekmių, todėl apgalvotai suvokęs, kad toks jo priešingas teisei veikimas (CK 6.246 straipsnis) leis nukreipti dėmesį nuo jo poelgio, sąmoningai siekdamas tokių neigiamų padarinių (tiesioginė tyčia (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), nurodė duomenis apie ieškovą, tuo sukeldamas jam neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, CK 2.247 straipsnis).

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, paskleidęs teiginius apie ieškovą per Seimo posėdžiui skirtą laiką, buvo nesąžiningas ir yra kaltas dėl jų skleidimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovo neteisėtos veikos sąmoningumą parodo aplinkybė, kad atsakovas ne iš karto kilus didžiuliam ažiotažui viešojoje erdvėje, savanaudiškais tikslais nukreipė dėmesį į ieškovą, o kitą dieną, t. y. 2020-12-03, Seimo rytiniame posėdyje, kai Seimo posėdžių salėje pasakė ieškovo pavardę, o taip pat ginčo teiginius pakartojo Seimo rūmuose atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, t. y. tą pačią dieną praėjus tam tikram laiko tarpui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo melagingi teiginiai apie ieškovą iš viso paskleisti kelis kartus, skirtingais terminais: 2020-12-03 Seimo posėdžio metu, 2020-12-03 Seimo rūmuose duodant interviu, 2020-12-08 LNK televizijos laidoje „Nuo...iki...“. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai, kurie pasakyti sąmoningai meluojant, buvo publikuoti visų pagrindinių žiniasklaidos priemonių, ši žinia buvo pakartota užsienio žiniasklaidos portaluose. Aplinkybė dėl teiginių viešumo didelio masto yra sunkinanti atsakovo atsakomybę.

42. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, juos paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas savo reikalavimą grindė publikacijomis spaudoje, nušviečiančiomis atsakovo pasisakymus televizijos laidose ir Seime.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojant, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės, juos paneigti, o reikalavimas atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą yra mažintinas (CK 2.24 straipsnis, 6.250 straipsnio 1 dalis).

46. Sprendžiant orumo ir garbės bylose dėl teisinės atsakomybės, vertinamas ieškovo statusas. Vadinasi, būtina atkreipti dėmesį į ieškovo vykdomas visuomenei svarbias veiklas, kūrybinį darbą ir pan., t. y. visa, kas gali sietis su viešuoju interesu, dėl ko visuomenės interesas žinoti apie ieškovą, kaip garbingą ir orų, ginantį savo reputaciją asmenį, gali būti pagrįstas. Šiuo atveju, be kita ko, vertintinas ir atsakovo statusas, jo einamos pareigos ir jo nuomonės svarba. Jau pasisakyta, kad atsakovas yra Seimo Kultūros komiteto narys, jo nuomonės svarba, išsakyti ginčo teiginiai, parodantys požiūrį į apeliantą, yra paveikūs visuomenei.

47. Kasacinis teismas nurodė, kad nors viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės, todėl pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį jie turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

48. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į nurodytą taisyklę dėl viešųjų asmenų kritikos ribų, vertinant ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, būtina ištirti ir į kitus kasacinio teismo nurodytus kriterijus, kurie reikšmingi sprendžiant teisinės atsakomybės klausimą. Pirma, byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis apie ieškovą ir atsakovas vėliau pats patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleisti duomenys neatitiko tikrovės. Vadinasi, konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimas tokiu būdu negalėjo būti pateisintas, nes šiuo atveju pažeidė ieškovo garbę ir orumą, o paskleisti duomenys savo turiniu yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turintys neigiamos įtakos asmens reputacijai, statusui visuomenėje. Antra, atsakovas, išsakydamas ginčo teiginius, nesiekė informuoti visuomenės. Trečia, atsakovo sistemingas elgesys, nukreipiant dėmesį nuo savo poelgio, aiškinant 2020 m. gruodžio 2 d. nuotoliniu būdu dalyvavimą Seimo Kultūros komiteto posėdyje su pusnuogiu asmeniu, pasireiškė tyčios forma. Ketvirta, atsakovas, tik po kurio laiko pripažino melavęs, tačiau neišreiškė dėl tokio elgesio apgailestavimo. Kitaip tariant, tyčia neteisingus teiginius paskleidusio asmens elgesys parodė, kad jis buvo nukreiptas į ieškovo reputacijos pažeminimą.

49. Ieškovas 2021 m. gegužės 17 d. procesiniame dokumente nurodė, kad jis vykdo: profesinę veiklą – įkūrė ir dirba „Laisvės TV“, LRT veda žaidimą „Auksinis protas“. Ieškovas taip pat organizuoja pilietines akcijas („Laisvės piknikas“, Laisvės kelias“); yra už tai apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Ieškovas vykdo ir kūrybinę veiklą: yra parašęs sėkmės susilaukusias knygas „Vilko valanda“ ir „Maro diena“ bei politinį trilerį „Prezidentas“. 2013 metais pasirodžiusi „Vilko valanda“ buvo išrinkta geriausia Metų knyga. 2020 metais Ieškovas su žinoma atlikėja ir laidų vedėja I. V. parašė knygą „Meilė, kurios nemylėjau“.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo nuoseklias pastangas daryti teigiamą poveikį visuomenės gyvenimui, o ieškovo kultūrinis aktyvumas parodo orumo ir garbės vertingumą.

51. Atsakovas teigia, kad jis ironizavo (šmaikštavo), išsakydamas ginčo teiginius. Anot atsakovo, akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą 14 punktas).

52. Teisėjų kolegija nurodo, kad viešai sąmoningai neteisingų teiginių apie ieškovą išsakymas, siekiant padaryti poveikį per asmeninio gyvenimo aspektą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo artima aplinka suprato juos kaip melą, nešalina atsakovo atsakomybės. Humoras gali būti suprantamas, tačiau jis negali žeisti kitus žmones, ypatingai tuo atveju, kai kryptingai nukreiptas į privatumą. Teiginių, žeminančių žmogaus orumą, įžeidžiančių jausmus ar visuomeninius įsitikinimus, skatinančių neapykantą, išsakant juos viešai, neturi būti. Viešas pasisakymas apie kitą asmenį, jo fizines, elgesio savybes, net jei yra nepriimtinas atsakovui, neturi pažeisti visuomenėje vyraujančių padorumo normų. Minėta, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo elgesys vertintinas pagal atsakovui keliamą elgesio standartą.

53. Kita vertus, peržiūrėjus atsakovo teiginius, išsakytus 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo posėdyje, negalima teigti, kad jie pasakyti ironizuojant situaciją. Situacija nepasižymėjo ir sarkastiška juoko forma. Atsakovas pasisakydamas Seimo posėdžio metu ar po jo, nenurodė, kad jis ironizuoja (šmaikštauja). Pasisakymo Seime metu, tiek ir po šio pasisakymo, atsakovas aiškiai nurodė, kad apsinuoginęs žmogus už jo nugaros per posėdį, buvo ieškovas ir nesakė „pajuokaudamas“: „<...> Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T.. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T. <...>“. Tą pačią dieną, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, atsakovas taip pat sakė: „<...> Bet T.! Aš prisiekiu jums, tai T.. <...> geriau pažiūrėjus į vaizdo medžiagą galiu garantuoti, jog ten – A. T. <...>“.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką dėl vidutinio pritiesiamo neturtinės žalos dydžio garbės ir orumo bylose, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimas būtų 3 000 Eur (CK 6.250 straipsnis). Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje nebuvo analogiškos situacijos. Pvz., baudžiamosiose bylose, kai pateikiama žinomai melaginga informacija, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, darbovietę ar Lietuvos Respublikos Prezidentę, t. y. nepaskleidžiant neteisingų teiginių viešai, priteisiama apie 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-253-458/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 nutarė ieškovui priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti, nes atsakovo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbti teiginiai „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą“, nebuvo atitinkantys tiesos kriterijų. Taigi ir šioje byloje situacija nėra panaši, nei duomenų paskleidimo viešai apimtimi, o ir klausimas svarstytas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-267/2018 nuspręsta ieškovei priteisti 1000 Eur dydžio neturinę žalą, nors ginčo teiginiai apie jos garbę ir orumą buvo pasakyti girdint keliams asmenims, tame tarpe, nepilnamečiui asmeniui. Ši byla nėra sulyginama nei ieškovų teisiniais statusais, nei asmenų socialinio, kultūrinio įdirbio prasme, nei paskleistų teiginių viešoje erdvėje mastu, nei atsakovo teisinio statuso prasme.

55. Tuo tarpu EŽŽT priteisiamas neturtinės žalos dydis yra didesnis, įvertinant, kad pažeidžiama pirmos kartos žmogaus teisė. EŽTT pasisakydamas dėl teisės į orumą turinio, nors ir neanalogiškoje byloje, nurodė, kad komentarai „Facebook“ puslapyje, kurie paveikia psichologinę savijautą ir orumą, patenka į asmens privataus gyvenimo taikymo sritį. Teismas priteisė iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tik todėl, kad valstybė neįvykdė pareigos užtikrinti pareiškėjų teisės į privatų gyvenimą, apsaugant pareiškėjus nuo įžeidžiamo pobūdžio komentarų, kurstančių neapykantą, laikant situaciją nerimta (byla B. ir L. prieš Lietuvą).

56. Ieškovo argumentai, kad jo, kaip moderatoriaus ir renginio vedėjo, paslaugų atsisakė kai kurie asmenys, nenorėdami, kad jų renginiai būtų siejami su ieškovo asmeniu, kuris viešojoje erdvėje buvo aptariamas neigiamame kontekste, nėra tinkamai įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinė instancijos teismas, kai nėra pridėta dokumentų, kurie galėtų pagrįsti materialinių nuostolių dydį, negali pagal tai įvertinti ieškovo patirtų nepatogumų dydžio (CPK 185 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tai kriterijus, leidžiantis mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

57. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

58. Anot apelianto, ciniškas atsakovo elgesys, kai akivaizdžiai meluojant ir į situaciją įpinant ieškovą, siekiama nukreipti dėmesį nuo atsakovo skandalo, laikytinas ypatingai amoraliu ir itin žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.

59. Teisėjų kolegija sutinka, kad melas apie ieškovą, pasireiškęs per privataus gyvenimo aspektą, nesusijęs su ieškovo vykdoma viešo pobūdžio veikla, paveikė ieškovo siekį formuoti jo teigiamą vertinimą visuomenėje. Bet kuriuo atveju, atsakovo teisinės atsakomybės individualizavimas turi būti susietas su atsakovui keliamais elgesio standartais, įvertinant aplinkybę, kad atsakovas melagingas žinias paskleidė pasisakydamas per Seimo posėdį bei suprasdamas, kad ginčo teiginiai sulauks didelio žiniasklaidos dėmesio. Ieškovas įrodė, kad Seimo posėdžio peržiūrų skaičius padidėjo kartais.

61. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia pripažinti, jog atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, o 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti patirtą neturtinę žalą. Sutiktina su ieškovu, kad dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, nėra galimybės išmatuoti patirtų nepatogumų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo dydžio. Tai neturtinės vertybės, kurių pažeidimas sukelia individualias pasekmes, priklausomai nuo subjektyvių savybių.

62. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią kasacinio teismo nurodytą procesinės teisės aiškinimo taisyklę, konstatuoja, kad ieškovui įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas, nes nagrinėjamu atveju sudarytų prielaidas atsakovui išvengti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui teisinės atsakomybės.

64. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje spręsdama dėl ieškovo patenkintų reikalavimų apimties, atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimu yra susiformavusi skirtinga kasacinio teismo praktika. Viena kryptis yra grįsta teismui įstatymu priskirta pareiga neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio klausimą išnagrinėti visais atvejais, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas ir spręsti dėl jos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019, 64,65 punktai (nors šioje byloje ratio decidendi skiriasi, bet ji taikoma kaip bendras žalos atlyginimo sąlygas nustatanti taisyklė)). Taigi nustačius neturtinės žalos faktą, laikoma, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas 100 procentų. Kitas požiūris yra priešingas, aiškinant, kad nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra reikšmingas bylos rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2013).

65. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, kad garbės ir orumo bylose sudėtinga dėl teisinio santykio specifikos įrodyti tikslų poveikį asmeninėms neturtinėms vertybėms, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, vadovausis CK 6.250 straipsnio 1 dalies tikslia tekstine išraiška <...> „teismo įvertinti pinigais“. Akivaizdu, kad skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija yra visiškai subjektyvus individo santykis su padaryta neteisėta veika. Bet kuriuo atveju, emocijos – tai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena (šaltinis: https://www.psicentras.lt/emocijos/apie-emocijas). Teismas emocijas ir jausmus vertina pagal neindividualizuotus, teismų praktikoje nustatytus kriterijus ir taip biologinius procesus paverčia teisiniais. Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra numatyta pareiga subjektyvius procesus įvertinti pinigais, teisėjų kolegija laikysis požiūrio, kad ieškovo neturtinis reikalavimas iš esmės yra patenkintas, t. y. 100 procentų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

66. Byloje apeliantas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsakydama į jo 2021 m. gegužės 24 d. raštą nurodė, kad Seimo statuto 132 straipsnyje nustatyta Seimo nario teisė organizuoti spaudos konferencijas žurnalistams. Seimo kanceliarija privalo užtikrinti tokių spaudos konferencijų organizavimą. Seimo statute nenumatytas ir neribojamas Seimo nario spaudos konferencijoje pateikiamų pranešimų turinys, todėl Seimo narys šiuo būdu galėtų viešai pateikti Jūsų prašyme nurodytą asmeninį pranešimą (2021 m. liepos 2 d. pateikto teismui procesinio dokumento priedas Nr. 2).

67. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybę, kad, vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis, asmeninis Seimo nario pareiškimas, nesusijęs su Seimo funkcijomis ar svarbiomis valstybės problemomis, negali būti įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę ir perskaitytas Seimo posėdyje, nors atsakovas asmeninio pobūdžio ginčo teiginius išsakė 2020 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu, nurodo, kad ieškovo pasirinkta priemonė – įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti pranešimą, paneigianti ginčo teiginius, yra proporcinga priemonė, atitinkanti pažeidimo pobūdį, padarymo vietą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

68. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir kitas ieškovo neturtinis reikalavimas – pripažinti, kad atsakovas P. G. savo pasisakyme 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią, kuri žemina atsakovo A. B. T. garbę ir orumą: „Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T.. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T.. <...> Taip, ten buvo A. T., neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite“.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

71. Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 420,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, tiek prašant paneigti paskleistus duomenis, tiek prašant atlyginti neturtinę žalą. Byloje turėjo būti sumokėtas 85,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą. Teisėjų kolegijai nusprendus sumažinti neturtinės žalos dydį, mokėtinas žyminis mokestis būtų 68, 00 Eur. Bendra mokėtina suma už ieškinį yra 153,00 Eur, todėl ieškovui grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 147,00 Eur. Tenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teisme 2 573,00 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio1 dalis).

72. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 089,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui taip pat priteisiamas 153,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš atsakovo, o 147,00 Eur – grąžinama. Ieškovui iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteisiama visa bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 242,00 Eur.

73. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. B. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas P. G. savo pasisakyme 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinio posėdžio metu paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią, kuri žemina atsakovo A. B. T. garbę ir orumą:

„Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar man buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėte, aš jums atsakau, nes ir Seimo nariai, dešimt, mane sutiko. Tai buvo A. T., tikrai buvo A. T.. Jeigu jūs netikite, paklauskite paties A. T.. <...> Taip, ten buvo A. T., neturėkite jokių iliuzijų ir niekas manęs asmeniškai neklauskite“.

Įpareigoti atsakovą P. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausios Seimo sesijos metu, o jei įsiteisėjus teismo sprendimui Seimo sesija nėra prasidėjusi – per vieną mėnesį nuo artimiausios Seimo sesijos pradžios, spaudos konferencijoje Seime paskelbti tokio turinio pranešimą:

0 „Aš, Seimo narys P. G., pareiškiu, kad 2020-12-03 Seimo I (rudens) sesijos rytiniame posėdyje Nr. 8 paskelbiau žinią, kad 2020-12-02 Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs apsinuoginęs vyras neva buvo A. T.. Pareiškiu, kad ši mano paskelbta žinia neatitinka tikrovės ir aš ją paneigiu, t. y. patvirtinu, kad 2020-12-02 Seimo Kultūros komiteto telekonferencinio posėdžio metu šalia manęs pasirodęs vyras nebuvo A. T.“.

Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

0 Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 573,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 294,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.