- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-324-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M., D. M.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-688-952/2016 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams A. M. ir D. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovai paskleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis, bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad, kai ji atvyko pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi E. M., dalyvaujant antstoliui A. B. ir jo padėjėjui M. K., mažamečiam E. M., atsakovas A. M. įžeidė jos garbę ir orumą pasakydamas šiuos žodžius: „motina tokį gyvenimą gyvena, kad žiauru...“, „vot aferistė“, „tu po langais Anglijoj girta voliojais“, „kiek tu kartų girta ateidavai pas mumis“. Atsakovas V. M. įžeidė ieškovės garbę ir orumą pasakydamas šiuos žodžius: „su kuiliu Palangoj gulėjai“, „vaiks skundžias, saka, kai aš paprašau valgyt, ant mani rėk, saka, mani muš“, „vaiks pasakė, su chachaliu paliko mašinoj, naktį Anglijoj, aš net apsisisiojau iš baimės“, „jin alkoholikė yra!“, „kiek ji paėmus“, „yra žinių, kad ji nori parduoti vaiką Anglijoj“, „ji neturi iš ko pragyvent tenai ir nori parduoti už didelius pinigus. Yra žinių! Nu tai, reiškias, prisigers tenai, ją paims vaikų teisės tenai, atims jos vaiką ir atiduos tam žmogui, katram pažadėta dideli pinigai“. D. M. įžeidė ieškovės garbę ir orumą pasakydama šiuos žodžius: „tu su chachaliu daveis!“, „chachalį susiradai“, „aferiste tu, aferiste“, „barakuda tu“, „ko jisai klykė, ką? Kad mama mane nemyli, kad mama mane skriaudžia...“, „dvi savaites baladojo, du vakarus paskambino akis apsipylus“, „tau snukį vieną sykį išlygino, bet buvo už ką! Dėl to, kad tu su chachaliu trankeis, už tai, kad girta drybsojai“, „kad tu girta gatvėj drybsojai“, „tu prisidarei tiek klaidų begerdama, begastroliuodama“, „tai ar ant vaiko nespjaudei girta gulėdama?“, „troškin tikriausiai šiandien labai“, „reiktų ištirt ją išvis, paimt kraują, kiek ji yra pririjusi iš vakaro“, „nemažai išgėrei vakar, troškin labai“. A. M. 2013 m. rugsėjo 26 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai L. P. ir specialistei D. D., ieškovę viešai apšmeižė ir įžeidė, teigdamas, kad V. M. nori pasiimti vaiką tik tam, kad parduotų Anglijoje bevaikei anglų šeimai už didelius pinigus, o savo 2013 m. gruodžio 20 d. paaiškinime Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad V. M. gyvenimo būdas yra žalingas, kad ji nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, gyvena su svetimu vyriškiu. A. M. aiškino, kad dėl V. M. elgesio vaikas gali atsidurti socialinių tarnybų akiratyje, taip apšmeižė ieškovę, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė ieškovės garbę ir orumą. D. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad V. M. paskambino A. M. ir „iš balso A. M. suprato, kad V. M. tą dieną buvo neblaivi“, todėl tiek A. M., perduodamas šią žinią savo motinai, tiek D. M., toliau skleisdama šią žinią VTAS specialistams, apšmeižė ieškovę, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė jos garbę ir orumą. Dėl tokio atsakovų elgesio ieškovė patyrė skausmą, pažeminimą, tai pakirto jos pasitikėjimą savimi, sužlugdė jos ir sūnaus tarpusavio santykius, sutriko jos sveikata: blogai miega, tapo nervinga, jaučia sumišimą, baimę, todėl neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur suma.
Atsakovai A. M. ir D. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 10,52 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo; priteisė antstoliui A. B. iš atsakovų A. M., V. M. ir D. M. po 0,59 Eur išlaidų atlyginimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. ir ieškovė yra buvę sutuoktiniai, o atsakovai V. M. ir D. M. yra buvę ieškovės uošviai. Tarp ieškovės ir atsakovo A. M. vyko teisminiai ginčai dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Ieškovė su antstoliu ir jo padėjėju 2013 m. rugsėjo 9 d. atvyko į atsakovų gyvenamąją vietą. Namo kieme tarp ieškovės ir atsakovų įvyko žodinis konfliktas, šį matė antstolis, jo padėjėjas bei nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus. Atsakovai sutinka, kad konflikto metu pasakė ieškinyje nurodytus žodžius. Nors V. M. neigė, kad sakė žodžius apie kuilį, tačiau tai, kad žodžiai „Palangoj su kuiliu gulėjai“ buvo pasakyti, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir baudžiamojoje byloje esantis garso įrašas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepripažino žinia atsakovo A. M. žodžių „kiek kartų ateidavai girta pas mumis“, nes ši frazė buvo pateikta kaip klausimas, todėl negali būti vertinama kaip faktas, žinia. Teismas taip pat nepripažino žinia A. M. pasakyto teiginio „motina tokį gyvenimą gyvena, kad žiauru“, kadangi iš jo turinio matyti, jog nėra nurodytas konkretus faktas. Šį abstraktų teiginį teismas vertino kaip atsakovo pamąstymą, nuomonę, vertinimą. A. M. pasakytus žodžius „vot aferistė“ ir „tu po langais Anglijoj girta voliojais“ teismas pripažino žinia.
Atsakovės D. M. pasakytų žodžių: „ko jisai klykė, ką? Kad mane mama nemyli, kad mane mama skriaudžia“, „tai ar ant vaiko nespjaudei mašinoj girta gulėdama?“, „troškin tikriausiai šiandien labai?“ „reiktų ištirt ją išvis, paimt kraują, kiek ji yra pririjusi iš vakaro“, „nemažai išgėrei vakar, troškin labai?“, teismas nepripažino žinia, kadangi nustatė, kad šios frazės pasakytos klausiamąja forma, pateiktos kaip klausimas, pamąstymas, bet ne faktas. D. M. konflikto metu pasakytas frazes „tu su chachaliu daveis, chachalį susiradai“, „aferiste tu, aferiste“, „barakuda tu“, „dvi savaites baladojos, du vakarus paskambino akis apsipylus“, „tau snukį vieną kartą išlygino, bet buvo už ką! Dėl to, kad tu su chachaliu trankeis! Už tai, kad girta drybsojai“, „kad tu girta gatvėj drybsojai“, „tu prisidarei tiek klaidų begerdama, begastroliuodama“ teismas pripažino žinia.
Atsakovo V. M. pasakytus žodžius: „su kuiliu Palangoj gulėjai“, „vaiks skundžias, saka, kai aš paprašau valgyt, ant mani rėk, saka, mane muš“, „vaiks pasakė, su chachaliu paliko mašinoj, naktį Anglijoj, aš net apsisisiojau iš baimės“, „jin alkoholikė yra!“, „kiek ji paėmus“, „yra žinių, kad ji nori parduot vaiką Anglijoj. Ji neturi iš ko pragyvent tenai ir nori parduot už didelius pinigus. Yra žinių. Nu tai, reiškias, prisigers tenai, ją paims vaikų teisės tenai, atims jos vaiką ir atiduos tam žmogui, katram pažadėta dideli pinigai. Yra tokių žinių“, teismas pripažino žinia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad, be šalių, įvykio metu buvo ir antstolis, jo padėjėjas bei nepilnametis E. M., teismas pripažino, kad nurodyti teiginiai, kurie buvo pripažinti žiniomis, buvo paskleisti.
Spręsdamas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, teismas nurodė, kad yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismas nustatė, kad atsakovai neįrodė, jog jų pasakyti žodžiai apie ieškovę atitinka tikrovę, todėl sprendė, kad jie tikrovės neatitinka.
Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių tvyro įtampa, jos dažnai konfliktuoja, atsakovai ieškinyje nurodytus žodžius pasakė konfliktinės situacijos metu. Išklausęs baudžiamojoje byloje esantį garso įrašą, teismas nustatė, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė kalbėjo pakeltu tonu, abi šalys viena apie kitą išsakė neigiamus žodžius. Atsižvelgdamas į dar iki įvykio tarp šalių susiklosčiusius santykius, ilgai besitęsiantį konfliktą, teismas sprendė, kad atsakovė, vykdama su antstoliu ir jo padėjėju pas atsakovus į namus, galėjo tikėtis ir numatyti, kad tarp jų įvyks konfliktas, kad konflikto metu gali būti išsakyta neigiamų žodžių. Teismas sprendė, kad dėl atsakovų konflikto metu pasakytų žodžių nebuvo pažeista ieškovės garbė, t. y. sugadinta ieškovės visuomeninė reputacija, kad apie ją tretieji asmenys pakeitė nuomonę, susidarė neigiamą įspūdį, pradėjo ją neigiamai vertinti. Teismas pabrėžė, kad konfliktas vyko kieme, toliau nuo gatvės, iš garso įrašo matyti, kad viso konflikto metu garsiai lojo šuo, pašaliniai asmenys tiksliai konflikto negirdėjo.
Teismas nurodė, kad antstoliai, vykdydami savo darbines funkcijas, dažnai patenka į konfliktines situacijas, yra pratę girdėti įžeidžiamus žodžius, todėl, vykstant konfliktui, vargu ar tiki viskuo, kas jo metu yra pasakoma. Teismas atsisakė pripažinti, kad dėl konflikto metu apie ieškovę pasakytų žodžių buvo pažeistas jos orumas. Ji pati konflikto metu šnekėjo pakeltu tonu, pasakė neigiamą reikšmę turinčių žodžių atsakovams, be to, su antstoliu ir jo padėjėju ieškovės nesieja jokie ryšiai, todėl mažai tikėtina, kad neigiama šių asmenų nuomonė apie ieškovę galėtų padaryti įtaką jos pačios neigiamam savęs įvertinimui. Nors ieškovė pateikė medicininę pažymą, kad jai 2013 m. rugsėjo 26 d. nustatytas generalizuoto nerimo sutrikimas, teismas nepripažino, kad diagnozė ieškovei nustatyta būtent dėl atsakovų išsakytų žodžių.
Ieškovės teiginių, kad atsakovas A. M. 2013 m. rugsėjo 26 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant skyriaus vedėjai L. P. ir vyr. specialistei D. D., viešai apšmeižė ieškovę, teigdamas, kad „ieškovė nori pasiimti vaiką tik tam, kad parduotų jį Anglijoje bevaikei anglų šeimai už didelius pinigus“, teismas nepripažino įrodytais. Teismas įvertino privataus kaltinimo byloje teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų L. P. ir D. D. parodymus, kad jos neprisimena tokių pasakytų atsakovo žodžių. Atsakovui neigiant, kad jis pasakė ieškinyje nurodytus žodžius, pokalbyje dalyvavusioms liudytojoms nepatvirtinus, kad žodžiai iš tiesų buvo pasakyti, o ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kad atsakovas pasakė nurodytus žodžius, teismas nepripažino, kad žodžiai buvo pasakyti.
Atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, tarp jų vyko konfliktas, ginčai, kad VTAS darbuotojos yra pratusios prie konfliktuojančių tėvų, dažnai ir klaidingos informacijos pateikimo, teismas nepripažino, kad atsakovo A. M. nurodyti teiginiai, jog ieškovės gyvenimo būdas yra žalingas, ji nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, gyvena su svetimu vyriškiu, kad visa tai matęs vaikas patyrė neigiamų emocijų, kad vaikas gali atsidurti socialinių tarnybų akiratyje, pažeidė ieškovės garbę visuomenėje ir ieškovės orumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sakiniai nėra tokio įžeidžiančio pobūdžio, kad dėl jų pakistų tiek ieškovės vertinimas visuomenėje, tiek ieškovės savęs pačios vertinimas. Iš viso paaiškinimo turinio, jo konteksto teismas sprendė, kad A. M. labiau išreiškė nuogąstavimą, susirūpinimą dėl vaiko, bet ne siekė paskleisti tikrovės neatitinkančią, ieškovės garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją.
Atsakovės D. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyto teiginio, kad „iš balso A. M. suprato, jog V. M. tą dieną buvo neblaivi“, teismas nepripažino žinia. Iš sakinio pradžios teismas nustatė, kad tai yra asmens vertinimas, nuomonė, bet ne faktai ir duomenys. Asmens pateikta nuomonė, supratimas, įspūdžio susidarymas negali būti patikrintas tiesos kriterijumi, todėl negali būti pripažintas kaip pažeidžiantis asmens garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsisakė pripažinti, kad dėl atsakovų pasakytų (parašytų) ieškinyje nurodytų žodžių buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė vykdama pas atsakovus galėjo numatyti, kad kils konfliktas. Be to, 2014 m. gegužės 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje atsakovas A. M. prisipažino 2013 m. rugsėjo 26 d. VTAS skyriuje sakęs, kad ieškovė ketina parduoti vaiką Anglijoje. Vien aplinkybė, kad liudytojos L. P. ir D. D. nebeprisiminė ir negalėjo patvirtinti teisme A. M. pasakytų žodžių, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, ir teismas neįvertino G. M. parodymų baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai aiškino teisės normas, t. y. nepagrįstai atsakovų A. M. ir D. M. teiginius pasakytus klausimo forma atsisakė laikyti žinia, nes įvertinus intonaciją matyti, kad tai retorinis klausimas. Žodžiai, tokie, kaip „aferistė“, „girtuoklė“, yra įžeidžiantys ir per se (lot. patys savaime) žeminantys asmens garbę ir orumą. Be to, atsakovai jau ilgą laiką skleidžia apie ieškovę neatitinkančius tikrovės duomenis, kurie žemina jos garbę ir orumą, tai tik sustiprina ieškovės patiriamas neigiamas pasekmes, todėl nepagrįstai teismo argumentai, jog dėl daugkartinių žeminamų ieškovė turėjo priprasti. Įžeistas žmogus instinktyviai ginasi, todėl į atsakovų pakeltu tonu vartojamus užgauliojimus ieškovė taip pat atsakinėjo pakeltu tonu, tačiau jos žodžiai nebuvo įžeidžiantys, ieškovė neišprovokavo atsakovų.
Apeliantės nuomone, atsakovai ieškovės garbę ir orumą žeminančius faktus paskleidė tretiesiems asmenims, t. y. antstoliui, jo padėjėjui, VTAS darbuotojoms. Įstatymai nereikalauja būtinai nustatyti neigiamą asmenų, kuriems ta informacija buvo paskleista, reakciją į padarytą pažeidimą. Kita vertus, VTAS išvada byloje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo buvo nepalanki ieškovei, šmeižtą girdėję specialistai teismui rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.
Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovų elgesio ir ieškovės sveikatos pablogėjimo. Atsakovų neteisėti veiksmai lėmė vaiko neigiamą reakciją į ieškovę: verkė, neatėjo pas mamą, bijojo mamos, susidarė neigiamą nuomonę apie mamą. Jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, tai nebūtų tokios vaiko reakcijos, nebūtų ieškovės blogos savijautos, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė pasijuto sužlugdyta, nerimavo dėl vaiko ir kompetentingų institucijų nuomonės apie ją, kankino nemiga.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai A. M. ir D. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos advokatų tarybą dėl advokatės I. B. veiksmų, pažeidžiančių advokatų profesinę etiką, bei prokuratūrą dėl ieškovės ir jos atstovės veiksmų teismui teikiant žinomai melagingus faktus ir duomenis, skirti ieškovės atstovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant atsakovui. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nutraukė bylos dalį pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos, padarytos paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, atlyginimo.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
25. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
26. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
27. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110).
28. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
29. Kasacinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, jog antstolio ir jo padėjėjo akivaizdoje atsakovų pasakyti žodžiai, nors ir vertintini kaip ieškovės garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios, nelaikytini tokių žinių paskleidimo faktu, bet teismas nepagrįstai nevertino, kad žodžių, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, pasakymas girdint nepilnamečiam E. M., nesant nustatyta, kad jis negalėjo suprasti tokių žodžių prasmės, yra ieškovės garbę ir orumą žeminančių, yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, t. y. nepagrįstai atsakovų A. M. ir D. M. teiginius pasakytus klausimo forma atsisakė laikyti žinia, nes, įvertinus intonaciją matyti, kad tai retorinis klausimas. Žodžiai tokie, kaip „aferistė“, „girtuoklė“ yra įžeidžiantys ir per se (lot. patys savaime) žeminantys asmens garbę ir orumą.
31. Sutiktina su apeliante, kad teiginiai „kiek tu kartų ateidavai girta pas mumis“, „tai ar ant vaiko nespjaudei mašinoj girta gulėdama“; „troškin tikriausiai šiandien labai“, „reiktų ištirt ją išvis, paimt kraują, kiek ji yra pririjusi iš vakaro“, „nemažai išgėrei vakar, troškin labai“ nors ir buvo suformuoti tarsi klausimas, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant šie žodžiai buvo pasakyti, pripažintini žinia, kuria atsakovai tvirtina, kad ieškovė yra neblaivi, piktnaudžiauja alkoholiu. Atitinkamai teiginiai, neatitinkantys tikrovės, kurie yra nesuderinami su moralės ir (ar) paprotinių normų laikymusi, teismų praktikoje pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 10 val., adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovė atvyko pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi E. M., kilusio konflikto metu dalyvavo antstolis A. B. ir jo padėjėjas M. K., mažametis E. M.. Pirmosios instancijos teismas atsakovo A. M. pasakytus žodžius „vot aferistė“ ir „tu po langais Anglijoj girta voliojais“ ir atsakovės D. M. konflikto metu pasakytas frazes „tu su chachaliu daveis, chachalį susiradai“, „aferiste tu, aferiste“, „barakuda tu“, „dvi savaites baladojos, du vakarus paskambino akis apsipylus“, „tau snukį vieną kartą išlygino, bet buvo už ką! Dėl to, kad tu su chachaliu trankeis! Už tai, kad girta drybsojai“, „kad tu girta gatvėj drybsojai“, „tu prisidarei tiek klaidų begerdama, begastroliuodama“ pripažino žinia (faktai ir duomenys).
33. Sprendžiant, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, pažymėtina, jog pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, kad jų pasakyti žodžiai vykusio konflikto metu apie ieškovę atitinka tikrovę (CPK 12 ir 178 straipsniai), todėl šie atsakovų pasakyti žodžiai taip pat pripažintini kaip ieškovės garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios ir vertintini paskleidimo pašaliniam asmeniui aspektu.
34. Kasacinis teismas pripažino, jog antstolio ir jo padėjėjo akivaizdoje atsakovų pasakyti žodžiai, nors ir vertintini kaip ieškovės garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios, tačiau nelaikytini tokių žinių paskleidimo faktu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nebepasisako.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovams atsakovų nurodyti teiginiai apie ieškovę, nepaisant jų išraiškos būdo (žodžiu ar raštu), negali būti vertinami kaip asmens garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos paskleidimas, todėl šią ieškinio dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.
36. Taigi, asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios pripažintinos paskleistomis, jeigu apie tokias žinias ne dėl asmens, apie kurį tokios žinios pateiktos, veiksmų tapo žinoma šiuo konkrečiu atveju nepilnamečiam vaikui, galinčiam suprasti paskleistos informacijos prasmę. Todėl nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija vertina pirmiau nurodytų atsakovų A. M. ir D. M. paskleistų ir tikrovės neatitinkančių bei įžeidžiančio turinio duomenų paskleidimo nepilnamečiam vaikui faktą, kaip ieškovės garbės ir orumo pažeidimą.
37. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus, būdamas metų (duomenys neskelbtini) amžiaus, 2013 m. rugsėjo 9 d. galėjo nesuprasti atsakovų išsakytų žodžių neigiamos prasmės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas konflikto metu buvo kartu, garso įraše girdimas jo balsas. Todėl teismui akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovų konfliktą girdėjo nepilnametis E. M., kuris dėl to pradėjo verkti, bijojo įpykusių atsakovų ir nėjo pas užgauliojamą motiną, nors prieš tai su ja ilgą laiką kartu gyveno, buvo jos prižiūrimas ir auklėjamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja ieškovės garbės ir orumo pažeidimą nepilnamečio vaiko akyse – t. y. tikrovės neatitinkančių bei įžeidžiančio turinio duomenų paskleidimo nepilnamečiam vaikui faktą.
38. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė ieškinyje jai padarytos neturtinės žalos faktą grindė tuo, kad dėl atsakovų A. M. ir D. M. paskleistų ir tikrovės neatitinkančių bei įžeidžiančio turinio duomenų paskleidimas nepilnamečio vaiko akivaizdoje, neigiamai atsiliepė jos ir vaiko tarpusavio santykiams, vaikas iki šiol bijo motinos, atsisako bendrauti ir praleisti laiką su ja, yra įbaugintas pagrobimu. Tokie atsakovų veiksmai, ieškovės teigimu, labai pablogino apeliantės turėtą gerą reputaciją, ji neteko pasitikėjimo, patyrė sūnaus atstūmimą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, patiria nervinę įtampą.
39. Iš tiesų neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą, tačiau šiuo atveju ypatingai vertintinas ieškovės skausmas ir išgyvenimai dėl patirto pažeminimo sūnaus akivaizdoje, išskiriant jos ir sūnaus tarpusavio santykių žlugdymą, vaiko akyse suformuotą neigiamą nuomonę apie motiną. Labai reikšmingas ir esminis momentas yra tas, kad vaiko reakcija, kuomet jis pradėjo verkti, nėjo pas motiną bijodamas jos, vengia bendrauti su ja, yra atsakovų neteisėtai vykdomų veiksmų pasekmė, todėl svarbus ir tokių padarinių atsiradimo ateityje aspektas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad iki šiol jai nepavyksta atstatyti prarasto ryšio su sūnumi, ji lankosi pas psichologus, konsultuojasi dėl bendravimo su sūnumi problemų.
40. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų ilgus metus vyksta konfliktas, teisminiai ginčai dėl nepilnamečio E. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, šalių elgesys yra vienas iš kriterijų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad atsakovai nurodytus žodžius pasakė konfliktinės situacijos metu, ieškovei su antstoliu ir jo padėjėju atvykus į atsakovų kiemą pasiimti nepilnamečio vaiko, tačiau byloje nustatyta, kad tiek atsakovai, tiek ir pati ieškovė kalbėjo pakeltu tonu, abi šalys viena kitos atžvilgiu išsakė neigiamus žodžius. Teisėjų kolegija nesivadovauja pateikta medicinine pažyma, jog ieškovei 2013-09-26 nustatytas generalizuoto nerimo sutrikimas su hipertenziniu, vestibuliniu sindromu, kadangi labiau tikėtina, kad ieškovei nerimo sutrikimas buvo nulemtas dėl sunkumų pasiimant vaiką, nuolatinės įtampos tarp šalių, vaiko elgesio su ja, kuomet jis atsisako su ieškove išvykti, bet ne dėl konkrečių atsakovų pasakytų frazių.
41. Taigi, teisėjų kolegija vertindama padaryto pažeidimo pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jo sukeltas pasekmes apeliantei, sprendžia, kad atsakovų paskleisti duomenys apie ieškovę jos nepilnamečio sūnaus akivaizdoje sumenkino jos savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (nepilnamečio sūnaus) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jos asmenybės visavertiškumu, tai yra, pažemino ir jos garbę, todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog yra nustatytos sąlygos ieškovės garbei ir orumui ginti ir pakankamas pagrindas iš atsakovų ieškovei solidariai priteisti 1000 Eur dydžio neturinę žalą (po 500 Eur iš kiekvieno atsakovo), kuri, teismo vertinimu, užtikrina ieškovės patirtos neturtinės žalos teisingą atlyginimą, yra adekvati ir pakankama satisfakcija padaryto pažeidimo aspektu (CK 6.250 str., CPK 185 str.).
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 33,3 proc., todėl remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas paskirto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas viso proceso metu.
44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) po 68 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą, iš viso 204 Eur; 2) 1887,60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai visose instancijose apmokėti (1 t., 124–130, 167–170, 2 t., 29–31 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 33,3 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 696,50 Eur (696,50 Eur : 2 = 348,25 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Byloje nėra duomenų apie atsakovų patirtas išlaidas proceso metu, todėl jos nepriteistinos.
46. Pirmosios instancijos teismas valstybės naudai iš ieškovės priteisė 10,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurias ieškovė jau apmokėjo (1t., 186 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 12,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinėje instancijoje, priteisiamos tik iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
47. Byloje yra antstolio A. B., kviesto į teismo posėdį kaip liudytojo, prašymas kompensuoti jo patirtas išlaidas, t. y. išlaidas už įsigytą kurą bei negautas pajamas už dvi valandas, sugaištas dėl vykimo į posėdį. Antstolis A. B. už dėl posėdžio sugaištas dvi valandas jo naudai prašo priteisti 173,32 Eur. Šią sumą įrodinėja pateikta 2015 m. metine pajamų deklaracija, skaičiuoja, kad per dieną jo pajamos sudaro 693,30 Eur, todėl sugaištos dvi valandos vertos 173,32 Eur. Teismas antstolio pateiktą metinę pajamų deklaraciją atsisako pripažinti tinkamu jo atlygio įrodymu, kadangi yra pateikta 2015 m. deklaracija, jokių duomenų apie tai, koks yra jo valandinis atlygis 2016 m., antstolis nepateikė. A. B. patirtos išlaidos kurui apskaičiuojamos vadovaujantis lengvųjų automobilių bazinėmis kuro sąnaudų normomis, o nagrinėjamu atveju sudaro 1,76 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, kadangi būtent jų prašymų liudytojas buvo šaukiamas į posėdį, o vėliau atsisakė, kad jis būtų kviečiamas ir duotų parodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 10 val., adresu: Radviliškio m., Alyvų g. 24, kilusio konflikto metu atsakovo A. M. pasakyti žodžiai „vot aferistė“ ir „tu po langais Anglijoj girta voliojais“ ir atsakovės D. M. pasakytos frazės „tu su chachaliu daveis, chachalį susiradai“, „aferiste tu, aferiste“, „barakuda tu“, „dvi savaites baladojos, du vakarus paskambino akis apsipylus“, „tau snukį vieną kartą išlygino, bet buvo už ką! Dėl to, kad tu su chachaliu trankeis! Už tai, kad girta drybsojai“, „kad tu girta gatvėj drybsojai“, „tu prisidarei tiek klaidų begerdama, begastroliuodama“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės V. M. garbę ir orumą.
Priteisti ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) ir atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 348,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) ir atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 348,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. B., a. s. Nr. LT43 7180 0000 0060 9059, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71814, 0,88 Eur išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. B., a. s. Nr. LT43 7180 0000 0060 9059, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71814, 0,88 Eur išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct) pašto išlaidų kasacinėje instancijoje valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct) pašto išlaidų kasacinėje instancijoje valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Likusią ieškinio dalį atmesti.